CINXE.COM

<!DOCTYPE html> <html class="client-nojs vector-feature-language-in-header-enabled vector-feature-language-in-main-page-header-disabled vector-feature-sticky-header-disabled vector-feature-page-tools-pinned-disabled vector-feature-toc-pinned-clientpref-1 vector-feature-main-menu-pinned-disabled vector-feature-limited-width-clientpref-1 vector-feature-limited-width-content-enabled vector-feature-custom-font-size-clientpref-1 vector-feature-appearance-pinned-clientpref-1 vector-feature-night-mode-disabled skin-theme-clientpref-day vector-toc-available" lang="lt" dir="ltr"> <head> <meta charset="UTF-8"> <title>Lietuvių kalba – Vikipedija</title> <script>(function(){var className="client-js vector-feature-language-in-header-enabled vector-feature-language-in-main-page-header-disabled vector-feature-sticky-header-disabled vector-feature-page-tools-pinned-disabled vector-feature-toc-pinned-clientpref-1 vector-feature-main-menu-pinned-disabled vector-feature-limited-width-clientpref-1 vector-feature-limited-width-content-enabled vector-feature-custom-font-size-clientpref-1 vector-feature-appearance-pinned-clientpref-1 vector-feature-night-mode-disabled skin-theme-clientpref-day vector-toc-available";var cookie=document.cookie.match(/(?:^|; )ltwikimwclientpreferences=([^;]+)/);if(cookie){cookie[1].split('%2C').forEach(function(pref){className=className.replace(new RegExp('(^| )'+pref.replace(/-clientpref-\w+$|[^\w-]+/g,'')+'-clientpref-\\w+( |$)'),'$1'+pref+'$2');});}document.documentElement.className=className;}());RLCONF={"wgBreakFrames":false,"wgSeparatorTransformTable":[",\t."," \t,"],"wgDigitTransformTable":["",""], "wgDefaultDateFormat":"dmy","wgMonthNames":["","sausio","vasario","kovo","balandžio","gegužės","birželio","liepos","rugpjūčio","rugsėjo","spalio","lapkričio","gruodžio"],"wgRequestId":"c9872426-6377-41ed-9826-585a5b4d0d20","wgCanonicalNamespace":"","wgCanonicalSpecialPageName":false,"wgNamespaceNumber":0,"wgPageName":"Lietuvių_kalba","wgTitle":"Lietuvių kalba","wgCurRevisionId":7432783,"wgRevisionId":7432783,"wgArticleId":1344,"wgIsArticle":true,"wgIsRedirect":false,"wgAction":"view","wgUserName":null,"wgUserGroups":["*"],"wgCategories":["Pages using the EasyTimeline extension","Straipsniai su neveikiančiomis nuorodomis","CS1 klaidos: nematomi simboliai","CS1 klaidos: datos","CS1 klaidos: ISBN","Webarchive šablono Wayback nuorodos","CS1 priežiūra: multiple names: editors list","Harv ir Sfn prieraišo klaidos","CS1 priežiūra: netinkamas URL","Puslapiai, naudojantys ISBN magiškas nuorodas","Užrakinti","Vikipedijos pavyzdiniai straipsniai","Lietuvių kalba"], "wgPageViewLanguage":"lt","wgPageContentLanguage":"lt","wgPageContentModel":"wikitext","wgRelevantPageName":"Lietuvių_kalba","wgRelevantArticleId":1344,"wgIsProbablyEditable":false,"wgRelevantPageIsProbablyEditable":false,"wgRestrictionEdit":["autoconfirmed"],"wgRestrictionMove":["autoconfirmed"],"wgNoticeProject":"wikipedia","wgCiteReferencePreviewsActive":true,"wgMediaViewerOnClick":true,"wgMediaViewerEnabledByDefault":true,"wgPopupsFlags":0,"wgVisualEditor":{"pageLanguageCode":"lt","pageLanguageDir":"ltr","pageVariantFallbacks":"lt"},"wgMFDisplayWikibaseDescriptions":{"search":true,"watchlist":true,"tagline":true,"nearby":true},"wgWMESchemaEditAttemptStepOversample":false,"wgWMEPageLength":200000,"wgRelatedArticlesCompat":[],"wgCentralAuthMobileDomain":false,"wgEditSubmitButtonLabelPublish":true,"wgULSPosition":"interlanguage","wgULSisCompactLinksEnabled":false,"wgVector2022LanguageInHeader":true,"wgULSisLanguageSelectorEmpty":false,"wgWikibaseItemId":"Q9083", "wgCheckUserClientHintsHeadersJsApi":["architecture","bitness","brands","fullVersionList","mobile","model","platform","platformVersion"],"GEHomepageSuggestedEditsEnableTopics":true,"wgGETopicsMatchModeEnabled":false,"wgGEStructuredTaskRejectionReasonTextInputEnabled":false,"wgGELevelingUpEnabledForUser":false,"wgSiteNoticeId":"2.5"};RLSTATE={"ext.globalCssJs.user.styles":"ready","site.styles":"ready","user.styles":"ready","ext.globalCssJs.user":"ready","user":"ready","user.options":"loading","ext.cite.styles":"ready","ext.timeline.styles":"ready","skins.vector.search.codex.styles":"ready","skins.vector.styles":"ready","skins.vector.icons":"ready","ext.wikimediamessages.styles":"ready","ext.visualEditor.desktopArticleTarget.noscript":"ready","ext.uls.interlanguage":"ready","wikibase.client.init":"ready","ext.wikimediaBadges":"ready","ext.dismissableSiteNotice.styles":"ready"};RLPAGEMODULES=["ext.cite.ux-enhancements","mediawiki.page.media","ext.scribunto.logs","site", "mediawiki.page.ready","mediawiki.toc","skins.vector.js","ext.centralNotice.geoIP","ext.centralNotice.startUp","ext.urlShortener.toolbar","ext.centralauth.centralautologin","mmv.bootstrap","ext.popups","ext.visualEditor.desktopArticleTarget.init","ext.visualEditor.targetLoader","ext.echo.centralauth","ext.eventLogging","ext.wikimediaEvents","ext.navigationTiming","ext.uls.interface","ext.cx.eventlogging.campaigns","ext.cx.uls.quick.actions","wikibase.client.vector-2022","ext.checkUser.clientHints","ext.growthExperiments.SuggestedEditSession","wikibase.sidebar.tracking","ext.dismissableSiteNotice"];</script> <script>(RLQ=window.RLQ||[]).push(function(){mw.loader.impl(function(){return["user.options@12s5i",function($,jQuery,require,module){mw.user.tokens.set({"patrolToken":"+\\","watchToken":"+\\","csrfToken":"+\\"}); }];});});</script> <link rel="stylesheet" href="/w/load.php?lang=lt&modules=ext.cite.styles%7Cext.dismissableSiteNotice.styles%7Cext.timeline.styles%7Cext.uls.interlanguage%7Cext.visualEditor.desktopArticleTarget.noscript%7Cext.wikimediaBadges%7Cext.wikimediamessages.styles%7Cskins.vector.icons%2Cstyles%7Cskins.vector.search.codex.styles%7Cwikibase.client.init&only=styles&skin=vector-2022"> <script async="" src="/w/load.php?lang=lt&modules=startup&only=scripts&raw=1&skin=vector-2022"></script> <meta name="ResourceLoaderDynamicStyles" content=""> <link rel="stylesheet" href="/w/load.php?lang=lt&modules=site.styles&only=styles&skin=vector-2022"> <meta name="generator" content="MediaWiki 1.44.0-wmf.3"> <meta name="referrer" content="origin"> <meta name="referrer" content="origin-when-cross-origin"> <meta name="robots" content="max-image-preview:standard"> <meta name="format-detection" content="telephone=no"> <meta property="og:image" content="https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/ef/Map_of_Lithuanian_language.svg/1200px-Map_of_Lithuanian_language.svg.png"> <meta property="og:image:width" content="1200"> <meta property="og:image:height" content="1131"> <meta property="og:image" content="https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/ef/Map_of_Lithuanian_language.svg/800px-Map_of_Lithuanian_language.svg.png"> <meta property="og:image:width" content="800"> <meta property="og:image:height" content="754"> <meta property="og:image" content="https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/ef/Map_of_Lithuanian_language.svg/640px-Map_of_Lithuanian_language.svg.png"> <meta property="og:image:width" content="640"> <meta property="og:image:height" content="603"> <meta name="viewport" content="width=1120"> <meta property="og:title" content="Lietuvių kalba – Vikipedija"> <meta property="og:type" content="website"> <link rel="preconnect" href="//upload.wikimedia.org"> <link rel="alternate" media="only screen and (max-width: 640px)" href="//lt.m.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba"> <link rel="apple-touch-icon" href="/static/apple-touch/wikipedia.png"> <link rel="icon" href="/static/favicon/wikipedia.ico"> <link rel="search" type="application/opensearchdescription+xml" href="/w/rest.php/v1/search" title="Vikipedija (lt)"> <link rel="EditURI" type="application/rsd+xml" href="//lt.wikipedia.org/w/api.php?action=rsd"> <link rel="canonical" href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba"> <link rel="license" href="https://creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0/deed.lt"> <link rel="alternate" type="application/atom+xml" title="Vikipedija Atom prenumerata" href="/w/index.php?title=Specialus:Naujausi_keitimai&feed=atom"> <link rel="dns-prefetch" href="//meta.wikimedia.org" /> <link rel="dns-prefetch" href="//login.wikimedia.org"> </head> <body class="skin--responsive skin-vector skin-vector-search-vue mediawiki ltr sitedir-ltr mw-hide-empty-elt ns-0 ns-subject page-Lietuvių_kalba rootpage-Lietuvių_kalba skin-vector-2022 action-view"><a class="mw-jump-link" href="#bodyContent">Pereiti prie turinio</a> <div class="vector-header-container"> <header class="vector-header mw-header"> <div class="vector-header-start"> <nav class="vector-main-menu-landmark" aria-label="Site"> <div id="vector-main-menu-dropdown" class="vector-dropdown vector-main-menu-dropdown vector-button-flush-left vector-button-flush-right" > <input type="checkbox" id="vector-main-menu-dropdown-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-main-menu-dropdown" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Pagrindinis meniu" > <label id="vector-main-menu-dropdown-label" for="vector-main-menu-dropdown-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only " aria-hidden="true" > Pagrindinis meniu </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="vector-main-menu-unpinned-container" class="vector-unpinned-container"> <div id="vector-main-menu" class="vector-main-menu vector-pinnable-element"> <div class="vector-pinnable-header vector-main-menu-pinnable-header vector-pinnable-header-unpinned" data-feature-name="main-menu-pinned" data-pinnable-element-id="vector-main-menu" data-pinned-container-id="vector-main-menu-pinned-container" data-unpinned-container-id="vector-main-menu-unpinned-container" > <div class="vector-pinnable-header-label">Pagrindinis meniu</div> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-pin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-main-menu.pin">move to sidebar</button> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-unpin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-main-menu.unpin">paslėpti</button> </div> <div id="p-navigation" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-navigation" > <div class="vector-menu-heading"> Naršymas </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="n-mainpage" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Pagrindinis_puslapis" title="Eiti į pradinį puslapį [z]" accesskey="z">Pagrindinis puslapis</a></li><li id="n-portal" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Vikipedija:Bendruomen%C4%97" title="Apie projektą, ką galima daryti, kur ką rasti">Bendruomenės puslapis</a></li><li id="n-forumas" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Vikipedija:Forumas">Forumas</a></li><li id="n-recentchanges" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Naujausi_keitimai" title="Paskutinių keitimų sąrašas viki projekte [r]" accesskey="r">Naujausi keitimai</a></li><li id="n-randompage" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Atsitiktinis_puslapis" title="Įkelti atsitiktinį puslapį [x]" accesskey="x">Atsitiktinis straipsnis</a></li><li id="n-pagalba" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Pagalba:Turinys">Pagalba</a></li> </ul> </div> </div> </div> </div> </div> </div> </nav> <a href="/wiki/Pagrindinis_puslapis" class="mw-logo"> <img class="mw-logo-icon" src="/static/images/icons/wikipedia.png" alt="" aria-hidden="true" height="50" width="50"> <img class="mw-logo-wordmark" alt="Vikipedija" src="/static/images/mobile/copyright/wikipedia-wordmark-lt.svg" style="width: 7.5em; height: 1.375em;"> <img class="mw-logo-tagline" alt="Laisvoji enciklopedija" src="/static/images/mobile/copyright/wikipedia-tagline-lt.svg" width="119" height="13" style="width: 7.4375em; height: 0.8125em;"> </a> </div> <div class="vector-header-end"> <div id="p-search" role="search" class="vector-search-box-vue vector-search-box-collapses vector-search-box-show-thumbnail vector-search-box-auto-expand-width vector-search-box"> <a href="/wiki/Specialus:Paie%C5%A1ka" class="cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only search-toggle" title="Ieškoti lietuviškame wiki [f]" accesskey="f"> Paieška </a> <div class="vector-typeahead-search-container"> <div class="cdx-typeahead-search cdx-typeahead-search--show-thumbnail cdx-typeahead-search--auto-expand-width"> <form action="/w/index.php" id="searchform" class="cdx-search-input cdx-search-input--has-end-button"> <div id="simpleSearch" class="cdx-search-input__input-wrapper" data-search-loc="header-moved"> <div class="cdx-text-input cdx-text-input--has-start-icon"> <input class="cdx-text-input__input" type="search" name="search" placeholder="Ieškoti Vikipedijoje" aria-label="Ieškoti Vikipedijoje" autocapitalize="sentences" title="Ieškoti lietuviškame wiki [f]" accesskey="f" id="searchInput" > </div> <input type="hidden" name="title" value="Specialus:Paieška"> </div> <button class="cdx-button cdx-search-input__end-button">Paieška</button> </form> </div> </div> </div> <nav class="vector-user-links vector-user-links-wide" aria-label="Asmeniniai įrankiai"> <div class="vector-user-links-main"> <div id="p-vector-user-menu-preferences" class="vector-menu mw-portlet emptyPortlet" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> </ul> </div> </div> <div id="p-vector-user-menu-userpage" class="vector-menu mw-portlet emptyPortlet" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> </ul> </div> </div> <nav class="vector-appearance-landmark" aria-label="Išvaizda"> <div id="vector-appearance-dropdown" class="vector-dropdown " title="Change the appearance of the page's font size, width, and color" > <input type="checkbox" id="vector-appearance-dropdown-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-appearance-dropdown" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Išvaizda" > <label id="vector-appearance-dropdown-label" for="vector-appearance-dropdown-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only " aria-hidden="true" > Išvaizda </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="vector-appearance-unpinned-container" class="vector-unpinned-container"> </div> </div> </div> </nav> <div id="p-vector-user-menu-notifications" class="vector-menu mw-portlet emptyPortlet" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> </ul> </div> </div> <div id="p-vector-user-menu-overflow" class="vector-menu mw-portlet" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="pt-sitesupport-2" class="user-links-collapsible-item mw-list-item user-links-collapsible-item"><a data-mw="interface" href="//donate.wikimedia.org/wiki/Special:FundraiserRedirector?utm_source=donate&utm_medium=sidebar&utm_campaign=C13_lt.wikipedia.org&uselang=lt" class="">Parama</a> </li> <li id="pt-createaccount-2" class="user-links-collapsible-item mw-list-item user-links-collapsible-item"><a data-mw="interface" href="/w/index.php?title=Specialus:Sukurti_paskyr%C4%85&returnto=Lietuvi%C5%B3+kalba" title="Skatiname susikurti paskyrą ir prisijungti, tačiau, tai nėra privaloma" class="">Sukurti paskyrą</a> </li> <li id="pt-login-2" class="user-links-collapsible-item mw-list-item user-links-collapsible-item"><a data-mw="interface" href="/w/index.php?title=Specialus:Prisijungimas&returnto=Lietuvi%C5%B3+kalba" title="Rekomenduojame prisijungti, nors tai nėra privaloma [o]" accesskey="o" class="">Prisijungti</a> </li> </ul> </div> </div> </div> <div id="vector-user-links-dropdown" class="vector-dropdown vector-user-menu vector-button-flush-right vector-user-menu-logged-out" title="Daugiau parametrų" > <input type="checkbox" id="vector-user-links-dropdown-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-user-links-dropdown" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Asmeniniai įrankiai" > <label id="vector-user-links-dropdown-label" for="vector-user-links-dropdown-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only " aria-hidden="true" > Asmeniniai įrankiai </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="p-personal" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-personal user-links-collapsible-item" title="Naudotojo meniu" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="pt-sitesupport" class="user-links-collapsible-item mw-list-item"><a href="//donate.wikimedia.org/wiki/Special:FundraiserRedirector?utm_source=donate&utm_medium=sidebar&utm_campaign=C13_lt.wikipedia.org&uselang=lt">Parama</a></li><li id="pt-createaccount" class="user-links-collapsible-item mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:Sukurti_paskyr%C4%85&returnto=Lietuvi%C5%B3+kalba" title="Skatiname susikurti paskyrą ir prisijungti, tačiau, tai nėra privaloma"> Sukurti paskyrą</a></li><li id="pt-login" class="user-links-collapsible-item mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:Prisijungimas&returnto=Lietuvi%C5%B3+kalba" title="Rekomenduojame prisijungti, nors tai nėra privaloma [o]" accesskey="o"> Prisijungti</a></li> </ul> </div> </div> <div id="p-user-menu-anon-editor" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-user-menu-anon-editor" > <div class="vector-menu-heading"> Pages for logged out editors <a href="/wiki/Pagalba:Introduction" aria-label="Learn more about editing">sužinoti daugiau</a> </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="pt-anoncontribs" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Mano_ind%C4%97lis" title="Keitimų sąrašas, padarytų iš šio IP adreso [y]" accesskey="y">Indėlis</a></li><li id="pt-anontalk" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Mano_aptarimas" title="Pakeitimų aptarimas, darytus naudojant šį IP adresą [n]" accesskey="n">Šio IP aptarimų puslapis</a></li> </ul> </div> </div> </div> </div> </nav> </div> </header> </div> <div class="mw-page-container"> <div class="mw-page-container-inner"> <div class="vector-sitenotice-container"> <div id="siteNotice"><div id="mw-dismissablenotice-anonplace"></div><script>(function(){var node=document.getElementById("mw-dismissablenotice-anonplace");if(node){node.outerHTML="\u003Cdiv class=\"mw-dismissable-notice\"\u003E\u003Cdiv class=\"mw-dismissable-notice-close\"\u003E[\u003Ca tabindex=\"0\" role=\"button\"\u003Epaslėpti\u003C/a\u003E]\u003C/div\u003E\u003Cdiv class=\"mw-dismissable-notice-body\"\u003E\u003C!-- CentralNotice --\u003E\u003Cdiv id=\"localNotice\" data-nosnippet=\"\"\u003E\u003Cdiv class=\"sitenotice\" lang=\"lt\" dir=\"ltr\"\u003E\u003Cp\u003EŠios \u003Ca href=\"/wiki/Vikipedija:Savait%C4%97s_iniciatyva\" class=\"mw-redirect\" title=\"Vikipedija:Savaitės iniciatyva\"\u003Esavaitės iniciatyva\u003C/a\u003E: \u003Cb\u003EViktorijos epocha\u003C/b\u003E. Kviečiame prisidėti!\n\u003C/p\u003E\u003C/div\u003E\u003C/div\u003E\u003C/div\u003E\u003C/div\u003E";}}());</script></div> </div> <div class="vector-column-start"> <div class="vector-main-menu-container"> <div id="mw-navigation"> <nav id="mw-panel" class="vector-main-menu-landmark" aria-label="Site"> <div id="vector-main-menu-pinned-container" class="vector-pinned-container"> </div> </nav> </div> </div> <div class="vector-sticky-pinned-container"> <nav id="mw-panel-toc" aria-label="Turinys" data-event-name="ui.sidebar-toc" class="mw-table-of-contents-container vector-toc-landmark"> <div id="vector-toc-pinned-container" class="vector-pinned-container"> <div id="vector-toc" class="vector-toc vector-pinnable-element"> <div class="vector-pinnable-header vector-toc-pinnable-header vector-pinnable-header-pinned" data-feature-name="toc-pinned" data-pinnable-element-id="vector-toc" > <h2 class="vector-pinnable-header-label">Turinys</h2> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-pin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-toc.pin">move to sidebar</button> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-unpin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-toc.unpin">paslėpti</button> </div> <ul class="vector-toc-contents" id="mw-panel-toc-list"> <li id="toc-mw-content-text" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a href="#" class="vector-toc-link"> <div class="vector-toc-text">Pradžia</div> </a> </li> <li id="toc-Pavadinimas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Pavadinimas"> <div class="vector-toc-text"> 1 Pavadinimas </div> </a> <ul id="toc-Pavadinimas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Kalbos_geografija" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Kalbos_geografija"> <div class="vector-toc-text"> 2 Kalbos geografija </div> </a> <button aria-controls="toc-Kalbos_geografija-sublist" class="cdx-button cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only vector-toc-toggle"> Toggle Kalbos geografija subsection </button> <ul id="toc-Kalbos_geografija-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Arealas_ir_kalbos_vartotojų_skaičius" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Arealas_ir_kalbos_vartotojų_skaičius"> <div class="vector-toc-text"> 2.1 Arealas ir kalbos vartotojų skaičius </div> </a> <ul id="toc-Arealas_ir_kalbos_vartotojų_skaičius-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Tarmės" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Tarmės"> <div class="vector-toc-text"> 2.2 Tarmės </div> </a> <ul id="toc-Tarmės-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Rašyba" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Rašyba"> <div class="vector-toc-text"> 3 Rašyba </div> </a> <ul id="toc-Rašyba-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Istorija" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Istorija"> <div class="vector-toc-text"> 4 Istorija </div> </a> <ul id="toc-Istorija-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Fonetika_ir_fonologija" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Fonetika_ir_fonologija"> <div class="vector-toc-text"> 5 Fonetika ir fonologija </div> </a> <button aria-controls="toc-Fonetika_ir_fonologija-sublist" class="cdx-button cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only vector-toc-toggle"> Toggle Fonetika ir fonologija subsection </button> <ul id="toc-Fonetika_ir_fonologija-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Balsiai" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Balsiai"> <div class="vector-toc-text"> 5.1 Balsiai </div> </a> <ul id="toc-Balsiai-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Priebalsiai" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Priebalsiai"> <div class="vector-toc-text"> 5.2 Priebalsiai </div> </a> <ul id="toc-Priebalsiai-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Prozodija" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Prozodija"> <div class="vector-toc-text"> 5.3 Prozodija </div> </a> <ul id="toc-Prozodija-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Morfologija" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Morfologija"> <div class="vector-toc-text"> 6 Morfologija </div> </a> <button aria-controls="toc-Morfologija-sublist" class="cdx-button cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only vector-toc-toggle"> Toggle Morfologija subsection </button> <ul id="toc-Morfologija-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Daiktavardis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Daiktavardis"> <div class="vector-toc-text"> 6.1 Daiktavardis </div> </a> <ul id="toc-Daiktavardis-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Būdvardis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Būdvardis"> <div class="vector-toc-text"> 6.2 Būdvardis </div> </a> <ul id="toc-Būdvardis-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Skaitvardis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Skaitvardis"> <div class="vector-toc-text"> 6.3 Skaitvardis </div> </a> <ul id="toc-Skaitvardis-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Įvardis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Įvardis"> <div class="vector-toc-text"> 6.4 Įvardis </div> </a> <ul id="toc-Įvardis-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Veiksmažodis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Veiksmažodis"> <div class="vector-toc-text"> 6.5 Veiksmažodis </div> </a> <ul id="toc-Veiksmažodis-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Rūšys" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Rūšys"> <div class="vector-toc-text"> 6.5.1 Rūšys </div> </a> <ul id="toc-Rūšys-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Asmenuotės" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Asmenuotės"> <div class="vector-toc-text"> 6.5.2 Asmenuotės </div> </a> <ul id="toc-Asmenuotės-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Esamasis_laikas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Esamasis_laikas"> <div class="vector-toc-text"> 6.5.3 Esamasis laikas </div> </a> <ul id="toc-Esamasis_laikas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Būtasis_kartinis_laikas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Būtasis_kartinis_laikas"> <div class="vector-toc-text"> 6.5.4 Būtasis kartinis laikas </div> </a> <ul id="toc-Būtasis_kartinis_laikas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Būtasis_dažninis_laikas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Būtasis_dažninis_laikas"> <div class="vector-toc-text"> 6.5.5 Būtasis dažninis laikas </div> </a> <ul id="toc-Būtasis_dažninis_laikas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Būsimasis_laikas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Būsimasis_laikas"> <div class="vector-toc-text"> 6.5.6 Būsimasis laikas </div> </a> <ul id="toc-Būsimasis_laikas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Liepiamoji_nuosaka" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Liepiamoji_nuosaka"> <div class="vector-toc-text"> 6.5.7 Liepiamoji nuosaka </div> </a> <ul id="toc-Liepiamoji_nuosaka-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Tariamoji_nuosaka" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Tariamoji_nuosaka"> <div class="vector-toc-text"> 6.5.8 Tariamoji nuosaka </div> </a> <ul id="toc-Tariamoji_nuosaka-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Netiesioginė_nuosaka" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Netiesioginė_nuosaka"> <div class="vector-toc-text"> 6.5.9 Netiesioginė nuosaka </div> </a> <ul id="toc-Netiesioginė_nuosaka-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Dalyvinės_formos" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Dalyvinės_formos"> <div class="vector-toc-text"> 6.5.10 Dalyvinės formos </div> </a> <ul id="toc-Dalyvinės_formos-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Prieveiksmis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Prieveiksmis"> <div class="vector-toc-text"> 6.6 Prieveiksmis </div> </a> <ul id="toc-Prieveiksmis-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Prielinksnis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Prielinksnis"> <div class="vector-toc-text"> 6.7 Prielinksnis </div> </a> <ul id="toc-Prielinksnis-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Jungtukas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Jungtukas"> <div class="vector-toc-text"> 6.8 Jungtukas </div> </a> <ul id="toc-Jungtukas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Dalelytė" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Dalelytė"> <div class="vector-toc-text"> 6.9 Dalelytė </div> </a> <ul id="toc-Dalelytė-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Jaustukas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Jaustukas"> <div class="vector-toc-text"> 6.10 Jaustukas </div> </a> <ul id="toc-Jaustukas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Ištiktukas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Ištiktukas"> <div class="vector-toc-text"> 6.11 Ištiktukas </div> </a> <ul id="toc-Ištiktukas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Sintaksė" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Sintaksė"> <div class="vector-toc-text"> 7 Sintaksė </div> </a> <button aria-controls="toc-Sintaksė-sublist" class="cdx-button cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only vector-toc-toggle"> Toggle Sintaksė subsection </button> <ul id="toc-Sintaksė-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Vientisinis_sakinys" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Vientisinis_sakinys"> <div class="vector-toc-text"> 7.1 Vientisinis sakinys </div> </a> <ul id="toc-Vientisinis_sakinys-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Sudėtinis_sakinys" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Sudėtinis_sakinys"> <div class="vector-toc-text"> 7.2 Sudėtinis sakinys </div> </a> <ul id="toc-Sudėtinis_sakinys-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Žodynas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Žodynas"> <div class="vector-toc-text"> 8 Žodynas </div> </a> <ul id="toc-Žodynas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Tyrimų_istorija" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Tyrimų_istorija"> <div class="vector-toc-text"> 9 Tyrimų istorija </div> </a> <ul id="toc-Tyrimų_istorija-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Tekstų_pavyzdžiai" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Tekstų_pavyzdžiai"> <div class="vector-toc-text"> 10 Tekstų pavyzdžiai </div> </a> <ul id="toc-Tekstų_pavyzdžiai-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Lietuvių_kalba_užsienio_universitetuose" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Lietuvių_kalba_užsienio_universitetuose"> <div class="vector-toc-text"> 11 Lietuvių kalba užsienio universitetuose </div> </a> <ul id="toc-Lietuvių_kalba_užsienio_universitetuose-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Šaltiniai" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Šaltiniai"> <div class="vector-toc-text"> 12 Šaltiniai </div> </a> <ul id="toc-Šaltiniai-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Literatūra" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Literatūra"> <div class="vector-toc-text"> 13 Literatūra </div> </a> <ul id="toc-Literatūra-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Nuorodos" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Nuorodos"> <div class="vector-toc-text"> 14 Nuorodos </div> </a> <ul id="toc-Nuorodos-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </div> </div> </nav> </div> </div> <div class="mw-content-container"> <main id="content" class="mw-body"> <header class="mw-body-header vector-page-titlebar"> <nav aria-label="Turinys" class="vector-toc-landmark"> <div id="vector-page-titlebar-toc" class="vector-dropdown vector-page-titlebar-toc vector-button-flush-left" > <input type="checkbox" id="vector-page-titlebar-toc-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-page-titlebar-toc" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Toggle the table of contents" > <label id="vector-page-titlebar-toc-label" for="vector-page-titlebar-toc-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only " aria-hidden="true" > Toggle the table of contents </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="vector-page-titlebar-toc-unpinned-container" class="vector-unpinned-container"> </div> </div> </div> </nav> <h1 id="firstHeading" class="firstHeading mw-first-heading">Lietuvių kalba</h1> <div id="p-lang-btn" class="vector-dropdown mw-portlet mw-portlet-lang" > <input type="checkbox" id="p-lang-btn-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-p-lang-btn" class="vector-dropdown-checkbox mw-interlanguage-selector" aria-label="Go to an article in another language. Available in 157 languages" > <label id="p-lang-btn-label" for="p-lang-btn-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--action-progressive mw-portlet-lang-heading-157" aria-hidden="true" > 157 kalbų </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li class="interlanguage-link interwiki-af mw-list-item"><a href="https://af.wikipedia.org/wiki/Litaus" title="Litaus – afrikanų" lang="af" hreflang="af" data-title="Litaus" data-language-autonym="Afrikaans" data-language-local-name="afrikanų" class="interlanguage-link-target">Afrikaans</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-als mw-list-item"><a href="https://als.wikipedia.org/wiki/Litauische_Sprache" title="Litauische Sprache – Šveicarijos vokiečių" lang="gsw" hreflang="gsw" data-title="Litauische Sprache" data-language-autonym="Alemannisch" data-language-local-name="Šveicarijos vokiečių" class="interlanguage-link-target">Alemannisch</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-am mw-list-item"><a href="https://am.wikipedia.org/wiki/%E1%88%8A%E1%89%B5%E1%8B%8C%E1%8A%95%E1%8A%9B" title="ሊትዌንኛ – amharų" lang="am" hreflang="am" data-title="ሊትዌንኛ" data-language-autonym="አማርኛ" data-language-local-name="amharų" class="interlanguage-link-target">አማርኛ</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-an mw-list-item"><a href="https://an.wikipedia.org/wiki/Idioma_lituano" title="Idioma lituano – aragonesų" lang="an" hreflang="an" data-title="Idioma lituano" data-language-autonym="Aragonés" data-language-local-name="aragonesų" class="interlanguage-link-target">Aragonés</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ang mw-list-item"><a href="https://ang.wikipedia.org/wiki/Li%C3%BE%C3%BEuanisc_spr%C7%A3c" title="Liþþuanisc sprǣc – senoji anglų" lang="ang" hreflang="ang" data-title="Liþþuanisc sprǣc" data-language-autonym="Ænglisc" data-language-local-name="senoji anglų" class="interlanguage-link-target">Ænglisc</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-anp mw-list-item"><a href="https://anp.wikipedia.org/wiki/%E0%A4%B2%E0%A4%BF%E0%A4%A5%E0%A5%81%E0%A4%86%E0%A4%A8%E0%A4%BF%E0%A4%AF%E0%A4%BE%E0%A4%88_%E0%A4%AD%E0%A4%BE%E0%A4%B7%E0%A4%BE" title="लिथुआनियाई भाषा – angikų" lang="anp" hreflang="anp" data-title="लिथुआनियाई भाषा" data-language-autonym="अंगिका" data-language-local-name="angikų" class="interlanguage-link-target">अंगिका</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ar mw-list-item"><a href="https://ar.wikipedia.org/wiki/%D8%A7%D9%84%D9%84%D8%BA%D8%A9_%D8%A7%D9%84%D9%84%D9%8A%D8%AA%D9%88%D8%A7%D9%86%D9%8A%D8%A9" title="اللغة الليتوانية – arabų" lang="ar" hreflang="ar" data-title="اللغة الليتوانية" data-language-autonym="العربية" data-language-local-name="arabų" class="interlanguage-link-target">العربية</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-arz mw-list-item"><a href="https://arz.wikipedia.org/wiki/%D9%84%D8%BA%D9%87_%D9%84%D9%8A%D8%AA%D9%88%D8%A7%D9%86%D9%89" title="لغه ليتوانى – Egipto arabų" lang="arz" hreflang="arz" data-title="لغه ليتوانى" data-language-autonym="مصرى" data-language-local-name="Egipto arabų" class="interlanguage-link-target">مصرى</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ast mw-list-item"><a href="https://ast.wikipedia.org/wiki/Idioma_lituanu" title="Idioma lituanu – asturianų" lang="ast" hreflang="ast" data-title="Idioma lituanu" data-language-autonym="Asturianu" data-language-local-name="asturianų" class="interlanguage-link-target">Asturianu</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-avk mw-list-item"><a href="https://avk.wikipedia.org/wiki/Lietuvava" title="Lietuvava – kotava" lang="avk" hreflang="avk" data-title="Lietuvava" data-language-autonym="Kotava" data-language-local-name="kotava" class="interlanguage-link-target">Kotava</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ay mw-list-item"><a href="https://ay.wikipedia.org/wiki/Litua%C3%B1a_aru" title="Lituaña aru – aimarų" lang="ay" hreflang="ay" data-title="Lituaña aru" data-language-autonym="Aymar aru" data-language-local-name="aimarų" class="interlanguage-link-target">Aymar aru</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-az mw-list-item"><a href="https://az.wikipedia.org/wiki/Litva_dili" title="Litva dili – azerbaidžaniečių" lang="az" hreflang="az" data-title="Litva dili" data-language-autonym="Azərbaycanca" data-language-local-name="azerbaidžaniečių" class="interlanguage-link-target">Azərbaycanca</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ba mw-list-item"><a href="https://ba.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%B2%D0%B0_%D1%82%D0%B5%D0%BB%D0%B5" title="Литва теле – baškirų" lang="ba" hreflang="ba" data-title="Литва теле" data-language-autonym="Башҡортса" data-language-local-name="baškirų" class="interlanguage-link-target">Башҡортса</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-bat-smg mw-list-item"><a href="https://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Lietoviu_kalba" title="Lietoviu kalba – žemaičių" lang="sgs" hreflang="sgs" data-title="Lietoviu kalba" data-language-autonym="Žemaitėška" data-language-local-name="žemaičių" class="interlanguage-link-target">Žemaitėška</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-be mw-list-item"><a href="https://be.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D1%96%D1%82%D0%BE%D1%9E%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F_%D0%BC%D0%BE%D0%B2%D0%B0" title="Літоўская мова – baltarusių" lang="be" hreflang="be" data-title="Літоўская мова" data-language-autonym="Беларуская" data-language-local-name="baltarusių" class="interlanguage-link-target">Беларуская</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-be-x-old mw-list-item"><a href="https://be-tarask.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B5%D1%82%D1%83%D0%B2%D1%96%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F_%D0%BC%D0%BE%D0%B2%D0%B0" title="Летувіская мова – Belarusian (Taraškievica orthography)" lang="be-tarask" hreflang="be-tarask" data-title="Летувіская мова" data-language-autonym="Беларуская (тарашкевіца)" data-language-local-name="Belarusian (Taraškievica orthography)" class="interlanguage-link-target">Беларуская (тарашкевіца)</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-bg mw-list-item"><a href="https://bg.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8_%D0%B5%D0%B7%D0%B8%D0%BA" title="Литовски език – bulgarų" lang="bg" hreflang="bg" data-title="Литовски език" data-language-autonym="Български" data-language-local-name="bulgarų" class="interlanguage-link-target">Български</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-bn mw-list-item"><a href="https://bn.wikipedia.org/wiki/%E0%A6%B2%E0%A6%BF%E0%A6%A5%E0%A7%81%E0%A6%AF%E0%A6%BC%E0%A6%BE%E0%A6%A8%E0%A7%80%E0%A6%AF%E0%A6%BC_%E0%A6%AD%E0%A6%BE%E0%A6%B7%E0%A6%BE" title="লিথুয়ানীয় ভাষা – bengalų" lang="bn" hreflang="bn" data-title="লিথুয়ানীয় ভাষা" data-language-autonym="বাংলা" data-language-local-name="bengalų" class="interlanguage-link-target">বাংলা</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-br mw-list-item"><a href="https://br.wikipedia.org/wiki/Lituaneg" title="Lituaneg – bretonų" lang="br" hreflang="br" data-title="Lituaneg" data-language-autonym="Brezhoneg" data-language-local-name="bretonų" class="interlanguage-link-target">Brezhoneg</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-bs mw-list-item"><a href="https://bs.wikipedia.org/wiki/Litvanski_jezik" title="Litvanski jezik – bosnių" lang="bs" hreflang="bs" data-title="Litvanski jezik" data-language-autonym="Bosanski" data-language-local-name="bosnių" class="interlanguage-link-target">Bosanski</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ca mw-list-item"><a href="https://ca.wikipedia.org/wiki/Litu%C3%A0" title="Lituà – katalonų" lang="ca" hreflang="ca" data-title="Lituà" data-language-autonym="Català" data-language-local-name="katalonų" class="interlanguage-link-target">Català</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ce mw-list-item"><a href="https://ce.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%B2%D0%B0%D1%85%D0%BE%D0%B9%D0%BD_%D0%BC%D0%BE%D1%82%D1%82" title="Литвахойн мотт – čečėnų" lang="ce" hreflang="ce" data-title="Литвахойн мотт" data-language-autonym="Нохчийн" data-language-local-name="čečėnų" class="interlanguage-link-target">Нохчийн</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ceb mw-list-item"><a href="https://ceb.wikipedia.org/wiki/Pinulongang_Litwano" title="Pinulongang Litwano – sebuanų" lang="ceb" hreflang="ceb" data-title="Pinulongang Litwano" data-language-autonym="Cebuano" data-language-local-name="sebuanų" class="interlanguage-link-target">Cebuano</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ckb mw-list-item"><a href="https://ckb.wikipedia.org/wiki/%D8%B2%D9%85%D8%A7%D9%86%DB%8C_%D9%84%DB%8C%D8%AA%D9%88%D8%A7%D9%86%DB%8C" title="زمانی لیتوانی – soranių kurdų" lang="ckb" hreflang="ckb" data-title="زمانی لیتوانی" data-language-autonym="کوردی" data-language-local-name="soranių kurdų" class="interlanguage-link-target">کوردی</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-cs mw-list-item"><a href="https://cs.wikipedia.org/wiki/Litev%C5%A1tina" title="Litevština – čekų" lang="cs" hreflang="cs" data-title="Litevština" data-language-autonym="Čeština" data-language-local-name="čekų" class="interlanguage-link-target">Čeština</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-csb mw-list-item"><a href="https://csb.wikipedia.org/wiki/L%C3%ABtewsczi_j%C3%A3z%C3%ABk" title="Lëtewsczi jãzëk – kašubų" lang="csb" hreflang="csb" data-title="Lëtewsczi jãzëk" data-language-autonym="Kaszëbsczi" data-language-local-name="kašubų" class="interlanguage-link-target">Kaszëbsczi</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-cu mw-list-item"><a href="https://cu.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D1%8A%D0%B2%D1%8C%D1%81%D0%BA%D1%8A_%D1%A9%EA%99%81%EA%99%91%D0%BA%D1%8A" title="Литъвьскъ ѩꙁꙑкъ – bažnytinė slavų" lang="cu" hreflang="cu" data-title="Литъвьскъ ѩꙁꙑкъ" data-language-autonym="Словѣньскъ / ⰔⰎⰑⰂⰡⰐⰠⰔⰍⰟ" data-language-local-name="bažnytinė slavų" class="interlanguage-link-target">Словѣньскъ / ⰔⰎⰑⰂⰡⰐⰠⰔⰍⰟ</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-cv mw-list-item"><a href="https://cv.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%B2%D0%B0_%D1%87%C4%95%D0%BB%D1%85%D0%B8" title="Литва чĕлхи – čiuvašų" lang="cv" hreflang="cv" data-title="Литва чĕлхи" data-language-autonym="Чӑвашла" data-language-local-name="čiuvašų" class="interlanguage-link-target">Чӑвашла</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-cy mw-list-item"><a href="https://cy.wikipedia.org/wiki/Lithwaneg" title="Lithwaneg – valų" lang="cy" hreflang="cy" data-title="Lithwaneg" data-language-autonym="Cymraeg" data-language-local-name="valų" class="interlanguage-link-target">Cymraeg</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-da mw-list-item"><a href="https://da.wikipedia.org/wiki/Litauisk_(sprog)" title="Litauisk (sprog) – danų" lang="da" hreflang="da" data-title="Litauisk (sprog)" data-language-autonym="Dansk" data-language-local-name="danų" class="interlanguage-link-target">Dansk</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-de mw-list-item"><a href="https://de.wikipedia.org/wiki/Litauische_Sprache" title="Litauische Sprache – vokiečių" lang="de" hreflang="de" data-title="Litauische Sprache" data-language-autonym="Deutsch" data-language-local-name="vokiečių" class="interlanguage-link-target">Deutsch</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-diq mw-list-item"><a href="https://diq.wikipedia.org/wiki/Litwanki" title="Litwanki – Zazaki" lang="diq" hreflang="diq" data-title="Litwanki" data-language-autonym="Zazaki" data-language-local-name="Zazaki" class="interlanguage-link-target">Zazaki</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-dsb mw-list-item"><a href="https://dsb.wikipedia.org/wiki/Litaw%C5%A1%C4%87ina" title="Litawšćina – žemutinių sorbų" lang="dsb" hreflang="dsb" data-title="Litawšćina" data-language-autonym="Dolnoserbski" data-language-local-name="žemutinių sorbų" class="interlanguage-link-target">Dolnoserbski</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-el mw-list-item"><a href="https://el.wikipedia.org/wiki/%CE%9B%CE%B9%CE%B8%CE%BF%CF%85%CE%B1%CE%BD%CE%B9%CE%BA%CE%AE_%CE%B3%CE%BB%CF%8E%CF%83%CF%83%CE%B1" title="Λιθουανική γλώσσα – graikų" lang="el" hreflang="el" data-title="Λιθουανική γλώσσα" data-language-autonym="Ελληνικά" data-language-local-name="graikų" class="interlanguage-link-target">Ελληνικά</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-en mw-list-item"><a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Lithuanian_language" title="Lithuanian language – anglų" lang="en" hreflang="en" data-title="Lithuanian language" data-language-autonym="English" data-language-local-name="anglų" class="interlanguage-link-target">English</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-eo mw-list-item"><a href="https://eo.wikipedia.org/wiki/Litova_lingvo" title="Litova lingvo – esperanto" lang="eo" hreflang="eo" data-title="Litova lingvo" data-language-autonym="Esperanto" data-language-local-name="esperanto" class="interlanguage-link-target">Esperanto</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-es mw-list-item"><a href="https://es.wikipedia.org/wiki/Idioma_lituano" title="Idioma lituano – ispanų" lang="es" hreflang="es" data-title="Idioma lituano" data-language-autonym="Español" data-language-local-name="ispanų" class="interlanguage-link-target">Español</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-et mw-list-item"><a href="https://et.wikipedia.org/wiki/Leedu_keel" title="Leedu keel – estų" lang="et" hreflang="et" data-title="Leedu keel" data-language-autonym="Eesti" data-language-local-name="estų" class="interlanguage-link-target">Eesti</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-eu mw-list-item"><a href="https://eu.wikipedia.org/wiki/Lituaniera" title="Lituaniera – baskų" lang="eu" hreflang="eu" data-title="Lituaniera" data-language-autonym="Euskara" data-language-local-name="baskų" class="interlanguage-link-target">Euskara</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-fa mw-list-item"><a href="https://fa.wikipedia.org/wiki/%D8%B2%D8%A8%D8%A7%D9%86_%D9%84%DB%8C%D8%AA%D9%88%D8%A7%D9%86%DB%8C%D8%A7%DB%8C%DB%8C" title="زبان لیتوانیایی – persų" lang="fa" hreflang="fa" data-title="زبان لیتوانیایی" data-language-autonym="فارسی" data-language-local-name="persų" class="interlanguage-link-target">فارسی</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-fi mw-list-item"><a href="https://fi.wikipedia.org/wiki/Liettuan_kieli" title="Liettuan kieli – suomių" lang="fi" hreflang="fi" data-title="Liettuan kieli" data-language-autonym="Suomi" data-language-local-name="suomių" class="interlanguage-link-target">Suomi</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-fiu-vro mw-list-item"><a href="https://fiu-vro.wikipedia.org/wiki/Leedu_kiil" title="Leedu kiil – veru" lang="vro" hreflang="vro" data-title="Leedu kiil" data-language-autonym="Võro" data-language-local-name="veru" class="interlanguage-link-target">Võro</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-fo mw-list-item"><a href="https://fo.wikipedia.org/wiki/Litaviskt_m%C3%A1l" title="Litaviskt mál – farerų" lang="fo" hreflang="fo" data-title="Litaviskt mál" data-language-autonym="Føroyskt" data-language-local-name="farerų" class="interlanguage-link-target">Føroyskt</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-fr mw-list-item"><a href="https://fr.wikipedia.org/wiki/Lituanien" title="Lituanien – prancūzų" lang="fr" hreflang="fr" data-title="Lituanien" data-language-autonym="Français" data-language-local-name="prancūzų" class="interlanguage-link-target">Français</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-frr mw-list-item"><a href="https://frr.wikipedia.org/wiki/Litauisk_spriak" title="Litauisk spriak – šiaurinių fryzų" lang="frr" hreflang="frr" data-title="Litauisk spriak" data-language-autonym="Nordfriisk" data-language-local-name="šiaurinių fryzų" class="interlanguage-link-target">Nordfriisk</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-fy mw-list-item"><a href="https://fy.wikipedia.org/wiki/Litousk" title="Litousk – vakarų fryzų" lang="fy" hreflang="fy" data-title="Litousk" data-language-autonym="Frysk" data-language-local-name="vakarų fryzų" class="interlanguage-link-target">Frysk</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ga mw-list-item"><a href="https://ga.wikipedia.org/wiki/An_Liotu%C3%A1inis" title="An Liotuáinis – airių" lang="ga" hreflang="ga" data-title="An Liotuáinis" data-language-autonym="Gaeilge" data-language-local-name="airių" class="interlanguage-link-target">Gaeilge</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-gd mw-list-item"><a href="https://gd.wikipedia.org/wiki/Liotu%C3%A0nais" title="Liotuànais – škotų (gėlų)" lang="gd" hreflang="gd" data-title="Liotuànais" data-language-autonym="Gàidhlig" data-language-local-name="škotų (gėlų)" class="interlanguage-link-target">Gàidhlig</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-gl mw-list-item"><a href="https://gl.wikipedia.org/wiki/Lingua_lituana" title="Lingua lituana – galisų" lang="gl" hreflang="gl" data-title="Lingua lituana" data-language-autonym="Galego" data-language-local-name="galisų" class="interlanguage-link-target">Galego</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-gn mw-list-item"><a href="https://gn.wikipedia.org/wiki/Litua%C3%B1a%C3%B1e%E2%80%99%E1%BA%BD" title="Lituañañe’ẽ – gvaranių" lang="gn" hreflang="gn" data-title="Lituañañe’ẽ" data-language-autonym="Avañe'ẽ" data-language-local-name="gvaranių" class="interlanguage-link-target">Avañe'ẽ</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-gv mw-list-item"><a href="https://gv.wikipedia.org/wiki/Litaanish" title="Litaanish – meniečių" lang="gv" hreflang="gv" data-title="Litaanish" data-language-autonym="Gaelg" data-language-local-name="meniečių" class="interlanguage-link-target">Gaelg</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hak mw-list-item"><a href="https://hak.wikipedia.org/wiki/Lithuania-ng%C3%AE" title="Lithuania-ngî – kinų kalbos hakų tarmė" lang="hak" hreflang="hak" data-title="Lithuania-ngî" data-language-autonym="客家語 / Hak-kâ-ngî" data-language-local-name="kinų kalbos hakų tarmė" class="interlanguage-link-target">客家語 / Hak-kâ-ngî</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-he mw-list-item"><a href="https://he.wikipedia.org/wiki/%D7%9C%D7%99%D7%98%D7%90%D7%99%D7%AA" title="ליטאית – hebrajų" lang="he" hreflang="he" data-title="ליטאית" data-language-autonym="עברית" data-language-local-name="hebrajų" class="interlanguage-link-target">עברית</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hi mw-list-item"><a href="https://hi.wikipedia.org/wiki/%E0%A4%B2%E0%A4%BF%E0%A4%A5%E0%A5%81%E0%A4%86%E0%A4%A8%E0%A4%BF%E0%A4%AF%E0%A4%BE%E0%A4%88_%E0%A4%AD%E0%A4%BE%E0%A4%B7%E0%A4%BE" title="लिथुआनियाई भाषा – hindi" lang="hi" hreflang="hi" data-title="लिथुआनियाई भाषा" data-language-autonym="हिन्दी" data-language-local-name="hindi" class="interlanguage-link-target">हिन्दी</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hif mw-list-item"><a href="https://hif.wikipedia.org/wiki/Lithuanian_bhasa" title="Lithuanian bhasa – Fidžio hindi" lang="hif" hreflang="hif" data-title="Lithuanian bhasa" data-language-autonym="Fiji Hindi" data-language-local-name="Fidžio hindi" class="interlanguage-link-target">Fiji Hindi</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hr mw-list-item"><a href="https://hr.wikipedia.org/wiki/Litavski_jezik" title="Litavski jezik – kroatų" lang="hr" hreflang="hr" data-title="Litavski jezik" data-language-autonym="Hrvatski" data-language-local-name="kroatų" class="interlanguage-link-target">Hrvatski</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hsb mw-list-item"><a href="https://hsb.wikipedia.org/wiki/Litaw%C5%A1%C4%87ina" title="Litawšćina – aukštutinių sorbų" lang="hsb" hreflang="hsb" data-title="Litawšćina" data-language-autonym="Hornjoserbsce" data-language-local-name="aukštutinių sorbų" class="interlanguage-link-target">Hornjoserbsce</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hu mw-list-item"><a href="https://hu.wikipedia.org/wiki/Litv%C3%A1n_nyelv" title="Litván nyelv – vengrų" lang="hu" hreflang="hu" data-title="Litván nyelv" data-language-autonym="Magyar" data-language-local-name="vengrų" class="interlanguage-link-target">Magyar</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hy mw-list-item"><a href="https://hy.wikipedia.org/wiki/%D4%BC%D5%AB%D5%BF%D5%BE%D5%A5%D6%80%D5%A5%D5%B6" title="Լիտվերեն – armėnų" lang="hy" hreflang="hy" data-title="Լիտվերեն" data-language-autonym="Հայերեն" data-language-local-name="armėnų" class="interlanguage-link-target">Հայերեն</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-id mw-list-item"><a href="https://id.wikipedia.org/wiki/Bahasa_Lituania" title="Bahasa Lituania – indoneziečių" lang="id" hreflang="id" data-title="Bahasa Lituania" data-language-autonym="Bahasa Indonesia" data-language-local-name="indoneziečių" class="interlanguage-link-target">Bahasa Indonesia</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ie mw-list-item"><a href="https://ie.wikipedia.org/wiki/Lituanian" title="Lituanian – interkalba" lang="ie" hreflang="ie" data-title="Lituanian" data-language-autonym="Interlingue" data-language-local-name="interkalba" class="interlanguage-link-target">Interlingue</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ilo mw-list-item"><a href="https://ilo.wikipedia.org/wiki/Pagsasao_a_Lituano" title="Pagsasao a Lituano – ilokų" lang="ilo" hreflang="ilo" data-title="Pagsasao a Lituano" data-language-autonym="Ilokano" data-language-local-name="ilokų" class="interlanguage-link-target">Ilokano</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-io mw-list-item"><a href="https://io.wikipedia.org/wiki/Lituana_linguo" title="Lituana linguo – ido" lang="io" hreflang="io" data-title="Lituana linguo" data-language-autonym="Ido" data-language-local-name="ido" class="interlanguage-link-target">Ido</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-is mw-list-item"><a href="https://is.wikipedia.org/wiki/Lit%C3%A1%C3%ADska" title="Litáíska – islandų" lang="is" hreflang="is" data-title="Litáíska" data-language-autonym="Íslenska" data-language-local-name="islandų" class="interlanguage-link-target">Íslenska</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-it mw-list-item"><a href="https://it.wikipedia.org/wiki/Lingua_lituana" title="Lingua lituana – italų" lang="it" hreflang="it" data-title="Lingua lituana" data-language-autonym="Italiano" data-language-local-name="italų" class="interlanguage-link-target">Italiano</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ja mw-list-item"><a href="https://ja.wikipedia.org/wiki/%E3%83%AA%E3%83%88%E3%82%A2%E3%83%8B%E3%82%A2%E8%AA%9E" title="リトアニア語 – japonų" lang="ja" hreflang="ja" data-title="リトアニア語" data-language-autonym="日本語" data-language-local-name="japonų" class="interlanguage-link-target">日本語</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ka mw-list-item"><a href="https://ka.wikipedia.org/wiki/%E1%83%9A%E1%83%98%E1%83%94%E1%83%A2%E1%83%A3%E1%83%95%E1%83%A3%E1%83%A0%E1%83%98_%E1%83%94%E1%83%9C%E1%83%90" title="ლიეტუვური ენა – gruzinų" lang="ka" hreflang="ka" data-title="ლიეტუვური ენა" data-language-autonym="ქართული" data-language-local-name="gruzinų" class="interlanguage-link-target">ქართული</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-kab mw-list-item"><a href="https://kab.wikipedia.org/wiki/Talitwanit" title="Talitwanit – kebailų" lang="kab" hreflang="kab" data-title="Talitwanit" data-language-autonym="Taqbaylit" data-language-local-name="kebailų" class="interlanguage-link-target">Taqbaylit</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-kge mw-list-item"><a href="https://kge.wikipedia.org/wiki/Bahasa_Lithuania" title="Bahasa Lithuania – Komering" lang="kge" hreflang="kge" data-title="Bahasa Lithuania" data-language-autonym="Kumoring" data-language-local-name="Komering" class="interlanguage-link-target">Kumoring</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-kk mw-list-item"><a href="https://kk.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%B2%D0%B0_%D1%82%D1%96%D0%BB%D1%96" title="Литва тілі – kazachų" lang="kk" hreflang="kk" data-title="Литва тілі" data-language-autonym="Қазақша" data-language-local-name="kazachų" class="interlanguage-link-target">Қазақша</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ko mw-list-item"><a href="https://ko.wikipedia.org/wiki/%EB%A6%AC%ED%88%AC%EC%95%84%EB%8B%88%EC%95%84%EC%96%B4" title="리투아니아어 – korėjiečių" lang="ko" hreflang="ko" data-title="리투아니아어" data-language-autonym="한국어" data-language-local-name="korėjiečių" class="interlanguage-link-target">한국어</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ku mw-list-item"><a href="https://ku.wikipedia.org/wiki/Ziman%C3%AA_l%C3%AEtvan%C3%AE" title="Zimanê lîtvanî – kurdų" lang="ku" hreflang="ku" data-title="Zimanê lîtvanî" data-language-autonym="Kurdî" data-language-local-name="kurdų" class="interlanguage-link-target">Kurdî</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-kv mw-list-item"><a href="https://kv.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%B2%D0%B0_%D0%BA%D1%8B%D0%B2" title="Литва кыв – komi" lang="kv" hreflang="kv" data-title="Литва кыв" data-language-autonym="Коми" data-language-local-name="komi" class="interlanguage-link-target">Коми</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-kw mw-list-item"><a href="https://kw.wikipedia.org/wiki/Lithywanek" title="Lithywanek – kornų" lang="kw" hreflang="kw" data-title="Lithywanek" data-language-autonym="Kernowek" data-language-local-name="kornų" class="interlanguage-link-target">Kernowek</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ky mw-list-item"><a href="https://ky.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2_%D1%82%D0%B8%D0%BB%D0%B8" title="Литов тили – kirgizų" lang="ky" hreflang="ky" data-title="Литов тили" data-language-autonym="Кыргызча" data-language-local-name="kirgizų" class="interlanguage-link-target">Кыргызча</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-la mw-list-item"><a href="https://la.wikipedia.org/wiki/Lingua_Lithuanica" title="Lingua Lithuanica – lotynų" lang="la" hreflang="la" data-title="Lingua Lithuanica" data-language-autonym="Latina" data-language-local-name="lotynų" class="interlanguage-link-target">Latina</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-lb mw-list-item"><a href="https://lb.wikipedia.org/wiki/Litauesch" title="Litauesch – liuksemburgiečių" lang="lb" hreflang="lb" data-title="Litauesch" data-language-autonym="Lëtzebuergesch" data-language-local-name="liuksemburgiečių" class="interlanguage-link-target">Lëtzebuergesch</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-lfn mw-list-item"><a href="https://lfn.wikipedia.org/wiki/Lietuvisce_(lingua)" title="Lietuvisce (lingua) – naujoji frankų kalba" lang="lfn" hreflang="lfn" data-title="Lietuvisce (lingua)" data-language-autonym="Lingua Franca Nova" data-language-local-name="naujoji frankų kalba" class="interlanguage-link-target">Lingua Franca Nova</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-li mw-list-item"><a href="https://li.wikipedia.org/wiki/Litouws" title="Litouws – limburgiečių" lang="li" hreflang="li" data-title="Litouws" data-language-autonym="Limburgs" data-language-local-name="limburgiečių" class="interlanguage-link-target">Limburgs</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-lij mw-list-item"><a href="https://lij.wikipedia.org/wiki/Lengua_lituann-a" title="Lengua lituann-a – ligūrų" lang="lij" hreflang="lij" data-title="Lengua lituann-a" data-language-autonym="Ligure" data-language-local-name="ligūrų" class="interlanguage-link-target">Ligure</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-lmo mw-list-item"><a href="https://lmo.wikipedia.org/wiki/Lengua_lituana" title="Lengua lituana – lombardų" lang="lmo" hreflang="lmo" data-title="Lengua lituana" data-language-autonym="Lombard" data-language-local-name="lombardų" class="interlanguage-link-target">Lombard</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ltg mw-list-item"><a href="https://ltg.wikipedia.org/wiki/L%C4%ABtaun%C4%ABku_vol%C5%ABda" title="Lītaunīku volūda – latgalių" lang="ltg" hreflang="ltg" data-title="Lītaunīku volūda" data-language-autonym="Latgaļu" data-language-local-name="latgalių" class="interlanguage-link-target">Latgaļu</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-lv mw-list-item"><a href="https://lv.wikipedia.org/wiki/Lietuvie%C5%A1u_valoda" title="Lietuviešu valoda – latvių" lang="lv" hreflang="lv" data-title="Lietuviešu valoda" data-language-autonym="Latviešu" data-language-local-name="latvių" class="interlanguage-link-target">Latviešu</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mdf mw-list-item"><a href="https://mdf.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%BE%D0%BD%D1%8C_%D0%BA%D1%8F%D0%BB%D1%8C" title="Литванонь кяль – mokša" lang="mdf" hreflang="mdf" data-title="Литванонь кяль" data-language-autonym="Мокшень" data-language-local-name="mokša" class="interlanguage-link-target">Мокшень</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mg mw-list-item"><a href="https://mg.wikipedia.org/wiki/Fiteny_litoanianina" title="Fiteny litoanianina – malagasų" lang="mg" hreflang="mg" data-title="Fiteny litoanianina" data-language-autonym="Malagasy" data-language-local-name="malagasų" class="interlanguage-link-target">Malagasy</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mhr mw-list-item"><a href="https://mhr.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%B2%D0%B0_%D0%B9%D1%8B%D0%BB%D0%BC%D0%B5" title="Литва йылме – Eastern Mari" lang="mhr" hreflang="mhr" data-title="Литва йылме" data-language-autonym="Олык марий" data-language-local-name="Eastern Mari" class="interlanguage-link-target">Олык марий</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mi mw-list-item"><a href="https://mi.wikipedia.org/wiki/Reo_Ritu%C4%81nia" title="Reo Rituānia – maorių" lang="mi" hreflang="mi" data-title="Reo Rituānia" data-language-autonym="Māori" data-language-local-name="maorių" class="interlanguage-link-target">Māori</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mk mw-list-item"><a href="https://mk.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8_%D1%98%D0%B0%D0%B7%D0%B8%D0%BA" title="Литвански јазик – makedonų" lang="mk" hreflang="mk" data-title="Литвански јазик" data-language-autonym="Македонски" data-language-local-name="makedonų" class="interlanguage-link-target">Македонски</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ml mw-list-item"><a href="https://ml.wikipedia.org/wiki/%E0%B4%B2%E0%B4%BF%E0%B4%A4%E0%B5%8D%E0%B4%B5%E0%B4%BE%E0%B4%A8%E0%B4%BF%E0%B4%AF%E0%B5%BB_%E0%B4%AD%E0%B4%BE%E0%B4%B7" title="ലിത്വാനിയൻ ഭാഷ – malajalių" lang="ml" hreflang="ml" data-title="ലിത്വാനിയൻ ഭാഷ" data-language-autonym="മലയാളം" data-language-local-name="malajalių" class="interlanguage-link-target">മലയാളം</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mn mw-list-item"><a href="https://mn.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%B2%D0%B0_%D1%85%D1%8D%D0%BB" title="Литва хэл – mongolų" lang="mn" hreflang="mn" data-title="Литва хэл" data-language-autonym="Монгол" data-language-local-name="mongolų" class="interlanguage-link-target">Монгол</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mni mw-list-item"><a href="https://mni.wikipedia.org/wiki/%EA%AF%82%EA%AF%A4%EA%AF%8A%EA%AF%AD%EA%AF%8B%EA%AF%A5%EA%AF%85%EA%AF%A4%EA%AF%8C%EA%AF%A5%EA%AF%9F_%EA%AF%82%EA%AF%A3%EA%AF%9F" title="ꯂꯤꯊ꯭ꯋꯥꯅꯤꯌꯥꯟ ꯂꯣꯟ – manipurių" lang="mni" hreflang="mni" data-title="ꯂꯤꯊ꯭ꯋꯥꯅꯤꯌꯥꯟ ꯂꯣꯟ" data-language-autonym="ꯃꯤꯇꯩ ꯂꯣꯟ" data-language-local-name="manipurių" class="interlanguage-link-target">ꯃꯤꯇꯩ ꯂꯣꯟ</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mr mw-list-item"><a href="https://mr.wikipedia.org/wiki/%E0%A4%B2%E0%A4%BF%E0%A4%A5%E0%A5%81%E0%A4%8F%E0%A4%A8%E0%A4%BF%E0%A4%AF%E0%A4%A8_%E0%A4%AD%E0%A4%BE%E0%A4%B7%E0%A4%BE" title="लिथुएनियन भाषा – maratų" lang="mr" hreflang="mr" data-title="लिथुएनियन भाषा" data-language-autonym="मराठी" data-language-local-name="maratų" class="interlanguage-link-target">मराठी</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ms mw-list-item"><a href="https://ms.wikipedia.org/wiki/Bahasa_Lithuania" title="Bahasa Lithuania – malajiečių" lang="ms" hreflang="ms" data-title="Bahasa Lithuania" data-language-autonym="Bahasa Melayu" data-language-local-name="malajiečių" class="interlanguage-link-target">Bahasa Melayu</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-myv mw-list-item"><a href="https://myv.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D0%BE%D0%BD%D1%8C_%D0%BA%D0%B5%D0%BB%D1%8C" title="Литовонь кель – erzyjų" lang="myv" hreflang="myv" data-title="Литовонь кель" data-language-autonym="Эрзянь" data-language-local-name="erzyjų" class="interlanguage-link-target">Эрзянь</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mzn mw-list-item"><a href="https://mzn.wikipedia.org/wiki/%D9%84%DB%8C%D8%AA%D9%88%D8%A7%D9%86%DB%8C%D8%A7%DB%8C%DB%8C" title="لیتوانیایی – mazenderanių" lang="mzn" hreflang="mzn" data-title="لیتوانیایی" data-language-autonym="مازِرونی" data-language-local-name="mazenderanių" class="interlanguage-link-target">مازِرونی</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-nds mw-list-item"><a href="https://nds.wikipedia.org/wiki/Litausche_Spraak" title="Litausche Spraak – Žemutinės Vokietijos" lang="nds" hreflang="nds" data-title="Litausche Spraak" data-language-autonym="Plattdüütsch" data-language-local-name="Žemutinės Vokietijos" class="interlanguage-link-target">Plattdüütsch</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-nds-nl mw-list-item"><a href="https://nds-nl.wikipedia.org/wiki/Litausk" title="Litausk – Žemutinės Saksonijos (Nyderlandai)" lang="nds-NL" hreflang="nds-NL" data-title="Litausk" data-language-autonym="Nedersaksies" data-language-local-name="Žemutinės Saksonijos (Nyderlandai)" class="interlanguage-link-target">Nedersaksies</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ne mw-list-item"><a href="https://ne.wikipedia.org/wiki/%E0%A4%B2%E0%A4%BF%E0%A4%A5%E0%A5%81%E0%A4%86%E0%A4%A8%E0%A4%BF%E0%A4%AF%E0%A4%BE%E0%A4%B2%E0%A5%80_%E0%A4%AD%E0%A4%BE%E0%A4%B7%E0%A4%BE" title="लिथुआनियाली भाषा – nepaliečių" lang="ne" hreflang="ne" data-title="लिथुआनियाली भाषा" data-language-autonym="नेपाली" data-language-local-name="nepaliečių" class="interlanguage-link-target">नेपाली</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-nl mw-list-item"><a href="https://nl.wikipedia.org/wiki/Litouws" title="Litouws – olandų" lang="nl" hreflang="nl" data-title="Litouws" data-language-autonym="Nederlands" data-language-local-name="olandų" class="interlanguage-link-target">Nederlands</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-nn mw-list-item"><a href="https://nn.wikipedia.org/wiki/Litauisk" title="Litauisk – naujoji norvegų" lang="nn" hreflang="nn" data-title="Litauisk" data-language-autonym="Norsk nynorsk" data-language-local-name="naujoji norvegų" class="interlanguage-link-target">Norsk nynorsk</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-no mw-list-item"><a href="https://no.wikipedia.org/wiki/Litauisk" title="Litauisk – norvegų bukmolas" lang="nb" hreflang="nb" data-title="Litauisk" data-language-autonym="Norsk bokmål" data-language-local-name="norvegų bukmolas" class="interlanguage-link-target">Norsk bokmål</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-oc mw-list-item"><a href="https://oc.wikipedia.org/wiki/Lituanian" title="Lituanian – očitarų" lang="oc" hreflang="oc" data-title="Lituanian" data-language-autonym="Occitan" data-language-local-name="očitarų" class="interlanguage-link-target">Occitan</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-os mw-list-item"><a href="https://os.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%B3_%C3%A6%D0%B2%D0%B7%D0%B0%D0%B3" title="Литоваг æвзаг – osetinų" lang="os" hreflang="os" data-title="Литоваг æвзаг" data-language-autonym="Ирон" data-language-local-name="osetinų" class="interlanguage-link-target">Ирон</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pa mw-list-item"><a href="https://pa.wikipedia.org/wiki/%E0%A8%B2%E0%A8%BF%E0%A8%A5%E0%A9%81%E0%A8%86%E0%A8%A8%E0%A9%80%E0%A8%86%E0%A8%88_%E0%A8%AD%E0%A8%BE%E0%A8%B8%E0%A8%BC%E0%A8%BE" title="ਲਿਥੁਆਨੀਆਈ ਭਾਸ਼ਾ – pendžabų" lang="pa" hreflang="pa" data-title="ਲਿਥੁਆਨੀਆਈ ਭਾਸ਼ਾ" data-language-autonym="ਪੰਜਾਬੀ" data-language-local-name="pendžabų" class="interlanguage-link-target">ਪੰਜਾਬੀ</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pap mw-list-item"><a href="https://pap.wikipedia.org/wiki/Lituano" title="Lituano – papiamento" lang="pap" hreflang="pap" data-title="Lituano" data-language-autonym="Papiamentu" data-language-local-name="papiamento" class="interlanguage-link-target">Papiamentu</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pih mw-list-item"><a href="https://pih.wikipedia.org/wiki/Lithyuanyan" title="Lithyuanyan – Norfuk / Pitkern" lang="pih" hreflang="pih" data-title="Lithyuanyan" data-language-autonym="Norfuk / Pitkern" data-language-local-name="Norfuk / Pitkern" class="interlanguage-link-target">Norfuk / Pitkern</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pl mw-list-item"><a href="https://pl.wikipedia.org/wiki/J%C4%99zyk_litewski" title="Język litewski – lenkų" lang="pl" hreflang="pl" data-title="Język litewski" data-language-autonym="Polski" data-language-local-name="lenkų" class="interlanguage-link-target">Polski</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pms mw-list-item"><a href="https://pms.wikipedia.org/wiki/Lenga_lituan-a" title="Lenga lituan-a – italų kalbos Pjemonto tarmė" lang="pms" hreflang="pms" data-title="Lenga lituan-a" data-language-autonym="Piemontèis" data-language-local-name="italų kalbos Pjemonto tarmė" class="interlanguage-link-target">Piemontèis</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pnb mw-list-item"><a href="https://pnb.wikipedia.org/wiki/%D9%84%D8%AA%DA%BE%D9%88%D8%A7%D9%86%DB%8C" title="لتھوانی – Western Punjabi" lang="pnb" hreflang="pnb" data-title="لتھوانی" data-language-autonym="پنجابی" data-language-local-name="Western Punjabi" class="interlanguage-link-target">پنجابی</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ps mw-list-item"><a href="https://ps.wikipedia.org/wiki/%D9%84%D8%AA%D9%88%D8%A7%D9%86%DB%8C%D8%A7%DB%8C%D9%8A_%DA%98%D8%A8%D9%87" title="لتوانیایي ژبه – puštūnų" lang="ps" hreflang="ps" data-title="لتوانیایي ژبه" data-language-autonym="پښتو" data-language-local-name="puštūnų" class="interlanguage-link-target">پښتو</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pt mw-list-item"><a href="https://pt.wikipedia.org/wiki/L%C3%ADngua_lituana" title="Língua lituana – portugalų" lang="pt" hreflang="pt" data-title="Língua lituana" data-language-autonym="Português" data-language-local-name="portugalų" class="interlanguage-link-target">Português</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-qu mw-list-item"><a href="https://qu.wikipedia.org/wiki/Lituwa_simi" title="Lituwa simi – kečujų" lang="qu" hreflang="qu" data-title="Lituwa simi" data-language-autonym="Runa Simi" data-language-local-name="kečujų" class="interlanguage-link-target">Runa Simi</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ro mw-list-item"><a href="https://ro.wikipedia.org/wiki/Limba_lituanian%C4%83" title="Limba lituaniană – rumunų" lang="ro" hreflang="ro" data-title="Limba lituaniană" data-language-autonym="Română" data-language-local-name="rumunų" class="interlanguage-link-target">Română</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ru badge-Q17437796 badge-featuredarticle mw-list-item" title="pavyzdinis straipsnis"><a href="https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9_%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA" title="Литовский язык – rusų" lang="ru" hreflang="ru" data-title="Литовский язык" data-language-autonym="Русский" data-language-local-name="rusų" class="interlanguage-link-target">Русский</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-rue mw-list-item"><a href="https://rue.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D1%96%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D1%8B%D0%B9_%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA" title="Літовскый язык – rusinų" lang="rue" hreflang="rue" data-title="Літовскый язык" data-language-autonym="Русиньскый" data-language-local-name="rusinų" class="interlanguage-link-target">Русиньскый</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-rw mw-list-item"><a href="https://rw.wikipedia.org/wiki/Ikilituwaniya" title="Ikilituwaniya – kinjaruandų" lang="rw" hreflang="rw" data-title="Ikilituwaniya" data-language-autonym="Ikinyarwanda" data-language-local-name="kinjaruandų" class="interlanguage-link-target">Ikinyarwanda</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sa mw-list-item"><a href="https://sa.wikipedia.org/wiki/%E0%A4%B2%E0%A5%87%E0%A4%A4%E0%A5%81%E0%A4%B5%E0%A4%BE%E0%A4%AD%E0%A4%BE%E0%A4%B7%E0%A4%BE" title="लेतुवाभाषा – sanskritas" lang="sa" hreflang="sa" data-title="लेतुवाभाषा" data-language-autonym="संस्कृतम्" data-language-local-name="sanskritas" class="interlanguage-link-target">संस्कृतम्</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sat mw-list-item"><a href="https://sat.wikipedia.org/wiki/%E1%B1%9E%E1%B1%A4%E1%B1%9B%E1%B1%B7%E1%B1%A9%E1%B1%A3%E1%B1%9F%E1%B1%B1%E1%B1%A4%E1%B1%AD%E1%B1%9F%E1%B1%B1_%E1%B1%AF%E1%B1%9F%E1%B1%B9%E1%B1%A8%E1%B1%A5%E1%B1%A4" title="ᱞᱤᱛᱷᱩᱣᱟᱱᱤᱭᱟᱱ ᱯᱟᱹᱨᱥᱤ – santalių" lang="sat" hreflang="sat" data-title="ᱞᱤᱛᱷᱩᱣᱟᱱᱤᱭᱟᱱ ᱯᱟᱹᱨᱥᱤ" data-language-autonym="ᱥᱟᱱᱛᱟᱲᱤ" data-language-local-name="santalių" class="interlanguage-link-target">ᱥᱟᱱᱛᱟᱲᱤ</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sc mw-list-item"><a href="https://sc.wikipedia.org/wiki/Limba_lituana" title="Limba lituana – sardiniečių" lang="sc" hreflang="sc" data-title="Limba lituana" data-language-autonym="Sardu" data-language-local-name="sardiniečių" class="interlanguage-link-target">Sardu</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sco mw-list-item"><a href="https://sco.wikipedia.org/wiki/Lithuanie_leid" title="Lithuanie leid – škotų" lang="sco" hreflang="sco" data-title="Lithuanie leid" data-language-autonym="Scots" data-language-local-name="škotų" class="interlanguage-link-target">Scots</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-se mw-list-item"><a href="https://se.wikipedia.org/wiki/Lietuvagiella" title="Lietuvagiella – šiaurės samių" lang="se" hreflang="se" data-title="Lietuvagiella" data-language-autonym="Davvisámegiella" data-language-local-name="šiaurės samių" class="interlanguage-link-target">Davvisámegiella</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sh mw-list-item"><a href="https://sh.wikipedia.org/wiki/Litvanski_jezik" title="Litvanski jezik – serbų-kroatų" lang="sh" hreflang="sh" data-title="Litvanski jezik" data-language-autonym="Srpskohrvatski / српскохрватски" data-language-local-name="serbų-kroatų" class="interlanguage-link-target">Srpskohrvatski / српскохрватски</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-simple mw-list-item"><a href="https://simple.wikipedia.org/wiki/Lithuanian_language" title="Lithuanian language – Simple English" lang="en-simple" hreflang="en-simple" data-title="Lithuanian language" data-language-autonym="Simple English" data-language-local-name="Simple English" class="interlanguage-link-target">Simple English</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sk mw-list-item"><a href="https://sk.wikipedia.org/wiki/Litov%C4%8Dina" title="Litovčina – slovakų" lang="sk" hreflang="sk" data-title="Litovčina" data-language-autonym="Slovenčina" data-language-local-name="slovakų" class="interlanguage-link-target">Slovenčina</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sl mw-list-item"><a href="https://sl.wikipedia.org/wiki/Litov%C5%A1%C4%8Dina" title="Litovščina – slovėnų" lang="sl" hreflang="sl" data-title="Litovščina" data-language-autonym="Slovenščina" data-language-local-name="slovėnų" class="interlanguage-link-target">Slovenščina</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sm mw-list-item"><a href="https://sm.wikipedia.org/wiki/Gagana_Lufiana" title="Gagana Lufiana – Samoa" lang="sm" hreflang="sm" data-title="Gagana Lufiana" data-language-autonym="Gagana Samoa" data-language-local-name="Samoa" class="interlanguage-link-target">Gagana Samoa</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sq mw-list-item"><a href="https://sq.wikipedia.org/wiki/Gjuha_lituane" title="Gjuha lituane – albanų" lang="sq" hreflang="sq" data-title="Gjuha lituane" data-language-autonym="Shqip" data-language-local-name="albanų" class="interlanguage-link-target">Shqip</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sr mw-list-item"><a href="https://sr.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8_%D1%98%D0%B5%D0%B7%D0%B8%D0%BA" title="Литвански језик – serbų" lang="sr" hreflang="sr" data-title="Литвански језик" data-language-autonym="Српски / srpski" data-language-local-name="serbų" class="interlanguage-link-target">Српски / srpski</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sv mw-list-item"><a href="https://sv.wikipedia.org/wiki/Litauiska" title="Litauiska – švedų" lang="sv" hreflang="sv" data-title="Litauiska" data-language-autonym="Svenska" data-language-local-name="švedų" class="interlanguage-link-target">Svenska</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sw mw-list-item"><a href="https://sw.wikipedia.org/wiki/Kilituanya" title="Kilituanya – suahilių" lang="sw" hreflang="sw" data-title="Kilituanya" data-language-autonym="Kiswahili" data-language-local-name="suahilių" class="interlanguage-link-target">Kiswahili</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-szl mw-list-item"><a href="https://szl.wikipedia.org/wiki/Litewsko_godka" title="Litewsko godka – sileziečių" lang="szl" hreflang="szl" data-title="Litewsko godka" data-language-autonym="Ślůnski" data-language-local-name="sileziečių" class="interlanguage-link-target">Ślůnski</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ta mw-list-item"><a href="https://ta.wikipedia.org/wiki/%E0%AE%87%E0%AE%B2%E0%AE%BF%E0%AE%A4%E0%AF%8D%E0%AE%A4%E0%AF%81%E0%AE%B5%E0%AE%BE%E0%AE%A9%E0%AE%BF%E0%AE%AF_%E0%AE%AE%E0%AF%8A%E0%AE%B4%E0%AE%BF" title="இலித்துவானிய மொழி – tamilų" lang="ta" hreflang="ta" data-title="இலித்துவானிய மொழி" data-language-autonym="தமிழ்" data-language-local-name="tamilų" class="interlanguage-link-target">தமிழ்</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-th mw-list-item"><a href="https://th.wikipedia.org/wiki/%E0%B8%A0%E0%B8%B2%E0%B8%A9%E0%B8%B2%E0%B8%A5%E0%B8%B4%E0%B8%97%E0%B8%B1%E0%B8%A7%E0%B9%80%E0%B8%99%E0%B8%B5%E0%B8%A2" title="ภาษาลิทัวเนีย – tajų" lang="th" hreflang="th" data-title="ภาษาลิทัวเนีย" data-language-autonym="ไทย" data-language-local-name="tajų" class="interlanguage-link-target">ไทย</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-tl mw-list-item"><a href="https://tl.wikipedia.org/wiki/Wikang_Litwano" title="Wikang Litwano – tagalogų" lang="tl" hreflang="tl" data-title="Wikang Litwano" data-language-autonym="Tagalog" data-language-local-name="tagalogų" class="interlanguage-link-target">Tagalog</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-tly mw-list-item"><a href="https://tly.wikipedia.org/wiki/Litovi_zyvon" title="Litovi zyvon – talyšų" lang="tly" hreflang="tly" data-title="Litovi zyvon" data-language-autonym="Tolışi" data-language-local-name="talyšų" class="interlanguage-link-target">Tolışi</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-tpi mw-list-item"><a href="https://tpi.wikipedia.org/wiki/Tok_Lituwenia" title="Tok Lituwenia – Papua pidžinų" lang="tpi" hreflang="tpi" data-title="Tok Lituwenia" data-language-autonym="Tok Pisin" data-language-local-name="Papua pidžinų" class="interlanguage-link-target">Tok Pisin</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-tr mw-list-item"><a href="https://tr.wikipedia.org/wiki/Litvanca" title="Litvanca – turkų" lang="tr" hreflang="tr" data-title="Litvanca" data-language-autonym="Türkçe" data-language-local-name="turkų" class="interlanguage-link-target">Türkçe</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-tt mw-list-item"><a href="https://tt.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%B2%D0%B0_%D1%82%D0%B5%D0%BB%D0%B5" title="Литва теле – totorių" lang="tt" hreflang="tt" data-title="Литва теле" data-language-autonym="Татарча / tatarça" data-language-local-name="totorių" class="interlanguage-link-target">Татарча / tatarça</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-udm mw-list-item"><a href="https://udm.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%B2%D0%B0_%D0%BA%D1%8B%D0%BB" title="Литва кыл – udmurtų" lang="udm" hreflang="udm" data-title="Литва кыл" data-language-autonym="Удмурт" data-language-local-name="udmurtų" class="interlanguage-link-target">Удмурт</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ug mw-list-item"><a href="https://ug.wikipedia.org/wiki/%D9%84%D9%89%D8%AA%DB%8B%D8%A7_%D8%AA%D9%89%D9%84%D9%89" title="لىتۋا تىلى – uigūrų" lang="ug" hreflang="ug" data-title="لىتۋا تىلى" data-language-autonym="ئۇيغۇرچە / Uyghurche" data-language-local-name="uigūrų" class="interlanguage-link-target">ئۇيغۇرچە / Uyghurche</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-uk badge-Q17437798 badge-goodarticle mw-list-item" title="vertingas straipsnis"><a href="https://uk.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D1%8C%D0%BA%D0%B0_%D0%BC%D0%BE%D0%B2%D0%B0" title="Литовська мова – ukrainiečių" lang="uk" hreflang="uk" data-title="Литовська мова" data-language-autonym="Українська" data-language-local-name="ukrainiečių" class="interlanguage-link-target">Українська</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ur mw-list-item"><a href="https://ur.wikipedia.org/wiki/%D9%84%DB%8C%D8%AA%DA%BE%D9%88%D8%A7%D9%86%DB%8C%D8%A7%D8%A6%DB%8C_%D8%B2%D8%A8%D8%A7%D9%86" title="لیتھوانیائی زبان – urdų" lang="ur" hreflang="ur" data-title="لیتھوانیائی زبان" data-language-autonym="اردو" data-language-local-name="urdų" class="interlanguage-link-target">اردو</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-uz mw-list-item"><a href="https://uz.wikipedia.org/wiki/Litva_tili" title="Litva tili – uzbekų" lang="uz" hreflang="uz" data-title="Litva tili" data-language-autonym="Oʻzbekcha / ўзбекча" data-language-local-name="uzbekų" class="interlanguage-link-target">Oʻzbekcha / ўзбекча</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-vi mw-list-item"><a href="https://vi.wikipedia.org/wiki/Ti%E1%BA%BFng_Litva" title="Tiếng Litva – vietnamiečių" lang="vi" hreflang="vi" data-title="Tiếng Litva" data-language-autonym="Tiếng Việt" data-language-local-name="vietnamiečių" class="interlanguage-link-target">Tiếng Việt</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-vo mw-list-item"><a href="https://vo.wikipedia.org/wiki/Lietuv%C3%A4nap%C3%BCk" title="Lietuvänapük – volapiuko" lang="vo" hreflang="vo" data-title="Lietuvänapük" data-language-autonym="Volapük" data-language-local-name="volapiuko" class="interlanguage-link-target">Volapük</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-wa mw-list-item"><a href="https://wa.wikipedia.org/wiki/Litwanyin_(lingaedje)" title="Litwanyin (lingaedje) – valonų" lang="wa" hreflang="wa" data-title="Litwanyin (lingaedje)" data-language-autonym="Walon" data-language-local-name="valonų" class="interlanguage-link-target">Walon</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-war mw-list-item"><a href="https://war.wikipedia.org/wiki/Linituano" title="Linituano – varai" lang="war" hreflang="war" data-title="Linituano" data-language-autonym="Winaray" data-language-local-name="varai" class="interlanguage-link-target">Winaray</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-wuu mw-list-item"><a href="https://wuu.wikipedia.org/wiki/%E7%AB%8B%E9%99%B6%E5%AE%9B%E8%AF%AD" title="立陶宛语 – kinų kalbos vu tarmė" lang="wuu" hreflang="wuu" data-title="立陶宛语" data-language-autonym="吴语" data-language-local-name="kinų kalbos vu tarmė" class="interlanguage-link-target">吴语</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-xmf mw-list-item"><a href="https://xmf.wikipedia.org/wiki/%E1%83%9A%E1%83%98%E1%83%94%E1%83%A2%E1%83%A3%E1%83%95%E1%83%A3%E1%83%A0%E1%83%98_%E1%83%9C%E1%83%98%E1%83%9C%E1%83%90" title="ლიეტუვური ნინა – megrelų" lang="xmf" hreflang="xmf" data-title="ლიეტუვური ნინა" data-language-autonym="მარგალური" data-language-local-name="megrelų" class="interlanguage-link-target">მარგალური</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-yi mw-list-item"><a href="https://yi.wikipedia.org/wiki/%D7%9C%D7%99%D7%98%D7%95%D7%95%D7%99%D7%A9" title="ליטוויש – jidiš" lang="yi" hreflang="yi" data-title="ליטוויש" data-language-autonym="ייִדיש" data-language-local-name="jidiš" class="interlanguage-link-target">ייִדיש</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-yo mw-list-item"><a href="https://yo.wikipedia.org/wiki/%C3%88d%C3%A8_Litu%C3%A9n%C3%AD%C3%A0" title="Èdè Lituéníà – jorubų" lang="yo" hreflang="yo" data-title="Èdè Lituéníà" data-language-autonym="Yorùbá" data-language-local-name="jorubų" class="interlanguage-link-target">Yorùbá</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-zea mw-list-item"><a href="https://zea.wikipedia.org/wiki/Litouws" title="Litouws – zelandų" lang="zea" hreflang="zea" data-title="Litouws" data-language-autonym="Zeêuws" data-language-local-name="zelandų" class="interlanguage-link-target">Zeêuws</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-zh mw-list-item"><a href="https://zh.wikipedia.org/wiki/%E7%AB%8B%E9%99%B6%E5%AE%9B%E8%AF%AD" title="立陶宛语 – kinų" lang="zh" hreflang="zh" data-title="立陶宛语" data-language-autonym="中文" data-language-local-name="kinų" class="interlanguage-link-target">中文</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-zh-classical mw-list-item"><a href="https://zh-classical.wikipedia.org/wiki/%E7%AB%8B%E9%99%B6%E5%AE%9B%E8%AA%9E" title="立陶宛語 – klasikinė kinų" lang="lzh" hreflang="lzh" data-title="立陶宛語" data-language-autonym="文言" data-language-local-name="klasikinė kinų" class="interlanguage-link-target">文言</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-zh-min-nan mw-list-item"><a href="https://zh-min-nan.wikipedia.org/wiki/Lietuva-g%C3%AD" title="Lietuva-gí – kinų kalbos pietų minų tarmė" lang="nan" hreflang="nan" data-title="Lietuva-gí" data-language-autonym="閩南語 / Bân-lâm-gú" data-language-local-name="kinų kalbos pietų minų tarmė" class="interlanguage-link-target">閩南語 / Bân-lâm-gú</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-zh-yue mw-list-item"><a href="https://zh-yue.wikipedia.org/wiki/%E7%AB%8B%E9%99%B6%E5%AE%9B%E6%96%87" title="立陶宛文 – kinų kalbos Kantono tarmė" lang="yue" hreflang="yue" data-title="立陶宛文" data-language-autonym="粵語" data-language-local-name="kinų kalbos Kantono tarmė" class="interlanguage-link-target">粵語</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-zu mw-list-item"><a href="https://zu.wikipedia.org/wiki/IsiLithuwaniya" title="IsiLithuwaniya – zulų" lang="zu" hreflang="zu" data-title="IsiLithuwaniya" data-language-autonym="IsiZulu" data-language-local-name="zulų" class="interlanguage-link-target">IsiZulu</a></li> </ul> <div class="after-portlet after-portlet-lang"><a href="https://www.wikidata.org/wiki/Special:EntityPage/Q9083#sitelinks-wikipedia" title="Keisti tarpkalbines nuorodas" class="wbc-editpage">Keisti nuorodas</a></div> </div> </div> </div> </header> <div class="vector-page-toolbar"> <div class="vector-page-toolbar-container"> <div id="left-navigation"> <nav aria-label="Vardų sritys"> <div id="p-associated-pages" class="vector-menu vector-menu-tabs mw-portlet mw-portlet-associated-pages" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="ca-nstab-main" class="selected vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba" title="Rodyti puslapio turinį [c]" accesskey="c">Straipsnis</a></li><li id="ca-talk" class="vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/wiki/Aptarimas:Lietuvi%C5%B3_kalba" rel="discussion" title="Puslapio turinio aptarimas [t]" accesskey="t">Aptarimas</a></li> </ul> </div> </div> <div id="vector-variants-dropdown" class="vector-dropdown emptyPortlet" > <input type="checkbox" id="vector-variants-dropdown-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-variants-dropdown" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Change language variant" > <label id="vector-variants-dropdown-label" for="vector-variants-dropdown-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet" aria-hidden="true" >lietuvių </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="p-variants" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-variants emptyPortlet" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> </ul> </div> </div> </div> </div> </nav> </div> <div id="right-navigation" class="vector-collapsible"> <nav aria-label="Žiūrėti"> <div id="p-views" class="vector-menu vector-menu-tabs mw-portlet mw-portlet-views" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="ca-view" class="selected vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba">Skaityti</a></li><li id="ca-viewsource" class="vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Lietuvi%C5%B3_kalba&action=edit" title="Puslapis yra užrakintas. Galite pažiūrėti turinį. [e]" accesskey="e">Peržiūrėti šaltinį</a></li><li id="ca-history" class="vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Lietuvi%C5%B3_kalba&action=history" title="Ankstesnės puslapio versijos [h]" accesskey="h">Istorija</a></li> </ul> </div> </div> </nav> <nav class="vector-page-tools-landmark" aria-label="Page tools"> <div id="vector-page-tools-dropdown" class="vector-dropdown vector-page-tools-dropdown" > <input type="checkbox" id="vector-page-tools-dropdown-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-page-tools-dropdown" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Įrankiai" > <label id="vector-page-tools-dropdown-label" for="vector-page-tools-dropdown-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet" aria-hidden="true" >Įrankiai </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="vector-page-tools-unpinned-container" class="vector-unpinned-container"> <div id="vector-page-tools" class="vector-page-tools vector-pinnable-element"> <div class="vector-pinnable-header vector-page-tools-pinnable-header vector-pinnable-header-unpinned" data-feature-name="page-tools-pinned" data-pinnable-element-id="vector-page-tools" data-pinned-container-id="vector-page-tools-pinned-container" data-unpinned-container-id="vector-page-tools-unpinned-container" > <div class="vector-pinnable-header-label">Įrankiai</div> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-pin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-page-tools.pin">move to sidebar</button> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-unpin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-page-tools.unpin">paslėpti</button> </div> <div id="p-cactions" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-cactions emptyPortlet vector-has-collapsible-items" title="Daugiau nustatymų" > <div class="vector-menu-heading"> Veiksmai </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="ca-more-view" class="selected vector-more-collapsible-item mw-list-item"><a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba">Skaityti</a></li><li id="ca-more-viewsource" class="vector-more-collapsible-item mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Lietuvi%C5%B3_kalba&action=edit">Peržiūrėti šaltinį</a></li><li id="ca-more-history" class="vector-more-collapsible-item mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Lietuvi%C5%B3_kalba&action=history">Istorija</a></li> </ul> </div> </div> <div id="p-tb" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-tb" > <div class="vector-menu-heading"> Bendra </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="t-whatlinkshere" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Kas_%C4%AF_%C4%8Dia_rodo/Lietuvi%C5%B3_kalba" title="Viki puslapių sąrašas, kuris nurodo čia [j]" accesskey="j">Susiję straipsniai</a></li><li id="t-recentchangeslinked" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Pakeitimai_susijusiuose_puslapiuose/Lietuvi%C5%B3_kalba" rel="nofollow" title="Paskutiniai keitimai puslapiuose, pasiekiamuose iš šio puslapio [k]" accesskey="k">Susiję keitimai</a></li><li id="t-specialpages" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Specialieji_puslapiai" title="Specialiųjų puslapių sąrašas [q]" accesskey="q">Specialieji puslapiai</a></li><li id="t-permalink" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Lietuvi%C5%B3_kalba&oldid=7432783" title="Nuolatinė nuoroda į šią puslapio versiją">Nuolatinė nuoroda</a></li><li id="t-info" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Lietuvi%C5%B3_kalba&action=info" title="Daugiau žinių apie šį puslapį">Puslapio informacija</a></li><li id="t-cite" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:CiteThisPage&page=Lietuvi%C5%B3_kalba&id=7432783&wpFormIdentifier=titleform" title="Informacija kaip cituoti šį puslapį">Cituoti straipsnį</a></li><li id="t-urlshortener" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:UrlShortener&url=https%3A%2F%2Flt.wikipedia.org%2Fwiki%2FLietuvi%25C5%25B3_kalba">Gauti sutrumpintą URL nuorodą</a></li><li id="t-urlshortener-qrcode" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:QrCode&url=https%3A%2F%2Flt.wikipedia.org%2Fwiki%2FLietuvi%25C5%25B3_kalba">Atsisiųsti QR kodą</a></li> </ul> </div> </div> <div id="p-coll-print_export" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-coll-print_export" > <div class="vector-menu-heading"> Spausdinti/eksportuoti </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="coll-create_a_book" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:Book&bookcmd=book_creator&referer=Lietuvi%C5%B3+kalba">Kurti knygą</a></li><li id="coll-download-as-rl" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:DownloadAsPdf&page=Lietuvi%C5%B3_kalba&action=show-download-screen">Parsisiųsti kaip PDF</a></li><li id="t-print" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Lietuvi%C5%B3_kalba&printable=yes" title="Šio puslapio versija spausdinimui [p]" accesskey="p">Versija spausdinimui</a></li> </ul> </div> </div> <div id="p-wikibase-otherprojects" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-wikibase-otherprojects" > <div class="vector-menu-heading"> Kituose projektuose </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li class="wb-otherproject-link wb-otherproject-commons mw-list-item"><a href="https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Lithuanian_language" hreflang="en">Vikiteka</a></li><li id="t-wikibase" class="wb-otherproject-link wb-otherproject-wikibase-dataitem mw-list-item"><a href="https://www.wikidata.org/wiki/Special:EntityPage/Q9083" title="Nuoroda į susietą duomenų saugyklos įrašą [g]" accesskey="g">Vikiduomenys įrašas</a></li> </ul> </div> </div> </div> </div> </div> </div> </nav> </div> </div> </div> <div class="vector-column-end"> <div class="vector-sticky-pinned-container"> <nav class="vector-page-tools-landmark" aria-label="Page tools"> <div id="vector-page-tools-pinned-container" class="vector-pinned-container"> </div> </nav> <nav class="vector-appearance-landmark" aria-label="Išvaizda"> <div id="vector-appearance-pinned-container" class="vector-pinned-container"> <div id="vector-appearance" class="vector-appearance vector-pinnable-element"> <div class="vector-pinnable-header vector-appearance-pinnable-header vector-pinnable-header-pinned" data-feature-name="appearance-pinned" data-pinnable-element-id="vector-appearance" data-pinned-container-id="vector-appearance-pinned-container" data-unpinned-container-id="vector-appearance-unpinned-container" > <div class="vector-pinnable-header-label">Išvaizda</div> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-pin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-appearance.pin">move to sidebar</button> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-unpin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-appearance.unpin">paslėpti</button> </div> </div> </div> </nav> </div> </div> <div id="bodyContent" class="vector-body" aria-labelledby="firstHeading" data-mw-ve-target-container> <div class="vector-body-before-content"> <div class="mw-indicators"> <div id="mw-indicator-fa" class="mw-indicator"><div class="mw-parser-output"><a href="/wiki/Vikipedija:Pavyzdiniai_straipsniai" title="Šis straipsnis yra paskelbtas pavyzdiniu!"><img alt="Šis straipsnis yra paskelbtas pavyzdiniu!" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e7/Cscr-featured.svg/20px-Cscr-featured.svg.png" decoding="async" width="20" height="19" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e7/Cscr-featured.svg/30px-Cscr-featured.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e7/Cscr-featured.svg/40px-Cscr-featured.svg.png 2x" data-file-width="466" data-file-height="443" /></a></div></div> </div> <div id="siteSub" class="noprint">Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.</div> </div> <div id="contentSub"><div id="mw-content-subtitle"></div></div> <div id="mw-content-text" class="mw-body-content"><div class="mw-content-ltr mw-parser-output" lang="lt" dir="ltr"><div style="position:absolute; z-index:100; right:20px; top:10px; height:10px; width:300px;"></div> <div style="position:absolute; z-index:100; right:10px; top:10px;" class="metadata" id="administrator"> <figure class="noresize" typeof="mw:File"><a href="/wiki/Vikipedija:U%C5%BErakintas_puslapis" title="Šis puslapis yra užrakintas, siekiant išvengti vandalizmo"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/1b/Semi-protection-shackle.svg/20px-Semi-protection-shackle.svg.png" decoding="async" width="20" height="20" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/1b/Semi-protection-shackle.svg/30px-Semi-protection-shackle.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/1b/Semi-protection-shackle.svg/40px-Semi-protection-shackle.svg.png 2x" data-file-width="512" data-file-height="512" /></a><figcaption></figcaption></figure> </div> <table class="" cellspacing="5" style="margin-bottom: 0.5em; margin-left: 1em; float: right; clear: right; border: 1px var(--border-color-base, #a2a9b1) solid; width: 22em; text-align: left; font-size: 88%; line-height: 1.5em; width:280px;; background: var(--background-color-interactive-subtle, #f8f9fa); color: inherit"> <tbody><tr><td colspan="2" class="" style="text-align:center; font-size: 125%; font-weight: bold; background-color: lawngreen">Lietuvių kalba</td></tr><tr><th style="">Kalbama</th><td class="" style=""><a href="/wiki/Lietuva" title="Lietuva">Lietuvoje</a>, tautinės mažumos <a href="/wiki/Baltarusija" title="Baltarusija">Baltarusijoje</a>, <a href="/wiki/Lenkija" title="Lenkija">Lenkijoje</a>, <a href="/wiki/Latvija" title="Latvija">Latvijoje</a>, <a href="/wiki/JAV" class="mw-redirect" title="JAV">JAV</a>, <a href="/wiki/JK" class="mw-redirect" title="JK">JK</a>, <a href="/wiki/Airija" title="Airija">Airijoje</a>, <a href="/wiki/Kanada" title="Kanada">Kanadoje</a>, <a href="/wiki/Rusija" title="Rusija">Rusijoje</a>, <a href="/wiki/Argentina" title="Argentina">Argentinoje</a>, <a href="/wiki/Australija" title="Australija">Australijoje</a>, <a href="/wiki/Brazilija" title="Brazilija">Brazilijoje</a></td></tr><tr><th style="">Kalbančiųjų skaičius</th><td class="" style="">~3,3 mln. gimtakalbių, ~3,6 mln. iš viso<a href="#cite_note-VLE-1">[1]</a></td></tr><tr><th style="">Kilmė</th><td class="" style=""><a href="/wiki/Indoeuropie%C4%8Di%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Indoeuropiečių prokalbė">Indoeuropiečių prokalbė</a> <ul><li><a href="/wiki/Balt%C5%B3-slav%C5%B3_kalbos" title="Baltų-slavų kalbos">Baltų-slavų prokalbė</a>?(<a href="/wiki/Hipotez%C4%97" title="Hipotezė">hipotezė</a>) <ul><li><a href="/wiki/Balt%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Baltų prokalbė">Baltų prokalbė</a> <ul><li><a href="/wiki/Balt%C5%B3_kalbos" title="Baltų kalbos">Baltų kalbos</a> <ul><li><a href="/wiki/Balt%C5%B3_kalbos#Rytų_baltų_kalbos" title="Baltų kalbos">Rytų baltų kalbos</a> <ul><li>lietuvių</li></ul></li></ul></li></ul></li></ul></li></ul></td></tr><tr><th colspan="2" style="text-align:center; background-color: lawngreen">Oficialus statusas</th></tr><tr><th style="">Oficiali kalba</th><td class="" style=""><a href="/wiki/Lietuva" title="Lietuvos vėliava"><img alt="Lietuvos vėliava" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/11/Flag_of_Lithuania.svg/22px-Flag_of_Lithuania.svg.png" decoding="async" width="22" height="13" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/11/Flag_of_Lithuania.svg/33px-Flag_of_Lithuania.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/11/Flag_of_Lithuania.svg/44px-Flag_of_Lithuania.svg.png 2x" data-file-width="1000" data-file-height="600" /></a> <a href="/wiki/Lietuva" title="Lietuva">Lietuva</a> <a href="/wiki/Punsko_vals%C4%8Dius_(Lenkija)" class="mw-redirect" title="Punsko valsčius (Lenkija)">Punsko valsčius</a> (<a href="/wiki/Lenkija" title="Lenkijos vėliava"><img alt="Lenkijos vėliava" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/12/Flag_of_Poland.svg/22px-Flag_of_Poland.svg.png" decoding="async" width="22" height="14" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/12/Flag_of_Poland.svg/33px-Flag_of_Poland.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/12/Flag_of_Poland.svg/44px-Flag_of_Poland.svg.png 2x" data-file-width="640" data-file-height="400" /></a> <a href="/wiki/Lenkija" title="Lenkija">Lenkija</a>)<a href="#cite_note-2">[2]</a> <a href="/wiki/Europos_S%C4%85junga" title="Europos Sąjungos vėliava"><img alt="Europos Sąjungos vėliava" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b7/Flag_of_Europe.svg/22px-Flag_of_Europe.svg.png" decoding="async" width="22" height="15" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b7/Flag_of_Europe.svg/33px-Flag_of_Europe.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b7/Flag_of_Europe.svg/44px-Flag_of_Europe.svg.png 2x" data-file-width="810" data-file-height="540" /></a> <a href="/wiki/Europos_S%C4%85junga" title="Europos Sąjunga">Europos Sąjunga</a> </td></tr><tr><th style="">Prižiūrinčios institucijos</th><td class="" style=""><a href="/wiki/Valstybin%C4%97_lietuvi%C5%B3_kalbos_komisija" title="Valstybinė lietuvių kalbos komisija">Valstybinė lietuvių kalbos komisija</a></td></tr><tr><th colspan="2" style="text-align:center; background-color: lawngreen">Kalbos kodai</th></tr><tr><th style=""><a href="/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:ISO_639-1_kodai" title="Sąrašas:ISO 639-1 kodai">ISO 639-1</a></th><td class="" style="">lt</td></tr><tr><th style=""><a href="/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:ISO_639-2_kodai" title="Sąrašas:ISO 639-2 kodai">ISO 639-2</a></th><td class="" style="">lit</td></tr><tr><th style=""><a href="/wiki/ISO_639-3" title="ISO 639-3">ISO 639-3</a></th><td class="" style="">lit</td></tr><tr><th style=""><a href="/w/index.php?title=S%C4%85ra%C5%A1as:SIL_kodai&action=edit&redlink=1" class="new" title="Sąrašas:SIL kodai (puslapis neegzistuoja)">SIL</a></th><td class="" style="">LIT</td></tr><tr><th colspan="2" style="text-align:center; background-color: lawngreen">Geografinis paplitimas</th></tr><tr><td colspan="2" class="" style="text-align:center;"><a href="/wiki/Vaizdas:Map_of_Lithuanian_language.svg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/ef/Map_of_Lithuanian_language.svg/280px-Map_of_Lithuanian_language.svg.png" decoding="async" width="280" height="264" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/ef/Map_of_Lithuanian_language.svg/420px-Map_of_Lithuanian_language.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/ef/Map_of_Lithuanian_language.svg/560px-Map_of_Lithuanian_language.svg.png 2x" data-file-width="1652" data-file-height="1557" /></a></td></tr><tr><td colspan="2" style="text-align:center;"><div style="padding-bottom:0.25em;border-top:1px solid #ccc;"><a href="/wiki/Vaizdas:Wikipedia-logo-v2.svg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/80/Wikipedia-logo-v2.svg/15px-Wikipedia-logo-v2.svg.png" decoding="async" width="15" height="14" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/80/Wikipedia-logo-v2.svg/23px-Wikipedia-logo-v2.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/80/Wikipedia-logo-v2.svg/30px-Wikipedia-logo-v2.svg.png 2x" data-file-width="103" data-file-height="94" /></a> Vikipedija <a href="/wiki/Pagrindinis_puslapis" title="Pagrindinis puslapis">Lietuvių kalba</a></div><div style="padding-bottom:0.25em;border-top:1px solid #ccc;"><a href="/wiki/Vaizdas:Wiktionary_book_logo.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/5/5f/Wiktionary_book_logo.png/15px-Wiktionary_book_logo.png" decoding="async" width="15" height="8" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/5/5f/Wiktionary_book_logo.png/23px-Wiktionary_book_logo.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/5/5f/Wiktionary_book_logo.png/30px-Wiktionary_book_logo.png 2x" data-file-width="563" data-file-height="316" /></a> Vikižodynas <a href="https://lt.wiktionary.org/wiki/Kategorija:Lietuvi%C5%B3_kalba" class="extiw" title="wikt:Kategorija:Lietuvių kalba">Lietuvių kalba</a></div></td></tr> </tbody></table> Lietuvių kalba – iš <a href="/wiki/Balt%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Baltų prokalbė">baltų prokalbės</a> kilusi <a href="/wiki/Lietuviai" title="Lietuviai">lietuvių tautos</a> kalba, kuri Lietuvoje yra <a href="/wiki/Valstybin%C4%97_kalba" title="Valstybinė kalba">valstybinė</a>, o <a href="/wiki/Europos_S%C4%85junga" title="Europos Sąjunga">Europos Sąjungoje</a> – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma jų gyvena <a href="/wiki/Lietuva" title="Lietuva">Lietuvoje</a>). Drauge su <a href="/wiki/Latvi%C5%B3_kalba" title="Latvių kalba">latvių</a>, mirusiomis <a href="/wiki/Pr%C5%ABs%C5%B3_kalba" title="Prūsų kalba">prūsų</a>, <a href="/wiki/Jotvingi%C5%B3_kalba" title="Jotvingių kalba">jotvingių</a> ir kitomis <a href="/wiki/Balt%C5%B3_kalbos" title="Baltų kalbos">baltų kalbomis</a> priklauso <a href="/wiki/Indoeuropie%C4%8Di%C5%B3_kalbos" title="Indoeuropiečių kalbos">indoeuropiečių kalbų</a> šeimos baltų kalbų grupei. Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie <a href="/wiki/XVI_a." class="mw-redirect" title="XVI a.">XVI a.</a>, tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač <a href="/wiki/Varda%C5%BEodis" title="Vardažodis">vardažodžių</a> linksniavimo srityje).<a href="#cite_note-3">[3]</a> <a href="/wiki/Fonetika" title="Fonetika">Fonetiškai</a> ir <a href="/wiki/Morfologija_(kalbotyra)" title="Morfologija (kalbotyra)">morfologiškai</a> konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė <a href="/wiki/Balt%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Baltų prokalbė">baltų prokalbei</a> negu naujoviškesnė latvių kalba.<a href="#cite_note-4">[4]</a> Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę <a href="/wiki/Indoeuropie%C4%8Di%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Indoeuropiečių prokalbė">indoeuropiečių prokalbės</a> ypatybių, lietuvių kalba yra vienintelė gyvoji kalba, kurią galima paaiškinti tiesiogiai remiantis bendrųjų indoeuropietiškųjų formulių sistema.<a href="#cite_note-5">[5]</a><a href="#cite_note-6">[6]</a> Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines <a href="/wiki/Tarm%C4%97" title="Tarmė">tarmes</a>: <a href="/wiki/Auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_tarm%C4%97" title="Aukštaičių tarmė">aukštaičių</a> ir <a href="/wiki/%C5%BDemai%C4%8Di%C5%B3_tarm%C4%97" title="Žemaičių tarmė">žemaičių</a>. Dabartinė <a href="/wiki/Bendrin%C4%97_kalba" title="Bendrinė kalba">bendrinė</a> lietuvių kalba grindžiama <a href="/wiki/Vakar%C5%B3_auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Vakarų aukštaičių patarmė">vakarų aukštaičių</a> kauniškių <a href="/wiki/%C5%A0nekta" title="Šnekta">šnekta</a>, iš visų lietuvių kalbos šnektų ji senoviškiausia.<a href="#cite_note-7">[7]</a> Lietuvių kalboje yra 45 <a href="/wiki/Priebalsis" title="Priebalsis">priebalsinės</a> ir 13 <a href="/wiki/Balsis" title="Balsis">balsinių</a> fonemų (įskaitant ir vartojamas tik <a href="/wiki/Skolinys" title="Skolinys">skoliniuose</a>). Būdingos minkštųjų ir kietųjų priebalsių poros, skiriamas balsių ilgumas. <a href="/wiki/Kirtis" title="Kirtis">Kirtis</a> – laisvas, tariamos <a href="/wiki/Priegaid%C4%97" title="Priegaidė">priegaidės</a>, tačiau rašte kirtis ir priegaidės paprastai nežymimi. Morfologiškai lietuvių kalba yra <a href="/wiki/Fleksin%C4%97_kalba" title="Fleksinė kalba">fleksinė</a>. <a href="/wiki/Sintaks%C4%97" title="Sintaksė">Sintaksė</a> pasižymi palyginti laisva žodžių tvarka, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO (<a href="/wiki/Veiksnys" title="Veiksnys">veiksnys</a> – <a href="/wiki/Tarinys" title="Tarinys">tarinys</a> – <a href="/wiki/Papildinys" title="Papildinys">papildinys</a>). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja <a href="/wiki/Slavizmas" title="Slavizmas">slavizmai</a> ir <a href="/wiki/Germanizmas" title="Germanizmas">germanizmai</a>. Kalba užrašoma papildyta <a href="/wiki/Lotyn%C5%B3_ab%C4%97c%C4%97l%C4%97" title="Lotynų abėcėlė">lotynų abėcėle</a>, vartojamos 32 raidės. <meta property="mw:PageProp/toc" /> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Pavadinimas">Pavadinimas</h2></div> Savivardis lietùvių kalbà suprastinas kaip lietuvių tautybės žmonių kalba. Senuosiuose raštuose pasitaiko kalbos pavadinimas lietùviškas liežùvis (<a href="/wiki/Vertinys" title="Vertinys">vertinys</a> iš <a href="/wiki/Rus%C5%B3_kalba" title="Rusų kalba">rus.</a> литовский язык arba <a href="/wiki/Lenk%C5%B3_kalba" title="Lenkų kalba">lenk.</a> język litewski; lietuvių kalboje <a href="/wiki/Lie%C5%BEuvis" title="Liežuvis">liežùvis</a> nuo seno reiškė tik anatominį organą). Savo ruožtu lietùvis reiškia 'Lietuvos gyventojas'. Žodis Lietuvà kilęs iš <a href="/wiki/Balt%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Baltų prokalbė">baltų prokalbės</a> *leituṷā, kuris anksčiau buvo gretinamas su <a href="/wiki/Lotyn%C5%B3_kalba" title="Lotynų kalba">lot.</a> lītus 'krantas',<a href="#cite_note-Фасмер-8">[8]</a><a href="#cite_note-9">[9]</a> tačiau <a href="/wiki/Semantika" title="Semantika">semantiškai</a> ši <a href="/wiki/Etimologija" title="Etimologija">etimologija</a> silpna – istorinė Lietuva nesiekė pakrantės.<a href="#cite_note-Zinkevičius12-10">[10]</a> <a href="/wiki/Aleksejus_%C5%A0achmatovas" title="Aleksejus Šachmatovas">A. Šachmatovas</a> žodį Lietuvà siejo su šiaurės vakarų <a href="/wiki/Pranc%C5%ABzija" title="Prancūzija">Prancūzijos</a> srities<a href="/wiki/Armorika" title="Armorika"> Armorikos</a> pavadinimu (vid. <a href="/wiki/Airi%C5%B3_kalba" title="Airių kalba">air.</a> Letha, <a href="/wiki/Val%C5%B3_kalba" title="Valų kalba">val.</a> Llydaw < *pḷtau̯-) ir darė prielaidą, kad <a href="/wiki/Baltai" title="Baltai">baltai</a> šį pavadinimą bus perėmę iš <a href="/wiki/Venetai_(galai)" title="Venetai (galai)">venetų</a>,<a href="#cite_note-11">[11]</a> bet kiti mokslininkai šios <a href="/wiki/Hipotez%C4%97" title="Hipotezė">hipotezės</a> nepalaikė.<a href="#cite_note-Фасмер-8">[8]</a><a href="#cite_note-Zinkevičius12-10">[10]</a> <a href="/wiki/Janas_Otrembskis" class="mw-redirect" title="Janas Otrembskis">J. Otrembskis</a> manė, kad pradžioje žodis *leituṷā priklausė ū kamienui – *leitūs – ir reiškė vietovę aplink upę *leitā (kaip Vilnius – vietovę prie upės Vilnia), plg. liet. líeti. Šią upę J. Otrembskis manė buvus <a href="/wiki/Nemunas" title="Nemunas">Nemuną</a>.<a href="#cite_note-12">[12]</a> <a href="/wiki/Kazimieras_Kuzavinis" title="Kazimieras Kuzavinis">K. Kuzavinio</a> teigimu,<a href="#cite_note-13">[13]</a><a href="#cite_note-14">[14]</a> žodžio Lietuvà kilmė susijusi su <a href="/wiki/Hidronimas" class="mw-redirect" title="Hidronimas">vandenvardžiu</a> <a href="/wiki/Lietava" title="Lietava">Lietavà</a> (<a href="/wiki/Slav%C5%B3_kalbos" title="Slavų kalbos">suslavintai</a> Lietáuka) – <a href="/wiki/Neris" title="Neris">Neries</a> intaku.<a href="#cite_note-15">[15]</a> <a href="/wiki/Simas_Karali%C5%ABnas" title="Simas Karaliūnas">S. Karaliūnas</a> iškėlė hipotezę,<a href="#cite_note-16">[16]</a><a href="#cite_note-17">[17]</a> kad žodis Lietuvà pirma reiškė karinį darinį ir šį žodį gretino su sen. <a href="/wiki/Island%C5%B3_kalba" title="Islandų kalba">isl.</a> lið, sen. <a href="/wiki/%C5%A0ved%C5%B3_kalba" title="Švedų kalba">šved.</a> lith, sen. <a href="/wiki/Fryz%C5%B3_kalba" class="mw-redirect" title="Fryzų kalba">fryz.</a> lid ir vid. <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_%C5%BEemai%C4%8Di%C5%B3_tarm%C4%97" title="Vokiečių žemaičių tarmė">vok. ž.</a> leide '<a href="/wiki/Dieninis" title="Dieninis">dieninis</a>, palyda, būrys, kariuomenė'.<a href="#cite_note-18">[18]</a> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Kalbos_geografija">Kalbos geografija</h2></div> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Arealas_ir_kalbos_vartotojų_skaičius">Arealas ir kalbos vartotojų skaičius</h3></div> <figure class="mw-default-size" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Lingwa_Lietowia_(Lithuanian_language;_lietuvi%C5%B3_kalba),_mentioned_in_Chronik_des_Konstanzer_Konzils_by_Ulrich_von_Richental,_15th_century.jpg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/0c/Lingwa_Lietowia_%28Lithuanian_language%3B_lietuvi%C5%B3_kalba%29%2C_mentioned_in_Chronik_des_Konstanzer_Konzils_by_Ulrich_von_Richental%2C_15th_century.jpg/220px-Lingwa_Lietowia_%28Lithuanian_language%3B_lietuvi%C5%B3_kalba%29%2C_mentioned_in_Chronik_des_Konstanzer_Konzils_by_Ulrich_von_Richental%2C_15th_century.jpg" decoding="async" width="220" height="130" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/0c/Lingwa_Lietowia_%28Lithuanian_language%3B_lietuvi%C5%B3_kalba%29%2C_mentioned_in_Chronik_des_Konstanzer_Konzils_by_Ulrich_von_Richental%2C_15th_century.jpg/330px-Lingwa_Lietowia_%28Lithuanian_language%3B_lietuvi%C5%B3_kalba%29%2C_mentioned_in_Chronik_des_Konstanzer_Konzils_by_Ulrich_von_Richental%2C_15th_century.jpg 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/0c/Lingwa_Lietowia_%28Lithuanian_language%3B_lietuvi%C5%B3_kalba%29%2C_mentioned_in_Chronik_des_Konstanzer_Konzils_by_Ulrich_von_Richental%2C_15th_century.jpg/440px-Lingwa_Lietowia_%28Lithuanian_language%3B_lietuvi%C5%B3_kalba%29%2C_mentioned_in_Chronik_des_Konstanzer_Konzils_by_Ulrich_von_Richental%2C_15th_century.jpg 2x" data-file-width="958" data-file-height="564" /></a><figcaption>Vokiečių <a href="/wiki/Metra%C5%A1tis" title="Metraštis">metraštininko</a> Ulricho fon Richentalio XV a. knygoje „Chronik des Konstanzer Konzils“, kurioje aprašomas <a href="/wiki/Konstanco_susirinkimas" title="Konstanco susirinkimas">Konstanco susirinkimas</a> ir jo dalyviai (1414–1418), paminėta Lingwa Lietowia – lietuvių kalba.</figcaption></figure> Lietuvių kalba paplitusi <a href="/wiki/Lietuva" title="Lietuva">Lietuvoje</a>, taip pat nedidelėse <a href="/wiki/%C4%8Ciabuviai" title="Čiabuviai">autochtoninėse</a> lietuvių srityse už Lietuvos ribų bei kitose šalyse:<a href="#cite_note-ЯМ94-19">[19]</a> šiaurės rytų <a href="/wiki/Lenkijos_lietuviai" title="Lenkijos lietuviai">Lenkijos</a> regionuose (<a href="/wiki/2011" class="mw-redirect" title="2011">2011</a> m. 5 408 žmonės lietuvių kalbą nurodė kaip <a href="/wiki/Gimtoji_kalba" title="Gimtoji kalba">gimtąją</a>, 5 303 ją vartojo namuose),<a href="#cite_note-20">[20]</a> <a href="/wiki/Baltarusija" title="Baltarusija">Baltarusijoje</a> (<a href="/wiki/2009" class="mw-redirect" title="2009">2009</a> m. duomenimis, iš 5 087 etninių lietuvių 1 597 lietuvių kalbą nurodė kaip gimtąją,<a href="#cite_note-21">[21]</a> bet tik 277 ją vartoja namuose),<a href="#cite_note-22">[22]</a> <a href="/wiki/Rusija" title="Rusija">Rusijoje</a> (31 295 kalbos vartotojų <a href="/wiki/2010" class="mw-redirect" title="2010">2010</a> m.),<a href="#cite_note-23">[23]</a> <a href="/wiki/Ukraina" title="Ukraina">Ukrainoje</a> (<a href="/wiki/2001" class="mw-redirect" title="2001">2001</a> m. duomenimis, 1932 iš 7 207 lietuvių gimtąja kalba laiko lietuvių),<a href="#cite_note-24">[24]</a> <a href="/wiki/Latvija" title="Latvija">Latvijoje</a> (<a href="/wiki/2011" class="mw-redirect" title="2011">2011</a> m. 1 819 iš 24 479 lietuvių šią kalbą įvardijo kaip gimtąją),<a href="#cite_note-25">[25]</a> taip pat lietuviškai kalbama <a href="/wiki/JAV" class="mw-redirect" title="JAV">JAV</a> (42 306 kalbos vartotojai iš 727 000 <a href="/wiki/JAV_lietuviai" title="JAV lietuviai">lietuvių kilmės amerikiečių</a>),<a href="#cite_note-26">[26]</a> <a href="/wiki/Kanada" title="Kanada">Kanadoje</a> (<a href="/wiki/2011" class="mw-redirect" title="2011">2011</a> m. 7 600 lietuvių, iš kurių 7 245 žmonėms lietuvių kalba – vienintelė gimtoji),<a href="#cite_note-27">[27]</a> <a href="/wiki/Brazilija" title="Brazilija">Brazilijoje</a>, <a href="/wiki/Argentina" title="Argentina">Argentinoje</a>, <a href="/wiki/Urugvajus" title="Urugvajus">Urugvajuje</a>, <a href="/wiki/Did%C5%BEioji_Britanija" class="mw-redirect" title="Didžioji Britanija">Didžiojoje Britanijoje</a>, <a href="/wiki/Vokietija" title="Vokietija">Vokietijoje</a>, <a href="/wiki/Australija" title="Australija">Australijoje</a>. Bendrasis kalbos vartotojų skaičius – 3 001 430 žmonių (kitais duomenimis – apie 3,6 mln.);<a href="#cite_note-28">[28]</a><a href="#cite_note-VLE-1">[1]</a> <a href="/wiki/2011" class="mw-redirect" title="2011">2011</a> m. Lietuvoje lietuvių kalba 2 597 488 žmonėms buvo gimtoji<a href="#cite_note-29">[29]</a> ir 302 684 žmonėms buvo užsienio kalba.<a href="#cite_note-30">[30]</a><figure class="mw-halign-right" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Map_of_Lithuanian_language.svg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/ef/Map_of_Lithuanian_language.svg/250px-Map_of_Lithuanian_language.svg.png" decoding="async" width="250" height="236" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/ef/Map_of_Lithuanian_language.svg/375px-Map_of_Lithuanian_language.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/ef/Map_of_Lithuanian_language.svg/500px-Map_of_Lithuanian_language.svg.png 2x" data-file-width="1652" data-file-height="1557" /></a><figcaption>Lietuvių kalbos paplitimas</figcaption></figure>Nuo <a href="/wiki/XV_a." class="mw-redirect" title="XV a.">XV a.</a> prasidėjo <a href="/wiki/Lenk%C5%B3_kalba" title="Lenkų kalba">lenkų kalbos</a> brovimasis į <a href="/wiki/Lietuvos_Did%C5%BEioji_Kunigaik%C5%A1tyst%C4%97" title="Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė">Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės</a> žemes. Lietuvių kalbos dirvoje formavosi dalis lenkų kalbos pakraščių tarmių, kai kurios šių tarmių ypatybės nulemtos lietuvių kalbos įtakos.<a href="#cite_note-31">[31]</a> Lietuvių kalba <a href="/wiki/JAV" class="mw-redirect" title="JAV">JAV</a> patyrė didelę <a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">anglų kalbos</a> įtaką, daugiausia ji reiškiasi <a href="/wiki/Leksika" title="Leksika">žodyne</a>. Pavyzdžiui, vartojami tokie anglicizmai: divòrsas 'ištuoka' (< <a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> divorce), ki̇̀sas 'bučinys' (< <a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> kiss), kãras 'automobilis' (< <a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> car). Dažni semantiniai <a href="/wiki/Vertinys" title="Vertinys">vertiniai</a>, pavyzdžiui, šaũkti 'skambinti' reikšme (plg. <a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> to call) arba šal̃tis 'peršalimo' reikšme (plg. <a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> cold). Taip pat Amerikos lietuvių kalboje vartojama daugybė <a href="/wiki/Slavizmas" title="Slavizmas">slavizmų</a>, kurie <a href="/wiki/Bendrin%C4%97_kalba" title="Bendrinė kalba">bendrinėje</a> lietuvių kalboje jos gryninimo laikotarpiu buvo pašalinti. <a href="/wiki/Fonetika" title="Fonetika">Fonetikoje</a> dažniau vartojamos bendrinėje kalboje laikomos paribinėmis <a href="/wiki/Fonema" title="Fonema">fonemos</a> [h] ir [f], be to, esama <a href="/wiki/Priegaid%C4%97" title="Priegaidė">priegaidžių</a> pokyčių. <a href="/wiki/Morfologija_(kalbotyra)" title="Morfologija (kalbotyra)">Morfologijoje</a> matyti pastangos suvienodinti esamojo laiko ir <a href="/wiki/Bendratis" title="Bendratis">bendraties</a> kamienus (pavyzdžiui, pir̃ka 'perka'), vengiama neveikiamosios rūšies formų, painiojami kietieji ir minkštieji veiksmažodžio <a href="/wiki/Kamienas_(kalbotyra)" title="Kamienas (kalbotyra)">kamienai</a>.<a href="#cite_note-32">[32]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Tarmės">Tarmės</h3></div> <dl><dd><div class="noprint relarticle mainarticle">Pagrindinis straipsnis – <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalbos_tarm%C4%97s" title="Lietuvių kalbos tarmės">Lietuvių kalbos tarmės</a>.</div></dd></dl> <figure class="mw-halign-right" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Map_of_dialects_of_Lithuanian_language.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6b/Map_of_dialects_of_Lithuanian_language.png/300px-Map_of_dialects_of_Lithuanian_language.png" decoding="async" width="300" height="227" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6b/Map_of_dialects_of_Lithuanian_language.png/450px-Map_of_dialects_of_Lithuanian_language.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6b/Map_of_dialects_of_Lithuanian_language.png/600px-Map_of_dialects_of_Lithuanian_language.png 2x" data-file-width="1222" data-file-height="926" /></a><figcaption>Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis <table> <tbody><tr> <td valign="top"> <a href="/wiki/%C5%BDemai%C4%8Di%C5%B3_tarm%C4%97" title="Žemaičių tarmė">Žemaičių tarmė</a> <div class="legend">  <a href="/wiki/Vakar%C5%B3_%C5%BEemai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Vakarų žemaičių patarmė">Vakarų žemaičiai</a></div> <a href="/wiki/%C5%A0iaur%C4%97s_%C5%BEemai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Šiaurės žemaičių patarmė">Šiaurės žemaičiai</a>: <div class="legend">  kretingiškiai</div> <div class="legend">  telšiškiai</div> <a href="/wiki/Piet%C5%B3_%C5%BEemai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Pietų žemaičių patarmė">Pietų žemaičiai</a>: <div class="legend">  varniškiai</div> <div class="legend">  raseiniškiai</div> </td> <td valign="top"> <a href="/wiki/Auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_tarm%C4%97" title="Aukštaičių tarmė">Aukštaičių tarmė</a> <a href="/wiki/Vakar%C5%B3_auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Vakarų aukštaičių patarmė">Vakarų aukštaičiai</a>: <div class="legend">  šiauliškiai</div> <div class="legend">  kauniškiai</div> <div class="legend">  Klaipėdos krašto aukštaičiai</div> <a href="/wiki/Ryt%C5%B3_auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Rytų aukštaičių patarmė">Rytų aukštaičiai</a>: <div class="legend">  panevėžiškiai</div> <div class="legend">  širvintiškiai</div> <div class="legend">  anykštėnai</div> <div class="legend">  kupiškėnai</div> <div class="legend">  uteniškiai</div> <div class="legend">  vilniškiai</div> <div class="legend">  <a href="/wiki/Piet%C5%B3_auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Pietų aukštaičių patarmė">Pietų aukštaičiai</a></div> </td></tr></tbody></table> </figcaption></figure> Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines <a href="/wiki/Tarm%C4%97" title="Tarmė">tarmes</a>: <a href="/wiki/Auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_tarm%C4%97" title="Aukštaičių tarmė">aukštaičių</a> ir <a href="/wiki/%C5%BDemai%C4%8Di%C5%B3_tarm%C4%97" title="Žemaičių tarmė">žemaičių</a> (tarmių pavadinimai kilę nuo žodžių áukštas ir žẽmas pagal tarmių atstovų gyvenamąsias vietoves <a href="/wiki/Nemunas" title="Nemunas">Nemuno</a> tėkmės atžvilgiu: aukštaičiai gyvena labiau Nemuno aukštupyje, o žemaičiai – žemupyje).<a href="#cite_note-ЯМ94-19">[19]</a> Aukštaičių tarmė dalijama į tris <a href="/wiki/Patarm%C4%97" title="Patarmė">patarmes</a>: <a href="/wiki/Vakar%C5%B3_auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Vakarų aukštaičių patarmė">vakarų</a>, <a href="/wiki/Ryt%C5%B3_auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Rytų aukštaičių patarmė">rytų</a> ir <a href="/wiki/Piet%C5%B3_auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Pietų aukštaičių patarmė">pietų</a>. Žemaičių tarmė taip pat skirstoma į tris patarmes: <a href="/wiki/Vakar%C5%B3_%C5%BEemai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Vakarų žemaičių patarmė">vakarų</a>, <a href="/wiki/%C5%A0iaur%C4%97s_%C5%BEemai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Šiaurės žemaičių patarmė">šiaurės</a> ir <a href="/wiki/Piet%C5%B3_%C5%BEemai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Pietų žemaičių patarmė">pietų</a>.<a href="#cite_note-33">[33]</a> Pagal bendrinės kalbos <a href="/wiki/Dvibalsis" class="mw-redirect" title="Dvibalsis">dvibalsio</a> uo atitikmenis žodyje dúona pietų žemaičiai vadinami dū́nininkais, šiaurės žemaičiai – dóunininkais, vakarų žemaičiai – dónininkais.<a href="#cite_note-34">[34]</a> Aukštaičių ir žemaičių tarminiai skirtumai susiję su senu gentiniu susiskaidymu, žemaičių tarmė patyrusi <a href="/wiki/Kur%C5%A1i%C5%B3_kalba" title="Kuršių kalba">kuršių kalbos</a> įtaką, be to, šiųdviejų tarmių skirtumams turėjo įtakos ilga <a href="/wiki/%C5%BDemaitija" title="Žemaitija">Žemaitijos</a> nepriklausomybė nuo Lietuvos. Aukštaičių tarmė senoviškesnė, žemaičių tarmėje daugiau naujovių ir, beje, kai kuriomis ypatybėmis žemaičių tarmė priartėja prie <a href="/wiki/Latvi%C5%B3_kalba" title="Latvių kalba">latvių kalbos</a>.<a href="#cite_note-35">[35]</a> <a href="/wiki/Ma%C5%BEoji_Lietuva" title="Mažoji Lietuva">Mažojoje Lietuvoje</a> buvo vartojamos <a href="/wiki/Vakar%C5%B3_auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Vakarų aukštaičių patarmė">vakarų aukštaičiams</a> kauniškiams artimos <a href="/wiki/%C5%A0nekta" title="Šnekta">šnektos</a>.<a href="#cite_note-36">[36]</a> <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalbos_salos" title="Lietuvių kalbos salos">Lietuvių kalbos salose</a> yra arba buvo kalbama rytų (<a href="/wiki/Apsas" title="Apsas">Apsas</a>, <a href="/wiki/Gerv%C4%97%C4%8Diai" title="Gervėčiai">Gervėčiai</a>, <a href="/wiki/Laz%C5%ABnai" title="Lazūnai">Lazūnai</a>, <a href="/wiki/Ciskodas" title="Ciskodas">Ciskodas</a>), vakarų (<a href="/wiki/Zietela" title="Zietela">Zietela</a>) ir pietų (<a href="/wiki/Punskas" title="Punskas">Punskas</a>, <a href="/wiki/Seinai" title="Seinai">Seinai</a>, <a href="/wiki/Suvalkai" title="Suvalkai">Suvalkai</a>, <a href="/wiki/Varenavas" class="mw-redirect" title="Varenavas">Varenavas</a>, <a href="/wiki/Rod%C5%ABnia" title="Rodūnia">Rodūnia</a>) aukštaičių patarmėmis.<a href="#cite_note-37">[37]</a> Dabartinė <a href="/wiki/Bendrin%C4%97_kalba" title="Bendrinė kalba">bendrinė</a> lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių kauniškių šnekta.<a href="#cite_note-ЯМ95-38">[38]</a> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Rašyba">Rašyba</h2></div> <dl><dd><div class="noprint relarticle mainarticle">Pagrindinis straipsnis – <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_ab%C4%97c%C4%97l%C4%97" class="mw-redirect" title="Lietuvių abėcėlė">Lietuvių abėcėlė</a>.</div></dd></dl> <figure class="mw-halign-right" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:The_earliest_known_Lithuanian_glosses_(~1520%E2%80%931530),_words_(tepridau%C5%BEia,_ubagyst%C4%97).jpg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/f/f6/The_earliest_known_Lithuanian_glosses_%28~1520%E2%80%931530%29%2C_words_%28tepridau%C5%BEia%2C_ubagyst%C4%97%29.jpg" decoding="async" width="261" height="220" class="mw-file-element" data-file-width="261" data-file-height="220" /></a><figcaption>Seniausi žinomi lietuviški įrašai – glosos Johannes Herolt knygoje „Liber Discipuli de eruditione Christifidelium“ („Mokinių knyga apie Kristaus sekėjų lavinimą“). Žodžiai – teprÿdav[ſ]ʒÿ 'tepridaužia'; vbagÿſte 'ubagystė'.<a href="#cite_note-39">[39]</a></figcaption></figure> <figure class="mw-halign-right" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Lt_std_laviatura.gif" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/6/68/Lt_std_laviatura.gif/300px-Lt_std_laviatura.gif" decoding="async" width="300" height="139" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/6/68/Lt_std_laviatura.gif/450px-Lt_std_laviatura.gif 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/6/68/Lt_std_laviatura.gif 2x" data-file-width="533" data-file-height="247" /></a><figcaption><a href="/wiki/Lietuvi%C5%A1kos_klaviat%C5%ABros_i%C5%A1d%C4%97stymas" class="mw-redirect" title="Lietuviškos klaviatūros išdėstymas">Standartinės lietuviškos klaviatūros ženklų išdėstymas</a></figcaption></figure> Lietuvių kalbai užrašyti nuo <a href="/wiki/XVI_a." class="mw-redirect" title="XVI a.">XVI a.</a> vartojama šiek tiek papildyta <a href="/wiki/Lotyn%C5%B3_ab%C4%97c%C4%97l%C4%97" title="Lotynų abėcėlė">lotynų abėcėlė</a>. Po <a href="/wiki/1863_m._sukilimas" class="mw-redirect" title="1863 m. sukilimas">1863–1864 m. sukilimo</a> <a href="/wiki/Rusijos_imperija" title="Rusijos imperija">Rusijos imperijos</a> valdžia buvo įvedusi draudimą spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (taip pat ir latvių <a href="/wiki/Katalikyb%C4%97" title="Katalikybė">katalikų</a>) leidinius lotyniškomis raidėmis. Priešinantis šiam draudimui lietuviška spauda lotynų abėcėle <a href="/wiki/Knygne%C5%A1iai" class="mw-redirect" title="Knygnešiai">knygnešių</a> buvo gabenama iš užsienio (<a href="/wiki/Ma%C5%BEoji_Lietuva" title="Mažoji Lietuva">Mažosios Lietuvos</a>, <a href="/wiki/JAV" class="mw-redirect" title="JAV">JAV</a> ir kt.). Spaudos draudimo laikotarpiu Rusijos imperijos valdžia, nepaisydama visuomenės pasipiktinimo, leido lietuviškus leidinius tik <a href="/wiki/Kirilica" title="Kirilica">kirilica</a>. Spaudos lotynų abėcėle draudimas galiojo iki <a href="/wiki/1904" class="mw-redirect" title="1904">1904</a> m.<a href="#cite_note-Дини369-40">[40]</a> Dabartinė abėcėlė grįsta lotynų raidynu. Turimos 32 raidės, iš jų 23 paimtos tiesiogiai iš lotynų abėcėlės, likusios 9-ios papildytos <a href="/wiki/Diakritiniai_%C5%BEenklai" title="Diakritiniai ženklai">diakritiniais ženklais</a>. q, w, x į abėcėlę neįeina.<a href="#cite_note-ЯМ95-38">[38]</a> Raidės f, h (ir junginys ch) vartojama svetimos kilmės žodžiuose. Dabartinis lietuvių kalbos raidynas yra ortografinės reformos rezultatas, šią reformą darbe „Lietuviškos kalbos gramatika“ <a href="/wiki/1901" class="mw-redirect" title="1901">1901</a> m. kodifikavo ir lietuvišką rašybą nuo lenkiškosios atitolino <a href="/wiki/Jonas_Jablonskis" title="Jonas Jablonskis">J. Jablonskis</a>. <a href="/wiki/%C4%8Cek%C5%B3_kalba" title="Čekų kalba">Čekų</a> abėcėlės pavyzdžiu buvo pradėtos vartoti raidės v (vietoj w), š (vietoj sz), č (vietoj cz), ž (vietoj ż). u ilgoji imta žymėti kaip ū, o i ilgoji – kaip y.<a href="#cite_note-41">[41]</a> <table> <tbody><tr> <td> <table class="wikitable" style="text-align:center;"> <tbody><tr> <th>Nr.</th> <th>Raidė</th> <th>Pavadinimas</th> <th>Tarimas (<a href="/wiki/TFA" class="mw-redirect" title="TFA">TFA</a>) </th></tr> <tr> <td>1 </td> <th><a href="/wiki/A" title="A">A a</a> </th> <td>a </td> <td>[ ɑ ] </td></tr> <tr> <td>2 </td> <th><a href="/wiki/%C4%84" title="Ą">Ą ą</a> </th> <td>a nosinė </td> <td>[ ɑː ] </td></tr> <tr> <td>3 </td> <th><a href="/wiki/B" title="B">B b</a> </th> <td>bė </td> <td>[ b ] </td></tr> <tr> <td>4 </td> <th><a href="/wiki/C" title="C">C c</a> </th> <td>cė </td> <td>[ t͡s ] </td></tr> <tr> <td>5 </td> <th><a href="/wiki/%C4%8C" title="Č">Č č</a> </th> <td>čė </td> <td>[ t͡ʃ ] </td></tr> <tr> <td>6 </td> <th><a href="/wiki/D" title="D">D d</a> </th> <td>dė </td> <td>[ d ] </td></tr> <tr> <td>7 </td> <th><a href="/wiki/E" title="E">E e</a> </th> <td>e </td> <td>[ ɛ ] [ æː ] </td></tr> <tr> <td>8 </td> <th><a href="/wiki/%C4%98" title="Ę">Ę ę</a> </th> <td>e nosinė </td> <td>[ æː ] </td></tr> <tr> <td>9 </td> <th><a href="/wiki/%C4%96" title="Ė">Ė ė</a> </th> <td>ė </td> <td>[ eː ] </td></tr> <tr> <td>10 </td> <th><a href="/wiki/F" title="F">F f</a> </th> <td>ef </td> <td>[ f ] </td></tr> <tr> <td>11 </td> <th><a href="/wiki/G" title="G">G g</a> </th> <td>gė </td> <td>[ g ] </td></tr> <tr> <td>12 </td> <th><a href="/wiki/H" title="H">H h</a> </th> <td>ha </td> <td>[ ɣ ] </td></tr> <tr> <td>13 </td> <th><a href="/wiki/I" title="I">I i</a> </th> <td>i trumpoji </td> <td>[ ɪ ] </td></tr> <tr> <td>14 </td> <th><a href="/wiki/%C4%AE" title="Į">Į į</a> </th> <td>i nosinė </td> <td>[ iː ] </td></tr> <tr> <td>15 </td> <th><a href="/wiki/Y" title="Y">Y y</a> </th> <td>i ilgoji </td> <td>[ iː ] </td></tr> <tr> <td>16 </td> <th><a href="/wiki/J" title="J">J j</a> </th> <td>jot </td> <td>[ j ] </td></tr></tbody></table> </td> <td></td> <td> </td> <td valign="top"> <table class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;"> <tbody><tr> <th>Nr.</th> <th>Raidė</th> <th>Pavadinimas</th> <th>Tarimas (<a href="/wiki/TFA" class="mw-redirect" title="TFA">TFA</a>) </th></tr> <tr> <td>17 </td> <th><a href="/wiki/K" title="K">K k</a> </th> <td>ka </td> <td>[ k ] </td></tr> <tr> <td>18 </td> <th><a href="/wiki/L" title="L">L l</a> </th> <td>el </td> <td>[ ɫ ] </td></tr> <tr> <td>19 </td> <th><a href="/wiki/M" title="M">M m</a> </th> <td>em </td> <td>[ m ] </td></tr> <tr> <td>20 </td> <th><a href="/wiki/N" title="N">N n</a> </th> <td>en </td> <td>[ n ] </td></tr> <tr> <td>21 </td> <th><a href="/wiki/O" title="O">O o</a> </th> <td>o </td> <td>[ ɔ ] [ oː ] </td></tr> <tr> <td>22 </td> <th><a href="/wiki/P" title="P">P p</a> </th> <td>pė </td> <td>[ p ] </td></tr> <tr> <td>23 </td> <th><a href="/wiki/R" title="R">R r</a> </th> <td>er </td> <td>[ r ] </td></tr> <tr> <td>24 </td> <th><a href="/wiki/S" title="S">S s</a> </th> <td>es </td> <td>[ s ] </td></tr> <tr> <td>25 </td> <th><a href="/wiki/%C5%A0" title="Š">Š š</a> </th> <td>eš </td> <td>[ ʃ ] </td></tr> <tr> <td>26 </td> <th><a href="/wiki/T" title="T">T t</a> </th> <td>tė </td> <td>[ t ] </td></tr> <tr> <td>27 </td> <th><a href="/wiki/U" title="U">U u</a> </th> <td>u </td> <td>[ ʊ ] </td></tr> <tr> <td>28 </td> <th><a href="/wiki/%C5%B2" title="Ų">Ų ų</a> </th> <td>u nosinė </td> <td>[ uː ] </td></tr> <tr> <td>29 </td> <th><a href="/wiki/%C5%AA" title="Ū">Ū ū</a> </th> <td>u ilgoji </td> <td>[ uː ] </td></tr> <tr> <td>30 </td> <th><a href="/wiki/V" title="V">V v</a> </th> <td>vė </td> <td>[ ʋ ] </td></tr> <tr> <td>31 </td> <th><a href="/wiki/Z" title="Z">Z z</a> </th> <td>zė </td> <td>[ z ] </td></tr> <tr> <td>32 </td> <th><a href="/wiki/%C5%BD" title="Ž">Ž ž</a> </th> <td>žė </td> <td>[ ʒ ] </td></tr></tbody></table> </td></tr></tbody></table> <a href="/wiki/Priebalsis" title="Priebalsis">Priebalsių</a> palatalizacija (minkštinimas) prieš priešakinės eilės <a href="/wiki/Balsis" title="Balsis">balsius</a> (pvz., e, ė, i) niekaip papildomai nežymima, prieš užpakalinės eilės balsius (pvz., a, o, u) <a href="/wiki/Palatalizacija" title="Palatalizacija">palatalizacija</a> žymima raide i, pavyzdžiui, čià [t͡ʃʲɛ].<a href="#cite_note-42">[42]</a> Raidžių dažnumas devyniuose didelės apimties bendrinės lietuvių kalbos rišliuose tekstuose:<a href="#cite_note-stat-43">[43]</a> <div class="timeline-wrapper"><map name="timeline_0bglceq8ttxd9coux5zjwvk3xm39w44"></map><img usemap="#timeline_0bglceq8ttxd9coux5zjwvk3xm39w44" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/timeline/0bglceq8ttxd9coux5zjwvk3xm39w44.png" /></div> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Istorija">Istorija</h2></div> <figure class="mw-halign-left" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Balti%C5%A1kos_kilm%C4%97s_vandenvard%C5%BEi%C5%B3_paplitimas.svg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/0b/Balti%C5%A1kos_kilm%C4%97s_vandenvard%C5%BEi%C5%B3_paplitimas.svg/350px-Balti%C5%A1kos_kilm%C4%97s_vandenvard%C5%BEi%C5%B3_paplitimas.svg.png" decoding="async" width="350" height="232" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/0b/Balti%C5%A1kos_kilm%C4%97s_vandenvard%C5%BEi%C5%B3_paplitimas.svg/525px-Balti%C5%A1kos_kilm%C4%97s_vandenvard%C5%BEi%C5%B3_paplitimas.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/0b/Balti%C5%A1kos_kilm%C4%97s_vandenvard%C5%BEi%C5%B3_paplitimas.svg/700px-Balti%C5%A1kos_kilm%C4%97s_vandenvard%C5%BEi%C5%B3_paplitimas.svg.png 2x" data-file-width="1591" data-file-height="1053" /></a><figcaption> <table> <tbody><tr><td></td></tr></tbody></table> Baltiškų <a href="/wiki/Hidronimas" class="mw-redirect" title="Hidronimas">vandenvardžių</a> paplitimo arealas<div class="legend">  Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių</div> <div class="legend">  Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini</div> </figcaption></figure> <figure class="mw-halign-right" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Balt%C5%B3_gentys_XII_am%C5%BEiuje.svg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6a/Balt%C5%B3_gentys_XII_am%C5%BEiuje.svg/250px-Balt%C5%B3_gentys_XII_am%C5%BEiuje.svg.png" decoding="async" width="250" height="273" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6a/Balt%C5%B3_gentys_XII_am%C5%BEiuje.svg/375px-Balt%C5%B3_gentys_XII_am%C5%BEiuje.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6a/Balt%C5%B3_gentys_XII_am%C5%BEiuje.svg/500px-Balt%C5%B3_gentys_XII_am%C5%BEiuje.svg.png 2x" data-file-width="1003" data-file-height="1096" /></a><figcaption><a href="/wiki/Baltai" title="Baltai">Baltų genčių</a> paplitimas <a href="/wiki/XII_a." class="mw-redirect" title="XII a.">XII a.</a> pabaigoje – <a href="/wiki/XIII_a." class="mw-redirect" title="XIII a.">XIII a.</a> pradžioje</figcaption></figure> <figure class="mw-default-size mw-halign-right" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Lietuvi%C5%B3_kalbos_paplitimas_XVI_am%C5%BEiuje.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/c/cc/Lietuvi%C5%B3_kalbos_paplitimas_XVI_am%C5%BEiuje.png/220px-Lietuvi%C5%B3_kalbos_paplitimas_XVI_am%C5%BEiuje.png" decoding="async" width="220" height="241" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/c/cc/Lietuvi%C5%B3_kalbos_paplitimas_XVI_am%C5%BEiuje.png/330px-Lietuvi%C5%B3_kalbos_paplitimas_XVI_am%C5%BEiuje.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/c/cc/Lietuvi%C5%B3_kalbos_paplitimas_XVI_am%C5%BEiuje.png/440px-Lietuvi%C5%B3_kalbos_paplitimas_XVI_am%C5%BEiuje.png 2x" data-file-width="1184" data-file-height="1299" /></a><figcaption>Lietuvių kalbos paplitimas <a href="/wiki/XVI_a." class="mw-redirect" title="XVI a.">XVI a.</a><a href="#cite_note-44">[44]</a></figcaption></figure> <figure class="mw-default-size mw-halign-right" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Lithuanian_language_in_European_language_map_1741.jpg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/a/a7/Lithuanian_language_in_European_language_map_1741.jpg/220px-Lithuanian_language_in_European_language_map_1741.jpg" decoding="async" width="220" height="164" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/a/a7/Lithuanian_language_in_European_language_map_1741.jpg/330px-Lithuanian_language_in_European_language_map_1741.jpg 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/a7/Lithuanian_language_in_European_language_map_1741.jpg 2x" data-file-width="400" data-file-height="299" /></a><figcaption>Lietuvių kalba Europos kalbų žemėlapyje (<a href="/wiki/1741" class="mw-redirect" title="1741">1741</a> m.)<a href="#cite_note-bumblauskas_sen_liet_ist-45">[45]</a></figcaption></figure> <figure class="mw-default-size mw-halign-right" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Oldest_surviving_writing_in_Lithuanian_language.jpg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/a/aa/Oldest_surviving_writing_in_Lithuanian_language.jpg/220px-Oldest_surviving_writing_in_Lithuanian_language.jpg" decoding="async" width="220" height="275" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/a/aa/Oldest_surviving_writing_in_Lithuanian_language.jpg/330px-Oldest_surviving_writing_in_Lithuanian_language.jpg 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/a/aa/Oldest_surviving_writing_in_Lithuanian_language.jpg/440px-Oldest_surviving_writing_in_Lithuanian_language.jpg 2x" data-file-width="600" data-file-height="750" /></a><figcaption>Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas, priskiriamas <a href="/wiki/1503" class="mw-redirect" title="1503">1503</a>–<a href="/wiki/1515" class="mw-redirect" title="1515">1515</a> metams. Ranka rašyta malda paskutiniame knygos „Tractatus sacerdotalis“ puslapyje, <a href="/wiki/Strasb%C5%ABras" title="Strasbūras">Strasbūras</a></figcaption></figure> <figure class="mw-default-size mw-halign-left" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Mazvydo_katekizmas.jpg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/3a/Mazvydo_katekizmas.jpg/220px-Mazvydo_katekizmas.jpg" decoding="async" width="220" height="295" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/3a/Mazvydo_katekizmas.jpg/330px-Mazvydo_katekizmas.jpg 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/3a/Mazvydo_katekizmas.jpg/440px-Mazvydo_katekizmas.jpg 2x" data-file-width="508" data-file-height="682" /></a><figcaption>Antraštinis <a href="/wiki/Martyno_Ma%C5%BEvydo_katekizmas" title="Martyno Mažvydo katekizmas">Martyno Mažvydo katekizmo</a>, pirmosios lietuviškos knygos, puslapis, <a href="/wiki/1547" class="mw-redirect" title="1547">1547</a> m.</figcaption></figure> <figure class="mw-halign-left" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Edict_of_Muravyov_in_1864.jpg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/ba/Edict_of_Muravyov_in_1864.jpg/200px-Edict_of_Muravyov_in_1864.jpg" decoding="async" width="200" height="259" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/ba/Edict_of_Muravyov_in_1864.jpg/300px-Edict_of_Muravyov_in_1864.jpg 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/ba/Edict_of_Muravyov_in_1864.jpg/400px-Edict_of_Muravyov_in_1864.jpg 2x" data-file-width="600" data-file-height="778" /></a><figcaption><a href="/wiki/Michailas_Muravjovas" title="Michailas Muravjovas">M. Muravjovo</a> ediktas</figcaption></figure> Drauge su <a href="/wiki/Latvi%C5%B3_kalba" title="Latvių kalba">latvių</a>, <a href="/wiki/Pr%C5%ABs%C5%B3_kalba" title="Prūsų kalba">prūsų</a>, <a href="/wiki/Jotvingi%C5%B3_kalba" title="Jotvingių kalba">jotvingių</a> ir kitomis <a href="/wiki/Balt%C5%B3_kalbos" title="Baltų kalbos">baltų kalbomis</a>, lietuvių kalba kilusi iš <a href="/wiki/Balt%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Baltų prokalbė">baltų prokalbės</a>. Anksčiau lietuvių kalba buvo šnekama žymiai didesnėje teritorijoje negu dabar. Dar <a href="/wiki/XIV_a." class="mw-redirect" title="XIV a.">XIV</a>–<a href="/wiki/XVI_a." class="mw-redirect" title="XVI a.">XVI a.</a> lietuvių kalbos plotas sudarė daugiau kaip 100 000 km² (dabartinis <a href="/wiki/Lietuva" title="Lietuva">Lietuvos</a> plotas yra 65 300 km²), o Abaliankos (Obolės) aukštupyje įsikūrę <a href="/wiki/Obolcai" class="mw-redirect" title="Obolcai">Obolcai</a> ir <a href="/wiki/Or%C5%A1a" title="Orša">Orša</a> buvo tolimiausia <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalbos_salos" title="Lietuvių kalbos salos">lietuvių kalbos sala</a>, nuo to meto lietuvių kalbos masyvo nutolusi daugiau kaip per 200 km.<a href="#cite_note-46">[46]</a><a href="#cite_note-47">[47]</a> Lietuvių ir latvių kalbos ėmė skirtis apytiksliai <a href="/wiki/I_a." class="mw-redirect" title="I a.">I amžiuje</a>, o <a href="/wiki/V_a." class="mw-redirect" title="V a.">V</a>–<a href="/wiki/VII_a." class="mw-redirect" title="VII a.">VII</a> amžiuose šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė.<a href="#cite_note-48">[48]</a><a href="#cite_note-49">[49]</a> Manoma, kad maždaug <a href="/wiki/XIII_a." class="mw-redirect" title="XIII a.">XIII</a>–<a href="/wiki/XIV_a." class="mw-redirect" title="XIV a.">XIV</a> amžiuje susiformavo lietuvių kalbos pagrindinės <a href="/wiki/Auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_tarm%C4%97" title="Aukštaičių tarmė">aukštaičių</a> ir <a href="/wiki/%C5%BDemai%C4%8Di%C5%B3_tarm%C4%97" title="Žemaičių tarmė">žemaičių</a> tarmės, kurios vėliau savo ruožtu skilo į patarmes ir šnektas. Palyginti su baltų prokalbe, lietuvių kalbos <a href="/wiki/Fonetika" title="Fonetika">fonetika</a> ir <a href="/wiki/Fonologija" title="Fonologija">fonologija</a> pakito nežymiai.<a href="#cite_note-50">[50]</a> Svarbiausios yra šios naujovės:<a href="#cite_note-51">[51]</a><a href="#cite_note-52">[52]</a> <ul><li>Dėl <a href="/wiki/Skolinys" title="Skolinys">skolinių</a> z liovėsi buvęs <a href="/wiki/Fonema" title="Fonema">fonemos</a> s <a href="/wiki/Alofonas" title="Alofonas">alofonu</a> ir tapo savarankiška fonema;</li> <li>Baltų prokalbės junginiai *tj ir *dj apie <a href="/wiki/XIV_a." class="mw-redirect" title="XIV a.">XIV a.</a> atitinkamai virto <a href="/wiki/Afrikata" title="Afrikata">afrikatomis</a> č ir dž;</li> <li>Apytiksliai <a href="/wiki/XVI_a." class="mw-redirect" title="XVI a.">XVI a.</a> ilgasis <a href="/wiki/Balsis" title="Balsis">balsis</a> ā virto ō (brālis > brolis; dalyje tarmių ā išliko);</li> <li>Junginiai balsis + nosinis priebalsis n prieš nesprogstamuosius priebalsius ir žodžio gale virto <a href="/wiki/Nazalizacija" title="Nazalizacija">nosiniais balsiais</a> (ką́sti greta kánda). Po <a href="/wiki/XVI_a." class="mw-redirect" title="XVI a.">XVI</a>–<a href="/wiki/XVII_a." class="mw-redirect" title="XVII a.">XVII a.</a> nosinė tartis išnyko.<a href="#cite_note-53">[53]</a> Prieš abilūpius priebalsius p, b nosinis priebalsis n virto m (tam̃pa greta añka).</li> <li>Tam tikrais atvejais ilgieji balsiai žodžio gale sutrumpėjo (*tā́ > tà; žr. „<a href="/wiki/Leskyno_d%C4%97snis" title="Leskyno dėsnis">Leskyno dėsnis</a>“).</li></ul> <a href="/wiki/Bendrin%C4%97_kalba" title="Bendrinė kalba">Bendrinės</a> lietuvių kalbos istorija skirstoma į šiuos laikotarpius:<a href="#cite_note-54">[54]</a><a href="#cite_note-55">[55]</a><a href="#cite_note-56">[56]</a><a href="#cite_note-57">[57]</a><a href="#cite_note-58">[58]</a> <ul><li>I. Senasis laikotarpis (XVI–<a href="/wiki/XVIII_a." class="mw-redirect" title="XVIII a.">XVIII a.</a>):</li></ul> <ol><li>XVI–<a href="/wiki/XVII_a." class="mw-redirect" title="XVII a.">XVII a.</a> Žengiami pirmieji bendrinės kalbos kūrimo žingsniai;</li> <li><a href="/wiki/XVIII_a." class="mw-redirect" title="XVIII a.">XVIII a.</a> Atsiranda <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_ra%C5%A1t%C5%B3_kalba" title="Lietuvių raštų kalba">raštų</a> ir šnekamosios kalbos atotrūkis.</li></ol> <ul><li>II. Naujasis laikotarpis:</li></ul> <ol><li>Nuo <a href="/wiki/XIX_a." class="mw-redirect" title="XIX a.">XIX a.</a> pirmosios pusės iki <a href="/wiki/1883" class="mw-redirect" title="1883">1883</a> m. (laikraščio „<a href="/wiki/Au%C5%A1ra_(laikra%C5%A1tis)" title="Aušra (laikraštis)">Aušra</a>“ sukūrimo). Palaipsniui pereinama prie bendrinės kalbos grindimo vakarų <a href="/wiki/Auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_tarm%C4%97" title="Aukštaičių tarmė">aukštaičių</a> pietinėmis (kauniškių) šnektomis;</li> <li>Nuo XIX a. antrosios pusės iki <a href="/wiki/XX_a." class="mw-redirect" title="XX a.">XX a.</a> pradžios (<a href="/wiki/1883" class="mw-redirect" title="1883">1883</a>–<a href="/wiki/1919" class="mw-redirect" title="1919">1919</a> m.) Galutinai pereinama prie vakarų aukštaičių pietinių šnektų. Įtvirtinamos bendrinės kalbos normos;</li> <li><a href="/wiki/Lietuvos_istorija_(1918%E2%80%931940)" title="Lietuvos istorija (1918–1940)">Lietuvos Respublikos</a> laikotarpis (<a href="/wiki/1919" class="mw-redirect" title="1919">1919</a>–<a href="/wiki/1940" class="mw-redirect" title="1940">1940</a> m.) Kodifikuojamos bendrinės kalbos normos, išsiplečia bendrinės lietuvių kalbos vartojimo sfera;</li> <li><a href="/wiki/Lietuvos_TSR" title="Lietuvos TSR">Sovietmetis</a> (<a href="/wiki/1940" class="mw-redirect" title="1940">1940</a>–<a href="/wiki/1990" class="mw-redirect" title="1990">1990</a> m.) Bendrinė kalba įsiskverbia į daugumą komunikavimo sferų;</li> <li><a href="/wiki/Lietuva#Nepriklausomybės_atkūrimas_1990_m._ir_dabartinė_Lietuva" title="Lietuva">Atkurtos nepriklausomybės laikotarpis</a> (nuo <a href="/wiki/1991" class="mw-redirect" title="1991">1991</a> m. iki šių dienų). Tolesnis bendrinės kalbos plitimas į visas komunikavimo sritis.</li></ol> Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas priskiriamas <a href="/wiki/1503" class="mw-redirect" title="1503">1503</a> metams, tai yra <a href="/wiki/Malda" title="Malda">maldos</a> („<a href="/wiki/T%C4%97ve_m%C5%ABs%C5%B3" title="Tėve mūsų">Tėve mūsų</a>“, „<a href="/wiki/Sveika,_Marija" title="Sveika, Marija">Sveika, Marija</a>“, „<a href="/wiki/Apa%C5%A1tal%C5%B3_tik%C4%97jimo_i%C5%A1pa%C5%BEinimas" title="Apaštalų tikėjimo išpažinimas">Tikiu Dievą Tėvą</a>“), jos įrašytos ranka paskutiniame <a href="/wiki/Strasb%C5%ABras" title="Strasbūras">Strasbūre</a> išleistos knygos „Tractatus sacerdotalis“ puslapyje. Tekstas pasižymi <a href="/wiki/Ryt%C5%B3_auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Rytų aukštaičių patarmė">rytų aukštaičių</a> vilniškių šnektos ypatybėmis ir tikriausiai yra nurašytas nuo senesnio originalo.<a href="#cite_note-59">[59]</a> <figure class="mw-default-size" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Lithuanian_language._Lithuanian_language_mentioned_among_other_languages_of_participants_of_Council_of_Constance,_1483.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c0/Lithuanian_language._Lithuanian_language_mentioned_among_other_languages_of_participants_of_Council_of_Constance%2C_1483.png/220px-Lithuanian_language._Lithuanian_language_mentioned_among_other_languages_of_participants_of_Council_of_Constance%2C_1483.png" decoding="async" width="220" height="316" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c0/Lithuanian_language._Lithuanian_language_mentioned_among_other_languages_of_participants_of_Council_of_Constance%2C_1483.png/330px-Lithuanian_language._Lithuanian_language_mentioned_among_other_languages_of_participants_of_Council_of_Constance%2C_1483.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c0/Lithuanian_language._Lithuanian_language_mentioned_among_other_languages_of_participants_of_Council_of_Constance%2C_1483.png/440px-Lithuanian_language._Lithuanian_language_mentioned_among_other_languages_of_participants_of_Council_of_Constance%2C_1483.png 2x" data-file-width="1891" data-file-height="2720" /></a><figcaption>Lietuvių kalba paminėta tarp visų į <a href="/wiki/Konstancas" title="Konstancas">Konstancą</a> atvykusių atstovų kalbų (Ulrich von Richental „Chronik des Konstanzer Konzils“, 1483 m.)</figcaption></figure> Knygų leidyba pradėta <a href="/wiki/1547" class="mw-redirect" title="1547">1547</a> m. išspausdinus <a href="/wiki/Martyno_Ma%C5%BEvydo_katekizmas" title="Martyno Mažvydo katekizmas">Martyno Mažvydo katekizmą</a>,<a href="#cite_note-60">[60]</a> parašytą <a href="/wiki/Piet%C5%B3_%C5%BEemai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Pietų žemaičių patarmė">pietų žemaičių patarme</a>, į kurią įpinta <a href="/wiki/Vakar%C5%B3_auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_patarm%C4%97" title="Vakarų aukštaičių patarmė">vakarų aukštaičių patarmės</a> ypatybių.<a href="#cite_note-Z._Zinkevičius_1988-61">[61]</a><a href="#cite_note-bre-62">[62]</a> Šis katekizmas išleistas <a href="/wiki/Karaliau%C4%8Dius" title="Karaliaučius">Karaliaučiuje</a> (dabartiniame Kaliningrade). Į knygą įtrauktas pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis – elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, jame autorius 4 puslapiuose pateikia <a href="/wiki/Ab%C4%97c%C4%97l%C4%97" title="Abėcėlė">abėcėlę</a> ir keletą paties sukurtų gramatikos terminų.<a href="#cite_note-63">[63]</a> Pirmoji <a href="/wiki/Lietuvos_Did%C5%BEioji_Kunigaik%C5%A1tyst%C4%97" title="Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė">Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės</a> teritorijoje išleista knyga – tai <a href="/wiki/Mikalojus_Dauk%C5%A1a" title="Mikalojus Daukša">Mikalojaus Daukšos</a> „Katekizmas“, išspausdintas <a href="/wiki/1595" class="mw-redirect" title="1595">1595</a> m. <a href="/wiki/Vilnius" title="Vilnius">Vilniuje</a>.<a href="#cite_note-64">[64]</a> M. Daukšos <a href="/wiki/Katekizmas" title="Katekizmas">katekizmas</a> parašytas vadinamuoju vidurio raštų kalbos variantu, kuris grįstas vakarų aukštaičių patarmės <a href="/wiki/K%C4%97dainiai" title="Kėdainiai">Kėdainių</a> apylinkių šnektomis. M. Daukšos katekizmas svarbus ir dėl to, kad tai – pirmasis <a href="/wiki/Kirtis" title="Kirtis">kirčiuotasis</a> lietuviškas tekstas.<a href="#cite_note-bre-62">[62]</a> <a href="/wiki/1620" class="mw-redirect" title="1620">1620</a> m. pasirodė ir pirmasis lietuvių kalbos <a href="/wiki/%C5%BDodynas" title="Žodynas">žodynas</a>, paremtas rytų raštų kalbos variantu (sostinės tarme),<a href="#cite_note-Z._Zinkevičius_1988-61">[61]</a> jis buvo išleistas penkis kartus – tai <a href="/wiki/Konstantinas_Sirvydas" title="Konstantinas Sirvydas">Konstantino Sirvydo</a> „Dictionarium trium linguarum“.<a href="#cite_note-65">[65]</a> <a href="/wiki/1653" class="mw-redirect" title="1653">1653</a> m. išleistas gramatikos vadovėlis – <a href="/wiki/Danielius_Kleinas" title="Danielius Kleinas">Danieliaus Kleino</a> „Grammatica Litvanica“.<a href="#cite_note-66">[66]</a> Laikantis <a href="/wiki/Zigmas_Zinkevi%C4%8Dius" title="Zigmas Zinkevičius">Z. Zinkevičiaus</a> koncepcijos, <a href="/wiki/XVII_a." class="mw-redirect" title="XVII a.">XVII a.</a> turėti <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_ra%C5%A1t%C5%B3_kalba" title="Lietuvių raštų kalba">trys bendrinės lietuvių kalbos variantai</a>: vakarų (rėmėsi vakarų aukštaičių pietinėmis šnektomis), vidurio (buvo grindžiama vakarų aukštaičių <a href="/wiki/K%C4%97dainiai" title="Kėdainiai">Kėdainių</a> apylinkių šnektomis) ir rytų (rėmėsi Vilniaus miesto kalba, kurios pagrindas – rytų aukštaičių vilniškių šnekta).<a href="#cite_note-67">[67]</a> Pirmasis variantas buvo vartojamas <a href="/wiki/Ma%C5%BEoji_Lietuva" title="Mažoji Lietuva">Mažojoje Lietuvoje</a>, antrasis ir trečiasis – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Mažosios Lietuvos, arba vakarų, lietuvių kalbos variantu rašė <a href="/wiki/Jonas_Bretk%C5%ABnas" title="Jonas Bretkūnas">Jonas Bretkūnas</a> ir <a href="/wiki/Kristijonas_Donelaitis" title="Kristijonas Donelaitis">Kristijonas Donelaitis</a>. Vidurio variantu rašė <a href="/wiki/Mikalojus_Dauk%C5%A1a" title="Mikalojus Daukša">M. Daukša</a> ir <a href="/wiki/Merkelis_Petkevi%C4%8Dius" title="Merkelis Petkevičius">M. Petkevičius</a>, o rytų – <a href="/wiki/Konstantinas_Sirvydas" title="Konstantinas Sirvydas">K. Sirvydas</a> ir <a href="/wiki/Jonas_Jaknavi%C4%8Dius" title="Jonas Jaknavičius">J. Jaknavičius</a>.<a href="#cite_note-68">[68]</a> <a href="/wiki/XVIII_a." class="mw-redirect" title="XVIII a.">XVIII a.</a> pradžioje lietuvių kalbos rytų raštų variantas išnyko dėl <a href="/wiki/Lenk%C5%B3_kalba" title="Lenkų kalba">lenkų kalbos</a> įtakos Vilniuje, tame pačiame amžiuje ėmė nykti vidurio variantas, nors su išlygomis išsilaikė iki <a href="/wiki/XIX_a." class="mw-redirect" title="XIX a.">XIX a.</a> prasidėjusio <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_tautinis_s%C4%85j%C5%ABdis" title="Lietuvių tautinis sąjūdis">lietuvių tautinio atgimimo</a>,<a href="#cite_note-vle-69">[69]</a> ir tik Mažojoje Lietuvoje lietuvių kalba plėtojosi toliau. Prie raštų variantų nunykimo prisidėjo ir tai, kad <a href="/wiki/Abiej%C5%B3_Taut%C5%B3_Respublikos_padalijimai" title="Abiejų Tautų Respublikos padalijimai">buvo okupuota Abiejų Tautų Respublika</a>.<a href="#cite_note-bre-62">[62]</a> Grožinės literatūros lietuvių kalba atsiradimas siejamas su <a href="/wiki/Kristijonas_Donelaitis" title="Kristijonas Donelaitis">Kristijono Donelaičio</a> vardu, šis rašytojas gyveno Mažojoje Lietuvoje.<a href="#cite_note-70">[70]</a> Didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos ir tautinės savimonės susidarymui turėjo <a href="/wiki/August_Schleicher" title="August Schleicher">A. Šleicherio</a> veikalas „Lietuvių kalbos vadovas“ (<a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vok.</a> „Handbuch der litauische Sprache“, <a href="/wiki/1856" class="mw-redirect" title="1856">1856</a>–<a href="/wiki/1857" class="mw-redirect" title="1857">1857</a> m.), jame atskleidžiamas didelis lietuvių kalbos konservatyvumas ir jos formų panašumas į prestižinių kalbų formas, pavyzdžiui, į <a href="/wiki/Lotyn%C5%B3_kalba" title="Lotynų kalba">lotynų</a>, <a href="/wiki/Senov%C4%97s_graik%C5%B3_kalba" title="Senovės graikų kalba">senosios graikų</a> ir <a href="/wiki/Sanskritas" title="Sanskritas">sanskrito</a>.<a href="#cite_note-71">[71]</a> Vėliau <a href="/wiki/D%C5%BEavaharlalis_Nehru" title="Džavaharlalis Nehru">Dž. Nehru</a> rašė, kad lietuvių kalba sanskritui artimesnė už kitas <a href="/wiki/Europa" title="Europa">Europos</a> kalbas.<a href="#cite_note-72">[72]</a> Buvo pastebėti tikslūs lietuvių kalbos ir sanskrito žodžių atitikmenys, pavyzdžiui, sūnùs, naktìs, pãdas.<a href="#cite_note-Sov-73">[73]</a> <a href="/wiki/1795" class="mw-redirect" title="1795">1795</a> m., po <a href="/wiki/Tre%C4%8Diasis_Abiej%C5%B3_Taut%C5%B3_Respublikos_padalijimas" title="Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas">trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo</a>, kai <a href="/wiki/Lietuva" title="Lietuva">Lietuva</a> buvo įtraukta į <a href="/wiki/Rusijos_imperija" title="Rusijos imperija">Rusijos imperiją</a>, Lietuvoje buvo pradėtas <a href="/wiki/Rusifikacija" title="Rusifikacija">rusinimas</a>.<a href="#cite_note-bre-62">[62]</a> Prie lietuvių kalbos plėtotės tuo metu prisidėjo žemaičių tarme rašiusieji <a href="/wiki/Simonas_Daukantas" title="Simonas Daukantas">Simonas Daukantas</a> ir <a href="/wiki/Motiejus_Valan%C4%8Dius" title="Motiejus Valančius">Motiejus Valančius</a>.<a href="#cite_note-bre-62">[62]</a> <a href="/wiki/1864" class="mw-redirect" title="1864">1864</a> m., po <a href="/wiki/1863_m._sukilimas" class="mw-redirect" title="1863 m. sukilimas">1863 m. sukilimo</a>, <a href="/wiki/Michailas_Muravjovas" title="Michailas Muravjovas">M. Muravjovas</a>, <a href="/wiki/Vilniaus_gubernija" title="Vilniaus gubernija">Vilniaus gubernijos</a> generalgubernatorius, įvedė <a href="/wiki/Spaudos_draudimas" title="Spaudos draudimas">spaudos lotynų abėcėle draudimą</a> ir siekė įdiegti „<a href="/wiki/Gra%C5%BEdanka" title="Graždanka">graždanką</a>“ – <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_ab%C4%97c%C4%97l%C4%97" class="mw-redirect" title="Lietuvių abėcėlė">lietuvių abėcėlę</a> <a href="/wiki/Kirilica" title="Kirilica">kirilicos</a> raidėmis, kurią sudarė <a href="/wiki/Ivanas_Kornilovas" title="Ivanas Kornilovas">I. Kornilovas</a>. Knygos lotyniškomis raidėmis ir toliau buvo spausdinamos užsienyje, <a href="/wiki/Rytpr%C5%ABsiai" class="mw-redirect" title="Rytprūsiai">Rytprūsiuose</a> ir <a href="/wiki/JAV" class="mw-redirect" title="JAV">JAV</a>. Nepaisydami griežtų bausmių, leidinius gabendavo <a href="/wiki/Knygne%C5%A1iai" class="mw-redirect" title="Knygnešiai">knygnešiai</a>. <a href="/wiki/1904" class="mw-redirect" title="1904">1904</a> m. spaudos draudimas buvo panaikintas.<a href="#cite_note-Дини369-40">[40]</a> <a href="/wiki/XX_a." class="mw-redirect" title="XX a.">XX a.</a> buvo aktyviai susitelkta į vieningos, vakarų aukštaičių kauniškių <a href="/wiki/%C5%A0nekta" title="Šnekta">šnekta</a> grįstos, lietuvių <a href="/wiki/Bendrin%C4%97_kalba" title="Bendrinė kalba">bendrinės</a> kalbos normos sudarymą. Unifikuojant svarbų vaidmenį atliko laikraščiai „<a href="/wiki/Au%C5%A1ra_(laikra%C5%A1tis)" title="Aušra (laikraštis)">Aušra</a>“ ir „<a href="/wiki/Varpas_(laikra%C5%A1tis)" title="Varpas (laikraštis)">Varpas</a>“, taip pat ir <a href="/wiki/Kalbotyra" title="Kalbotyra">kalbininkai</a>, pavyzdžiui, <a href="/wiki/Jonas_Jablonskis" title="Jonas Jablonskis">J. Jablonskis</a> ir <a href="/wiki/Kazimieras_B%C5%ABga" title="Kazimieras Būga">K. Būga</a>.<a href="#cite_note-74">[74]</a> Sustiprėjus kalbos <a href="/wiki/Purizmas_(kalbotyra)" title="Purizmas (kalbotyra)">purizmui</a> J. Jablonskis aktyviai kūrė <a href="/wiki/Naujadaras" title="Naujadaras">naujadarus</a>, skirtus lietuvių kalbos <a href="/wiki/Leksika" title="Leksika">žodynui</a> papildyti arba <a href="/wiki/Skolinys" title="Skolinys">skoliniams</a> pakeisti: añtžmogis (iš añt ir žmogùs, sudaryta sekant <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vok.</a> Übermensch), turinỹs (iš turė́ti), degtùkas (iš dègti), mokyklà (iš mókyti), lai̇̃krodis (iš laĩkas ir ródyti, išstūmė skolinį iš <a href="/wiki/Lenk%C5%B3_kalba" title="Lenkų kalba">lenkų kalbos</a> dziẽgorius). Daug žodžių buvo paimta iš senųjų raštų bei tarmių, pavyzdžiui, vir̃šininkas (tarmėse reiškė 'vyresnysis piemuo', sudaryta iš viršùs, išstūmė skolinį iš <a href="/wiki/Rus%C5%B3_kalba" title="Rusų kalba">rusų kalbos</a> načálnikas), mirtìs (išstūmė <a href="/wiki/Slavizmas" title="Slavizmas">slavizmą</a> smer̃tis), váistas (išstūmė slavizmą liẽkarstvos). Ne visi naujadarai prigijo, pavyzdžiui, dirbtùvas 'mašina' (iš dìrbti), kráutuvė '<a href="/wiki/Muziejus" title="Muziejus">muziejus</a>' (iš kráuti), tõlkalbis 'telefonas' (iš tolì ir kalbė́ti) nesugebėjo išstumti <a href="/wiki/Tarptautinis_%C5%BEodis" title="Tarptautinis žodis">tarptautinių žodžių</a> ir kalboje neišliko.<a href="#cite_note-75">[75]</a><a href="#cite_note-76">[76]</a> Po to, kai <a href="/wiki/Soviet%C5%B3_S%C4%85junga" title="Sovietų Sąjunga">Sovietų Sąjunga</a> okupavo Lietuvą, išaugo rusų kalbos įtaka lietuvių kalbai. Vis daugiau lietuvių tapo dvikalbiais, mokančiais taip pat ir rusiškai. Rusų kalbą daugiau mokėjo vyrų negu moterų, o tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Rusų kalba dažniau vartota miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po <a href="/wiki/Antrasis_pasaulinis_karas" title="Antrasis pasaulinis karas">karo</a> daugiau privažiavo <a href="/wiki/Rusakalbiai" title="Rusakalbiai">rusakalbių</a>. Rusų kalba ėmė stumti lietuvių kalbą administravimo srityje, gamyklinėse instrukcijose, rusų kalba plačiai vartota <a href="/wiki/%C5%BDiniasklaida" title="Žiniasklaida">žiniasklaidoje</a> ir švietime. Dėl viso to iš rusų kalbos ėmė plūsti skoliniai ir <a href="/wiki/Vertinys" title="Vertinys">vertiniai</a>. Vis dėlto tuo pačiu metu plėtojosi tautinė lietuvių kultūra ir įvairėjo lietuvių kalbos vartojimo sferos.<a href="#cite_note-77">[77]</a> Po Sovietų Sąjungos žlugimo lietuvių kalba Lietuvoje paskelbta <a href="/wiki/Valstybin%C4%97_kalba" title="Valstybinė kalba">valstybine</a>, o rusų kalbos vartojimas susiaurėjo; išaugo lietuviškai mokančių tautinių <a href="/wiki/Ma%C5%BEuma" title="Mažuma">mažumų</a> atstovų procentas; suaktyvėjo lietuvių kalbos kontrole besirūpinančių valstybinių tarnybų veikla.<a href="#cite_note-78">[78]</a> Į kalbą (ypač didmiesčiuose) ėmė smarkiai skverbtis <a href="/wiki/Anglicizmas" title="Anglicizmas">anglybės</a>. <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Fonetika_ir_fonologija">Fonetika ir fonologija</h2></div> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Balsiai">Balsiai</h3></div> Lietuvių kalbos <a href="/wiki/Balsis" title="Balsis">balsiai</a>:<a href="#cite_note-79">[79]</a><a href="#cite_note-ЯМ97-80">[80]</a><a href="#cite_note-81">[81]</a> <table cellspacing="0"> <tbody><tr> <td>Trumpieji balsiai </td> <td></td> <td> </td> <td>Ilgieji balsiai </td></tr> <tr> <td> <table class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"> <tbody><tr> <th style="width:100px" rowspan="2">Pakilimas </th> <th colspan="3">Eilė </th></tr> <tr> <th style="width:100px"><a href="/wiki/Prie%C5%A1akin%C4%97s_eil%C4%97s_balsiai" title="Priešakinės eilės balsiai">Priešakinė</a> </th> <th style="width:100px"><a href="/wiki/U%C5%BEpakalin%C4%97s_eil%C4%97s_balsiai" title="Užpakalinės eilės balsiai">Užpakalinė</a> </th></tr> <tr> <td><a href="/wiki/Auk%C5%A1tutinio_pakilimo_balsiai" title="Aukštutinio pakilimo balsiai">Aukštutinis</a> </td> <td>ɪ </td> <td>ʊ </td></tr> <tr> <td><a href="/wiki/Vidurinio_pakilimo_balsiai" title="Vidurinio pakilimo balsiai">Vidurinis</a> </td> <td>(e) </td> <td>(ɔ) </td></tr> <tr> <td><a href="/wiki/%C5%BDemutinio_pakilimo_balsiai" title="Žemutinio pakilimo balsiai">Žemutinis</a> </td> <td>ɛ </td> <td>ɐ </td></tr></tbody></table> </td> <td></td> <td> </td> <td> <table class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"> <tbody><tr> <th style="width:100px" rowspan="2">Pakilimas </th> <th colspan="3">Eilė </th></tr> <tr> <th style="width:100px">Priešakinė </th> <th style="width:100px">Užpakalinė </th></tr> <tr> <td>Aukštutinis </td> <td>iː </td> <td>uː </td></tr> <tr> <td>Vidurinis </td> <td>eː </td> <td>oː </td></tr> <tr> <td>Žemutinis </td> <td>æː </td> <td>ɑː </td></tr></tbody></table> </td></tr></tbody></table> Trumpasis ɔ pasitaiko tik <a href="/wiki/Skolinys" title="Skolinys">skoliniuose</a>. Be to, kai kurie kalbos vartotojai skoliniuose trumpąjį ɛ (atvirą) taria kaip e (uždarą).<a href="#cite_note-ЯМ97-80">[80]</a><a href="#cite_note-82">[82]</a> Negaliniuose skiemenyse ɛ ir a, tariant tvirtagale <a href="/wiki/Priegaid%C4%97" title="Priegaidė">priegaide</a> (<a href="/wiki/Cirkumfleksas" title="Cirkumfleksas">cirkumfleksu</a>), dažniausiai pailgėja, nors taip nutinka ne visose <a href="/wiki/Morfologija_(kalbotyra)" title="Morfologija (kalbotyra)">morfologinėse</a> padėtyse.<a href="#cite_note-83">[83]</a><a href="#cite_note-84">[84]</a> Ilgasis balsis [æː] prieš priešakinės eilės balsius ir minkštuosius priebalsius susiaurėja ir tampa [ɛː]<a href="#cite_note-85">[85]</a>: plg. mẽnas [ˈmʲæːn̪ɐs̪] ir mẽnė [ˈmʲɛːn̪ʲeː], t. p. kiáunė [ˈkʲæ̂ˑʊ̯n̪ʲeː] ir véidas [ˈvʲɛ̂ˑɪ̯d̪ɐs̪]. Lietuvių kalboje yra šeši savieji <a href="/wiki/Dvigarsis" title="Dvigarsis">dvibalsiai</a> (ei, ai, ui, au, ie, uo) ir trys, pasitaikantys skoliniuose (oi, ou, eu). Be to, balsių e, a, u, i ir <a href="/wiki/Sklandieji_priebalsiai" title="Sklandieji priebalsiai">sonantų</a> r, l, n, m junginiai sudaro šešiolika mišriųjų <a href="/wiki/Dvigarsis" title="Dvigarsis">dvigarsių</a>.<a href="#cite_note-86">[86]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Priebalsiai">Priebalsiai</h3></div> Lietuvių kalboje yra 45 <a href="/wiki/Priebalsis" title="Priebalsis">priebalsiai</a> (įskaitant ir pasitaikančius tik <a href="/wiki/Skolinys" title="Skolinys">skoliniuose</a>). Visi priebalsiai, išskyrus /j/, turi minkštąsias poras.<a href="#cite_note-87">[87]</a> Lietuvių kalbos priebalsių sistema (skliausteliuose nurodyti padėtiniai <a href="/wiki/Fonema" title="Fonema">fonemų</a> variantai (<a href="/wiki/Alofonas" title="Alofonas">alofonai</a>) arba tik skoliniuose randamos fonemos; poromis pateikiami duslieji (p pʲ) ir skardieji (b bʲ) priebalsiai):<a href="#cite_note-88">[88]</a> <table class="wikitable" style="text-align: center"> <tbody><tr style="vertical-align: center; height: 3em"> <td style="font-size: 90%;">Tarimo būdas ↓ </td> <th style="width: 4em;"><a href="/wiki/Abil%C5%ABpiniai_priebalsiai" title="Abilūpiniai priebalsiai">Abilūpiniai</a> </th> <th style="width: 4em;"><a href="/wiki/L%C5%ABp%C5%B3_dantiniai_priebalsiai" title="Lūpų dantiniai priebalsiai">Lūpų dantiniai</a> </th> <th style="width: 4em;"><a href="/wiki/Dantiniai_priebalsiai" title="Dantiniai priebalsiai">Dantiniai</a> </th> <th style="width: 4em;"><a href="/wiki/Alveoliniai_priebalsiai" title="Alveoliniai priebalsiai">Alveoliniai</a> </th> <th style="width: 4em;"><a href="/wiki/Palatalizacija" title="Palatalizacija">Palataliniai</a> </th> <th style="width: 4em;"><a href="/wiki/Gomuriniai_priebalsiai" title="Gomuriniai priebalsiai">Gomuriniai</a> </th></tr> <tr> <th style="text-align:left"><a href="/wiki/Sprogstamieji_priebalsiai" title="Sprogstamieji priebalsiai">Sprogstamieji</a> </th> <td class="nounderlines">p pʲ b bʲ </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines">t (tʲ) d (dʲ) </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines">k kʲ g gʲ </td></tr> <tr> <th style="text-align:left"><a href="/wiki/Nosiniai_priebalsiai" title="Nosiniai priebalsiai">Nosiniai</a> </th> <td class="nounderlines">m mʲ </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines">n nʲ </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td></tr> <tr> <th style="text-align:left"><a href="/wiki/Virpamieji_priebalsiai" title="Virpamieji priebalsiai">Virpamieji</a> </th> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines">r rʲ </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td></tr> <tr> <th style="text-align:left"><a href="/wiki/Afrikata" title="Afrikata">Afrikatos</a> </th> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines">t͡s (t͡sʲ) d͡z (d͡zʲ) </td> <td class="nounderlines">(ʧ) ʧʲ (dʒ) dʒʲ </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td></tr> <tr> <th style="text-align:left"><a href="/wiki/Pu%C4%8Diamieji_priebalsiai" title="Pučiamieji priebalsiai">Pučiamieji</a> </th> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines">(f) (fʲ) </td> <td class="nounderlines">s sʲ z zʲ </td> <td class="nounderlines">ʃ ʃʲ ʒ ʒʲ </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines">(x) (xʲ) (ɣ) (ɣʲ) </td></tr> <tr> <th style="text-align:left"><a href="/wiki/Pusbalsiai" title="Pusbalsiai">Pusbalsiai</a> </th> <td class="nounderlines">v vʲ </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines">j </td> <td class="nounderlines"> </td></tr> <tr> <th style="text-align:left"><a href="/wiki/%C5%A0oniniai_priebalsiai" title="Šoniniai priebalsiai">Šoniniai</a> </th> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines">ɫ </td> <td class="nounderlines">lʲ </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td></tr></tbody></table> Prieš priebalsius k ir g tariamas padėtinis /n/ variantas – gomurio užpakalinis priebalsis [ŋ].<a href="#cite_note-ЯМ100-89">[89]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Prozodija">Prozodija</h3></div> Pagrindiniai straipsniai – <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalbos_kir%C4%8Diavimas" title="Lietuvių kalbos kirčiavimas">Lietuvių kalbos kirčiavimas</a> ir <a href="/wiki/Kir%C4%8Diuot%C4%97" title="Kirčiuotė">Kirčiuotė</a>. Lietuvių kalbos <a href="/wiki/Kirtis" title="Kirtis">kirtis</a> – laisvas ir <a href="/wiki/Priegaid%C4%97" title="Priegaidė">muzikinis</a>. Rašte kirtis ir priegaidė paprastai nenurodomi, išskyrus mokomąją, mokslinę literatūrą ir <a href="/wiki/%C5%BDodynas" title="Žodynas">žodynus</a>. Esama dviejų <a href="/wiki/Priegaid%C4%97" title="Priegaidė">priegaidžių</a>, <a href="/wiki/Ak%C5%ABtas" title="Akūtas">akūto</a> (tvirtaprãdė príegaidė) ir <a href="/wiki/Cirkumfleksas" title="Cirkumfleksas">cirkumflekso</a> (tvirtagãlė príegaidė), priegaidės skiriamos ilguosiuose skiemenyse, kuriuos sudaro grynieji dvibalsiai bei mišrieji dvigarsiai ir ilgieji balsiai. Nėra vieningos nuomonės, ar trumpieji skiemenys turi priegaidę, tačiau dažniausiai teigiama, kad trumpieji skiemenys tariami be priegaidės ir jie žymimi <a href="/wiki/Gravis" title="Gravis">graviu</a> – kairiniu kirčio ženklu (`). Trumpuosius skiemenis sudaro trumpieji balsiai a, e, i, u ir <a href="/wiki/Tarptautinis_%C5%BEodis" title="Tarptautinis žodis">tarptautiniuose žodžiuose</a> trumpasis o, pavyzdžiui: kàs, nèš, ki̇̀s, bùs, metòdas. Akūtui būdingas aukštesnis tonas pirmajame <a href="/wiki/Skiemuo" title="Skiemuo">skiemens</a> dėmenyje (krentanti intonacija), o cirkumfleksui – antrajame (kylanti intonacija). Akūtas žymimas dešininiu kirčio ženklu (´), cirkumfleksas – riestiniu (͂), tačiau grynuosiuose dvibalsiuose ir mišriuosiuose dvigarsiuose cirkumflekso ženklas ͂ rašomas virš antrosios junginio raidės.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a><a href="#cite_note-91">[91]</a><a href="#cite_note-92">[92]</a><a href="#cite_note-93">[93]</a><a href="#cite_note-94">[94]</a> Tvirtapradė priegaidė <a href="/wiki/Dvibalsis" class="mw-redirect" title="Dvibalsis">dvigarsiuose</a>, kurių pirmasis dėmuo yra trumpieji balsiai i, u, e, o bei <a href="/wiki/Dvibalsis" class="mw-redirect" title="Dvibalsis">dvibalsiuose</a> ui, eu, oi, ou, užrašoma <a href="/wiki/Gravis" title="Gravis">graviu</a>, kairiniu kirčio ženklu.<a href="#cite_note-95">[95]</a> Be to, kai kurie žodžiai, be pagrindinio kirčio, turi žodynuose paprastai nežymimą papildomą kirtį arba net du papildomus kirčius, pavyzdžiui, žodyje peñkiasdešimt silpnesniu kirčiu pasižymi antrasis balsis e.<a href="#cite_note-96">[96]</a> Lietuvių priegaidžių tarimas yra priešingas <a href="/wiki/Latvi%C5%B3_kalba" title="Latvių kalba">latvių</a> ir <a href="/wiki/Pr%C5%ABs%C5%B3_kalba" title="Prūsų kalba">prūsų</a> priegaidžių tarimui, šiųdviejų kalbų priegaidžių tarimas senoviškesnis (žr. „<a href="/wiki/Endzelyno_d%C4%97snis" title="Endzelyno dėsnis">Endzelyno dėsnis</a>“). Anot <a href="/wiki/Kazimieras_B%C5%ABga" title="Kazimieras Būga">K. Būgos</a>, lietuvių kalbos priegaidės buvo pertvarkytos po <a href="/wiki/XII_a." class="mw-redirect" title="XII a.">XII a.</a><a href="#cite_note-97">[97]</a> Lietuvių kalboje išskiriamos keturios <a href="/wiki/Kir%C4%8Diuot%C4%97" title="Kirčiuotė">kirčiuotės</a>, galioja <a href="/wiki/Sosi%C5%ABro-Fortunatovo_d%C4%97snis" title="Sosiūro-Fortunatovo dėsnis">Sosiūro-Fortunatovo dėsnis</a>. Be jo, lietuvių kalboje veikia <a href="/wiki/Leskyno_d%C4%97snis" title="Leskyno dėsnis">Leskyno</a> ir <a href="/wiki/Niemineno_d%C4%97snis" title="Niemineno dėsnis">Niemineno dėsniai</a>. <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Morfologija">Morfologija</h2></div> Tradiciškai lietuvių kalboje išskiriama vienuolika <a href="/wiki/Kalbos_dalis" title="Kalbos dalis">kalbos dalių</a>: <a href="/wiki/Daiktavardis" title="Daiktavardis">daiktavardis</a>, <a href="/wiki/B%C5%ABdvardis" title="Būdvardis">būdvardis</a>, <a href="/wiki/Skaitvardis" title="Skaitvardis">skaitvardis</a>, <a href="/wiki/%C4%AEvardis" title="Įvardis">įvardis</a>, <a href="/wiki/Prieveiksmis" title="Prieveiksmis">prieveiksmis</a>, <a href="/wiki/Veiksma%C5%BEodis" title="Veiksmažodis">veiksmažodis</a>, <a href="/wiki/Prielinksnis" title="Prielinksnis">prielinksnis</a>, <a href="/wiki/Jungtukas" title="Jungtukas">jungtukas</a>, <a href="/wiki/Dalelyt%C4%97" title="Dalelytė">dalelytė</a>, <a href="/wiki/Jaustukas" title="Jaustukas">jaustukas</a> ir <a href="/wiki/I%C5%A1tiktukas" title="Ištiktukas">ištiktukas</a>.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Daiktavardis">Daiktavardis</h3></div> Linksniuojamosios kalbos dalys turi septynis <a href="/wiki/Linksnis" title="Linksnis">linksnius</a>, į kuriuos tradiciškai įtraukiamas ir šauksmininkas, nors jis nenurodo ryšių su <a href="/wiki/Sakinio_dalis" title="Sakinio dalis">sakinio dalimis</a>:<a href="#cite_note-98">[98]</a><a href="#cite_note-99">[99]</a> <ul><li><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">vardininkas</a></li> <li><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">kilmininkas</a></li> <li><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">naudininkas</a></li> <li><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">galininkas</a></li> <li><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">įnagininkas</a></li> <li><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">vietininkas</a></li> <li><a href="/wiki/%C5%A0auksmininkas" title="Šauksmininkas">šauksmininkas</a></li></ul> <figure class="mw-default-size" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Litwa_2lt.jpg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/86/Litwa_2lt.jpg/220px-Litwa_2lt.jpg" decoding="async" width="220" height="113" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/86/Litwa_2lt.jpg/330px-Litwa_2lt.jpg 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/86/Litwa_2lt.jpg/440px-Litwa_2lt.jpg 2x" data-file-width="807" data-file-height="414" /></a><figcaption><a href="/wiki/1925" class="mw-redirect" title="1925">1925</a> m. dviejų litų moneta, kurioje daiktavardis lìtas vartojamas ne su <a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">daugiskaitos</a> (du litai), o su <a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">dviskaitos</a> (du litu) vardininku.</figcaption></figure> Be to, <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalbos_salos" title="Lietuvių kalbos salos">lietuvių kalbos salose</a>, <a href="/wiki/Baltarusija" title="Baltarusija">Baltarusijoje</a>, yra išlikę dar keletas linksnių – <a href="/wiki/Aliatyvas" title="Aliatyvas">aliatyvas</a> ir <a href="/wiki/Adesyvas" title="Adesyvas">adesyvas</a>, o rytų ir pietų Lietuvoje gana gyvai tebevartojamas <a href="/wiki/Iliatyvas" title="Iliatyvas">iliatyvas</a>.<a href="#cite_note-100">[100]</a> Iliatyvas neretai pavartojamas laisvuosiuose stiliuose, grožinėje literatūroje, jis ypač patogus siekiant išvengti dviejų galininkinių konstrukcijų: susìruošėme važiúoti į̃ miẽstą, į̃ pãrodą – susìruošėme važiúoti miẽstan į̃ pãrodą; rytój vỹksime į̃ kálnus, į̃ trobẽlę – rytój vỹksime kalnúosna į̃ trobẽlę. <a href="/wiki/Bendrin%C4%97_kalba" title="Bendrinė kalba">Bendrinėje kalboje</a> paprastai vartojama tik keletas aliatyvo (velnióp, šunióp, galóp, rudenióp, vakaróp, myrióp) ir adesyvo (namiẽ, arti̇̀, toli̇̀, netoli̇̀, ankstì) kilmės <a href="/wiki/Prieveiksmis" title="Prieveiksmis">prieveiksmių</a>. Iliatyvas bendrinėje kalboje vartojamas sustabarėjusiuose posakiuose ir prieveiksmiuose (patráukti baudžiamõjon atsakomýbėn, iškélti aikštė̃n, įrašýti są́skaiton, viduñ, laukañ, i̇̀šorėn). Grožinėje literatūroje, <a href="/wiki/Tautosaka" class="mw-redirect" title="Tautosaka">tautosakoje</a> ir <a href="/wiki/Tarm%C4%97" title="Tarmė">tarmėse</a> randama daiktavardžių <a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">dviskaitos</a> formų. Lietuvių kalboje išskiriamos penkios linksniuotės, kiekviena iš jų daloma į <a href="/wiki/Paradigma_(kalbotyra)" title="Paradigma (kalbotyra)">paradigmas</a>. Iš viso yra 12 linksniavimo paradigmų.<a href="#cite_note-101">[101]</a> Pirmajai linksniuotei priklauso vyriškosios <a href="/wiki/Gramatin%C4%97_gimin%C4%97" title="Gramatinė giminė">giminės</a> daiktavardžiai, besibaigią <a href="/wiki/Gal%C5%ABn%C4%97_(kalbotyra)" title="Galūnė (kalbotyra)">galūnėmis</a> -as (I paradigma), -ias arba -j-as (II paradigma), -is arba -ys (III paradigma).<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> I linksniuotė, pavyzdžiu imant žodžių výras, vė́jas ir brólis linksniavimą:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th colspan="2">I paradigma </th> <th colspan="2">II paradigma </th> <th colspan="2">III paradigma </th></tr> <tr> <th> </th> <th><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> </th> <th><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>výras </td> <td>výrai </td> <td>vė́jas </td> <td>vė́jai </td> <td>brólis </td> <td>bróliai </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>výro </td> <td>výrų </td> <td>vė́jo </td> <td>vė́jų </td> <td>brólio </td> <td>brólių </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>výrui </td> <td>výrams </td> <td>vė́jui </td> <td>vė́jams </td> <td>bróliui </td> <td>bróliams </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>výrą </td> <td>výrus </td> <td>vė́ją </td> <td>vė́jus </td> <td>brólį </td> <td>brólius </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>výru </td> <td>výrais </td> <td>vė́ju </td> <td>vė́jais </td> <td>bróliu </td> <td>bróliais </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>výre </td> <td>výruose </td> <td>vė́jyje / vė́juje </td> <td>vė́juose </td> <td>brólyje </td> <td>bróliuose </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C5%A0auksmininkas" title="Šauksmininkas">Š.</a> </th> <td>výre </td> <td>výrai </td> <td>vė́jau </td> <td>vė́jai </td> <td>bróli </td> <td>bróliai </td></tr></tbody></table> Antrajai linksniuotei priklauso moteriškosios giminės daiktavardžiai (taip pat keletas vyriškosios ir bendrosios giminių daiktavardžių), ši linksniuotė baigiasi galūnėmis -a (VI paradigma), -ia, -j-a arba -i (VII paradigma), -ė (VIII paradigma).<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> II linksniuotės daiktavardžių rankà, vyšnià ir bìtė linksniavimas:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th colspan="2">VI paradigma </th> <th colspan="2">VII paradigma </th> <th colspan="2">VIII paradigma </th></tr> <tr> <th> </th> <th><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> </th> <th><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>rankà </td> <td>rañkos </td> <td>vyšnià </td> <td>vỹšnios </td> <td>bi̇̀tė </td> <td>bi̇̀tės </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>rañkos </td> <td>rañkų </td> <td>vỹšnios </td> <td>vỹšnių </td> <td>bi̇̀tės </td> <td>bi̇̀čių </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>rañkai </td> <td>rañkoms </td> <td>vỹšniai </td> <td>vỹšnioms </td> <td>bi̇̀tei </td> <td>bi̇̀tėms </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>rañką </td> <td>rankàs </td> <td>vỹšnią </td> <td>vyšniàs </td> <td>bi̇̀tę </td> <td>bitès </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>rankà </td> <td>rañkomis </td> <td>vyšnià </td> <td>vỹšniomis </td> <td>bi̇̀tè </td> <td>bi̇̀tėmis </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>rañkoje </td> <td>rañkose </td> <td>vỹšnioje </td> <td>vỹšniose </td> <td>bi̇̀tėje </td> <td>bi̇̀tėse </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C5%A0auksmininkas" title="Šauksmininkas">Š.</a> </th> <td>rañka </td> <td>rañkos </td> <td>vỹšnia </td> <td>vỹšnios </td> <td>bi̇̀te </td> <td>bi̇̀tės </td></tr></tbody></table> Trečiajai linksniuotei priklauso moteriškosios (IX paradigma) ir vyriškosios (X paradigma) giminių daiktavardžiai, besibaigią galūne -is.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> III linksniuotės žodžių širdìs ir dantìs linksniavimas:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th colspan="2">IX paradigma </th> <th colspan="2">X paradigma </th></tr> <tr> <th> </th> <th><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> </th> <th><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>širdi̇̀s </td> <td>ši̇̀rdys </td> <td>danti̇̀s </td> <td>dañtys </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>širdiẽs </td> <td>širdžių̃ </td> <td>dantiẽs </td> <td>dantų̃ </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>ši̇̀rdžiai </td> <td>širdi̇̀ms </td> <td>dañčiui </td> <td>danti̇̀ms </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>ši̇̀rdį </td> <td>ši̇̀rdis </td> <td>dañtį </td> <td>danti̇̀s </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>širdimi̇̀ </td> <td>širdimi̇̀s </td> <td>dantimi̇̀ </td> <td>dantimi̇̀s </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>širdyjè </td> <td>širdysè </td> <td>dantyjè </td> <td>dantysè </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C5%A0auksmininkas" title="Šauksmininkas">Š.</a> </th> <td>širdiẽ </td> <td>ši̇̀rdys </td> <td>dantiẽ </td> <td>dañtys </td></tr></tbody></table> Ketvirtajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią galūnėmis -us (IV paradigma), -ius arba -j-us (V paradigma). Anksčiau šiai linksniuotei priklausė ir moteriškosios giminės daugiskaitinis daiktavardis pẽlūs 'pelai'.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> IV linksniuotė žodžių tur̃gus ir sõdžius linksniavimas:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th colspan="2">IV paradigma </th> <th colspan="2">V paradigma </th></tr> <tr> <th> </th> <th><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> </th> <th><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>tur̃gus </td> <td>tur̃gūs </td> <td>sõdžius </td> <td>sõdžiai </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>tur̃gaus </td> <td>tur̃gų </td> <td>sõdžiaus </td> <td>sõdžių </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>tur̃gui </td> <td>tur̃gums </td> <td>sõdžiui </td> <td>sõdžiams </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>tur̃gų </td> <td>turgùs </td> <td>sõdžių </td> <td>sodžiùs </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>tur̃gumi </td> <td>tur̃gumis </td> <td>sõdžiumi </td> <td>sõdžiais </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>tur̃guje </td> <td>tur̃guose </td> <td>sõdžiuje </td> <td>sõdžiuose </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C5%A0auksmininkas" title="Šauksmininkas">Š.</a> </th> <td>tur̃gau </td> <td>tur̃gūs </td> <td>sõdžiau </td> <td>sõdžiai </td></tr></tbody></table> Penktajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai (XI paradigma), turintys galūnę -uo, ir moteriškosios giminės daiktavardžiai (XII paradigma), besibaigią galūnėmis -uo ir -ė (sesuõ, -er̃s; duktė̃, -er̃s; jéntė, -ers '(vyro) brolio žmona').<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> V linksniuotės žodžių šuõ ir sesuõ linksniavimas:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th colspan="2">XI paradigma </th> <th colspan="2">XII paradigma </th></tr> <tr> <th> </th> <th><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> </th> <th><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>šuõ </td> <td>šùnys </td> <td>sesuõ </td> <td>sẽserys </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>šuñs </td> <td>šunų̃ </td> <td>seser̃s </td> <td>seserų̃ </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>šùniui </td> <td>šuni̇̀ms </td> <td>sẽseriai </td> <td>seseri̇̀ms </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>šùnį </td> <td>šuni̇̀s </td> <td>sẽserį </td> <td>sẽseris </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>šuniù / šunimi̇̀ </td> <td>šunimi̇̀s </td> <td>sẽseria / seserimi̇̀ </td> <td>seserimi̇̀s </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>šunyjè </td> <td>šunysè </td> <td>seseryjè </td> <td>seserysè </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C5%A0auksmininkas" title="Šauksmininkas">Š.</a> </th> <td>šuniẽ </td> <td>šùnys </td> <td>seseriẽ </td> <td>sẽserys </td></tr></tbody></table> Lietuvių kalbos <a href="/wiki/Kirtis" title="Kirtis">kirtis</a> – laisvas, paslankus, linksniuojant gali keisti vietą. Išskiriamos keturios <a href="/wiki/Kir%C4%8Diuot%C4%97" title="Kirčiuotė">kirčiuotės</a>. Priklausymas kuriai nors iš kirčiuočių nustatomas pagal daugiskaitos <a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">naudininką</a> ir <a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">galininką</a>. Pirmojoje kirčiuotėje šiuodu linksniai <a href="/wiki/Gal%C5%ABn%C4%97_(kalbotyra)" title="Galūnė (kalbotyra)">galūnėse</a> nekirčiuojami, antrojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje nekirčiuotas, o galininkas – kirčiuotas, trečiojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje kirčiuotas, o galininkas – ne, ketvirtojoje kirčiuotėje abu šie linksniai kirčiuoti galūnėse.<a href="#cite_note-ЯМ100-89">[89]</a> Pažymėtina, kad šias kirčiuotes lietuvių kalboje turi ne tik daiktavardžiai, bet ir visos kitos linksniuojamosios formos: <a href="/wiki/B%C5%ABdvardis" title="Būdvardis">būdvardžiai</a>, <a href="/wiki/%C4%AEvardis" title="Įvardis">įvardžiai</a>, <a href="/wiki/Skaitvardis" title="Skaitvardis">skaitvardžiai</a>, taip pat ir <a href="/wiki/Dalyvis_(gramatika)" title="Dalyvis (gramatika)">dalyviai</a>. Istoriškai II ir IV kirčiuotės kilo atitinkamai iš I ir III kirčiuočių, nes pradėjo galioti <a href="/wiki/Sosi%C5%ABro-Fortunatovo_d%C4%97snis" title="Sosiūro-Fortunatovo dėsnis">Sosiūro-Fortunatovo dėsnis</a>. I kirčiuotė tęsia <a href="/wiki/Indoeuropie%C4%8Di%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Indoeuropiečių prokalbė">indoeuropiečių prokalbės</a> baritoninę kirčiuotę (kirtis visada <a href="/wiki/%C5%A0aknis_(kalbotyra)" title="Šaknis (kalbotyra)">šaknyje</a>), o III kirčiuotė – indoeuropiečių prokalbės oksitoninę (kirtis kilnojamas iš galūnės į <a href="/wiki/Kamienas_(kalbotyra)" title="Kamienas (kalbotyra)">kamieną</a>).<a href="#cite_note-ЯМ100-89">[89]</a><a href="#cite_note-102">[102]</a><a href="#cite_note-Mathiassen_42-43-103">[103]</a> I linksniuotės daiktavardžių výras, rãtas, lángas, nãmas kirčiavimas:<a href="#cite_note-Mathiassen_42-43-103">[103]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th colspan="2">I kirčiuotė </th> <th colspan="2">II kirčiuotė </th> <th colspan="2">III kirčiuotė </th> <th colspan="2">IV kirčiuotė </th></tr> <tr> <th> </th> <th><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> </th> <th><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>výras </td> <td>výrai </td> <td>rãtas </td> <td>rãtai </td> <td>lángas </td> <td>langai̇̃ </td> <td>nãmas </td> <td>namai̇̃ </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>výro </td> <td>výrų </td> <td>rãto </td> <td>rãtų </td> <td>lángo </td> <td>langų̃ </td> <td>nãmo </td> <td>namų̃ </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>výrui </td> <td>výrams </td> <td>rãtui </td> <td>rãtams </td> <td>lángui </td> <td>langáms </td> <td>nãmui </td> <td>namáms </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>výrą </td> <td>výrus </td> <td>rãtą </td> <td>ratùs </td> <td>lángą </td> <td>lángus </td> <td>nãmą </td> <td>namùs </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>výru </td> <td>výrais </td> <td>ratù </td> <td>rãtais </td> <td>lángu </td> <td>langai̇̃s </td> <td>namù </td> <td>namai̇̃s </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>výre </td> <td>výruose </td> <td>ratè </td> <td>rãtuose </td> <td>langè </td> <td>languosè </td> <td>namè </td> <td>namuosè </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C5%A0auksmininkas" title="Šauksmininkas">Š.</a> </th> <td>výre </td> <td>výrai </td> <td>rãte </td> <td>rãtai </td> <td>lánge </td> <td>langai̇̃ </td> <td>nãme </td> <td>namai̇̃ </td></tr></tbody></table> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Būdvardis">Būdvardis</h3></div> <figure class="mw-halign-right" typeof="mw:File"><a href="/wiki/Vaizdas:Lietuviu_k_formos.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/68/Lietuviu_k_formos.png/250px-Lietuviu_k_formos.png" decoding="async" width="250" height="250" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/68/Lietuviu_k_formos.png/375px-Lietuviu_k_formos.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/68/Lietuviu_k_formos.png 2x" data-file-width="400" data-file-height="400" /></a><figcaption></figcaption></figure> Lietuvių kalboje <a href="/wiki/B%C5%ABdvardis" title="Būdvardis">būdvardžiai</a> eina prieš <a href="/wiki/Daiktavardis" title="Daiktavardis">daiktavardžius</a> ir su jais derinami <a href="/wiki/Gramatin%C4%97_gimin%C4%97" title="Gramatinė giminė">gimine</a>, <a href="/wiki/Gramatinis_skai%C4%8Dius" title="Gramatinis skaičius">skaičiumi</a> ir <a href="/wiki/Linksnis" title="Linksnis">linksniu</a>.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Grožinėje literatūroje ir <a href="/wiki/Tarm%C4%97" title="Tarmė">tarmėse</a> vartojama būdvardžių <a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">dviskaita</a>. Esama įvairių būdvardžių skirstymo sistemų. Pasak vienos iš jų, pagal vienaskaitos <a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">vardininko</a> galūnes būdvardžiai skirstomi į tris linksniuotes: vyr. g. -as, mot. g. -a (I linksniuotė); vyr. g. -us, mot. g. -i (II linksniuotė); vyr. g. -is, mot. g. -ė (III linksniuotė). Laikantis kito skirstymo, vyriškosios giminės būdvardžiai dalijami į dvi linksniuotes, kurios savo ruožtu grupuojamos į penkias <a href="/wiki/Paradigma_(kalbotyra)" title="Paradigma (kalbotyra)">paradigmas</a>. Pirmajai paradigmai priklauso <a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vienaskaitos</a> vardininke besibaigią galūne -as būdvardžiai, antrajai – galūne -ias, trečiajai – galūnėmis -is arba -ys vienaskaitos vardininke ir galūne -i <a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">daugiskaitos</a> vardininke, ketvirtajai paradigmai – galūnėmis -is arba -ys vienaskaitos vardininke ir galūne -iai daugiskaitos vardininke. Penktajai paradigmai, sudarančiai antrąją vyriškosios giminės būdvardžių linksniuotę, priklauso vienaskaitos vardininke besibaigią galūne -us būdvardžiai.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Vyriškosios giminės būdvardžių gẽras, žãlias, dìdelis, medìnis, gražùs linksniavimas:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th colspan="8">I linksniuotė </th> <th colspan="2">II linksniuotė </th></tr> <tr> <th> </th> <th colspan="2">I paradigma </th> <th colspan="2">II paradigma </th> <th colspan="2">III paradigma </th> <th colspan="2">IV paradigma </th> <th colspan="2">V paradigma </th></tr> <tr> <th> </th> <th><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> </th> <th><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>gẽras </td> <td>geri̇̀ </td> <td>žãlias </td> <td>žali̇̀ </td> <td>di̇̀delis </td> <td>dideli̇̀ </td> <td>medi̇̀nis </td> <td>medi̇̀niai </td> <td>gražùs </td> <td>grãžūs </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>gẽro </td> <td>gerų̃ </td> <td>žãlio </td> <td>žalių̃ </td> <td>di̇̀delio </td> <td>didelių̃ </td> <td>medi̇̀nio </td> <td>medi̇̀nių </td> <td>gražaũs </td> <td>gražių̃ </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>gerám </td> <td>geríems </td> <td>žaliám </td> <td>žalíems </td> <td>dideliám </td> <td>didelíems </td> <td>medi̇̀niam </td> <td>medi̇̀niams </td> <td>gražiám </td> <td>gražíems </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>gẽrą </td> <td>gerùs </td> <td>žãlią </td> <td>žaliùs </td> <td>di̇̀delį </td> <td>di̇̀delius </td> <td>medi̇̀nį </td> <td>mediniùs </td> <td>grãžų </td> <td>gražiùs </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>gerù </td> <td>geraĩs </td> <td>žaliù </td> <td>žaliai̇̃s </td> <td>di̇̀deliu </td> <td>dideliai̇̃s </td> <td>mediniù </td> <td>medi̇̀niais </td> <td>gražiù </td> <td>gražiai̇̃s </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>geramè </td> <td>geruosè </td> <td>žaliamè </td> <td>žaliuosè </td> <td>dideliamè </td> <td>dideliuosè </td> <td>medi̇̀niame </td> <td>medi̇̀niuose </td> <td>gražiamè </td> <td>gražiuosè </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C5%A0auksmininkas" title="Šauksmininkas">Š.</a> </th> <td>gẽras </td> <td>geri̇̀ </td> <td>žãlias </td> <td>žali̇̀ </td> <td>di̇̀deli </td> <td>dideli̇̀ </td> <td>medi̇̀ni </td> <td>medi̇̀niai </td> <td>gražùs </td> <td>grãžūs </td></tr></tbody></table> Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas vienodesnis, išskiriamos keturios paradigmos. Pagal šeštąją paradigmą linksniuojami vienaskaitos vardininke besibaigią galūne -a moteriškosios giminės būdvardžiai, pagal septintąją – galūne -ia, pagal aštuntąją – galūne -i, pagal devintąją – galūne -ė.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th colspan="2">VI paradigma </th> <th colspan="2">VII paradigma </th> <th colspan="2">VIII paradigma </th> <th colspan="2">IX paradigma </th></tr> <tr> <th> </th> <th><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> </th> <th><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>gerà </td> <td>gẽros </td> <td>žalià </td> <td>žãlios </td> <td>graži̇̀ </td> <td>grãžios </td> <td>medi̇̀nė </td> <td>medi̇̀nės </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>gerõs </td> <td>gerų̃ </td> <td>žaliõs </td> <td>žalių̃ </td> <td>gražiõs </td> <td>gražių̃ </td> <td>medi̇̀nės </td> <td>medi̇̀nių </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>gẽrai </td> <td>geróms </td> <td>žãliai </td> <td>žalióms </td> <td>grãžiai </td> <td>gražióms </td> <td>medi̇̀nei </td> <td>medi̇̀nėms </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>gẽrą </td> <td>geràs </td> <td>žãlią </td> <td>žaliàs </td> <td>grãžią </td> <td>gražiàs </td> <td>medi̇̀nę </td> <td>medinès </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>gerà </td> <td>geromìs </td> <td>žalià </td> <td>žaliomi̇̀s </td> <td>gražià </td> <td>gražiomi̇̀s </td> <td>medinè </td> <td>medi̇̀nėmis </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>gerojè </td> <td>gerosè </td> <td>žaliojè </td> <td>žaliosè </td> <td>gražiojè </td> <td>gražiosè </td> <td>medi̇̀nėje </td> <td>medi̇̀nėse </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C5%A0auksmininkas" title="Šauksmininkas">Š.</a> </th> <td>gerà </td> <td>gẽros </td> <td>žalià </td> <td>žãlios </td> <td>graži̇̀ </td> <td>grãžios </td> <td>medi̇̀ne </td> <td>medi̇̀nės </td></tr></tbody></table> Aukštesniojo <a href="/wiki/Laipsnis_(gramatika)" title="Laipsnis (gramatika)">laipsnio</a> būdvardžiai sudaromi su <a href="/wiki/Priesaga" title="Priesaga">priesaga</a> -èsnis (vyr. g.), -èsnė (mot. g.): gražùs – gražèsnis, gražì – gražèsnė. Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai sudaromi su priesaga -iáusias (vyr. g.), -iáusia (mot. g.): gražiáusias, gražiáusia.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Lietuvių kalboje nėra bevardės giminės daiktavardžių, tačiau būdvardžių bevardė giminė išlaikyta, pavyzdžiui, gẽra (vyr. g. gẽras, mot. g. gerà), gražù (vyr. g. gražùs, mot. g. graži̇̀). Bevardės giminės būdvardžiai vartojami tada, kai būdvardžio nereikia derinti su daiktavardžiu, pavyzdžiui: mán gẽra, tai̇̃ yrà gražù. Aukštesnysis bevardės giminės laipsnis sudaromas su priesaga -iaũ, aukščiausiasis – su priesaga -iáusia: gẽra – geriaũ – geriáusia.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Lietuvių kalboje esama ypatingų būdvardžio formų – tai <a href="/wiki/%C4%AEvard%C5%BEiuotin%C4%97s_formos" title="Įvardžiuotinės formos">įvardžiuotiniai būdvardžiai</a>, prie jų priaugę <a href="/wiki/%C4%AEvardis" title="Įvardis">įvardžiai</a> jis, ji. Įvardžiuotinės formos vartojamos norint išskirti daiktą iš daugybės kitų arba nurodant jau žinomą dalyką.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Analogiškas formas įgyja ir kitos būdvardiškai linksniuojamos kalbos dalys – skaitvardžiai, įvardžiai ir dalyviai. Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas vienodesnis negu paprastųjų. Skirtumų matyti tik vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke ir <a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">galininke</a>.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Paprastieji (neįvardžiuotiniai) būdvardžiai gali priklausyti bet kuriai iš keturių kirčiuočių: galìngas, -a (I), vidutìnis, -ė (II), saldùs, -ì (III), gražùs, -ì (IV). I kirčiuotės būdvardžių įvardžiuotinės formos kirčiuojamos pagal I kirčiuotę (galìngasis, -oji (I)); visos kitos įvardžiuotinės formos pereina į IV kirčiuotę (vidutinỹsis, -ióji (IV), saldùsis, -ióji (IV), gražùsis, -ióji (IV)). Vyriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a><a href="#cite_note-Языки_мира137-104">[104]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> </th> <th><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>geràsis </td> <td>geríeji </td> <td>žaliàsis </td> <td>žalíeji </td> <td>didỹsis </td> <td>didíeji </td> <td>gražùsis </td> <td>gražíeji </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>gẽrojo </td> <td>gerų̃jų </td> <td>žãliojo </td> <td>žalių̃jų </td> <td>dìdžiojo </td> <td>didžių̃jų </td> <td>grãžiojo </td> <td>gražių̃jų </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>gerájam </td> <td>geríesiems </td> <td>žaliájam </td> <td>žalíesiems </td> <td>didžiájam </td> <td>didíesiems </td> <td>gražiájam </td> <td>gražíesiems </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>gẽrąjį </td> <td>gerúosius </td> <td>žãliąjį </td> <td>žaliúosius </td> <td>dìdįjį </td> <td>dìdžiúosius </td> <td>grãžųjį </td> <td>gražiúosius </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>gerúoju </td> <td>gerai̇̃siais </td> <td>žaliúoju </td> <td>žaliai̇̃siais </td> <td>didžiúoju </td> <td>didžiai̇̃siais </td> <td>gražiúoju </td> <td>gražiai̇̃siais </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>gerãjame </td> <td>geruõsiuose </td> <td>žaliãjame </td> <td>žaliuõsiuose </td> <td>didžiãjame </td> <td>didžiuõsiuose </td> <td>gražiãjame </td> <td>gražiuõsiuose </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C5%A0auksmininkas" title="Šauksmininkas">Š.</a> </th> <td>geràsis </td> <td>geríeji </td> <td>žaliàsis </td> <td>žalíeji </td> <td>didỹsis </td> <td>didíeji </td> <td>gražùsis </td> <td>gražíeji </td></tr></tbody></table> Moteriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:<a href="#cite_note-Языки_мира137-104">[104]</a><a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> </th> <th><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th> <th>vns. </th> <th>dgs. </th></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>geróji </td> <td>gẽrosios </td> <td>žalióji </td> <td>žãliosios </td> <td>didžióji </td> <td>dìdžiosios </td> <td>gražióji </td> <td>grãžiosios </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>gerõsios </td> <td>gerų̃jų </td> <td>žaliõsios </td> <td>žalių̃jų </td> <td>didžiõsios </td> <td>didžių̃jų </td> <td>gražiõsios </td> <td>gražių̃jų </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>gẽrajai </td> <td>gerósioms </td> <td>žãliajai </td> <td>žaliósioms </td> <td>dìdžiajai </td> <td>didžiósioms </td> <td>grãžiajai </td> <td>gražiósioms </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>gẽrąją </td> <td>gerą́sias </td> <td>žãliąją </td> <td>žalią́sias </td> <td>dìdžiąją </td> <td>didžią́sias </td> <td>grãžiąją </td> <td>gražią́sias </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>gerą́ja </td> <td>gerõsiomis </td> <td>žalią́ja </td> <td>žaliõsiomis </td> <td>didžią́ja </td> <td>didžiõsiomis </td> <td>gražią́ja </td> <td>gražiõsiomis </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>gerõjoje </td> <td>gerõsiose </td> <td>žaliõjoje </td> <td>žaliõsiose </td> <td>didžiõjoje </td> <td>didžiõsiose </td> <td>gražiõjoje </td> <td>gražiõsiose </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C5%A0auksmininkas" title="Šauksmininkas">Š.</a> </th> <td>geróji </td> <td>gẽrosios </td> <td>žalióji </td> <td>žãliosios </td> <td>didžióji </td> <td>dìdžiosios </td> <td>gražióji </td> <td>grãžiosios </td></tr></tbody></table> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Skaitvardis">Skaitvardis</h3></div> Išskiriami tokie <a href="/wiki/Skaitvardis" title="Skaitvardis">skaitvardžių</a> skyriai bei poskyriai:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <ul><li>kiekiniai <ul><li>pagrindiniai</li> <li>dauginiai</li> <li>kuopiniai</li> <li>trupmeniniai</li></ul></li> <li>kelintiniai</li></ul> Skaitvardžio víenas ir kelintinių skaitvardžių vartojama ir bevardė <a href="/wiki/Gramatin%C4%97_gimin%C4%97" title="Gramatinė giminė">giminė</a>: víena, pi̇̀rma, añtra, trẽčia. Dauginių skaitvardžių iš bevardės giminės kilusios formos dvẽja, trẽja, kẽtveria dabartinės kalbos atžvilgiu laikomos <a href="/wiki/Prieveiksmis" title="Prieveiksmis">prieveiksmiais</a>. Visi kelintiniai skaitvardžiai gali būti <a href="/w/index.php?title=%C4%AEvard%C5%BEiuotin%C4%97s_foemos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Įvardžiuotinės foemos (puslapis neegzistuoja)">įvardžiuotiniai</a> (pirmàsis, pirmóji, antràsis, antróji, trečiàsis, trečióji). Skaitvardžiai nuo vieno iki dvidešimt vieno:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th colspan="2">Kiekiniai </th> <th colspan="2">Kelintiniai </th> <th colspan="2">Dauginiai </th> <th rowspan="2">Kuopiniai </th></tr> <tr> <th> </th> <th rowspan="1">vyr. g. </th> <th rowspan="1">mot. g. </th> <th rowspan="1">vyr. g. </th> <th rowspan="1">mot. g. </th> <th rowspan="1">vyr. g. </th> <th rowspan="1">mot. g. </th></tr> <tr> <th>1 </th> <td>víenas </td> <td>vienà </td> <td>pi̇̀rmas </td> <td>pirmà </td> <td>vieneri̇̀ </td> <td>víenerios </td> <td> </td></tr> <tr> <th>2 </th> <td>dù </td> <td>dvi̇̀ </td> <td>añtras </td> <td>antrà </td> <td>dveji̇̀ </td> <td>dvẽjos </td> <td>dvẽjetas </td></tr> <tr> <th>3 </th> <td colspan="2">trỹs </td> <td>trẽčias </td> <td>trečià </td> <td>treji̇̀ </td> <td>trẽjos </td> <td>trẽjetas </td></tr> <tr> <th>4 </th> <td>keturi̇̀ </td> <td>kẽturios </td> <td>ketvir̃tas </td> <td>ketvirtà </td> <td>ketveri̇̀ </td> <td>kẽtverios </td> <td>kẽtvertas </td></tr> <tr> <th>5 </th> <td>penki̇̀ </td> <td>peñkios </td> <td>peñktas </td> <td>penktà </td> <td>penkeri̇̀ </td> <td>peñkerios </td> <td>peñketas </td></tr> <tr> <th>6 </th> <td>šeši̇̀ </td> <td>šẽšios </td> <td>šẽštas </td> <td>šeštà </td> <td>šešeri̇̀ </td> <td>šẽšerios </td> <td>šẽšetas </td></tr> <tr> <th>7 </th> <td>septyni̇̀ </td> <td>septýnios </td> <td>septiñtas </td> <td>septintà </td> <td>septyneri̇̀ </td> <td>septýnerios </td> <td>septýnetas </td></tr> <tr> <th>8 </th> <td>aštuoni̇̀ </td> <td>aštúonios </td> <td>aštuñtas </td> <td>aštuntà </td> <td>aštuoneri̇̀ </td> <td>aštúonerios </td> <td>aštúonetas </td></tr> <tr> <th>9 </th> <td>devyni̇̀ </td> <td>devýnios </td> <td>deviñtas </td> <td>devintà </td> <td>devyneri̇̀ </td> <td>devýnerios </td> <td>devýnetas </td></tr> <tr> <th>10 </th> <td colspan="2">dẽšimt </td> <td>dešim̃tas </td> <td>dešimtà </td> <td> </td> <td> </td> <td> </td></tr> <tr> <th>11 </th> <td colspan="2">vienúolika </td> <td>vienúoliktas </td> <td>vienúolikta </td> <td> </td> <td> </td> <td> </td></tr> <tr> <th>12 </th> <td colspan="2">dvýlika </td> <td>dvýliktas </td> <td>dvýlikta </td> <td> </td> <td> </td> <td> </td></tr> <tr> <th>13 </th> <td colspan="2">trýlika </td> <td>trýliktas </td> <td>trýlikta </td> <td> </td> <td> </td> <td> </td></tr> <tr> <th>14 </th> <td colspan="2">keturiólika </td> <td>keturióliktas </td> <td>keturiólikta </td> <td> </td> <td> </td> <td> </td></tr> <tr> <th>15 </th> <td colspan="2">penkiólika </td> <td>penkióliktas </td> <td>penkiólikta </td> <td> </td> <td> </td> <td> </td></tr> <tr> <th>16 </th> <td colspan="2">šešiólika </td> <td>šešióliktas </td> <td>šešiólikta </td> <td> </td> <td> </td> <td> </td></tr> <tr> <th>17 </th> <td colspan="2">septyniólika </td> <td>septynióliktas </td> <td>septyniólikta </td> <td> </td> <td> </td> <td> </td></tr> <tr> <th>18 </th> <td colspan="2">aštuoniólika </td> <td>aštuonióliktas </td> <td>aštuoniólikta </td> <td> </td> <td> </td> <td> </td></tr> <tr> <th>19 </th> <td colspan="2">devyniólika </td> <td>devynióliktas </td> <td>devyniólikta </td> <td> </td> <td> </td> <td> </td></tr> <tr> <th>20 </th> <td colspan="2">dvi̇̀dešimt </td> <td>dvidešim̃tas </td> <td>dvidešimtà </td> <td> </td> <td> </td> <td> </td></tr> <tr> <th>21 </th> <td>dvi̇̀dešimt víenas </td> <td>dvi̇̀dešimt vienà </td> <td>dvi̇̀dešimt pìrmas </td> <td>dvi̇̀dešimt pirmà </td> <td> </td> <td> </td> <td> </td></tr> </tbody></table> Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijardo:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th style="width:140px" rowspan="1">Kiekiniai </th> <th style="width:140px" colspan="2">Kelintiniai </th></tr> <tr> <th> </th> <th> </th> <th rowspan="1">vyr. g. </th> <th rowspan="1">mot. g. </th></tr> <tr> <th>30 </th> <td>tri̇̀sdešimt </td> <td>trisdešim̃tas </td> <td>trisdešimtà </td></tr> <tr> <th>40 </th> <td>kẽturiasdešimt </td> <td>keturiasdešim̃tas </td> <td>keturiasdešimtà </td></tr> <tr> <th>50 </th> <td>peñkiasdešimt </td> <td>penkiasdešim̃tas </td> <td>penkiasdešimtà </td></tr> <tr> <th>60 </th> <td>šẽšiasdešimt </td> <td>šešiasdešim̃tas </td> <td>šešiasdešimtà </td></tr> <tr> <th>70 </th> <td>septýniasdešimt </td> <td>septyniasdešim̃tas </td> <td>septyniasdešimtà </td></tr> <tr> <th>80 </th> <td>aštúoniasdešimt </td> <td>aštuoniasdešim̃tas </td> <td>aštuoniasdešimtà </td></tr> <tr> <th>90 </th> <td>devýniasdešimt </td> <td>devyniasdešim̃tas </td> <td>devyniasdešimtà </td></tr> <tr> <th>100 </th> <td>šim̃tas </td> <td>šim̃tas </td> <td>šimtà </td></tr> <tr> <th>200 </th> <td>dù šimtai̇̃ </td> <td>dušim̃tas / dù šim̃tas </td> <td>dušimtà / dù šimtà </td></tr> <tr> <th>300 </th> <td>trỹs šimtai̇̃ </td> <td>trisšim̃tas / trỹs šim̃tas </td> <td>trisšimtà / trỹs šimtà </td></tr> <tr> <th>400 </th> <td>keturì šimtai̇̃ </td> <td>keturiašim̃tas / keturi̇̀ šim̃tas </td> <td>keturiašimtà / keturi̇̀ šimtà </td></tr> <tr> <th>500 </th> <td>penkì šimtai̇̃ </td> <td>penkiašim̃tas / penki̇̀ šim̃tas </td> <td>penkiašimtà / penki̇̀ šimtà </td></tr> <tr> <th>600 </th> <td>šešì šimtai̇̃ </td> <td>šešiašim̃tas / šeši̇̀ šim̃tas </td> <td>šešiašimtà / šeši̇̀ šimtà </td></tr> <tr> <th>700 </th> <td>septynì šimtai̇̃ </td> <td>septyniašim̃tas / septyni̇̀ šim̃tas </td> <td>septyniašimtà / septyni̇̀ šimtà </td></tr> <tr> <th>800 </th> <td>aštuonì šimtai̇̃ </td> <td>aštuoniašim̃tas / aštuoni̇̀ šim̃tas </td> <td>aštuoniašimtà / aštuoni̇̀ šimtà </td></tr> <tr> <th>900 </th> <td>devynì šimtai̇̃ </td> <td>devyniašim̃tas / devyni̇̀ šim̃tas </td> <td>devyniašimtà / devyni̇̀ šimtà </td></tr> <tr> <th>1000 </th> <td>tū́kstantis </td> <td>tū́kstantas </td> <td>tū́kstanta </td></tr> <tr> <th>2000 </th> <td>dù tū́kstančiai </td> <td>dutū́kstantas / dù tū́kstantas </td> <td>dutū́kstanta / dù tū́kstanta </td></tr> <tr> <th>1 mln </th> <td>milijõnas </td> <td>milijõnas </td> <td>milijonà </td></tr> <tr> <th>1 mljrd </th> <td>milijárdas </td> <td>milijárdas </td> <td>milijardà </td></tr></tbody></table> Skaitvardis víenas linksniuojamas kaip <a href="/wiki/B%C5%ABdvardis" title="Būdvardis">būdvardis</a>, dù linksniuojamas ypatingai, išlaikant kai kurias <a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">dviskaitos</a> formas. Trỹs linksniuojamas X <a href="/wiki/Daiktavardis" title="Daiktavardis">daiktavardžių</a> paradigmos pavyzdžiu (išskyrus <a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">vietininką</a>). Skaitvardžiai 4–9 linksniuojami kaip būdvardžiai (išskyrus vyriškosios giminės <a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">galininką</a>). Skaitvardžiai 11–19 linksniuojami kaip VI paradigmos daiktavardžiai (išskyrus galininką, kuris sutampa su <a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">vardininku</a>). Dešimčių pavadinimai nelinksniuojami. Skaitvardžiai šim̃tas, milijõnas, milijárdas linksniuojami kaip I, o tū́kstantis – kaip III paradigmos daiktavardžiai.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Skaitvardžių dù, trỹs, keturì linksniavimas:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"> <tbody><tr> <th style="width:100px" rowspan="2"> </th></tr> <tr> <th style="width:100px">vyr. g. </th> <th style="width:100px">mot. g. </th> <th style="width:100px">vyr. g. </th> <th style="width:100px">mot. g. </th> <th style="width:100px">vyr. g. </th> <th style="width:100px">mot. g. </th></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>dù </td> <td>dvi̇̀ </td> <td colspan="2">trỹs </td> <td>keturi̇̀ </td> <td>kẽturios </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td colspan="2">dviejų̃ </td> <td colspan="2">trijų̃ </td> <td colspan="2">keturių̃ </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td colspan="2">dvíem </td> <td colspan="2">tri̇̀ms </td> <td>keturíems </td> <td>keturióms </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>dù </td> <td>dvi̇̀ </td> <td colspan="2">tri̇̀s </td> <td>kẽturis </td> <td>kẽturias </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td colspan="2">dviẽm </td> <td colspan="2">trimi̇̀s </td> <td>keturiai̇̃s </td> <td>keturiomi̇̀s </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>dviejuosè </td> <td>dviejosè </td> <td>trijuosè </td> <td>trijosè </td> <td>keturiuosè </td> <td>keturiosè </td></tr></tbody></table> Dauginiai skaitvardžiai vartojami su daugiskaitiniais (turinčiais tik daugiskaitą) daiktavardžiais, taip pat tada, kai daiktavardžiai yra daugiskaitos linksnio ir reiškia porinius objektus arba turi kuopinę reikšmę,<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> pavyzdžiui, treji̇̀ var̃tai, víenerios dùrys, septýnerios ži̇̀rklės.<a href="#cite_note-105">[105]</a> Kuopiniai skaitvardžiai vartojami kalbant apie žmonių arba gyvūnų grupę (kuopą) kaip apie visumą (trẽjetas vilkų̃, peñketas vaikų̃) arba nurodant apytikslį kiekį.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Kiekinis skaitvardis víenas su daiktavardžiais derinamas <a href="/wiki/Gramatin%C4%97_gimin%C4%97" title="Gramatinė giminė">gimine</a>, <a href="/wiki/Gramatinis_skai%C4%8Dius" title="Gramatinis skaičius">skaičiumi</a> ir <a href="/wiki/Linksnis" title="Linksnis">linksniu</a>. Skaitvardžiai 2–9 (ir sudėtiniai skaitvardžiai su paskutiniu dėmenimi 2–9) su daiktavardžiu derinami gimine ir linksniu. Didesni už 9 skaitvardžiai reikalauja daiktavardžių daugiskaitos kilmininko (dẽšimt žmonių̃, vienúolika žmonių̃).<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Įvardis">Įvardis</h3></div> <a href="/wiki/Semantika" title="Semantika">Semantikos</a> atžvilgiu, išskiriami tokie lietuvių kalbos <a href="/wiki/%C4%AEvardis" title="Įvardis">įvardžių</a> skyriai:<a href="#cite_note-autogenerated1-106">[106]</a><a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <ul><li>asmeniniai: àš, tù, jìs, ji̇̀, támsta</li> <li><a href="/wiki/Sangr%C4%85%C5%BEinis_%C4%AFvardis" title="Sangrąžinis įvardis">sangrąžinis</a>: savę̃s</li> <li>savybiniai: manàsis (màno), tavàsis (tàvo), savàsis (sàvo)</li> <li>parodomieji: ši̇̀s, tàs, anàs</li> <li>klausiamieji-santykiniai: kàs, kóks, kuri̇̀s</li> <li>neapibrėžiamieji: kažkàs, niẽkas</li> <li>pažymimasis: pàts</li></ul> Formaliai įvardžiai skirstomi į:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <ul><li>daiktavardinius</li> <li>būdvardinius</li> <li>daiktavardinius-būdvardinius</li></ul> Lietuvių kalboje gyvai tebevartojama įvardžių <a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">dviskaita</a>. Asmeninių (pirmojo ir antrojo asmenų) ir sangrąžinio įvardžių linksniavimas:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"> <tbody><tr> <th rowspan="2" style="width:100px"> </th> <th colspan="2"><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">Vienaskaita</a> </th> <th colspan="2"><a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">Dviskaita</a> </th> <th colspan="2"><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">Daugiskaita</a> </th> <th style="width:100px" rowspan="2">Sangrąžinis įv. </th></tr> <tr> <th style="width:100px">I asmuo </th> <th style="width:100px">II asmuo </th> <th style="width:100px">I asmuo </th> <th style="width:100px">II asmuo </th> <th style="width:100px">I asmuo </th> <th style="width:100px">II asmuo </th></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>àš </td> <td>tù </td> <td>mùdu (vyr. g.), mùdvi (mot. g.) </td> <td>jùdu (vyr. g.), jùdvi (mot. g.) </td> <td>mẽs </td> <td>jū̃s </td> <td>— </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>manę̃s, màno </td> <td>tavę̃s, tàvo </td> <td>mùdviejų </td> <td>jùdviejų </td> <td>mū́sų </td> <td>jū́sų </td> <td>savę̃s, sàvo </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>mán </td> <td>táu </td> <td>mùdviem </td> <td>jùdviem </td> <td>mùms </td> <td>jùms </td> <td>sáu </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>manè </td> <td>tavè </td> <td>mùdu (vyr. g.), mùdvi (mot. g.) </td> <td>jùdu (vyr. g.), jùdvi (mot. g.) </td> <td>mùs </td> <td>jùs </td> <td>savè </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>manimi̇̀ </td> <td>tavimi̇̀ </td> <td>mùdviem </td> <td>jùdviem </td> <td>mumi̇̀s </td> <td>jumi̇̀s </td> <td>savimi̇̀ </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>manyjè </td> <td>tavyjè </td> <td>mùdviejuose (vyr. g.), mùdviejose (mot. g.) </td> <td>jùdviejuose (vyr. g.), jùdviejose (mot. g.) </td> <td>mumysè </td> <td>jumysè </td> <td>savyjè </td></tr></tbody></table> Kreipiantis mandagiai vartojami įvardžiai jū̃s, pàts, patì, sveĩkas, sveikà, támsta (senstelėjęs įvardis).<a href="#cite_note-autogenerated1-106">[106]</a> Trečiojo asmens įvardžio linksniavimas:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"> <tbody><tr> <th rowspan="2" style="width:100px"> </th> <th colspan="2"><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">Vienaskaita</a> </th> <th colspan="2"><a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">Dviskaita</a> </th> <th colspan="2"><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">Daugiskaita</a> </th></tr> <tr> <th style="width:100px">vyr. g. </th> <th style="width:100px">mot. g. </th> <th style="width:100px">vyr. g. </th> <th style="width:100px">mot. g. </th> <th style="width:100px">vyr. g. </th> <th style="width:100px">mot. g. </th></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>ji̇̀s </td> <td>ji̇̀ </td> <td>juõdu </td> <td>jiẽdvi </td> <td>jiẽ </td> <td>jõs </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>jõ </td> <td>jõs </td> <td>jų̃dviejų </td> <td>jų̃dviejų </td> <td>jų̃ </td> <td>jų̃ </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>jám </td> <td>jái </td> <td>jíe(m)dviem </td> <td>jó(m)dviem </td> <td>jíems </td> <td>jóms </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>jį̃ </td> <td>ją̃ </td> <td>juõdu </td> <td>jiẽdvi </td> <td>juõs </td> <td>jàs </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>juõ </td> <td>jà </td> <td>jiẽ(m)dviem </td> <td>jõ(m)dviem </td> <td>jai̇̃s </td> <td>jomi̇̀s </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>jamè </td> <td>jojè </td> <td>— </td> <td>— </td> <td>juosè </td> <td>josè </td></tr></tbody></table> Parodomieji įvardžiai skiria du nutolimo nuo kalbančiojo laipsnius: šìs rodo artimą nuotolį, anàs – tolimą. Įvardis tàs šiuo atžvilgiu neutralus, nežymėtas; jis vartojamas, kai artumo ir tolimumo sampriešos nėra arba pažymint jau žinomą objektą. Įvardžiai gali turėti bevardę <a href="/wiki/Gramatin%C4%97_gimin%C4%97" title="Gramatinė giminė">giminę</a>: mãna, tãva, sãva, tai̇̃, šitai̇̃, anaĩ.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a><a href="#cite_note-107">[107]</a><a href="#cite_note-108">[108]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Veiksmažodis">Veiksmažodis</h3></div> Lietuvių kalbos <a href="/wiki/Veiksma%C5%BEodis" title="Veiksmažodis">veiksmažodis</a> turi šias kategorijas: <a href="/wiki/Nuosaka" title="Nuosaka">nuosaką</a>, <a href="/wiki/Gramatinis_laikas" title="Gramatinis laikas">laiką</a>, <a href="/wiki/Asmuo_(kalbotyra)" class="mw-redirect" title="Asmuo (kalbotyra)">asmenį</a>, <a href="/wiki/Gramatinis_skai%C4%8Dius" title="Gramatinis skaičius">skaičių</a>, <a href="/wiki/R%C5%AB%C5%A1is_(kalbotyra)" class="mw-redirect" title="Rūšis (kalbotyra)">rūšį</a> ir <a href="/wiki/Veikslas" title="Veikslas">veikslą</a> (linksniuojamosioms veiksmažodžio formoms dar būdingi <a href="/wiki/Linksnis" title="Linksnis">linksnis</a> ir <a href="/wiki/Gramatin%C4%97_gimin%C4%97" title="Gramatinė giminė">giminė</a>).<a href="#cite_note-109">[109]</a> Vartojamos keturios nuosakos: tiesioginė, tariamoji, liepiamoji ir netiesioginė. Kartais dar išskiriama ir <a href="/wiki/Jusyvas" title="Jusyvas">geidžiamoji nuosaka</a>.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Veiksmažodis kaitomas trimis asmenimis (I, II ir III) ir dviem skaičiais (<a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vienaskaita</a> ir <a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">daugiskaita</a>). Grožinėje literatūroje ir <a href="/wiki/Tarm%C4%97" title="Tarmė">tarmėse</a> sutinkamos ir veiksmažodžio <a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">dviskaitos</a> formos.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Pagrindinės formos yra <a href="/wiki/Bendratis" title="Bendratis">bendraties</a>, esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko <a href="/wiki/Kamienas_(kalbotyra)" title="Kamienas (kalbotyra)">kamienai</a>: nèšti, nẽša, nẽšė; tikė́ti, ti̇̀ki, tikė́jo. Visos kitos veiksmažodžių formos išvedamos iš jų. Tarmėse tebevartojamas <a href="/wiki/Siekinys" title="Siekinys">siekinys</a>.<a href="#cite_note-110">[110]</a> Lietuvių kalboje yra keturi vientisiniai laikai – esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis, ir aštuoni sudėtiniai – esamasis atliktinis, būtasis kartinis atliktinis, būtasis dažninis atliktinis, būsimasis atliktinis, esamasis pradėtinis, būtasis kartinis pradėtinis, būtasis dažninis pradėtinis, būsimasis pradėtinis. Vadinasi, lietuvių kalboje iš viso yra 12 laikų formų.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a><a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Rūšys">Rūšys</h4></div> Lietuvių kalboje skiriamos dvi veiksmažodžio <a href="/wiki/R%C5%AB%C5%A1is_(kalbotyra)" class="mw-redirect" title="Rūšis (kalbotyra)">rūšys</a>: veikiamoji ir neveikiamoji. Neveikiamoji rūšis sudaroma su neveikiamaisiais <a href="/wiki/Dalyvis_(gramatika)" title="Dalyvis (gramatika)">dalyviais</a> (ji̇̀s yrà nẽšamas). Neveikiamosios rūšies laikai – tik sudėtiniai.<a href="#cite_note-112">[112]</a> Veikiamoji rūšis sudaroma su paprastu asmenuojamuoju veiksmažodžiu (jį̃ nẽša) bei su veikiamosios rūšies dalyviais (jį̃ yrà nẽšę).<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Veikiamajai rūšiai taip pat priklauso ir <a href="/wiki/Pusdalyvis" title="Pusdalyvis">pusdalyviai</a> bei <a href="/wiki/Padalyvis" title="Padalyvis">padalyviai</a>.<a href="#cite_note-113">[113]</a> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Asmenuotės">Asmenuotės</h4></div> Pagal esamojo laiko trečiojo <a href="/wiki/Asmuo_(kalbotyra)" class="mw-redirect" title="Asmuo (kalbotyra)">asmens</a> kamiengalio balsį lietuvių kalbos veiksmažodžiai skirstomi į tris asmenuotes: I (-a-: nẽša), II (-i-: ti̇̀ki) ir III (-o-: móko).<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Kaip ir kitose <a href="/wiki/Balt%C5%B3_kalbos" title="Baltų kalbos">baltų kalbose</a>, trečiajam asmeniui nebūdinga <a href="/wiki/Gramatinis_skai%C4%8Dius" title="Gramatinis skaičius">skaičiaus</a> skirtis. Gramatikoje trečiojo asmens žodžio galo balsis laikomas ne <a href="/wiki/Gal%C5%ABn%C4%97_(kalbotyra)" title="Galūnė (kalbotyra)">galūne</a>, o <a href="/wiki/Kamienas_(kalbotyra)" title="Kamienas (kalbotyra)">kamiengaliu</a>.<a href="#cite_note-114">[114]</a> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Esamasis_laikas">Esamasis laikas</h4></div> <a href="/wiki/Esamasis_laikas" title="Esamasis laikas">Esamojo laiko</a> veiksmažodžių nèšti, nèštis, tikė́ti, tikė́tis, mókyti, mókytis asmenavimas:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th colspan="2">I (-a-) </th> <th colspan="2">II (-i-) </th> <th colspan="2">III (-o-) </th></tr> <tr> <th> </th> <th style="width:80px">nesangrąžinis </th> <th style="width:80px"><a href="/wiki/Sangr%C4%85%C5%BEinis_veiksma%C5%BEodis" title="Sangrąžinis veiksmažodis">sangrąžinis</a> </th> <th style="width:80px">nesangrąžinis </th> <th style="width:80px">sangrąžinis </th> <th style="width:80px">nesangrąžinis </th> <th style="width:80px">sangrąžinis </th></tr> <tr> <th>I <a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> asmuo </th> <td>nešù </td> <td>nešúosi </td> <td>tikiù </td> <td>tikiúosi </td> <td>mókau </td> <td>mókausi </td></tr> <tr> <th>II vns. asmuo </th> <td>nešì </td> <td>nešíesi </td> <td>tiki̇̀ </td> <td>tikíesi </td> <td>mókai </td> <td>mókaisi </td></tr> <tr> <th>III vns. <a href="/wiki/Asmuo_(gramatika)" title="Asmuo (gramatika)">asmuo</a> </th> <td>nẽša </td> <td>nẽšasi </td> <td>ti̇̀ki </td> <td>ti̇̀kisi </td> <td>móko </td> <td>mókosi </td></tr> <tr> <th>I <a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> asmuo </th> <td>nẽšame </td> <td>nẽšamės </td> <td>ti̇̀kime </td> <td>ti̇̀kimės </td> <td>mókome </td> <td>mókomės </td></tr> <tr> <th>II dgs. asmuo </th> <td>nẽšate </td> <td>nẽšatės </td> <td>ti̇̀kite </td> <td>ti̇̀kitės </td> <td>mókote </td> <td>mókotės </td></tr> <tr> <th>III dgs. asmuo </th> <td>nẽša </td> <td>nẽšasi </td> <td>ti̇̀ki </td> <td>ti̇̀kisi </td> <td>móko </td> <td>mókosi </td></tr></tbody></table> Sudėtiniai esamieji laikai sudaromi su veiksmažodžio bū́ti esamojo laiko asmenuojamąja forma ir <a href="/wiki/Dalyvis_(gramatika)" title="Dalyvis (gramatika)">dalyviu</a>, pavyzdžiui, <a href="/wiki/Perfektas" title="Perfektas">esamasis atliktinis</a> veikiamosios rūšies laikas yra esù nẽšęs. Esamasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: esù nẽšamas ir esù nẽštas. Junginys su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu (esù nẽšamas) labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (esù nẽštas) – atliktinį veiksmą.<a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a> Vartojamas veikiamosios rūšies esamasis pradėtinis laikas. Jis sudaromas prie veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio pridedant priešdėlį be-, pavyzdžiui, bemoką̃s, bet, skirtingai nuo kitų pradėtinių laikų, praleidžiama <a href="/wiki/Tarinys" title="Tarinys">tarinio</a> jungtis (asmenuojamoji veiksmažodžio bū́ti forma).<a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a> Esamasis pradėtinis laikas laikytinas sudėtiniu, nes jame yra praleista numanoma veiksmažodžio bū́ti esamojo laiko asmenuojamoji forma. Esamasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas yra prasidėjęs: Mataũ, tù vaikùs skaitýti bemoką̃s; Àš jaũ beišeiną̃s prõ durìs. <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Būtasis_kartinis_laikas">Būtasis kartinis laikas</h4></div> Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai pagal trečiojo asmens galūnę (<a href="/wiki/Kamienas_(kalbotyra)" title="Kamienas (kalbotyra)">kamiengalį</a>) skirstomi į dvi asmenuotes:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th colspan="2">-o- </th> <th colspan="2">-ė- </th></tr> <tr> <th> </th> <th style="width:80px">nesangrąžinis </th> <th style="width:80px"><a href="/wiki/Sangr%C4%85%C5%BEinis_veiksma%C5%BEodis" title="Sangrąžinis veiksmažodis">sangrąžinis</a> </th> <th style="width:80px">nesangrąžinis </th> <th style="width:80px">sangrąžinis </th></tr> <tr> <th>I <a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> asmuo </th> <td>tikė́jau </td> <td>tikė́jausi </td> <td>mókiau </td> <td>mókiausi </td></tr> <tr> <th>II vns. asmuo </th> <td>tikė́jai </td> <td>tikė́jaisi </td> <td>mókei </td> <td>mókeisi </td></tr> <tr> <th>III vns. asmuo </th> <td>tikė́jo </td> <td>tikė́josi </td> <td>mókė </td> <td>mókėsi </td></tr> <tr> <th>I <a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> asmuo </th> <td>tikė́jome </td> <td>tikė́jomės </td> <td>mókėme </td> <td>mókėmės </td></tr> <tr> <th>II dgs. asmuo </th> <td>tikė́jote </td> <td>tikė́jotės </td> <td>mókėte </td> <td>mókėtės </td></tr> <tr> <th>III dgs. asmuo </th> <td>tikė́jo </td> <td>tikė́josi </td> <td>mókė </td> <td>mókėsi </td></tr></tbody></table> Sudėtiniai būtieji kartiniai laikai sudaromi su veiksmažodžio bū́ti būtojo kartinio laiko asmenuojamąja forma ir <a href="/wiki/Dalyvis_(gramatika)" title="Dalyvis (gramatika)">dalyviu</a>, sakykime, <a href="/wiki/Pliuskvamperfektas" title="Pliuskvamperfektas">būtasis kartinis atliktinis</a> veikiamosios rūšies laikas yra buvaũ mókęs. Būtasis kartinis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: buvaũ mókomas (nebaigtinis veiksmas) ir buvaũ mókytas (atliktinis veiksmas). Be to, vartojamas būtasis kartinis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, buvaũ bemoką̃s. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio bū́ti būtuoju kartiniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant <a href="/wiki/Prie%C5%A1d%C4%97lis" title="Priešdėlis">priešdėlį</a> be-. Būtasis kartinis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas buvo prasidėjęs ir vyko iki prasidedant kitam veiksmui:<a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a> Buvaũ bemoką̃s vaikùs naujõs tèmos, bèt nuaidė́jo skambùtis į̃ pértrauką. <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Būtasis_dažninis_laikas">Būtasis dažninis laikas</h4></div> Būtasis dažninis laikas reiškia, kad veiksmas praeityje kartodavosi, buvo dažnas. Šis laikas sudaromas iš <a href="/wiki/Bendratis" title="Bendratis">bendraties</a> kamieno, jungiant <a href="/wiki/Priesaga" title="Priesaga">priesagą</a> -dav- ir -o- kamieno <a href="/wiki/Gal%C5%ABn%C4%97_(kalbotyra)" title="Galūnė (kalbotyra)">galūnes</a>:<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a><a href="#cite_note-ЯМ139-115">[115]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th style="width:80px">nesangrąžinis </th> <th style="width:80px"><a href="/wiki/Sangr%C4%85%C5%BEinis_veiksma%C5%BEodis" title="Sangrąžinis veiksmažodis">sangrąžinis</a> </th> <th style="width:80px">nesangrąžinis </th> <th style="width:80px">sangrąžinis </th></tr> <tr> <th>I <a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> asmuo </th> <td>tikė́davau </td> <td>tikė́davausi </td> <td>mókydavau </td> <td>mókydavausi </td></tr> <tr> <th>II vns. asmuo </th> <td>tikė́davai </td> <td>tikė́davaisi </td> <td>mókydavai </td> <td>mókydavaisi </td></tr> <tr> <th>III vns. asmuo </th> <td>tikė́davo </td> <td>tikė́davosi </td> <td>mókydavo </td> <td>mókydavosi </td></tr> <tr> <th>I <a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> asmuo </th> <td>tikė́davome </td> <td>tikė́davomės </td> <td>mókydavome </td> <td>mókydavomės </td></tr> <tr> <th>II dgs. asmuo </th> <td>tikė́davote </td> <td>tikė́davotės </td> <td>mókydavote </td> <td>mókydavotės </td></tr> <tr> <th>III dgs. asmuo </th> <td>tikė́davo </td> <td>tikė́davosi </td> <td>mókydavo </td> <td>mókydavosi </td></tr></tbody></table> Sudėtiniai būtieji dažniniai laikai sudaromi su veiksmažodžio bū́ti būtojo dažninio laiko asmenuojamąja forma ir <a href="/wiki/Dalyvis_(gramatika)" title="Dalyvis (gramatika)">dalyviu</a>, tarkim, būtasis dažninis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra bū́davau mókęs. Būtasis dažninis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: bū́davau mókomas (nebaigtinis veiksmas) ir bū́davau mókytas (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojamas būtasis dažninis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, bū́davau bemoką̃s, kuris sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio bū́ti būtuoju dažniniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant <a href="/wiki/Prie%C5%A1d%C4%97lis" title="Priešdėlis">priešdėlį</a> be-. Būtasis dažninis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas būdavo prasidėjęs ir vykdavo iki prasidedant kitam veiksmui:<a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a> Bū́davau bemoką̃s jį̃ skam̃binti pianinù, tačiaũ vìs kàs nórs sutrukdýdavo. <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Būsimasis_laikas">Būsimasis laikas</h4></div> <a href="/wiki/B%C5%ABsimasis_laikas" title="Būsimasis laikas">Būsimasis laikas</a> sudaromas iš <a href="/wiki/Bendratis" title="Bendratis">bendraties</a> kamieno, pridedant <a href="/wiki/Priesaga" title="Priesaga">priesagą</a> -s(i)- ir -i- kamieno galūnes:<a href="#cite_note-ЯМ139-115">[115]</a><a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th style="width:80px">nesangrąžinis </th> <th style="width:80px"><a href="/wiki/Sangr%C4%85%C5%BEinis_veiksma%C5%BEodis" title="Sangrąžinis veiksmažodis">sangrąžinis</a> </th> <th style="width:80px">nesangrąžinis </th> <th style="width:80px">sangrąžinis </th></tr> <tr> <th>I <a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> asmuo </th> <td>tikė́siu </td> <td>tikė́siuosi </td> <td>mókysiu </td> <td>mókysiuosi </td></tr> <tr> <th>II vns. asmuo </th> <td>tikė́si </td> <td>tikė́siesi </td> <td>mókysi </td> <td>mókysiesi </td></tr> <tr> <th>III vns. asmuo </th> <td>tikė̃s </td> <td>tikė́sis </td> <td>mókys </td> <td>mókysis </td></tr> <tr> <th>I <a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> asmuo </th> <td>tikė́sime </td> <td>tikė́simės </td> <td>mókysime </td> <td>mókysimės </td></tr> <tr> <th>II dgs. asmuo </th> <td>tikė́site </td> <td>tikė́sitės </td> <td>mókysite </td> <td>mókysitės </td></tr> <tr> <th>III dgs. asmuo </th> <td>tikė̃s </td> <td>tikė́sis </td> <td>mókys </td> <td>mókysis </td></tr></tbody></table> Sudėtiniai būsimieji laikai sudaromi su veiksmažodžio bū́ti būsimojo laiko asmenuojamąja forma ir <a href="/wiki/Dalyvis_(gramatika)" title="Dalyvis (gramatika)">dalyviu</a> – būsimasis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra bū́siu mókęs. Būsimasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: bū́siu mókomas (nebaigtinis veiksmas) ir bū́siu mókytas (atliktinis veiksmas). Vartojamas būsimasis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas – bū́siu bemoką̃s. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio bū́ti būsimuoju laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant <a href="/wiki/Prie%C5%A1d%C4%97lis" title="Priešdėlis">priešdėlį</a> be-. Būsimasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas bus prasidėjęs ir vyks iki prasidedant kitam veiksmui:<a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a> Bū́siu bemoką̃s tavè irklúoti, õ kanòjų lenktỹnės jaũ bùs įpusė́jusios. <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Liepiamoji_nuosaka">Liepiamoji nuosaka</h4></div> Liepiamoji nuosaka sudaroma iš <a href="/wiki/Bendratis" title="Bendratis">bendraties</a> kamieno su <a href="/wiki/Priesaga" title="Priesaga">priesaga</a> -k(i)-, II <a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vienaskaitos</a> asmuo <a href="/wiki/Gal%C5%ABn%C4%97_(kalbotyra)" title="Galūnė (kalbotyra)">galūnės</a> neturi, I <a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">daugiskaitos</a> asmuo baigiasi galūne -me, II daugiskaitos asmuo – galūne -te. Liepiamosios nuosakos I vienaskaitos asmuo ir abiejų <a href="/wiki/Gramatinis_skai%C4%8Dius" title="Gramatinis skaičius">skaičių</a> III asmuo formų su priesaga -k(i)- neturi.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th style="width:80px">nesangrąžinis </th> <th style="width:80px"><a href="/wiki/Sangr%C4%85%C5%BEinis_veiksma%C5%BEodis" title="Sangrąžinis veiksmažodis">sangrąžinis</a> </th> <th style="width:80px">nesangrąžinis </th> <th style="width:80px">sangrąžinis </th></tr> <tr> <th>II <a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> asmuo </th> <td>tikė́k </td> <td>tikė́kis </td> <td>mókyk </td> <td>mókykis </td></tr> <tr> <th>I <a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> asmuo </th> <td>tikė́kime </td> <td>tikė́kimės </td> <td>mókykime </td> <td>mókykimės </td></tr> <tr> <th>II dgs. asmuo </th> <td>tikė́kite </td> <td>tikė́kitės </td> <td>mókykite </td> <td>mókykitės </td></tr></tbody></table> Sudėtinės liepiamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio bū́ti liepiamąja nuosaka (bū́k, bū́kime, bū́kite) ir <a href="/wiki/Dalyvis_(gramatika)" title="Dalyvis (gramatika)">dalyviu</a> – atliktinė veikiamosios rūšies liepiamoji nuosaka yra bū́k mókęs. Neveikiamosios rūšies liepiamosios nuosakos formos gali būti sudaromos su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: bū́k mókomas (nebaigtinis veiksmas) ir bū́k mókytas (atliktinis veiksmas). Vartojama pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, bū́k bemoką̃s. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio bū́ti liepiamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant <a href="/wiki/Prie%C5%A1d%C4%97lis" title="Priešdėlis">priešdėlį</a> be-. Liepiamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad liepiamas veiksmas turi prasidėti:<a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a> Bū́k bemoką̃s svečiùs naujų̃ dainų̃, kai̇̃ atvažiuõs muzikántai. Kartais išskiriama <a href="/wiki/Jusyvas" title="Jusyvas">geidžiamoji nuosaka</a> – netiesioginis liepimas, pageidavimas III asmeniui: tenešiẽ 'tegu neša', tetikiẽ 'tegu tiki', temókai 'tegu moko'. Tarmėse išsaugota senoviškesnė II asmenuotės veiksmažodžių galūnė: tetikỹ 'tegu tiki'. Šios formos kilusios iš <a href="/wiki/Indoeuropie%C4%8Di%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Indoeuropiečių prokalbė">indoeuropiečių prokalbės</a> <a href="/wiki/Optatyvas" title="Optatyvas">optatyvo</a>, kuris <a href="/wiki/Balt%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Baltų prokalbė">baltų prokalbėje</a> buvo pasitelktas liepiamajai nuosakai reikšti.<a href="#cite_note-116">[116]</a> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Tariamoji_nuosaka">Tariamoji nuosaka</h4></div> Tariamoji nuosaka sudaroma iš <a href="/wiki/Bendratis" title="Bendratis">bendraties</a> kamieno, pridedant <a href="/wiki/Priesaga" title="Priesaga">priesagas</a> -čia-, -tum-, -tų ir asmenų <a href="/wiki/Gal%C5%ABn%C4%97_(kalbotyra)" title="Galūnė (kalbotyra)">galūnes</a>.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th style="width:80px">nesangrąžinis </th> <th style="width:80px"><a href="/wiki/Sangr%C4%85%C5%BEinis_veiksma%C5%BEodis" title="Sangrąžinis veiksmažodis">sangrąžinis</a> </th> <th style="width:80px">nesangrąžinis </th> <th style="width:80px">sangrąžinis </th></tr> <tr> <th>I <a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> asmuo </th> <td>tikė́čiau </td> <td>tikė́čiausi </td> <td>mókyčiau </td> <td>mókyčiausi </td></tr> <tr> <th>II vns. asmuo </th> <td>tikė́tumei </td> <td>tikė́tumeisi </td> <td>mókytumei </td> <td>mókytumeisi </td></tr> <tr> <th>III vns. asmuo </th> <td>tikė́tų </td> <td>tikė́tųsi </td> <td>mókytų </td> <td>mókytųsi </td></tr> <tr> <th>I <a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> asmuo </th> <td>tikė́tu(mė)me </td> <td>tikė́tu(mė)mės </td> <td>mókytu(mė)me </td> <td>mókytu(mė)mės </td></tr> <tr> <th>II dgs. asmuo </th> <td>tikė́tumėte </td> <td>tikė́tumėtės </td> <td>mókytumėte </td> <td>mókytumėtės </td></tr> <tr> <th>III dgs. asmuo </th> <td>tikė́tų </td> <td>tikė́tųsi </td> <td>mókytų </td> <td>mókytųsi </td></tr></tbody></table> Gyvojoje vartosenoje daugiskaitos I asmuo dažnai patiria <a href="/wiki/Haplologija" title="Haplologija">haplologiją</a>: tikė́tumėme > tikė́tume, mókytumėme > mókytume. Sudėtinės tariamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio bū́ti tariamąja nuosaka (bū́čiau, bū́tumei, bū́tų) ir <a href="/wiki/Dalyvis_(gramatika)" title="Dalyvis (gramatika)">dalyviu</a> – atliktinė veikiamosios rūšies tariamoji nuosaka yra bū́čiau mókęs. Ši atliktinė forma gali reikšti ir būtąjį laiką, ir neįvykdytą sąlygą: Bū́čiau mókęs, jéi bū́tumei paprãšęs. Neveikiamosios rūšies tariamosios nuosakos formos gali būti sudaromos ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: bū́čiau (bùvęs) mókomas (nebaigtinis veiksmas) ir bū́čiau (bùvęs) mókytas (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojama veikiamosios rūšies pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio bū́ti tariamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant <a href="/wiki/Prie%C5%A1d%C4%97lis" title="Priešdėlis">priešdėlį</a> be-. Tariamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad veiksmas būtų prasidėjęs:<a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a> Jaũ bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s sū́nų árti laũką, jéi ji̇̀s bū́tų grį̃žęs. <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Netiesioginė_nuosaka">Netiesioginė nuosaka</h4></div> Netiesioginė nuosaka, arba atpasakojamoji nuosaka, <a href="/wiki/Dalyvis_(gramatika)" title="Dalyvis (gramatika)">dalyvinė</a> kalba, – lietuvių kalbos dalyvių <a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">vardininko</a> formų, einančių <a href="/wiki/Tarinys" title="Tarinys">tariniu</a> ir reiškiančių netiesiogiai patirtą ar abejojamą veiksmą, <a href="/wiki/Paradigma_(kalbotyra)" title="Paradigma (kalbotyra)">paradigma</a>. Vartojami tokie veikiamosios rūšies laikai: esamasis (sãko, jìs gyvẽnąs miestè), esamasis atliktinis (sãko, ji̇̀s esą̃s gyvẽnęs miestè), būtasis kartinis (sãko, ji̇̀s gyvẽnęs miestè), būtasis kartinis atliktinis (sãko, ji̇̀s bùvęs gyvẽnęs miestè), būtasis kartinis pradėtinis (sãko, ji̇̀s bùvęs begyvẽnąs miestè), būtasis dažninis (sãko, ji̇̀s gyvéndavęs miestè), būtasis dažninis atliktinis (sãko, ji̇̀s bū́davęs gyvẽnęs miestè), būtasis dažninis pradėtinis (sãko, ji̇̀s bū́davęs begyvẽnąs miestè), būsimasis (sãko, ji̇̀s gyvénsiąs miestè), būsimasis atliktinis (sãko, ji̇̀s bū́siąs gyvẽnęs miestè), būsimasis pradėtinis (sãko, ji̇̀s bū́siąs begyvẽnąs miestè). Vartojami tokie neveikiamosios rūšies laikai: esamasis (sãko, nãmas esą̃s gyvẽnamas / gyvéntas), būtasis kartinis (sãko, nãmas bùvęs gyvẽnamas / gyvéntas), būtasis dažninis (sãko, nãmas bū́davęs gyvẽnamas / gyvéntas), būsimasis (sãko, nãmas bū́siąs gyvẽnamas / gyvéntas). Neveikiamosios rūšies formos su esamojo laiko dalyviu (gyvẽnamas) labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (gyvéntas) – atliktinį veiksmą.<a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a><a href="#cite_note-117">[117]</a> Netiesioginė nuosaka vartojama nedažnai, gyviau pasitaiko grožinėje literatūroje ir <a href="/wiki/Tautosaka" class="mw-redirect" title="Tautosaka">tautosakoje</a>. <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Dalyvinės_formos">Dalyvinės formos</h4></div> Lietuvių kalboje vartojami veikiamosios ir neveikiamosios rūšies <a href="/wiki/Dalyvis_(gramatika)" title="Dalyvis (gramatika)">dalyviai</a>, taip pat <a href="/wiki/Padalyvis" title="Padalyvis">padalyviai</a>, <a href="/wiki/Pusdalyvis" title="Pusdalyvis">pusdalyviai</a> ir <a href="/wiki/Reikiamyb%C4%97s_dalyvis" title="Reikiamybės dalyvis">reikiamybės dalyviai</a>. Prie dalyvinių formų čia prišliejamas ir <a href="/wiki/B%C5%ABdinys" title="Būdinys">būdinys</a>, nors jis laikytinas veiksmažodiniu <a href="/wiki/Prieveiksmis" title="Prieveiksmis">prieveiksmiu</a>.<a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a> Dalyviai yra <a href="/wiki/Linksnis" title="Linksnis">linksniuojami</a>, turi <a href="/wiki/Gramatinis_laikas" title="Gramatinis laikas">laikus</a>, kaitomi <a href="/wiki/Gramatin%C4%97_gimin%C4%97" title="Gramatinė giminė">gimine</a> (vyriškoji, moteriškoji ir bevardė giminė) ir <a href="/wiki/Gramatinis_skai%C4%8Dius" title="Gramatinis skaičius">skaičiumi</a> (<a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vienaskaita</a> ir <a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">daugiskaita</a>; tarmėse tebevartojama <a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">dviskaita</a>). Gali būti <a href="/wiki/%C4%AEvard%C5%BEiuotin%C4%97s_formos" title="Įvardžiuotinės formos">įvardžiuotiniai</a> ir <a href="/wiki/Sangr%C4%85%C5%BEinis_veiksma%C5%BEodis" title="Sangrąžinis veiksmažodis">sangrąžiniai</a>. Veikiamosios rūšies dalyviai turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį. Išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos (trumpuosius) vardininkus ir bevardę giminę, veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip III (vyr. ir bev. g.) ir VIII (mot. g.) paradigmų <a href="/wiki/B%C5%ABdvardis" title="Būdvardis">būdvardžiai</a>. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi prie veiksmažodžio esamojo laiko <a href="/wiki/Kamienas_(kalbotyra)" title="Kamienas (kalbotyra)">kamieno</a> jungiant priesagą -nt-, išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos <a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">vardininko</a> trumpąją formą ir vyriškosios giminės daugiskaitos trumpąjį vardininką bei bevardę giminę: nešą̃s, -antis (vyr. g.), nẽšanti (mot. g.), nešą̃ (bev. g.); tikį̃s, -intis (vyr. g.), tìkinti (mot. g.), tikį̃ (bev. g.); mókąs, -antis (vyr. g.), mókanti (mot. g.), móką (bev. g.) Veikiamosios rūšies esamojo laiko bevardė giminė vartojama retokai (jám dañtį skaũdą), bevardės giminės formos pasitelkiamos vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos trumpajam vardininkui reikšti (jiẽ nešą̃, tikį̃, móką) greta ilgųjų variantų (jiẽ nẽšantys, ti̇̀kintys, mókantys). Istoriškai trumposios formos yra senoviškesnės.<a href="#cite_note-118">[118]</a> Būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš būtojo kartinio laiko kamieno su priesaga -us-, išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininką ir bevardę giminę: nẽšęs (<a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">kilm.</a> nẽšusio) (vyr. g.), nẽšusi (mot. g.), nẽšę (bev. g.); tikė́jęs (kilm. tikė́jusio), tikė́jusi (mot. g.), tikė́ję (bev. g.); mókęs (kilm. mókiusio) (vyr. g.), mókiusi (mot. g.), mókę (bev. g.) Bevardė giminė vartojama ir kaip vyriškosios giminės daugiskaitos vardininkas (jiẽ nẽšę, tikė́ję, mókę). Būtojo kartinio laiko bevardė giminė vartojama dažnai (yrà sutemę, taĩp jaũ yrà bùvę). Būtojo dažninio laiko dalyviai yra tokie patys, kaip būtojo kartinio laiko, tik sudaromi iš būtojo dažninio laiko veiksmažodžių (<a href="/wiki/Bendratis" title="Bendratis">bendraties</a> kamieno su priesaga -dav-): nèšdavęs (<a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">kilm.</a> nèšdavusio) (vyr. g.), nèšdavusi (mot. g.), nèšdavę (bev. g.); tikė́davęs (kilm. tikė́davusio) (vyr. g.), tikė́davusi (mot. g.), tikė́davę (bev. g.); mókydavęs (kilm. mókydavusio) (vyr. g.), mókydavusi (mot. g.), mókydavę (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis -sia ir -nt-, o kitkuo jų formos nesiskiria nuo esamojo laiko dalyvių: nèšiąs, -iantis (vyr. g.), nèšianti (mot. g.), nèšią (bev. g.); tikė́siąs, -iantis (vyr. g.), tikė́sianti (mot. g.), tikė́sią (bev. g.); mókysiąs, -iantis (vyr. g.), mókysianti (mot. g.), mókysią (bev. g.)<a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a> Neveikiamosios rūšies dalyviai turi tris laikus: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį – vientisinio būtojo dažninio laiko nėra. Neveikiamieji dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) <a href="/wiki/Paradigma_(kalbotyra)" title="Paradigma (kalbotyra)">paradigmų</a> būdvardžiai. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš veiksmažodžių esamojo laiko <a href="/wiki/Kamienas_(kalbotyra)" title="Kamienas (kalbotyra)">kamieno</a> pridedant <a href="/wiki/Priesaga" title="Priesaga">priesagas</a> -mas, -ma: nẽšamas (vyr. g.), nešamà (mot. g.), nẽšama (bev. g.); ti̇̀kimas (vyr. g.), tikimà (mot. g.), ti̇̀kima (bev. g.); mókomas (vyr. g.), mókoma (mot. g.), mókoma (bev. g.) Kaip matyti, kartais bevardės ir moteriškosios giminių kirčio vieta sutampa. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis -tas, -ta: nẽštas (vyr. g.), neštà (mot. g.), nẽšta (bev. g.); tikė́tas (vyr. g.), tikė́ta (mot. g.), tikė́ta (bev. g.); mókytas (vyr. g.), mókyta (mot. g.), mókyta (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš būsimojo laiko veiksmažodžių (bendraties <a href="/wiki/Kamienas" title="Kamienas">kamieno</a> su priesaga -si-), pasitelkiant, kaip ir esamajame laike, priesagas -mas, -ma: nèšimas (vyr. g.), nešimà (mot. g.), nèšima (bev. g.); tikė́simas (vyr. g.), tikė́sima (mot. g.), tikė́sima (bev. g.); mókysimas (vyr. g.), mókysima (mot. g.), mókysima (bev. g.) Būsimasis neveikiamosios rūšies dalyvių laikas retai bevartojamas, gyviau pasitaiko viename kitame žodyje, pavyzdžiui, bū́simas.<a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a> Padalyviai kaitomi tik laikais, linksnio, giminės ir skaičiaus kategorijos neturi. <a href="/wiki/Padalyvis" title="Padalyvis">Padalyviai</a> turi esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį laikus. Visi padalyviai sudaromi iš atitinkamo veikiamosios rūšies dalyvių laiko kamieno, atmetus galūnę: nẽšant, tìkint, mókant (esamasis l.), nẽšus, tikė́jus, mókius (būtasis kartinis l.), nèšdavus, tikė́davus, mókydavus (būtasis dažninis l.), nèšiant, tikė́siant, mókysiant (būsimasis l.) Padalyviai gali būti sangrąžiniai, tuomet prie jų kamieno jungiama sangrąžos dalelytė -i-s (nẽšantis).<a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a> Pusdalyviai kaitomi gimine ir skaičiumi, laikų ir linksnių neturi. <a href="/wiki/Pusdalyvis" title="Pusdalyvis">Pusdalyviai</a> sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis -damas, -dama: nèšdamas, tikė́damas, mókydamas (<a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vns.</a> vyr. g.), nešdamì, tikė́dami, mókydami (<a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">dgs.</a> vyr. g.), nešdamà, tikė́dama, mókydama (vns. mot. g.), nèšdamos, tikė́damos, mókydamos (dgs. mot. g.) Pusdalyviai bevardės giminės neturi. Vartojamos ir sangrąžinės pusdalyvių formos (nèšdamasis, nèšdamiesi, nèšdamasi, nèšdamosi).<a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a> Reikiamybės dalyviai yra linksniuojami, kaitomi gimine ir skaičiumi, bet laikų neturi. <a href="/wiki/Reikiamyb%C4%97s_dalyvis" title="Reikiamybės dalyvis">Reikiamybės dalyviai</a> reiškia, kad jais pasakomą veiksmą reikia atlikti: svarstýtinas kláusimas 'klausimas, kurį reikia svarstyti'. Reikiamybės dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis -tinas, -tina: nèštinas (vyr. g.), neštinà (mot. g.), nèština (bev. g.); tikė́tinas (vyr. g.), tikė́tina (mot. g.), tikė́tina (bev. g.); mókytinas (vyr. g.), mókytina (mot. g.), mókytina (bev. g.) Vartojamos įvardžiuotinės (neštinàsis, neštinóji) ir, rečiau, sangrąžinės (el̃gtinasi) formos (pastarosios dažnesnės sangrąžos dalelytę -si- įterpiant tarp <a href="/wiki/%C5%A0aknis" title="Šaknis">šaknies</a> ir <a href="/wiki/Prie%C5%A1d%C4%97lis" title="Priešdėlis">priešdėlio</a>: pasiel̃gtina). Reikiamybės dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) <a href="/wiki/Paradigma_(kalbotyra)" title="Paradigma (kalbotyra)">paradigmų</a> būdvardžiai.<a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a> Būdinys niekaip nekaitomas. Jis sudaromas iš bendraties kamieno su <a href="/wiki/Sinonimas" title="Sinonimas">sinoniminėmis</a> priesagomis -te arba -tinai: neštè, neštinaĩ; tikė́te, tikė́tinai; mókyte, mókytinai. <a href="/wiki/B%C5%ABdinys" title="Būdinys">Būdinys</a> paprastai vartojamas prieš tos pačios <a href="/wiki/%C5%A0aknis_(kalbotyra)" title="Šaknis (kalbotyra)">šaknies</a> veiksmažodį, kad jį sustiprintų: neštè (neštinaĩ) nẽša.<a href="#cite_note-žinynas-111">[111]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Prieveiksmis">Prieveiksmis</h3></div> Lietuvių kalboje <a href="/wiki/Prieveiksmis" title="Prieveiksmis">prieveiksmiai</a> sudaromi su <a href="/wiki/Priesaga" title="Priesaga">priesagomis</a> -(i)ai (produktyviausias darybos tipas), -yn, -(i)uoju, -(i)ui, -(i)aip, -iek, -ur, -(i)ais, -(i)om, -(i)omis.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Aukštesnysis prieveiksmių, kaip ir bevardės giminės <a href="/wiki/B%C5%ABdvardis" title="Būdvardis">būdvardžių</a>, <a href="/wiki/Laipsnis_(gramatika)" title="Laipsnis (gramatika)">laipsnis</a> sudaromas su priesaga -iaũ (-aũ po -j), kuri jungiama prie nelyginamosios formos kamieno: mažai̇̃ > mažiaũ, daũg > daugiaũ, šaltai̇̃ > šalčiaũ.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Aukščiausiajam laipsniui sudaryti pasitelkiama priesaga -iáusiai: šalčiáusiai, mažiáusiai.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Prielinksnis">Prielinksnis</h3></div> <a href="/wiki/Prielinksnis" title="Prielinksnis">Prielinksniai</a> skirstomi į senybinius ir naujybinius. Senybiniai prielinksniai – archajiški, juos sunku susieti su kitomis <a href="/wiki/Kalbos_dalis" title="Kalbos dalis">kalbos dalimis</a>, tačiau paprastai jie turi atitikmenis tarp <a href="/wiki/Prie%C5%A1d%C4%97lis" title="Priešdėlis">priešdėlių</a>. Naujybiniai prielinksniai kilę iš kitų kalbos dalių, dažniausiai iš <a href="/wiki/Prieveiksmis" title="Prieveiksmis">prieveiksmių</a>.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a><a href="#cite_note-119">[119]</a> Dauguma prielinksnių vartojami prepoziciškai (eina prieš žodį). Tik dėkà visada eina <a href="/wiki/Polinksnis" title="Polinksnis">polinksniu</a>, o liñk(ui), dė̃lei ir viẽtoj gali būti pasitelkiami ir kaip polinksniai, ir kaip prielinksniai, nors dažnesnė polinksninė vartosena.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> Prielinksniai vartojami su <a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">kilmininku</a>, <a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">galininku</a> ir <a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">įnagininku</a>. Paprastai kuris nors prielinksnis derinamas tik su vienu <a href="/wiki/Linksnis" title="Linksnis">linksniu</a>, tiktai ùž pasitelkiamas su dviem linksniais (kilmininku ir galininku), o põ – su visais trimis.<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a> <a href="/wiki/Tarm%C4%97" title="Tarmė">Tarmėse</a> prielinksniai priẽ, iki̇̀, li̇̀gi, põ vartojami su <a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">naudininku</a>, bendrinėje kalboje tokia vartosena išlikusi sustabarėjusiuose posakiuose (põ senóvei, põ dẽšinei, iki̇̀ vãliai, iki̇̀ šiõlei, iki̇̀ sóčiai).<a href="#cite_note-120">[120]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Jungtukas">Jungtukas</h3></div> Pagal sandarą lietuvių kalbos <a href="/wiki/Jungtukas" title="Jungtukas">jungtukai</a> skirstomi į paprastuosius (õ, ir̃, bèt) ir sudėtinius (kai̇̃ tìk, nebeñt kàd). <a href="/wiki/Sintaks%C4%97" title="Sintaksė">Sintaksiškai</a> jungtukai skirstomi į sujungiamuosius (ir̃, arbà, nei̇̃… nei̇̃) ir prijungiamuosius (negù, nès, jéi).<a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a><a href="#cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">[90]</a><a href="#cite_note-121">[121]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Dalelytė">Dalelytė</h3></div> Darybos atžvilgiu <a href="/wiki/Dalelyt%C4%97" title="Dalelytė">dalelytės</a> skirstomos į pirmines, nesusijusias su kitais žodžiais (ar̃, nè, tè), ir antrines, išvestas iš kitų <a href="/wiki/Kalbos_dalis" title="Kalbos dalis">kalbos dalių</a> (tar̃si < tar̃ti, bemàž < mãžas, mažai̇̃), pagal vaidmenį – į klausiamąsias, abejojamąsias, tvirtinamąsias, neigiamąsias, skatinamąsias, geidžiamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias ir lyginamąsias.<a href="#cite_note-122">[122]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Jaustukas">Jaustukas</h3></div> <a href="/wiki/Jaustukas" title="Jaustukas">Jaustukai</a> skirstomi į pirminius, kurie dažniausiai sudaryti iš <a href="/wiki/Balsis" title="Balsis">balsio</a> (à, ã), <a href="/wiki/Dvibalsis" class="mw-redirect" title="Dvibalsis">dvibalsio</a> (ói, ái) arba keleto balsių ir <a href="/wiki/Priebalsis" title="Priebalsis">priebalsių</a> junginio (ajajái, hm), ir antrinius, išsaugančius sąsają su reikšminiais žodžiais (Diẽ! < Diẽve! žiū̃ < žiūrė́k).<a href="#cite_note-123">[123]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Ištiktukas">Ištiktukas</h3></div> <a href="/wiki/I%C5%A1tiktukas" title="Ištiktukas">Ištiktukai</a> dažniausiai sudaryti iš vieno <a href="/wiki/Skiemuo" title="Skiemuo">skiemens</a> (pasitaiko ir ilgesnių), jie mėgdžioja kokio nors veiksmo ar pojūčio sukeltą garsą: kliùnkt, diñ, grýbš, šnýpš.<a href="#cite_note-124">[124]</a> <figure typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Lkz.jpg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d3/Lkz.jpg/300px-Lkz.jpg" decoding="async" width="300" height="121" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d3/Lkz.jpg/450px-Lkz.jpg 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d3/Lkz.jpg/600px-Lkz.jpg 2x" data-file-width="1579" data-file-height="635" /></a><figcaption>Akademinis 20-ies tomų lietuvių kalbos <a href="/wiki/%C5%BDodynas" title="Žodynas">žodynas</a> (1941–2002)</figcaption></figure> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Sintaksė">Sintaksė</h2></div> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Vientisinis_sakinys">Vientisinis sakinys</h3></div> Lietuvių kalba – <a href="/wiki/Nominatyvin%C4%97-akuzatyvin%C4%97_kalba" title="Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba">nominatyvinė</a>. Žodžių tvarka – laisva, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje yra SVO (<a href="/wiki/Veiksnys" title="Veiksnys">veiksnys</a> – <a href="/wiki/Tarinys" title="Tarinys">tarinys</a> – <a href="/wiki/Papildinys" title="Papildinys">papildinys</a>), <a href="/wiki/Pa%C5%BEyminys" title="Pažyminys">pažyminys</a> paprastai eina prieš pažymimąjį žodį. Įprastinės žodžių tvarkos keitimas susijęs su aktualiąja sakinio skaida (<a href="/wiki/Sakinio_dalis" title="Sakinio dalis">sakinio dalies</a> pabrėžimu), veiksnio ir tiesioginio papildinio apibrėžtumu arba neapibrėžtumu ir kt. Pavyzdžiui, neapibrėžtumu pasižymintis <a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">kilmininkinis</a> veiksnys rašytinėje kalboje paprastai eina po <a href="/wiki/Veiksma%C5%BEodis" title="Veiksmažodis">veiksmažodžio</a>: Pàs šeiminiñką atei̇̃davo visókių žmonių̃; žodinėje kalboje toks veiksnys neretai vartojamas prieš veiksmažodį, tačiau tuomet jis įgyja <a href="/wiki/Intonacija" title="Intonacija">frazės kirtį</a>. Kai sakiniuose vartojamas neapibrėžtasis veiksnys ir apibrėžtasis tiesioginis papildinys, dažniausiai pasitelkiama žodžių tvarka tiesioginis papildinys – tarinys – veiksnys: Móters žvil̃gsnį patráukė tolumõj pasiródęs žmogùs.<a href="#cite_note-125">[125]</a> Lietuvių kalboje <a href="/wiki/Sakinys" title="Sakinys">sakinio</a> dėmenų <a href="/wiki/Sintaks%C4%97" title="Sintaksė">sintaksiniai ryšiai</a> reiškiami trimis būdais: kaitomomis žodžių formomis, tarnybiniais žodžiais ir šliejimu. Elementari vientisinio sakinio schema – <a href="/wiki/Varda%C5%BEodis" title="Vardažodis">vardažodžio</a> grupė (paprasčiausiu atveju – <a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">vardininko linksnio</a> daiktavardis), sujungta su <a href="/wiki/Veiksma%C5%BEodis" title="Veiksmažodis">veiksmažodžio</a> grupe (paprasčiausiu atveju – su asmenuojamąja veiksmažodžio forma). Kurios nors iš šių grupių gali arba visai nebūti, arba jos gali būti išplėtotos į žodžių junginius. Išplėtojimo taisykles visų pirma lemia žodžių tvarka sakinyje. Neigiamuosiuose sakiniuose paprastai sakinio struktūra nekinta, o klausiamuosiuose sakiniuose žodžių vieta neretai keičiama arba vartojamos specialios klausiamosios <a href="/wiki/Dalelyt%C4%97" title="Dalelytė">dalelytės</a>.<a href="#cite_note-Топоров41-126">[126]</a> Jei tarinys reiškiamas veiksmažodžio jungtimi (veiksmažodžio bū́ti esamuoju laiku), ši jungtis gali būti praleidžiama: Ji̇̀s yrà mókytojas / Ji̇̀s mókytojas. Jungtis nepraleidžiama, jei sakinys yra apibrėžimas arba išreiškia nelaikiną būvį, pavyzdžiui: Lietuvà yrà respùblika.<a href="#cite_note-127">[127]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Sudėtinis_sakinys">Sudėtinis sakinys</h3></div> Aukščiau aprašytos struktūros vientisiniai sakiniai gali cikliškai kartotis, sudarydami sudėtinius sujungiamuosius (<a href="/wiki/Jungtukas" title="Jungtukas">jungtukinius</a> ar bejungtukius) arba sudėtinius prijungiamuosius (sudarytus su prijungiamaisiais jungtukais ir kitais būdais) <a href="/wiki/Sakinys" title="Sakinys">sakinius</a>. Svarbiausi sujungiamieji jungtukai – ir̃, bèt, õ, prijungiamieji jungtukai – kàd, jóg, nès, kai̇̃, kadà, nórs.<a href="#cite_note-Топоров41-126">[126]</a><a href="#cite_note-Булыгина144-128">[128]</a> Lietuvių kalboje dažnai vartojamos <a href="#Dalyvinės_formos">dalyvinių formų</a> konstrukcijos, jos lygiavertės sudėtiniams sakiniams, pavyzdžiui: Svečiai̇̃ išvažiãvo sáulei patekė́jus – Svečiai̇̃ išvažiãvo, kai̇̃ sáulė patekė́jo; Diẽnai brė́kštant ši̇̀las nubuñda – Kai̇̃ dienà brė́kšta, ši̇̀las nubuñda; Visi̇̀ sãko jį̃ galvótą ẽsant – Visi̇̀ sãko, kàd ji̇̀s yrà galvótas; Ji̇̀s mãnė turti̇̀ngas esą̃s – Ji̇̀s mãnė, kàd yrà turtìngas.<a href="#cite_note-Булыгина144-128">[128]</a> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Žodynas">Žodynas</h2></div> Daugumoje lietuvių kalbos <a href="/wiki/Semantika" title="Semantika">semantinių</a> sričių vyrauja paveldėtoji <a href="/wiki/Indoeuropie%C4%8Di%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Indoeuropiečių prokalbė">indoeuropietiškos</a> kilmės <a href="/wiki/Leksika" title="Leksika">leksika</a>,<a href="#cite_note-Топоров42-129">[129]</a> pagal kilmės laikotarpius žodžius galima smulkiau skirstyti į praindoeuropietiškus (avi̇̀s), <a href="/wiki/Balt%C5%B3-slav%C5%B3_kalbos" title="Baltų-slavų kalbos">baltų-slavų</a> (líepa), bendruosius baltiškuosius (šakni̇̀s), <a href="/wiki/Balt%C5%B3_kalbos#Rytų_baltų_kalbos" title="Baltų kalbos">rytų baltų</a> (lietùs) ir grynai lietuvių kalbos (žmonà).<a href="#cite_note-bre-62">[62]</a> Lietuvių kalboje nemaža <a href="/wiki/Skolinys" title="Skolinys">skolinių</a> iš <a href="/wiki/Slav%C5%B3_kalbos" title="Slavų kalbos">slavų kalbų</a>: <a href="/wiki/Senoji_rus%C5%B3_kalba" title="Senoji rusų kalba">senosios rusų</a>, <a href="/wiki/Lenk%C5%B3_kalba" title="Lenkų kalba">lenkų</a>, <a href="/wiki/Baltarusi%C5%B3_kalba" title="Baltarusių kalba">baltarusių</a> ir <a href="/wiki/Rus%C5%B3_kalba" title="Rusų kalba">rusų</a>. Tokiems skoliniams priklauso, pavyzdžiui, žodžiai mui̇̃las, slyvà, agur̃kas, česnãkas, vyšnià, kõšė, blỹnas, tur̃gus ir daug kitų.<a href="#cite_note-130">[130]</a> Vis dėlto ne visada galima nustatyti, iš kokios slavų kalbos yra gautas vienas ar kitas skolinys. <a href="/wiki/Slavizmas" title="Slavizmas">Slavizmai</a> sudaro apie 1,5 % <a href="/wiki/Bendrin%C4%97_kalba" title="Bendrinė kalba">bendrinės</a> lietuvių kalbos žodyno, rytų ir pietų <a href="/wiki/Tarm%C4%97" title="Tarmė">tarmėse</a> jų yra daugiau. Pirmieji skoliniai iš senosios rusų kalbos gauti iki šiai kalbai prarandant <a href="/wiki/Nazalizacija" title="Nazalizacija">nosinius</a> (<a href="/wiki/X_a." class="mw-redirect" title="X a.">X a.</a>) ir <a href="/wiki/Redukcija_(kalbotyra)" title="Redukcija (kalbotyra)">redukuotuosius</a> (<a href="/wiki/XI_a." class="mw-redirect" title="XI a.">XI</a>–<a href="/wiki/XIII_a." class="mw-redirect" title="XIII a.">XIII a.</a>) balsius. Skoliniai iš lenkų kalbos labiausiai plūdo <a href="/wiki/XVII_a." class="mw-redirect" title="XVII a.">XVII</a>–<a href="/wiki/XVIII_a." class="mw-redirect" title="XVIII a.">XVIII a.</a>, pavyzdžiui, iš lenkų kalbos atėjo žodžiai arbatà, rỹžiai, põpierius.<a href="#cite_note-131">[131]</a> Kitą skolinių sluoksnį sudaro <a href="/wiki/Germanizmas" title="Germanizmas">germanizmai</a>, seniausieji – iš <a href="/wiki/Got%C5%B3_kalba" title="Gotų kalba">gotų kalbos</a> (ýla), vėlesni – iš senosios <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vokiečių</a> (gãtvė), naujosios vokiečių (kambarỹs, spi̇̀nta) ir <a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">anglų</a> kalbų.<a href="#cite_note-132">[132]</a> Germanizmai sudaro apie 0,5 % viso bendrinės lietuvių kalbos žodyno.<a href="#cite_note-133">[133]</a> Taip pat vartojami <a href="/wiki/Lotyn%C5%B3_kalba" title="Lotynų kalba">lotyniškos</a> ir <a href="/wiki/Graik%C5%B3_kalba" title="Graikų kalba">graikiškos</a> kilmės <a href="/wiki/Tarptautinis_%C5%BEodis" title="Tarptautinis žodis">tarptautiniai žodžiai</a> (ci̇̀klas, schemà ir kt.) Po to, kai <a href="/wiki/1990" class="mw-redirect" title="1990">1990</a> m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, sustiprėjo anglų kalbos įtaka (naujieji <a href="/wiki/Anglicizmas" title="Anglicizmas">anglicizmai</a>: dizáineris, autsáideris, kãstingas), ir, gausėjant skoliniams, kilo diskusija dėl tokios įtakos „pražūtingumo“.<a href="#cite_note-134">[134]</a> Lietuvių kalboje, kitaip negu <a href="/wiki/Latvi%C5%B3_kalba" title="Latvių kalba">latvių</a>, <a href="/wiki/Finizmas" title="Finizmas">skolinių iš finų kalbų</a> tėra vienas kitas: asiū̃klis, bùrė, kadagỹs, ki̇̀ras, lai̇̃vas, seliavà, šãmas ir galbūt lopšỹs, sóra.<a href="#cite_note-135">[135]</a><a href="#cite_note-Urbanavičius-136">[136]</a> Bendrinėje kalboje turima po keletą skolinių iš kitų <a href="/wiki/Balt%C5%B3_kalbos" title="Baltų kalbos">baltų kalbų</a>, pavyzdžiui, iš <a href="/wiki/Pr%C5%ABs%C5%B3_kalba" title="Prūsų kalba">prūsų</a> (malū̃nas, kriáušė, saváitė, <a href="/wiki/Paprastasis_grambuolys" title="Paprastasis grambuolys">grambuolỹs</a>).<a href="#cite_note-137">[137]</a> Skoliniai iš <a href="/wiki/Kur%C5%A1i%C5%B3_kalba" title="Kuršių kalba">kuršių kalbos</a> (cỹrulis 'vieversys', kū̃lis akmuo', pỹlė 'antis') labiau vartojami <a href="/wiki/%C5%BDemai%C4%8Di%C5%B3_tarm%C4%97" title="Žemaičių tarmė">žemaičių tarmėje</a>, o į bendrinę kalbą yra patekęs kuršiškas žodis zui̇̃kis.<a href="#cite_note-138">[138]</a> Skolinių iš latvių kalbos pasitaiko šiaurinėse lietuvių kalbos tarmėse, pavyzdžiui, aplúokas 'kluonas, žardis', lai̇̃daras 'diendaržis'.<a href="#cite_note-Urbanavičius-136">[136]</a><a href="#cite_note-139">[139]</a> <figure class="mw-halign-right" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Nebeprisiki%C5%A1kiakop%C5%ABsteliaujantiesiems.JPG" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/9/96/Nebeprisiki%C5%A1kiakop%C5%ABsteliaujantiesiems.JPG/250px-Nebeprisiki%C5%A1kiakop%C5%ABsteliaujantiesiems.JPG" decoding="async" width="250" height="141" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/9/96/Nebeprisiki%C5%A1kiakop%C5%ABsteliaujantiesiems.JPG/375px-Nebeprisiki%C5%A1kiakop%C5%ABsteliaujantiesiems.JPG 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/9/96/Nebeprisiki%C5%A1kiakop%C5%ABsteliaujantiesiems.JPG/500px-Nebeprisiki%C5%A1kiakop%C5%ABsteliaujantiesiems.JPG 2x" data-file-width="5184" data-file-height="2920" /></a><figcaption><a href="/wiki/Grafitis" title="Grafitis">Grafityje</a> – vienas ilgiausių lietuviškų žodžių (<a href="/wiki/Kaunas" title="Kaunas">Kaunas</a>)</figcaption></figure> Vadovaujantis <a href="/wiki/Purizmas_(kalbotyra)" title="Purizmas (kalbotyra)">purizmo</a> tendencijomis (ypač besireiškusiomis <a href="/wiki/XIX_a." class="mw-redirect" title="XIX a.">XIX a.</a> ir <a href="/wiki/XX_a." class="mw-redirect" title="XX a.">XX a.</a> pirmojoje pusėje, kai buvo norminama bendrinė kalba), daugybė tarptautinių žodžių buvo keičiami lietuviškais <a href="/wiki/Naujadaras" title="Naujadaras">naujadarais</a>: pirmžengỹstė 'pažanga, progresas', арšviestū̃nas 'šviesuolis, inteligentas', žeimỹstė 'teatras', žinpaišỹs 'korespondentas'.<a href="#cite_note-140">[140]</a> <a href="/wiki/XXI_a." class="mw-redirect" title="XXI a.">XXI a.</a> pradžioje lietuvių kalbos žodynas pasipildė tiek skolinta, tiek ir savais ištekliais sudaryta leksika. Pažymėtina, kad daugumoje naujų semantinių sričių (politikoje, sporte, <a href="/wiki/Popkult%C5%ABra" title="Popkultūra">populiariojoje kultūroje</a>, moksle, technikoje, versle ir kt.) vyrauja lietuviškos kilmės žodynas. Įvardijant naujas sąvokas neretai tarpusavyje varžosi dvi <a href="/wiki/Leksema" title="Leksema">leksemos</a> – savos darybos žodis ir skolinys: mėsаi̇̃nis vietoj hámburgeris, saũskelnės vietoj pámpersas, bylà vietoj fáilas. Lietuvių kalbos žodynas pasižymi aktyviu savos darybos elementų naudojimu, tačiau drauge išlaikoma senoji indoeuropietiškoji leksika.<a href="#cite_note-Топоров42-129">[129]</a><a href="#cite_note-141">[141]</a> Vienas ilgiausių lietuvių kalbos žodžių – nebeprisikiškiakopūsteliáujantiesiems (37 raidės), bet yra ir ilgesnių, pavyzdžiui, nebeprisikiškiakopūsteliáudavusiuosiuose (40 raidžių). Ypač ilgi gali būti <a href="/wiki/Cheminis_junginys" title="Cheminis junginys">cheminių junginių</a> pavadinimai (3-isopropil-(1 H)-2,1,3-benztiadiazin-4-(3H)-on-2,2-dioksidas), tačiau jie sudaryti daugiausia iš <a href="/wiki/Tarptautinis_%C5%BEodis" title="Tarptautinis žodis">tarptautinių</a> mokslinių dėmenų. <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Tyrimų_istorija">Tyrimų istorija</h2></div> <figure class="mw-halign-left" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:B%C5%ABgaKazys.jpg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/8d/B%C5%ABgaKazys.jpg/200px-B%C5%ABgaKazys.jpg" decoding="async" width="200" height="315" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/8d/B%C5%ABgaKazys.jpg/300px-B%C5%ABgaKazys.jpg 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/8d/B%C5%ABgaKazys.jpg/400px-B%C5%ABgaKazys.jpg 2x" data-file-width="794" data-file-height="1250" /></a><figcaption><a href="/wiki/Kazimieras_B%C5%ABga" title="Kazimieras Būga">Kazimieras Būga</a></figcaption></figure> <div class="quotebox" style="float: right; clear: right; margin: 0.5em 0 0.8em 1.4em; width: 30%; padding: 6px; border: 1px solid #aaa; font-size: 88%; background-color: #EEE8AA;"> <div style="position: relative; text-align: left;"> <div> Dėl kai kurių senovinių indoeuropietiškų ypatybių lietuvių kalba nuostabi: XVI a. ir net mūsų dienomis lietuvių kalboje matome formų, visiškai sutampančių su vedų ir Homero kalbos formomis.<a href="#cite_note-142">[142]</a> </div> </div> <div style="text-align: right;">– <a href="/wiki/Antoine_Meillet" title="Antoine Meillet">Antuanas Mejė</a></div> </div> Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Lietuvių kalbos raktas“ (<a href="/wiki/Lotyn%C5%B3_kalba" title="Lotynų kalba">lot.</a> Clavis linguae Lituanicae) parašė <a href="/wiki/Konstantinas_Sirvydas" title="Konstantinas Sirvydas">K. Sirvydas</a>. Jis taip pat sudarė lenkų–lotynų–lietuvių žodyną Dictionarium trium linguarum (apie <a href="/wiki/1620" class="mw-redirect" title="1620">1620</a> m.) Vėliau <a href="/wiki/XVII_a." class="mw-redirect" title="XVII a.">XVII</a>–<a href="/wiki/XVIII_a." class="mw-redirect" title="XVIII a.">XVIII a.</a> pasirodė gana daug lietuvių kalbos žodynų ir gramatikų: <a href="/wiki/Danielius_Kleinas" title="Danielius Kleinas">D. Kleino</a> Grammatica Litvanica (<a href="/wiki/1653" class="mw-redirect" title="1653">1653</a> m.), <a href="/wiki/Kristupas_Sap%C5%ABnas" title="Kristupas Sapūnas">K. Sapūno</a> Compendium grammaticae Lithvanicae (<a href="/wiki/1643" class="mw-redirect" title="1643">1643</a> m., <a href="/wiki/1673" class="mw-redirect" title="1673">1673</a> m. išleido K. Šulcas), <a href="/wiki/Frydrichas_Vilhelmas_Hakas" title="Frydrichas Vilhelmas Hakas">F. V. Hako</a> Vocabularivm litthvanico-Germanicvm et germanico-litthvanicvm (<a href="/wiki/1730" class="mw-redirect" title="1730">1730</a> m., yra gramatikos priedas), <a href="/wiki/Jok%C5%ABbas_Brodovskis" title="Jokūbas Brodovskis">J. Brodovskio</a> Lexicon germanico-lithvanicvm et lithvanico-germanicvm, <a href="/wiki/Pilypas_Ruigys" title="Pilypas Ruigys">P. Ruigio</a> Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon (<a href="/wiki/1730" class="mw-redirect" title="1730">1730</a> m.), <a href="/wiki/Kristijonas_Gotlybas_Milkus" title="Kristijonas Gotlybas Milkus">K. G. Milkaus</a> Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörterbuch (<a href="/wiki/1800" class="mw-redirect" title="1800">1800</a> m.).<a href="#cite_note-143">[143]</a> <div class="quotebox" style="float: right; clear: right; margin: 0.5em 0 0.8em 1.4em; width: 30%; padding: 6px; border: 1px solid #aaa; font-size: 88%; background-color: #EEE8AA;"> <div style="position: relative; text-align: left;"> <div> Dabartinė bendrinė lietuvių kalba pakitusi mažiau už bet kurią kitą indoeuropiečių kalbą. Kai kuriais fonetikos ir žodžių kaitybos atžvilgiais savo senoviškumu ji pranoksta net visų archajiškiausias indoeuropiečių kalbas. Būtent dėl to nemokant lietuvių kalbos negalima išsiversti indoeuropeistikos tyrimuose.<a href="#cite_note-144">[144]</a> </div> </div> <div style="text-align: right;">– <a href="/wiki/Janas_Otrembskis" class="mw-redirect" title="Janas Otrembskis">Janas Otrembskis</a></div> </div> Nuo <a href="/wiki/XIX_a." class="mw-redirect" title="XIX a.">XIX a.</a> vidurio lietuvių kalbos duomenys aktyviai naudojami <a href="/wiki/Lyginamoji_kalbotyra" title="Lyginamoji kalbotyra">lyginamojoje istorinėje kalbotyroje</a>, lietuvių kalbą tyrė, pavyzdžiui, tokie <a href="/wiki/Lyginamoji_kalbotyra" title="Lyginamoji kalbotyra">komparatyvistikos</a> korifėjai: <a href="/wiki/August_Schleicher" title="August Schleicher">A. Šleicheris</a>, <a href="/wiki/August_Leskien" title="August Leskien">A. Leskynas</a>, <a href="/wiki/Karl_Brugmann" title="Karl Brugmann">K. Brugmanas</a>, <a href="/wiki/Adalbert_Bezzenberger" title="Adalbert Bezzenberger">A. Becenbergeris</a>, <a href="/wiki/Ferdinand_de_Saussure" title="Ferdinand de Saussure">F. de Sosiūras</a>, <a href="/wiki/Vilhelm_Thomsen" title="Vilhelm Thomsen">V. Tomsenas</a>, <a href="/wiki/Jooseppi_Julius_Mikkola" title="Jooseppi Julius Mikkola">J. Mikola</a>, <a href="/wiki/Josef_Zubat%C3%BD" title="Josef Zubatý">J. Zubatas</a>, <a href="/wiki/Jan_Micha%C5%82_Rozwadowski" title="Jan Michał Rozwadowski">J. Rozvadovskis</a>, <a href="/wiki/Filipas_Fortunatovas" title="Filipas Fortunatovas">F. Fortunatovas</a>, <a href="/wiki/Jan_Niecis%C5%82aw_Baudouin_de_Courtenay" title="Jan Niecisław Baudouin de Courtenay">J. Boduenas de Kurtenė</a>. Tuo metu kalbą tyrė ir lietuvių mokslininkai: <a href="/wiki/Frydrichas_Kur%C5%A1aitis" title="Frydrichas Kuršaitis">F. Kuršaitis</a>, <a href="/wiki/Antanas_Baranauskas" title="Antanas Baranauskas">A. Baranauskas</a>, <a href="/wiki/Kazimieras_Jaunius" title="Kazimieras Jaunius">K. Jaunius</a>, <a href="/wiki/Jonas_Ju%C5%A1ka_(1815)" title="Jonas Juška (1815)">J. Juška</a> ir <a href="/wiki/Antanas_Ju%C5%A1ka_(1819)" title="Antanas Juška (1819)">A. Juška</a>. <a href="/wiki/Tarpukaris" title="Tarpukaris">Tarpukariu</a> vienu svarbiausių <a href="/wiki/Lituanistika" title="Lituanistika">lituanistikos</a> centrų tapo <a href="/wiki/Vytauto_Did%C5%BEiojo_universitetas" title="Vytauto Didžiojo universitetas">Vytauto Didžiojo universitetas</a>, kur dirbo <a href="/wiki/Jonas_Jablonskis" title="Jonas Jablonskis">J. Jablonskis</a>, <a href="/wiki/Kazimieras_B%C5%ABga" title="Kazimieras Būga">K. Būga</a>, <a href="/wiki/Pranas_Skard%C5%BEius" title="Pranas Skardžius">P. Skardžius</a>, <a href="/wiki/Antanas_Salys" title="Antanas Salys">A. Salys</a> ir <a href="/wiki/Petras_Jonikas" title="Petras Jonikas">P. Jonikas</a>. Po <a href="/wiki/Antrasis_pasaulinis_karas" title="Antrasis pasaulinis karas">Antrojo pasaulinio karo</a> lituanistiką plėtojo, pavyzdžiui, <a href="/wiki/Juozas_Bal%C4%8Dikonis_(1885)" title="Juozas Balčikonis (1885)">J. Balčikonis</a>, <a href="/wiki/Jonas_Paulauskas" title="Jonas Paulauskas">J. Paulauskas</a>, <a href="/wiki/Jonas_Kruopas" title="Jonas Kruopas">J. Kruopas</a>, <a href="/wiki/Kazys_Ulvydas" title="Kazys Ulvydas">K. Ulvydas</a>, <a href="/wiki/Jonas_Kazlauskas_(1930)" title="Jonas Kazlauskas (1930)">J. Kazlauskas</a>, <a href="/wiki/Albertas_Ju%C5%A1ka" title="Albertas Juška">A. Juška</a>, <a href="/wiki/Zigmas_Zinkevi%C4%8Dius" title="Zigmas Zinkevičius">Z. Zinkevičius</a>, <a href="/wiki/Vytautas_Ma%C5%BEiulis" title="Vytautas Mažiulis">V. Mažiulis</a>, <a href="/wiki/Tamara_Buchien%C4%97" title="Tamara Buchienė">T. Buchienė</a>, <a href="/wiki/Jonas_Palionis" title="Jonas Palionis">J. Palionis</a>, <a href="/wiki/Vincas_Urbutis" title="Vincas Urbutis">V. Urbutis</a>, <a href="/wiki/Juozas_Pik%C4%8Dilingis" title="Juozas Pikčilingis">J. Pikčilingis</a>, <a href="/wiki/Aldona_Paulauskien%C4%97" title="Aldona Paulauskienė">A. Paulauskienė</a>, <a href="/wiki/Adel%C4%97_Valeckien%C4%97" title="Adelė Valeckienė">A. Valeckienė</a>, <a href="/wiki/Vladas_Grinaveckis" title="Vladas Grinaveckis">V. Grinaveckis</a>, <a href="/wiki/Kazys_Mork%C5%ABnas_(1929)" title="Kazys Morkūnas (1929)">K. Morkūnas</a>, <a href="/wiki/Vytautas_Ambrazas" title="Vytautas Ambrazas">V. Ambrazas</a>, <a href="/wiki/Aleksandras_Vanagas" title="Aleksandras Vanagas">A. Vanagas</a>, <a href="/wiki/Aleksas_Stanislovas_Girdenis" title="Aleksas Stanislovas Girdenis">A. Girdenis</a>, <a href="/wiki/Simas_Karali%C5%ABnas" title="Simas Karaliūnas">S. Karaliūnas</a>, <a href="/wiki/Algirdas_Sabaliauskas_(1929)" title="Algirdas Sabaliauskas (1929)">A. Sabaliauskas</a>, <a href="/wiki/Aldonas_Pupkis" title="Aldonas Pupkis">A. Pupkis</a>, <a href="/wiki/Borisas_Larinas" title="Borisas Larinas">B. Larinas</a>, <a href="/wiki/Michailas_Petersonas" title="Michailas Petersonas">M. Petersonas</a>, <a href="/wiki/Vladimiras_Toporovas" title="Vladimiras Toporovas">V. Toporovas</a>, <a href="/wiki/Via%C4%8Deslavas_Ivanovas" title="Viačeslavas Ivanovas">V. Ivanovas</a>, <a href="/wiki/Olegas_Truba%C4%8Diovas" title="Olegas Trubačiovas">O. Trubačiovas</a>, <a href="/wiki/Jurijus_Otkup%C5%A1%C4%8Dikovas" title="Jurijus Otkupščikovas">J. Otkupščikovas</a>, <a href="/wiki/Anatolijus_Nepokupnas" title="Anatolijus Nepokupnas">A. Nepokupnas</a>, <a href="/wiki/Ernst_Fraenkel" title="Ernst Fraenkel">E. Frenkelis</a>, <a href="/wiki/Christian_Schweigaard_Stang" title="Christian Schweigaard Stang">K. Stangas</a>, <a href="/wiki/Janas_Otrembskis" class="mw-redirect" title="Janas Otrembskis">J. Otrembskis</a>.<a href="#cite_note-ЛЭС-145">[145]</a> Taip pat į lituanistiką žymų indėlį įnešė <a href="/wiki/Peeter_Arumaa" title="Peeter Arumaa">P. Aruma</a> (<a href="/wiki/Estija" title="Estija">Estija</a>), <a href="/wiki/Jan_Safarewicz" title="Jan Safarewicz">J. Safarevičius</a>, <a href="/wiki/Czes%C5%82aw_Kudzinowski" title="Czesław Kudzinowski">Č. Kudzinovskis</a> (<a href="/wiki/Lenkija" title="Lenkija">Lenkija</a>), <a href="/wiki/Pavel_Trost" title="Pavel Trost">P. Trostas</a> (<a href="/wiki/%C4%8Cekija" title="Čekija">Čekija</a>), <a href="/wiki/Rainer_Eckert" title="Rainer Eckert">R. Ekertas</a> (<a href="/wiki/Vokietija" title="Vokietija">Vokietija</a>), <a href="/wiki/Vittore_Pisani" title="Vittore Pisani">V. Pizanis</a>, <a href="/wiki/Guido_Michelini" title="Guido Michelini">G. Mikelinis</a>, <a href="/wiki/Pietro_Umberto_Dini" title="Pietro Umberto Dini">P. Dinis</a> (<a href="/wiki/Italija" title="Italija">Italija</a>), <a href="/wiki/Knut_Olof_Falk" title="Knut Olof Falk">K. Falkas</a> (<a href="/wiki/%C5%A0vedija" title="Švedija">Švedija</a>), <a href="/wiki/William_Riegel_Schmalstieg" title="William Riegel Schmalstieg">V. Šmolstygas</a> (<a href="/wiki/JAV" class="mw-redirect" title="JAV">JAV</a>).<a href="#cite_note-Sov-73">[73]</a> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Tekstų_pavyzdžiai">Tekstų pavyzdžiai</h2></div> „<a href="/wiki/T%C4%97ve_m%C5%ABs%C5%B3" title="Tėve mūsų">Tėve mūsų</a>“ senąja ir dabartine lietuvių kalba:<a href="#cite_note-146">[146]</a> <table cellpadding="10" align="center" style="border-collapse:collapse; background-color:transparent; border-style:none;"> <tbody><tr> <td width="20" valign="bottom"><a href="/wiki/Vaizdas:Cquote2.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/33/Cquote2.png/20px-Cquote2.png" decoding="async" width="20" height="15" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/33/Cquote2.png/30px-Cquote2.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/3/33/Cquote2.png 2x" data-file-width="40" data-file-height="30" /></a> </td> <td>Teve mvʃu kuriʃ eʃi Dangwaʃu ʃʒwÿʃkiʃi vardaʃ tava athaÿki karaliʃtÿa buki tava vala kaÿp dvngvÿ theyp ʃʒamÿaÿ. Dvanv mvʃu viʃu dʒenv dvaki mvmvʃ nu ÿr athlaÿʃki mvmvʃ mvʃu kaltheʃ kaÿp ÿr meʃ athlyaÿdʒame mvʃu kalcʒÿemvʃ nÿewÿaʃki mvʃu ʃʒalanv ale mvʃgÿalbÿaki nvagi viʃa piktha amen. Tractatus sacerdotalis, <a href="/wiki/1503" class="mw-redirect" title="1503">1503</a> m. </td> <td width="20" valign="top"><a href="/wiki/Vaizdas:Cquote1.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6b/Cquote1.png/20px-Cquote1.png" decoding="async" width="20" height="15" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6b/Cquote1.png/30px-Cquote1.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/6b/Cquote1.png 2x" data-file-width="40" data-file-height="30" /></a> </td></tr></tbody></table> <table cellpadding="10" align="center" style="border-collapse:collapse; background-color:transparent; border-style:none;"> <tbody><tr> <td width="20" valign="bottom"><a href="/wiki/Vaizdas:Cquote2.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/33/Cquote2.png/20px-Cquote2.png" decoding="async" width="20" height="15" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/33/Cquote2.png/30px-Cquote2.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/3/33/Cquote2.png 2x" data-file-width="40" data-file-height="30" /></a> </td> <td>Tewe muʃu kuris eʃʃi danguʃu Schwęʃkieʃe wardas tawa. Ateik karaliʃte tawa. Buki tawa walia kaip dągui taip ir ßemeie. Dona muʃu wyʃʃudienu dodi mumus nu. Jr atleid mumus muʃu kaltibes, kaip mes atleidem muʃu kaltimus. Newed mus ingi pagundima. Bet gielbek mus nogi wyʃa pikta. Amen. <a href="/wiki/Martynas_Ma%C5%BEvydas" title="Martynas Mažvydas">M. Mažvydas</a>, <a href="/wiki/1547" class="mw-redirect" title="1547">1547</a> m. </td> <td width="20" valign="top"><a href="/wiki/Vaizdas:Cquote1.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6b/Cquote1.png/20px-Cquote1.png" decoding="async" width="20" height="15" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6b/Cquote1.png/30px-Cquote1.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/6b/Cquote1.png 2x" data-file-width="40" data-file-height="30" /></a> </td></tr></tbody></table> <table cellpadding="10" align="center" style="border-collapse:collapse; background-color:transparent; border-style:none;"> <tbody><tr> <td width="20" valign="bottom"><a href="/wiki/Vaizdas:Cquote2.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/33/Cquote2.png/20px-Cquote2.png" decoding="async" width="20" height="15" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/33/Cquote2.png/30px-Cquote2.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/3/33/Cquote2.png 2x" data-file-width="40" data-file-height="30" /></a> </td> <td>Téwea mûʃų kuris eʃsi dągůʃe Sʒwęʃkis wârdas tawo. Atáik karalîʃte táwo. Buk walá táwo kaip’ dągúi taip’ ir ʒ́eamei. Důną mûʃʃu wiʃʃų dienų důd’ mumus ʃʒią dieną. Ir atłåid’ múmus mûʃʃu kaltés, kaip’ ir meas åtłeaidʒeamea ʃáwiîmus kaltiemus. Ir nea wead mûʃʃų ing pagúndima. Bat’ gealb mus nůg pikto. Amen. <a href="/wiki/Mikalojus_Dauk%C5%A1a" title="Mikalojus Daukša">M. Daukša</a>, <a href="/wiki/1595" class="mw-redirect" title="1595">1595</a> m. </td> <td width="20" valign="top"><a href="/wiki/Vaizdas:Cquote1.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6b/Cquote1.png/20px-Cquote1.png" decoding="async" width="20" height="15" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6b/Cquote1.png/30px-Cquote1.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/6b/Cquote1.png 2x" data-file-width="40" data-file-height="30" /></a> </td></tr></tbody></table> <table cellpadding="10" align="center" style="border-collapse:collapse; background-color:transparent; border-style:none;"> <tbody><tr> <td width="20" valign="bottom"><a href="/wiki/Vaizdas:Cquote2.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/33/Cquote2.png/20px-Cquote2.png" decoding="async" width="20" height="15" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/33/Cquote2.png/30px-Cquote2.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/3/33/Cquote2.png 2x" data-file-width="40" data-file-height="30" /></a> </td> <td>Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen. (dabartinė lietuvių kalba) </td> <td width="20" valign="top"><a href="/wiki/Vaizdas:Cquote1.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6b/Cquote1.png/20px-Cquote1.png" decoding="async" width="20" height="15" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6b/Cquote1.png/30px-Cquote1.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/6b/Cquote1.png 2x" data-file-width="40" data-file-height="30" /></a> </td></tr></tbody></table> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Lietuvių_kalba_užsienio_universitetuose">Lietuvių kalba užsienio universitetuose</h2></div> Lietuvių kalba yra dėstoma šiuose užsienio universitetuose:<a href="#cite_note-147">[147]</a> <ul><li><a href="/wiki/Estija" title="Estija">Estija</a>: <a href="/wiki/Tartu_universitetas" title="Tartu universitetas">Tartu universitetas</a></li> <li><a href="/wiki/Italija" title="Italija">Italija</a>: <a href="/wiki/Florencijos_universitetas" title="Florencijos universitetas">Florencijos universitetas</a>, <a href="/wiki/Milano_universitetas" title="Milano universitetas">Milano universitetas</a>, <a href="/wiki/Piza" title="Piza">Pizos</a> universitetas</li> <li><a href="/wiki/Japonija" title="Japonija">Japonija</a>: <a href="/w/index.php?title=Tokijo_u%C5%BEsienio_studij%C5%B3_universitetas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Tokijo užsienio studijų universitetas (puslapis neegzistuoja)">Tokijo užsienio studijų universitetas</a><a href="#cite_note-148">[148]</a></li> <li><a href="/wiki/JAV" class="mw-redirect" title="JAV">JAV</a>: <a href="/wiki/Ilinojaus_universitetas" title="Ilinojaus universitetas">Ilinojaus universitetas</a> (<a href="/wiki/%C4%8Cikaga" title="Čikaga">Čikaga</a>), <a href="/wiki/Pensilvanija" title="Pensilvanija">Pensilvanijos</a> valstijos universitetas; Vašingtono universitetas (<a href="/wiki/Sietlas" title="Sietlas">Sietlas</a>)</li> <li><a href="/wiki/Latvija" title="Latvija">Latvija</a>: <a href="/wiki/Latvijos_universitetas" title="Latvijos universitetas">Latvijos universitetas</a>, <a href="/wiki/Ryga" title="Ryga">Ryga</a></li> <li><a href="/wiki/Lenkija" title="Lenkija">Lenkija</a>: Adomo Mickevičiaus universitetas (<a href="/wiki/Poznan%C4%97" title="Poznanė">Poznanė</a>), <a href="/wiki/Jogailos_universitetas" title="Jogailos universitetas">Jogailos universitetas</a> (<a href="/wiki/Krokuva" title="Krokuva">Krokuva</a>), <a href="/wiki/Var%C5%A1uvos_universitetas" title="Varšuvos universitetas">Varšuvos universitetas</a></li> <li><a href="/wiki/Norvegija" title="Norvegija">Norvegija</a>: <a href="/wiki/Oslo_universitetas" title="Oslo universitetas">Oslo universitetas</a></li> <li><a href="/wiki/Pranc%C5%ABzija" title="Prancūzija">Prancūzija</a>: Nacionalinis rytų kalbų ir civilizacijų institutas, <a href="/wiki/Pary%C5%BEius" title="Paryžius">Paryžius</a></li> <li><a href="/wiki/Rusija" title="Rusija">Rusija</a>: <a href="/wiki/Maskvos_universitetas" title="Maskvos universitetas">Maskvos Lomonosovo valstybinis universitetas</a>, <a href="/wiki/Sankt_Peterburgo_valstybinis_universitetas" class="mw-redirect" title="Sankt Peterburgo valstybinis universitetas">Sankt Peterburgo valstybinis universitetas</a></li> <li><a href="/wiki/Slovakija" title="Slovakija">Slovakija</a>: Komenskio universitetas, <a href="/wiki/Bratislava" title="Bratislava">Bratislava</a></li> <li><a href="/wiki/%C4%8Cekija" title="Čekija">Čekija</a>: Masaryko universitetas, <a href="/wiki/Brno" title="Brno">Brno</a></li> <li><a href="/wiki/Suomija" title="Suomija">Suomija</a>: <a href="/wiki/Helsinkio_universitetas" title="Helsinkio universitetas">Helsinkio universitetas</a></li> <li><a href="/wiki/%C5%A0vedija" title="Švedija">Švedija</a>: <a href="/wiki/Lundo_universitetas" title="Lundo universitetas">Lundo universitetas</a>, <a href="/wiki/Stokholmas" title="Stokholmas">Stokholmo</a> universitetas</li> <li><a href="/wiki/%C5%A0veicarija" title="Šveicarija">Šveicarija</a>: <a href="/wiki/Berno_universitetas" title="Berno universitetas">Berno universitetas</a></li> <li><a href="/wiki/Vengrija" title="Vengrija">Vengrija</a>: <a href="/wiki/Vidurio_Europos_universitetas" title="Vidurio Europos universitetas">Vidurio Europos universitetas</a>, <a href="/wiki/Budape%C5%A1tas" title="Budapeštas">Budapeštas</a></li> <li><a href="/wiki/Vokietija" title="Vokietija">Vokietija</a>: <a href="/wiki/Greifsvaldo_universitetas" title="Greifsvaldo universitetas">Ernsto Morico universitetas</a> (<a href="/wiki/Greifsvaldas" title="Greifsvaldas">Greifsvaldas</a>), <a href="/wiki/Berlyno_Humboldt%C5%B3_universitetas" title="Berlyno Humboldtų universitetas">Berlyno Humboltų universitetas</a> (<a href="/wiki/Berlynas" title="Berlynas">Berlynas</a>), <a href="/wiki/Miunsterio_universitetas" title="Miunsterio universitetas">Vesftalijos Vilhelmo universitetas</a> (<a href="/wiki/Miunsteris" title="Miunsteris">Miunsteris</a>)</li></ul> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Šaltiniai">Šaltiniai</h2></div> <div class="references-small" style="-moz-column-count:4; column-count:4; -webkit-column-count:4; list-style-type: decimal;"> <ol class="references"> <li id="cite_note-VLE-1">↑ <a href="#cite_ref-VLE_1-0">1,0</a> <a href="#cite_ref-VLE_1-1">1,1</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalba-118006">Lietuvių kalba</a>. <a href="/wiki/Visuotin%C4%97_lietuvi%C5%B3_enciklopedija" title="Visuotinė lietuvių enciklopedija">Visuotinė lietuvių enciklopedija</a>, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007 </li> <li id="cite_note-2"><a href="#cite_ref-2">↑</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.punsk.com.pl/gmina%20punsk/nazwy.htm">Lenkijos mažumų kalbų įstatymas (lenk.)</a><a href="/wiki/Vikipedija:I%C5%A1orin%C4%97s_nuorodos" title="Vikipedija:Išorinės nuorodos">[neveikianti nuoroda]</a> </li> <li id="cite_note-3"><a href="#cite_ref-3">↑</a> <style data-mw-deduplicate="TemplateStyles:r7182515">.mw-parser-output cite.citation{font-style:inherit;word-wrap:break-word}.mw-parser-output .citation q{quotes:"\"""\"""'""'"}.mw-parser-output .citation:target{background-color:rgba(0,127,255,0.133)}.mw-parser-output .id-lock-free a,.mw-parser-output .citation .cs1-lock-free a{background:url("//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/65/Lock-green.svg")right 0.1em center/9px no-repeat}.mw-parser-output .id-lock-limited a,.mw-parser-output .id-lock-registration a,.mw-parser-output .citation .cs1-lock-limited a,.mw-parser-output .citation .cs1-lock-registration a{background:url("//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/d/d6/Lock-gray-alt-2.svg")right 0.1em center/9px no-repeat}.mw-parser-output .id-lock-subscription a,.mw-parser-output .citation .cs1-lock-subscription a{background:url("//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/aa/Lock-red-alt-2.svg")right 0.1em center/9px no-repeat}.mw-parser-output .cs1-ws-icon a{background:url("//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/4/4c/Wikisource-logo.svg")right 0.1em center/12px no-repeat}.mw-parser-output .cs1-code{color:inherit;background:inherit;border:none;padding:inherit}.mw-parser-output .cs1-hidden-error{display:none;color:#d33}.mw-parser-output .cs1-visible-error{color:#d33}.mw-parser-output .cs1-maint{display:none;color:#3a3;margin-left:0.3em}.mw-parser-output .cs1-format{font-size:95%}.mw-parser-output .cs1-kern-left{padding-left:0.2em}.mw-parser-output .cs1-kern-right{padding-right:0.2em}.mw-parser-output .citation .mw-selflink{font-weight:inherit}</style><cite id="CITEREFMathiassen1996" class="citation book cs1">Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. p. 20. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/0-89357-267-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/0-89357-267-5"><bdi>0-89357-267-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+Short+Grammar+of+Lithuanian&rft.place=Columbus&rft.pages=20&rft.pub=Slavica+Publishers%2C+Inc.&rft.date=1996&rft.isbn=0-89357-267-5&rft.aulast=Mathiassen&rft.aufirst=T.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-4"><a href="#cite_ref-4">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFOtrębski1958" class="citation book cs1">Otrębski, J. (1958). Gramatyka języka litewskiego. I. Warszawa: PWN. pp. 39–40.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Gramatyka+j%C4%99zyka+litewskiego&rft.place=Warszawa&rft.pages=39-40&rft.pub=PWN&rft.date=1958&rft.aulast=Otr%C4%99bski&rft.aufirst=J.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-5"><a href="#cite_ref-5">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20180509145609/http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm">„The importance of Lithuanian for Indo-Eurioean linguistics“</a>. LITUANUS. Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm">originalas</a> 2018-05-09. Nuoroda tikrinta 2019-05-23.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=The+importance+of+Lithuanian+for+Indo-Eurioean+linguistics&rft.pub=LITUANUS&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.lituanus.org%2F1969%2F69_3_02.htm&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-6"><a href="#cite_ref-6">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFHjelmslev_L.1995" class="citation book cs1"><a href="/wiki/Louis_Hjelmslev" title="Louis Hjelmslev">Hjelmslev L.</a> (1995). Kalba. Įvadas. Vilnius: Baltos lankos. p. 86. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/9986-403-16-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/9986-403-16-2"><bdi>9986-403-16-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Kalba.+%C4%AEvadas&rft.place=Vilnius&rft.pages=86&rft.pub=Baltos+lankos&rft.date=1995&rft.isbn=9986-403-16-2&rft.au=Hjelmslev+L.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-7"><a href="#cite_ref-7">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFZinkevičius1994" class="citation book cs1">Zinkevičius, Z. (1994). Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. p. 28. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-420-00778-9" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-420-00778-9"><bdi>5-420-00778-9</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+kalbos+dialektologija&rft.place=Vilnius&rft.pages=28&rft.pub=Mokslo+ir+enciklopedij%C5%B3+leidykla&rft.date=1994&rft.isbn=5-420-00778-9&rft.aulast=Zinkevi%C4%8Dius&rft.aufirst=Z.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Фасмер-8">↑ <a href="#cite_ref-Фасмер_8-0">8,0</a> <a href="#cite_ref-Фасмер_8-1">8,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFФасмер1964–1973" class="citation book cs1">Фасмер, М. (1964–1973). Этимологический словарь русского языка. 2. М.: Прогресс. p. 502.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%AD%D1%82%D0%B8%D0%BC%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%81%D0%BB%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D1%80%D1%8C+%D1%80%D1%83%D1%81%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=502&rft.pub=%D0%9F%D1%80%D0%BE%D0%B3%D1%80%D0%B5%D1%81%D1%81&rft.date=1964%2F1973&rft.aulast=%D0%A4%D0%B0%D1%81%D0%BC%D0%B5%D1%80&rft.aufirst=%D0%9C.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-9"><a href="#cite_ref-9">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFFraenkel1962" class="citation book cs1">Fraenkel, E. (1962). Litauisches Etymologisches Wörterbuch. I. Heidelberg — Göttingen: Carl Winter Universitätsverlag — Vandenhoeck & Ruprecht. pp. 368−369.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Litauisches+Etymologisches+W%C3%B6rterbuch&rft.place=Heidelberg%C2%A0%E2%80%94+G%C3%B6ttingen&rft.pages=368%E2%88%92369&rft.pub=Carl+Winter+Universit%C3%A4tsverlag%C2%A0%E2%80%94+Vandenhoeck+%26+Ruprecht&rft.date=1962&rft.aulast=Fraenkel&rft.aufirst=E.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_book" title="Šablonas:Cite book">cite book</a>}}</code>: no-break space character in <code class="cs1-code">|location=</code> at position 11 (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>); no-break space character in <code class="cs1-code">|publisher=</code> at position 31 (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-Zinkevičius12-10">↑ <a href="#cite_ref-Zinkevičius12_10-0">10,0</a> <a href="#cite_ref-Zinkevičius12_10-1">10,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFZinkevičius1987" class="citation book cs1">Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija. II: Iki pirmųjų raštų. Vilnius: Mokslas. p. 12.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+kalbos+istorija&rft.place=Vilnius&rft.pages=12&rft.pub=Mokslas&rft.date=1987&rft.aulast=Zinkevi%C4%8Dius&rft.aufirst=Z.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-11"><a href="#cite_ref-11">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchachmatov1912" class="citation journal cs1">Schachmatov, A. (1912). „Zu den ältesten slavisch-keltischen Beziehungen“. Archiv für slavische Philologie. 31: 81−82.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.jtitle=Archiv+f%C3%BCr+slavische+Philologie&rft.atitle=Zu+den+%C3%A4ltesten+slavisch-keltischen+Beziehungen&rft.volume=31&rft.pages=81%E2%88%9282&rft.date=1912&rft.aulast=Schachmatov&rft.aufirst=A.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-12"><a href="#cite_ref-12">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFOtrębski_J.1958" class="citation book cs1">Otrębski J. (1958). Gramatyka języka litewskiego. I. Warszawa: PWN. pp. 2−5.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Gramatyka+j%C4%99zyka+litewskiego&rft.place=Warszawa&rft.pages=2%E2%88%925&rft.pub=PWN&rft.date=1958&rft.au=Otr%C4%99bski+J.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-13"><a href="#cite_ref-13">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFKuzavinis1964" class="citation journal cs1">Kuzavinis, K. (1964). <a rel="nofollow" class="external text" href="http://baltnexus.lt/uploads/publikacijos/Kalbotyra/Kalbotyra%20X/10_03_K.%20Kuzavinis.pdf">„Lietuvos vardo kilmė“</a> (PDF). Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra. X: 5−18.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.jtitle=Lietuvos+TSR+auk%C5%A1t%C5%B3j%C5%B3+mokykl%C5%B3+darbai.+Kalbotyra&rft.atitle=Lietuvos+vardo+kilm%C4%97&rft.volume=X&rft.pages=5%E2%88%9218&rft.date=1964&rft.aulast=Kuzavinis&rft.aufirst=K.&rft_id=http%3A%2F%2Fbaltnexus.lt%2Fuploads%2Fpublikacijos%2FKalbotyra%2FKalbotyra%2520X%2F10_03_K.%2520Kuzavinis.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-14"><a href="#cite_ref-14">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFKuzavinis1967" class="citation journal cs1">Kuzavinis, K. (1967). „Lietuvių upėvardžiai lie- (lei-)“. Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra. XVII: 135−137.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.jtitle=Lietuvos+TSR+auk%C5%A1t%C5%B3j%C5%B3+mokykl%C5%B3+darbai.+Kalbotyra&rft.atitle=Lietuvi%C5%B3+up%C4%97vard%C5%BEiai+lie-+%28lei-%29&rft.volume=XVII&rft.pages=135%E2%88%92137&rft.date=1967&rft.aulast=Kuzavinis&rft.aufirst=K.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-15"><a href="#cite_ref-15">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFZinkevičius1987" class="citation book cs1">Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija. II: Iki pirmųjų raštų. Vilnius: Mokslas. pp. 13−14.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+kalbos+istorija.+II%3A+Iki+pirm%C5%B3j%C5%B3+ra%C5%A1t%C5%B3&rft.place=Vilnius&rft.pages=13%E2%88%9214&rft.pub=Mokslas&rft.date=1987&rft.aulast=Zinkevi%C4%8Dius&rft.aufirst=Z.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-16"><a href="#cite_ref-16">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFKaraliūnas1995" class="citation journal cs1">Karaliūnas, S. (1995). „Lietuvos vardo kilme“. Lietuviu kalbotyros klausimai. 35: 55−91. <a href="/wiki/ISSN_(identifier)" class="mw-redirect" title="ISSN (identifier)">ISSN</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.worldcat.org/issn/0130-0172">0130-0172</a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.jtitle=Lietuviu+kalbotyros+klausimai&rft.atitle=Lietuvos+vardo+kilme&rft.volume=35&rft.pages=55%E2%88%9291&rft.date=1995&rft.issn=0130-0172&rft.aulast=Karali%C5%ABnas&rft.aufirst=S.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-17"><a href="#cite_ref-17">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFKaraliūnas" class="citation journal cs1">Karaliūnas, S. (1998, vasario 14). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20160805093401/http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3">„Lietuvos vardo ir valstybingumo ištakos“</a>. Voruta: Lietuvos istorijos laikraštis. 7(337). <a href="/wiki/ISSN_(identifier)" class="mw-redirect" title="ISSN (identifier)">ISSN</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.worldcat.org/issn/1392-0677">1392-0677</a>. Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3">originalas</a> 2016-08-05. Nuoroda tikrinta 2019-05-29.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.jtitle=Voruta%3A+Lietuvos+istorijos+laikra%C5%A1tis&rft.atitle=Lietuvos+vardo+ir+valstybingumo+i%C5%A1takos&rft.volume=7%28337%29&rft.issn=1392-0677&rft.aulast=Karali%C5%ABnas&rft.aufirst=S.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.vartiklis.lt%2Fvoruta%2Ftekstai%2Flietuva.htm%233&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_journal" title="Šablonas:Cite journal">cite journal</a>}}</code>: Patikrinkite date reikšmes: <code class="cs1-code">|date=</code> (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-18"><a href="#cite_ref-18">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFДини2002" class="citation book cs1">Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. p. 203. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-94282-046-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-94282-046-5"><bdi>5-94282-046-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=203&rft.pub=%D0%9E%D0%93%D0%98&rft.date=2002&rft.isbn=5-94282-046-5&rft.aulast=%D0%94%D0%B8%D0%BD%D0%B8&rft.aufirst=%D0%9F.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-ЯМ94-19">↑ <a href="#cite_ref-ЯМ94_19-0">19,0</a> <a href="#cite_ref-ЯМ94_19-1">19,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык“. Балтийские языки. Языки мира. М.: Academia. p. 94. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=94&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-20"><a href="#cite_ref-20">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20141027224238/http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf">„Ludność. Stan i struktura demograficzno-społeczna“</a> (PDF). Główny Urząd Statystyczny. Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf">originalas</a> (pdf) 2014-10-27.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Ludno%C5%9B%C4%87.+Stan+i+struktura+demograficzno-spo%C5%82eczna&rft.pub=G%C5%82%C3%B3wny+Urz%C4%85d+Statystyczny&rft_id=http%3A%2F%2Fstat.gov.pl%2Fcps%2Frde%2Fxbcr%2Fgus%2FLUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-21"><a href="#cite_ref-21">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFНациональный_статистический_комитет_Республики_Беларусь" class="citation web cs1">Национальный статистический комитет Республики Беларусь. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20171009183758/http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf">„Данные переписи 2009 года. Население по национальности и родному языку“</a> (PDF). Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf">originalas</a> (PDF) 2017-10-09.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=%D0%94%D0%B0%D0%BD%D0%BD%D1%8B%D0%B5+%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BF%D0%B8%D1%81%D0%B8+2009+%D0%B3%D0%BE%D0%B4%D0%B0.+%D0%9D%D0%B0%D1%81%D0%B5%D0%BB%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D0%BF%D0%BE+%D0%BD%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B0%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%B8+%D0%B8+%D1%80%D0%BE%D0%B4%D0%BD%D0%BE%D0%BC%D1%83+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D1%83&rft.au=%D0%9D%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B0%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D1%8B%D0%B9+%D1%81%D1%82%D0%B0%D1%82%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D0%BA%D0%BE%D0%BC%D0%B8%D1%82%D0%B5%D1%82+%D0%A0%D0%B5%D1%81%D0%BF%D1%83%D0%B1%D0%BB%D0%B8%D0%BA%D0%B8+%D0%91%D0%B5%D0%BB%D0%B0%D1%80%D1%83%D1%81%D1%8C&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.belstat.gov.by%2Fuploads%2Ffile%2FGU_demogr%2F5.8-0.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-22"><a href="#cite_ref-22">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFНациональный_статистический_комитет_Республики_Беларусь" class="citation web cs1">Национальный статистический комитет Республики Беларусь. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20210113092028/https://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf">„Данные переписи 2009 года. Население по национальности и языку, на котором обычно разговаривает дома:“</a> (PDF). Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf">originalas</a> (PDF) 2021-01-13.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=%D0%94%D0%B0%D0%BD%D0%BD%D1%8B%D0%B5+%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BF%D0%B8%D1%81%D0%B8+2009+%D0%B3%D0%BE%D0%B4%D0%B0.+%D0%9D%D0%B0%D1%81%D0%B5%D0%BB%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D0%BF%D0%BE+%D0%BD%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B0%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%B8+%D0%B8+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D1%83%2C+%D0%BD%D0%B0+%D0%BA%D0%BE%D1%82%D0%BE%D1%80%D0%BE%D0%BC+%D0%BE%D0%B1%D1%8B%D1%87%D0%BD%D0%BE+%D1%80%D0%B0%D0%B7%D0%B3%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D1%80%D0%B8%D0%B2%D0%B0%D0%B5%D1%82+%D0%B4%D0%BE%D0%BC%D0%B0%3A&rft.au=%D0%9D%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B0%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D1%8B%D0%B9+%D1%81%D1%82%D0%B0%D1%82%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D0%BA%D0%BE%D0%BC%D0%B8%D1%82%D0%B5%D1%82+%D0%A0%D0%B5%D1%81%D0%BF%D1%83%D0%B1%D0%BB%D0%B8%D0%BA%D0%B8+%D0%91%D0%B5%D0%BB%D0%B0%D1%80%D1%83%D1%81%D1%8C&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.belstat.gov.by%2Fuploads%2Ffile%2FGU_demogr%2F5.9-0.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-23"><a href="#cite_ref-23">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20211006173252/http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls">„Итоги Всероссийской переписи населения 2010. Распространение языков“</a>. Федеральная служба государственной статистики. 2001—2015. Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls">originalas</a> 2021-10-06. Nuoroda tikrinta 2019-05-29.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=%D0%98%D1%82%D0%BE%D0%B3%D0%B8+%D0%92%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%BE%D1%81%D1%81%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BF%D0%B8%D1%81%D0%B8+%D0%BD%D0%B0%D1%81%D0%B5%D0%BB%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D1%8F+2010.+%D0%A0%D0%B0%D1%81%D0%BF%D1%80%D0%BE%D1%81%D1%82%D1%80%D0%B0%D0%BD%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2&rft.pub=%D0%A4%D0%B5%D0%B4%D0%B5%D1%80%D0%B0%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%B0%D1%8F+%D1%81%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B1%D0%B0+%D0%B3%D0%BE%D1%81%D1%83%D0%B4%D0%B0%D1%80%D1%81%D1%82%D0%B2%D0%B5%D0%BD%D0%BD%D0%BE%D0%B9+%D1%81%D1%82%D0%B0%D1%82%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B8%D0%BA%D0%B8&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.gks.ru%2Ffree_doc%2Fnew_site%2Fpopulation%2Fdemo%2Fper-itog%2Ftab6.xls&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_web" title="Šablonas:Cite web">cite web</a>}}</code>: Patikrinkite date reikšmes: <code class="cs1-code">|date=</code> (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-24"><a href="#cite_ref-24">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a rel="nofollow" class="external text" href="http://2001.ukrcensus.gov.ua/rus/results/nationality_population/nationality_popul1/select_51/?botton=cens_db&box=5.1W&k_t=00&p=50&rz=1_1&rz_b=2_1%20&n_page=3">„Всеукраинская перепись населения 2001. Распределение населения по национальности и родному языку“</a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=%D0%92%D1%81%D0%B5%D1%83%D0%BA%D1%80%D0%B0%D0%B8%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F+%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BF%D0%B8%D1%81%D1%8C+%D0%BD%D0%B0%D1%81%D0%B5%D0%BB%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D1%8F+2001.+%D0%A0%D0%B0%D1%81%D0%BF%D1%80%D0%B5%D0%B4%D0%B5%D0%BB%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D0%BD%D0%B0%D1%81%D0%B5%D0%BB%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D1%8F+%D0%BF%D0%BE+%D0%BD%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B0%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%B8+%D0%B8+%D1%80%D0%BE%D0%B4%D0%BD%D0%BE%D0%BC%D1%83+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D1%83&rft_id=http%3A%2F%2F2001.ukrcensus.gov.ua%2Frus%2Fresults%2Fnationality_population%2Fnationality_popul1%2Fselect_51%2F%3Fbotton%3Dcens_db%26box%3D5.1W%26k_t%3D00%26p%3D50%26rz%3D1_1%26rz_b%3D2_1%2520%26n_page%3D3&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-25"><a href="#cite_ref-25">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a rel="nofollow" class="external text" href="http://data.csb.gov.lv/pxweb/lv/tautassk_11/tautassk_11__tsk2011/TSG11-071.px/table/tableViewLayout1/?rxid=990536db-b060-4ba6-897a-64072e428807">„Tautas skaitīšana 2011. TSG11-071. Pastāvīgo Iedzīvotāju Tautību Sadalījums Pa Statistikajiem Reģioniem, Republikas Pilsētām Un Novadiem Pēc Mājās Pārsvarā Lietotās Valodas 2011. Gada 1 Martā. Skatīt tabulu“</a>. Centrālās statistikas pārvaldes datubāzes.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Tautas+skait%C4%AB%C5%A1ana+2011.+TSG11-071.+Past%C4%81v%C4%ABgo+Iedz%C4%ABvot%C4%81ju+Taut%C4%ABbu+Sadal%C4%ABjums+Pa+Statistikajiem+Re%C4%A3ioniem%2C+Republikas+Pils%C4%93t%C4%81m+Un+Novadiem+P%C4%93c+M%C4%81j%C4%81s+P%C4%81rsvar%C4%81+Lietot%C4%81s+Valodas+2011.+Gada+1+Mart%C4%81.+Skat%C4%ABt+tabulu&rft.pub=Centr%C4%81l%C4%81s+statistikas+p%C4%81rvaldes+datub%C4%81zes&rft_id=http%3A%2F%2Fdata.csb.gov.lv%2Fpxweb%2Flv%2Ftautassk_11%2Ftautassk_11__tsk2011%2FTSG11-071.px%2Ftable%2FtableViewLayout1%2F%3Frxid%3D990536db-b060-4ba6-897a-64072e428807&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"><a href="/wiki/Vikipedija:I%C5%A1orin%C4%97s_nuorodos" title="Vikipedija:Išorinės nuorodos">[neveikianti nuoroda]</a> </li> <li id="cite_note-26"><a href="#cite_ref-26">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.census.gov/hhes/socdemo/language/data/other/detailed-lang-tables.xls">„Detailed Languages Spoken at Home and Ability to Speak English for the Population 5 Years and Over for the United States: 2006-2008“</a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Detailed+Languages+Spoken+at+Home+and+Ability+to+Speak+English+for+the+Population+5+Years+and+Over+for+the+United+States%3A+2006-2008&rft_id=https%3A%2F%2Fwww.census.gov%2Fhhes%2Fsocdemo%2Flanguage%2Fdata%2Fother%2Fdetailed-lang-tables.xls&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-27"><a href="#cite_ref-27">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www12.statcan.gc.ca/census-recensement/2011/dp-pd/tbt-tt/Rp-eng.cfm?LANG=E&APATH=3&DETAIL=0&DIM=0&FL=A&FREE=0&GC=0&GID=0&GK=0&GRP=0&PID=103251&PRID=0&PTYPE=101955&S=0&SHOWALL=0&SUB=0&Temporal=2011&THEME=90&VID=0&VNAMEE=&VNAMEF=">„2011 Census of Canada“</a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=2011+Census+of+Canada&rft_id=http%3A%2F%2Fwww12.statcan.gc.ca%2Fcensus-recensement%2F2011%2Fdp-pd%2Ftbt-tt%2FRp-eng.cfm%3FLANG%3DE%26APATH%3D3%26DETAIL%3D0%26DIM%3D0%26FL%3DA%26FREE%3D0%26GC%3D0%26GID%3D0%26GK%3D0%26GRP%3D0%26PID%3D103251%26PRID%3D0%26PTYPE%3D101955%26S%3D0%26SHOWALL%3D0%26SUB%3D0%26Temporal%3D2011%26THEME%3D90%26VID%3D0%26VNAMEE%3D%26VNAMEF%3D&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-28"><a href="#cite_ref-28">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.ethnologue.com/language/lit">„Lithuanian“</a>. Nuoroda tikrinta 2019-05-22.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Lithuanian&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.ethnologue.com%2Flanguage%2Flit&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-29"><a href="#cite_ref-29">↑</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f">2011 m. surašymas. Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą. 5,6 lentelės</a> </li> <li id="cite_note-30"><a href="#cite_ref-30">↑</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv+pagal+i%C5%A1silavinima_ir_kalbu_mokejima.pdf/b75c5e7a-e733-48fa-95e4-83d485c6726a">2011 m. surašymas. Gyventojai pagal išsilavinimą ir kalbų mokėjimą. 10 lentelė. Gyventojai pagal mokamas užsienio kalbas ir amžiaus grupes</a> </li> <li id="cite_note-31"><a href="#cite_ref-31">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFАнаньева2004" class="citation book cs1">Ананьева, Н. Е. (2004). История и диалектология польского языка (2-е изд., испр. leid.). М.: УРСС. pp. 103–108. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-5-397-00628-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-5-397-00628-6"><bdi>978-5-397-00628-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%98%D1%81%D1%82%D0%BE%D1%80%D0%B8%D1%8F+%D0%B8+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%82%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%8F+%D0%BF%D0%BE%D0%BB%D1%8C%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=103-108&rft.edition=2-%D0%B5+%D0%B8%D0%B7%D0%B4.%2C+%D0%B8%D1%81%D0%BF%D1%80.&rft.pub=%D0%A3%D0%A0%D0%A1%D0%A1&rft.date=2004&rft.isbn=978-5-397-00628-6&rft.aulast=%D0%90%D0%BD%D0%B0%D0%BD%D1%8C%D0%B5%D0%B2%D0%B0&rft.aufirst=%D0%9D.+%D0%95.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-32"><a href="#cite_ref-32">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFДини2002" class="citation book cs1">Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. pp. 411–414. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-94282-046-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-94282-046-5"><bdi>5-94282-046-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=411-414&rft.pub=%D0%9E%D0%93%D0%98&rft.date=2002&rft.isbn=5-94282-046-5&rft.aulast=%D0%94%D0%B8%D0%BD%D0%B8&rft.aufirst=%D0%9F.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-33"><a href="#cite_ref-33">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 149–150. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=149-150&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-34"><a href="#cite_ref-34">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSmoczyński1986" class="citation book cs1">Smoczyński, W. (1986). „Języki bałtyckie“. Języki indoeuropejskie. Warszawa: PWN. p. 865.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=J%C4%99zyki+ba%C5%82tyckie&rft.btitle=J%C4%99zyki+indoeuropejskie&rft.place=Warszawa&rft.pages=865&rft.pub=PWN&rft.date=1986&rft.aulast=Smoczy%C5%84ski&rft.aufirst=W.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-35"><a href="#cite_ref-35">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSmoczyński1986" class="citation book cs1">Smoczyński, W. (1986). „Języki bałtyckie“. Języki indoeuropejskie. Warszawa: PWN. pp. 864–865.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=J%C4%99zyki+ba%C5%82tyckie&rft.btitle=J%C4%99zyki+indoeuropejskie&rft.place=Warszawa&rft.pages=864-865&rft.pub=PWN&rft.date=1986&rft.aulast=Smoczy%C5%84ski&rft.aufirst=W.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-36"><a href="#cite_ref-36">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFZinkevičius1994" class="citation book cs1">Zinkevičius, Z. (1994). Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. p. 28. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-420-00778-9" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-420-00778-9"><bdi>5-420-00778-9</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+kalbos+dialektologija&rft.place=Vilnius&rft.pages=28&rft.pub=Mokslo+ir+enciklopedij%C5%B3+leidykla&rft.date=1994&rft.isbn=5-420-00778-9&rft.aulast=Zinkevi%C4%8Dius&rft.aufirst=Z.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-37"><a href="#cite_ref-37">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFZinkevičius1994" class="citation book cs1">Zinkevičius, Z. (1994). Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. pp. 80–81. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-420-00778-9" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-420-00778-9"><bdi>5-420-00778-9</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+kalbos+dialektologija&rft.place=Vilnius&rft.pages=80-81&rft.pub=Mokslo+ir+enciklopedij%C5%B3+leidykla&rft.date=1994&rft.isbn=5-420-00778-9&rft.aulast=Zinkevi%C4%8Dius&rft.aufirst=Z.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-ЯМ95-38">↑ <a href="#cite_ref-ЯМ95_38-0">38,0</a> <a href="#cite_ref-ЯМ95_38-1">38,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 95. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=95&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-39"><a href="#cite_ref-39">↑</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/853">Sigitas Narbutas, Zigmas Zinkevičius. Lietuviškos glosos 1501 m. mišiole</a> </li> <li id="cite_note-Дини369-40">↑ <a href="#cite_ref-Дини369_40-0">40,0</a> <a href="#cite_ref-Дини369_40-1">40,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFДини2002" class="citation book cs1">Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. p. 369. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-94282-046-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-94282-046-5"><bdi>5-94282-046-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=369&rft.pub=%D0%9E%D0%93%D0%98&rft.date=2002&rft.isbn=5-94282-046-5&rft.aulast=%D0%94%D0%B8%D0%BD%D0%B8&rft.aufirst=%D0%9F.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-41"><a href="#cite_ref-41">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFOtrębski1958" class="citation book cs1">Otrębski, J. (1958). Gramatyka języka litewskiego. I. Warszawa: PWN. pp. 61–62.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Gramatyka+j%C4%99zyka+litewskiego&rft.place=Warszawa&rft.pages=61-62&rft.pub=PWN&rft.date=1958&rft.aulast=Otr%C4%99bski&rft.aufirst=J.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-42"><a href="#cite_ref-42">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFMathiassen1996" class="citation book cs1">Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. pp. 23–24. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/0-89357-267-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/0-89357-267-5"><bdi>0-89357-267-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+Short+Grammar+of+Lithuanian&rft.place=Columbus&rft.pages=23-24&rft.pub=Slavica+Publishers%2C+Inc.&rft.date=1996&rft.isbn=0-89357-267-5&rft.aulast=Mathiassen&rft.aufirst=T.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-stat-43"><a href="#cite_ref-stat_43-0">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSkirmantas1997" class="citation journal cs1">Skirmantas, P (1997). „Raidžių dažnumas <a href="/wiki/Bendrin%C4%97_kalba" title="Bendrinė kalba">bendrinės</a> lietuvių kalbos rišliuose tekstuose“. Kalbotyra. 46 (1): 81–96. <a href="/wiki/ISSN_(identifier)" class="mw-redirect" title="ISSN (identifier)">ISSN</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.worldcat.org/issn/1392-1517">1392-1517</a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.jtitle=Kalbotyra&rft.atitle=Raid%C5%BEi%C5%B3+da%C5%BEnumas+bendrin%C4%97s+lietuvi%C5%B3+kalbos+ri%C5%A1liuose+tekstuose&rft.volume=46&rft.issue=1&rft.pages=81-96&rft.date=1997&rft.issn=1392-1517&rft.aulast=Skirmantas&rft.aufirst=P&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-44"><a href="#cite_ref-44">↑</a> <a href="/wiki/Zigmas_Zinkevi%C4%8Dius" title="Zigmas Zinkevičius">Zigmas Zinkevičius</a>. Lietuvių tautos kilmė. — 2005 — p. 230 </li> <li id="cite_note-bumblauskas_sen_liet_ist-45"><a href="#cite_ref-bumblauskas_sen_liet_ist_45-0">↑</a> <a href="/wiki/Alfredas_Bumblauskas" title="Alfredas Bumblauskas">Alfredas Bumblauskas</a>. Senosios Lietuvos istorija, 1009—1795. — Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. — <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/9986830893" class="internal mw-magiclink-isbn">ISBN 9986-830-89-3</a> </li> <li id="cite_note-46"><a href="#cite_ref-46">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFZinkevičius1987" class="citation book cs1">Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija.Iki pirmųjų raštų. II. Vilnius: „Mokslas“. p. 61. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/-004" title="Specialus:Knygų šaltiniai/-004"><bdi>-004</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+kalbos+istorija.Iki+pirm%C5%B3j%C5%B3+ra%C5%A1t%C5%B3.+II&rft.place=Vilnius&rft.pages=61&rft.pub=%E2%80%9EMokslas%E2%80%9C&rft.date=1987&rft.aulast=Zinkevi%C4%8Dius&rft.aufirst=Z.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_book" title="Šablonas:Cite book">cite book</a>}}</code>: Patikrinkite <code class="cs1-code">|isbn=</code> reikšmę: length (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-47"><a href="#cite_ref-47">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFZinkevičius1987" class="citation book cs1">Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija.Iki pirmųjų raštų. II. Vilnius: „Mokslas“. p. 59. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/-004" title="Specialus:Knygų šaltiniai/-004"><bdi>-004</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+kalbos+istorija.Iki+pirm%C5%B3j%C5%B3+ra%C5%A1t%C5%B3.+II&rft.place=Vilnius&rft.pages=59&rft.pub=%E2%80%9EMokslas%E2%80%9C&rft.date=1987&rft.aulast=Zinkevi%C4%8Dius&rft.aufirst=Z.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_book" title="Šablonas:Cite book">cite book</a>}}</code>: Patikrinkite <code class="cs1-code">|isbn=</code> reikšmę: length (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-48"><a href="#cite_ref-48">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFДини2002" class="citation book cs1">Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. p. 195. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-94282-046-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-94282-046-5"><bdi>5-94282-046-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=195&rft.pub=%D0%9E%D0%93%D0%98&rft.date=2002&rft.isbn=5-94282-046-5&rft.aulast=%D0%94%D0%B8%D0%BD%D0%B8&rft.aufirst=%D0%9F.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-49"><a href="#cite_ref-49">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFPetit2010" class="citation book cs1">Petit, D. (2010). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti">Untersuchengen zu den baltischen Sprachen</a>. Leiden — Boston: Brill. pp. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n33">26</a>. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-90-04-17836-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-90-04-17836-6"><bdi>978-90-04-17836-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Untersuchengen+zu+den+baltischen+Sprachen&rft.place=Leiden%C2%A0%E2%80%94+Boston&rft.pages=26&rft.pub=Brill&rft.date=2010&rft.isbn=978-90-04-17836-6&rft.aulast=Petit&rft.aufirst=D.&rft_id=https%3A%2F%2Farchive.org%2Fdetails%2Funtersuchungenzu00peti&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_book" title="Šablonas:Cite book">cite book</a>}}</code>: no-break space character in <code class="cs1-code">|location=</code> at position 7 (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-50"><a href="#cite_ref-50">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSmoczyński1986" class="citation book cs1">Smoczyński, W. (1986). „Języki bałtyckie“. Języki indoeuropejskie. Warszawa: PWN. p. 846.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=J%C4%99zyki+ba%C5%82tyckie&rft.btitle=J%C4%99zyki+indoeuropejskie&rft.place=Warszawa&rft.pages=846&rft.pub=PWN&rft.date=1986&rft.aulast=Smoczy%C5%84ski&rft.aufirst=W.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-51"><a href="#cite_ref-51">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSmoczyński1986" class="citation book cs1">Smoczyński, W. (1986). „Języki bałtyckie“. Języki indoeuropejskie. Warszawa: PWN. pp. 845–847.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=J%C4%99zyki+ba%C5%82tyckie&rft.btitle=J%C4%99zyki+indoeuropejskie&rft.place=Warszawa&rft.pages=845-847&rft.pub=PWN&rft.date=1986&rft.aulast=Smoczy%C5%84ski&rft.aufirst=W.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-52"><a href="#cite_ref-52">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFBičovský2009" class="citation book cs1">Bičovský, J. (2009). Vademecum starými indoevropskými jazyky. Praha: Nakladatelství Univerzity Karlovy. p. 164. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-7308-287-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-7308-287-1"><bdi>978-80-7308-287-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Vademecum+star%C3%BDmi+indoevropsk%C3%BDmi+jazyky&rft.place=Praha&rft.pages=164&rft.pub=Nakladatelstv%C3%AD+Univerzity+Karlovy&rft.date=2009&rft.isbn=978-80-7308-287-1&rft.aulast=Bi%C4%8Dovsk%C3%BD&rft.aufirst=J.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-53"><a href="#cite_ref-53">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFR._Kliukienė,_redaktorė_T._Paulauskytė" class="citation web cs1">R. Kliukienė, redaktorė T. Paulauskytė (2009-12-02, red. 2018-08-27). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.vle.lt/straipsnis/nosiniai-balsiai/">„Nosiniai balsiai“</a>. <a href="/wiki/VLE" class="mw-redirect" title="VLE">VLE</a>. Nuoroda tikrinta 2022-05-27.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Nosiniai+balsiai&rft.pub=VLE&rft.au=R.+Kliukien%C4%97%2C+redaktor%C4%97+T.+Paulauskyt%C4%97&rft_id=https%3A%2F%2Fwww.vle.lt%2Fstraipsnis%2Fnosiniai-balsiai%2F&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_web" title="Šablonas:Cite web">cite web</a>}}</code>: Patikrinkite date reikšmes: <code class="cs1-code">|date=</code> (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-54"><a href="#cite_ref-54">↑</a> Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. — Vilnius: Mokslas, 1979 </li> <li id="cite_note-55"><a href="#cite_ref-55">↑</a> Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVIIa. — Vilnius: Mintis, 1967 </li> <li id="cite_note-56"><a href="#cite_ref-56">↑</a> Jonas Palionis. Lietuvių rašomosios kalbos istorija. — Vilnius: „Mokslo ir enciklopedijų leidykla“, 1995 </li> <li id="cite_note-57"><a href="#cite_ref-57">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгинаТ._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">БулыгинаТ. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык“. Балтийские языки. Языки мира. М.: Academia. pp. 149–150. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=149-150&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-58"><a href="#cite_ref-58">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFДини2002" class="citation book cs1">Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. p. 367. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-94282-046-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-94282-046-5"><bdi>5-94282-046-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=367&rft.pub=%D0%9E%D0%93%D0%98&rft.date=2002&rft.isbn=5-94282-046-5&rft.aulast=%D0%94%D0%B8%D0%BD%D0%B8&rft.aufirst=%D0%9F.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-59"><a href="#cite_ref-59">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFZinkevičius1988" class="citation book cs1">Zinkevičius, Z. (1988). Lietuvių kalbos istorija III. Senųjų raštų kalba. Vilnius: Mokslas. pp. 238–239. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-420-00102-0" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-420-00102-0"><bdi>5-420-00102-0</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+kalbos+istorija+III.+Sen%C5%B3j%C5%B3+ra%C5%A1t%C5%B3+kalba&rft.place=Vilnius&rft.pages=238-239&rft.pub=Mokslas&rft.date=1988&rft.isbn=5-420-00102-0&rft.aulast=Zinkevi%C4%8Dius&rft.aufirst=Z.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-60"><a href="#cite_ref-60">↑</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai">Nuskaitytas 1547 m. leidimo M. Mažvydo katekizmas</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20170222205154/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai">Archyvuota kopija</a> 2017-02-22 iš <a href="/wiki/Wayback_Machine" title="Wayback Machine">Wayback Machine</a> projekto. – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis </li> <li id="cite_note-Z._Zinkevičius_1988-61">↑ <a href="#cite_ref-Z._Zinkevičius_1988_61-0">61,0</a> <a href="#cite_ref-Z._Zinkevičius_1988_61-1">61,1</a> Z. Zinkevičius, Lietuvių kalbos istorija III, Senųjų raštų kalba, 1988. </li> <li id="cite_note-bre-62">↑ <a href="#cite_ref-bre_62-0">62,0</a> <a href="#cite_ref-bre_62-1">62,1</a> <a href="#cite_ref-bre_62-2">62,2</a> <a href="#cite_ref-bre_62-3">62,3</a> <a href="#cite_ref-bre_62-4">62,4</a> <a href="#cite_ref-bre_62-5">62,5</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFАндронов2010" class="citation book cs1">Андронов, А. В. (2010). „Литовский язык“. In Председатель Науч.-ред. совета Ю. С. Осипов. Отв. ред. С. Л. Кравец (red.). Большая Российская энциклопедия. 17. Лас-Тунас — Ломонос. М.: Большая Российская энциклопедия. pp. 650–652.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA&rft.btitle=%D0%91%D0%BE%D0%BB%D1%8C%D1%88%D0%B0%D1%8F+%D0%A0%D0%BE%D1%81%D1%81%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F+%D1%8D%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%BA%D0%BB%D0%BE%D0%BF%D0%B5%D0%B4%D0%B8%D1%8F&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=650-652&rft.pub=%D0%91%D0%BE%D0%BB%D1%8C%D1%88%D0%B0%D1%8F+%D0%A0%D0%BE%D1%81%D1%81%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F+%D1%8D%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%BA%D0%BB%D0%BE%D0%BF%D0%B5%D0%B4%D0%B8%D1%8F&rft.date=2010&rft.aulast=%D0%90%D0%BD%D0%B4%D1%80%D0%BE%D0%BD%D0%BE%D0%B2&rft.aufirst=%D0%90.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-63"><a href="#cite_ref-63">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFKabelka1982" class="citation book cs1">Kabelka, J. (1982). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982">Baltų filologijos įvadas</a>. Vilnius: Mokslas. pp. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/121">121</a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Balt%C5%B3+filologijos+%C4%AFvadas&rft.place=Vilnius&rft.pages=121&rft.pub=Mokslas&rft.date=1982&rft.aulast=Kabelka&rft.aufirst=J.&rft_id=https%3A%2F%2Farchive.org%2Fdetails%2Fkabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-64"><a href="#cite_ref-64">↑</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai">Nuskaitytas Mikalojaus Daukšos 1595 m. leidimo katekizmas</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20170302025851/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai">Archyvuota kopija</a> 2017-03-02 iš <a href="/wiki/Wayback_Machine" title="Wayback Machine">Wayback Machine</a> projekto. – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis </li> <li id="cite_note-65"><a href="#cite_ref-65">↑</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai">Nuskaitytas 1642 m. leidimo K. Sirvydo žodynas</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20190129183318/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai">Archyvuota kopija</a> 2019-01-29 iš <a href="/wiki/Wayback_Machine" title="Wayback Machine">Wayback Machine</a> projekto. – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis </li> <li id="cite_note-66"><a href="#cite_ref-66">↑</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai">Nuskaitytas 1653 m. leidimo D. Kleino gramatikos vadovėlis</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20190129183323/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai">Archyvuota kopija</a> 2019-01-29 iš <a href="/wiki/Wayback_Machine" title="Wayback Machine">Wayback Machine</a> projekto. – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis </li> <li id="cite_note-67"><a href="#cite_ref-67">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFДини2002" class="citation book cs1">Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. pp. 323–324. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-94282-046-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-94282-046-5"><bdi>5-94282-046-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=323-324&rft.pub=%D0%9E%D0%93%D0%98&rft.date=2002&rft.isbn=5-94282-046-5&rft.aulast=%D0%94%D0%B8%D0%BD%D0%B8&rft.aufirst=%D0%9F.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-68"><a href="#cite_ref-68">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 149–150. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=149-150&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-vle-69"><a href="#cite_ref-vle_69-0">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFZ._Zinkevičius" class="citation web cs1"><a href="/wiki/Zigmas_Zinkevi%C4%8Dius" title="Zigmas Zinkevičius">Z. Zinkevičius</a> (2018-05-02, red. 2021-06-02). T. Paulauskytė (red.). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-rasomoji-kalba/">„Lietuvių rašomoji kalba“</a>. <a href="/wiki/VLE" class="mw-redirect" title="VLE">VLE</a>. Nuoroda tikrinta 2024-11-04.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+ra%C5%A1omoji+kalba&rft.pub=VLE&rft.au=Z.+Zinkevi%C4%8Dius&rft_id=https%3A%2F%2Fwww.vle.lt%2Fstraipsnis%2Flietuviu-rasomoji-kalba%2F&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_web" title="Šablonas:Cite web">cite web</a>}}</code>: Patikrinkite date reikšmes: <code class="cs1-code">|date=</code> (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-70"><a href="#cite_ref-70">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFДини2002" class="citation book cs1">Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. p. 364. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-94282-046-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-94282-046-5"><bdi>5-94282-046-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=364&rft.pub=%D0%9E%D0%93%D0%98&rft.date=2002&rft.isbn=5-94282-046-5&rft.aulast=%D0%94%D0%B8%D0%BD%D0%B8&rft.aufirst=%D0%9F.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-71"><a href="#cite_ref-71">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFOtrębski1958" class="citation book cs1">Otrębski, J. (1958). Gramatyka języka litewskiego. I. Warszawa: PWN. p. 57.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Gramatyka+j%C4%99zyka+litewskiego&rft.place=Warszawa&rft.pages=57&rft.pub=PWN&rft.date=1958&rft.aulast=Otr%C4%99bski&rft.aufirst=J.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-72"><a href="#cite_ref-72">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFНеру1955" class="citation book cs1">Неру, Д. (1955). Перевод с английского; переводчики: В. В. Исакович, Д. Э. Кунина, И. С. Кливанская, В. Н. Павлов; редактор перевода В. Н. Мачавариани (red.). Открытие Индии (The Discovery of India). М.: Издательство иностранной литературы. p. 175.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%9E%D1%82%D0%BA%D1%80%D1%8B%D1%82%D0%B8%D0%B5+%D0%98%D0%BD%D0%B4%D0%B8%D0%B8+%28The+Discovery+of+India%29&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=175&rft.pub=%D0%98%D0%B7%D0%B4%D0%B0%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D1%81%D1%82%D0%B2%D0%BE+%D0%B8%D0%BD%D0%BE%D1%81%D1%82%D1%80%D0%B0%D0%BD%D0%BD%D0%BE%D0%B9+%D0%BB%D0%B8%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%82%D1%83%D1%80%D1%8B&rft.date=1955&rft.aulast=%D0%9D%D0%B5%D1%80%D1%83&rft.aufirst=%D0%94.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"><code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_book" title="Šablonas:Cite book">cite book</a>}}</code>: CS1 priežiūra: multiple names: editors list (<a href="/wiki/Kategorija:CS1_prie%C5%BEi%C5%ABra:_multiple_names:_editors_list" title="Kategorija:CS1 priežiūra: multiple names: editors list">link</a>) </li> <li id="cite_note-Sov-73">↑ <a href="#cite_ref-Sov_73-0">73,0</a> <a href="#cite_ref-Sov_73-1">73,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFB._Abraitienė,_T._Adomonis,_A._Aleksiūnas_ir_kt._Vyr._red._J._Zinkus1982" class="citation book cs1">B. Abraitienė, T. Adomonis, A. Aleksiūnas ir kt. Vyr. red. J. Zinkus, red. (1982). „Lietuvių kalba“. Tarybų Lietuva. Vilnius: Mokslas. pp. 206–212.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=Lietuvi%C5%B3+kalba&rft.btitle=Taryb%C5%B3+Lietuva&rft.place=Vilnius&rft.pages=206-212&rft.pub=Mokslas&rft.date=1982&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"><code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_book" title="Šablonas:Cite book">cite book</a>}}</code>: CS1 priežiūra: multiple names: editors list (<a href="/wiki/Kategorija:CS1_prie%C5%BEi%C5%ABra:_multiple_names:_editors_list" title="Kategorija:CS1 priežiūra: multiple names: editors list">link</a>) </li> <li id="cite_note-74"><a href="#cite_ref-74">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFДини2002" class="citation book cs1">Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. p. 376. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-94282-046-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-94282-046-5"><bdi>5-94282-046-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=376&rft.pub=%D0%9E%D0%93%D0%98&rft.date=2002&rft.isbn=5-94282-046-5&rft.aulast=%D0%94%D0%B8%D0%BD%D0%B8&rft.aufirst=%D0%9F.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-75"><a href="#cite_ref-75">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFOtrębski1958" class="citation book cs1">Otrębski, J. (1958). Gramatyka języka litewskiego. I. Warszawa: PWN. pp. 59–60.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Gramatyka+j%C4%99zyka+litewskiego&rft.place=Warszawa&rft.pages=59-60&rft.pub=PWN&rft.date=1958&rft.aulast=Otr%C4%99bski&rft.aufirst=J.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-76"><a href="#cite_ref-76">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFДини2002" class="citation book cs1">Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. p. 378. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-94282-046-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-94282-046-5"><bdi>5-94282-046-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=378&rft.pub=%D0%9E%D0%93%D0%98&rft.date=2002&rft.isbn=5-94282-046-5&rft.aulast=%D0%94%D0%B8%D0%BD%D0%B8&rft.aufirst=%D0%9F.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-77"><a href="#cite_ref-77">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFДини2002" class="citation book cs1">Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. pp. 386–388. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-94282-046-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-94282-046-5"><bdi>5-94282-046-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=386-388&rft.pub=%D0%9E%D0%93%D0%98&rft.date=2002&rft.isbn=5-94282-046-5&rft.aulast=%D0%94%D0%B8%D0%BD%D0%B8&rft.aufirst=%D0%9F.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-78"><a href="#cite_ref-78">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFДини2002" class="citation book cs1">Дини, П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. pp. 398–399. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-94282-046-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-94282-046-5"><bdi>5-94282-046-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=398-399&rft.pub=%D0%9E%D0%93%D0%98&rft.date=2002&rft.isbn=5-94282-046-5&rft.aulast=%D0%94%D0%B8%D0%BD%D0%B8&rft.aufirst=%D0%9F.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-79"><a href="#cite_ref-79">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFMathiassen1996" class="citation book cs1">Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. pp. 26–27. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/0-89357-267-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/0-89357-267-5"><bdi>0-89357-267-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+Short+Grammar+of+Lithuanian&rft.place=Columbus&rft.pages=26-27&rft.pub=Slavica+Publishers%2C+Inc.&rft.date=1996&rft.isbn=0-89357-267-5&rft.aulast=Mathiassen&rft.aufirst=T.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-ЯМ97-80">↑ <a href="#cite_ref-ЯМ97_80-0">80,0</a> <a href="#cite_ref-ЯМ97_80-1">80,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 97. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=97&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-81"><a href="#cite_ref-81">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a rel="nofollow" class="external text" href="https://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/">„Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa. Lietuvių kalbos garsų ypatybės“</a>. <a href="/wiki/VDU" class="mw-redirect" title="VDU">VDU</a>. Nuoroda tikrinta 2024-08-04.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Mokomoji+tarties+ir+kir%C4%8Diavimo+programa.+Lietuvi%C5%B3+kalbos+gars%C5%B3+ypatyb%C4%97s&rft.pub=VDU&rft_id=https%3A%2F%2Ftartis.vdu.lt%2Ffonetika-ir-tartis%2Figudziu-tobulinimas%2Fgarsu-ypatybes%2F&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-82"><a href="#cite_ref-82">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFMathiassen1996" class="citation book cs1">Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. p. 27. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/0-89357-267-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/0-89357-267-5"><bdi>0-89357-267-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+Short+Grammar+of+Lithuanian&rft.place=Columbus&rft.pages=27&rft.pub=Slavica+Publishers%2C+Inc.&rft.date=1996&rft.isbn=0-89357-267-5&rft.aulast=Mathiassen&rft.aufirst=T.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-83"><a href="#cite_ref-83">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFMathiassen1996" class="citation book cs1">Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. pp. 28–29. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/0-89357-267-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/0-89357-267-5"><bdi>0-89357-267-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+Short+Grammar+of+Lithuanian&rft.place=Columbus&rft.pages=28-29&rft.pub=Slavica+Publishers%2C+Inc.&rft.date=1996&rft.isbn=0-89357-267-5&rft.aulast=Mathiassen&rft.aufirst=T.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-84"><a href="#cite_ref-84">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 102. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=102&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-85"><a href="#cite_ref-85">↑</a> Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 23 </li> <li id="cite_note-86"><a href="#cite_ref-86">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFMathiassen1996" class="citation book cs1">Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. pp. 30–31. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/0-89357-267-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/0-89357-267-5"><bdi>0-89357-267-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+Short+Grammar+of+Lithuanian&rft.place=Columbus&rft.pages=30-31&rft.pub=Slavica+Publishers%2C+Inc.&rft.date=1996&rft.isbn=0-89357-267-5&rft.aulast=Mathiassen&rft.aufirst=T.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-87"><a href="#cite_ref-87">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFMathiassen1996" class="citation book cs1">Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. p. 21. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/0-89357-267-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/0-89357-267-5"><bdi>0-89357-267-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+Short+Grammar+of+Lithuanian&rft.place=Columbus&rft.pages=21&rft.pub=Slavica+Publishers%2C+Inc.&rft.date=1996&rft.isbn=0-89357-267-5&rft.aulast=Mathiassen&rft.aufirst=T.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-88"><a href="#cite_ref-88">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 98. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=98&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-ЯМ100-89">↑ <a href="#cite_ref-ЯМ100_89-0">89,0</a> <a href="#cite_ref-ЯМ100_89-1">89,1</a> <a href="#cite_ref-ЯМ100_89-2">89,2</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 100. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=100&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985-90">↑ <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-0">90,00</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-1">90,01</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-2">90,02</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-3">90,03</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-4">90,04</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-5">90,05</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-6">90,06</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-7">90,07</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-8">90,08</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-9">90,09</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-10">90,10</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-11">90,11</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-12">90,12</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-13">90,13</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-14">90,14</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-15">90,15</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-16">90,16</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-17">90,17</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-18">90,18</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-19">90,19</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-20">90,20</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-21">90,21</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-22">90,22</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-23">90,23</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-24">90,24</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-25">90,25</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-26">90,26</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-27">90,27</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-28">90,28</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-29">90,29</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-30">90,30</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-31">90,31</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-32">90,32</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-33">90,33</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-34">90,34</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-35">90,35</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-36">90,36</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-37">90,37</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-38">90,38</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-39">90,39</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-40">90,40</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-41">90,41</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-42">90,42</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-43">90,43</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-44">90,44</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-45">90,45</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-46">90,46</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-47">90,47</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-48">90,48</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-49">90,49</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-50">90,50</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-51">90,51</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-52">90,52</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-53">90,53</a> <a href="#cite_ref-FOOTNOTEГрамматика_литовского_языка1985_90-54">90,54</a> <a href="#CITEREFГрамматика_литовского_языка1985">Грамматика литовского языка 1985</a>. sfn error: no target: CITEREFГрамматика_литовского_языка1985 (<a href="/w/index.php?title=Kategorija:Harv_and_Sfn_template_errors&action=edit&redlink=1" class="new" title="Kategorija:Harv and Sfn template errors (puslapis neegzistuoja)">help</a>) </li> <li id="cite_note-91"><a href="#cite_ref-91">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFMathiassen1996" class="citation book cs1">Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. p. 33. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/0-89357-267-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/0-89357-267-5"><bdi>0-89357-267-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+Short+Grammar+of+Lithuanian&rft.place=Columbus&rft.pages=33&rft.pub=Slavica+Publishers%2C+Inc.&rft.date=1996&rft.isbn=0-89357-267-5&rft.aulast=Mathiassen&rft.aufirst=T.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-92"><a href="#cite_ref-92">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 98–99. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=98-99&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-93"><a href="#cite_ref-93">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFPetit2010" class="citation book cs1">Petit, D. (2010). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti">Untersuchengen zu den baltischen Sprachen</a>. Leiden — Boston: Brill. pp. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n68">61</a>. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-90-04-17836-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-90-04-17836-6"><bdi>978-90-04-17836-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Untersuchengen+zu+den+baltischen+Sprachen&rft.place=Leiden%C2%A0%E2%80%94+Boston&rft.pages=61&rft.pub=Brill&rft.date=2010&rft.isbn=978-90-04-17836-6&rft.aulast=Petit&rft.aufirst=D.&rft_id=https%3A%2F%2Farchive.org%2Fdetails%2Funtersuchungenzu00peti&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_book" title="Šablonas:Cite book">cite book</a>}}</code>: no-break space character in <code class="cs1-code">|location=</code> at position 7 (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-94"><a href="#cite_ref-94">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFOlander2009" class="citation book cs1">Olander, Th. (2009). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan">Balto-Slavic Accentual Mobility</a>. Berlin-New York: Mouton de Gruyter. pp. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n9">102</a>. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-3-11-020397-4" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-3-11-020397-4"><bdi>978-3-11-020397-4</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Balto-Slavic+Accentual+Mobility&rft.place=Berlin-New+York&rft.pages=102&rft.pub=Mouton+de+Gruyter&rft.date=2009&rft.isbn=978-3-11-020397-4&rft.aulast=Olander&rft.aufirst=Th.&rft_id=https%3A%2F%2Farchive.org%2Fdetails%2Fbaltoslavicaccen00olan&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-95"><a href="#cite_ref-95">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSmoczyński1986" class="citation book cs1">Smoczyński, W. (1986). „Języki bałtyckie“. Języki indoeuropejskie. Warszawa: PWN. p. 848.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=J%C4%99zyki+ba%C5%82tyckie&rft.btitle=J%C4%99zyki+indoeuropejskie&rft.place=Warszawa&rft.pages=848&rft.pub=PWN&rft.date=1986&rft.aulast=Smoczy%C5%84ski&rft.aufirst=W.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-96"><a href="#cite_ref-96">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFVaitkevičiūtė2004" class="citation book cs1">Vaitkevičiūtė, V. (2004). „Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai“. Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas. Kaunas: Šviesa. pp. 21–24. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-430-03796-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-430-03796-6"><bdi>5-430-03796-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=Dvikir%C4%8Diai+ir+trikir%C4%8Diai+%C5%BEod%C5%BEiai&rft.btitle=Bendrin%C4%97s+lietuvi%C5%B3+kalbos+kir%C4%8Diavimas&rft.place=Kaunas&rft.pages=21-24&rft.pub=%C5%A0viesa&rft.date=2004&rft.isbn=5-430-03796-6&rft.aulast=Vaitkevi%C4%8Di%C5%ABt%C4%97&rft.aufirst=V.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-97"><a href="#cite_ref-97">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFZinkevičius1980" class="citation book cs1">Zinkevičius, Z. (1980). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980">Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I</a>. Vilnius: „Mokslas“. pp. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/page/44">44</a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+kalbos+istorin%C4%97+gramatika.+I&rft.place=Vilnius&rft.pages=44&rft.pub=%E2%80%9EMokslas%E2%80%9C&rft.date=1980&rft.aulast=Zinkevi%C4%8Dius&rft.aufirst=Z.&rft_id=https%3A%2F%2Farchive.org%2Fdetails%2Fzinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-98"><a href="#cite_ref-98">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 109. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=109&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-99"><a href="#cite_ref-99">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFVaičiulytė-Romančuk_O.2009" class="citation book cs1">Vaičiulytė-Romančuk O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. p. 19. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-83-89663-09-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-83-89663-09-2"><bdi>978-83-89663-09-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Wyk%C5%82ady+z+gramatyki+opisowej+j%C4%99zyka+litewskiego.+Morfologia&rft.place=Warszawa&rft.pages=19&rft.pub=Wydzia%C5%82+polonistyki+Uniwersytetu+Warszawskiego&rft.date=2009&rft.isbn=978-83-89663-09-2&rft.au=Vai%C4%8Diulyt%C4%97-Roman%C4%8Duk+O.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-100"><a href="#cite_ref-100">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFVaičiulytė-Romančuk2009" class="citation book cs1">Vaičiulytė-Romančuk, O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. pp. 19–20. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-83-89663-09-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-83-89663-09-2"><bdi>978-83-89663-09-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Wyk%C5%82ady+z+gramatyki+opisowej+j%C4%99zyka+litewskiego.+Morfologia&rft.place=Warszawa&rft.pages=19-20&rft.pub=Wydzia%C5%82+polonistyki+Uniwersytetu+Warszawskiego&rft.date=2009&rft.isbn=978-83-89663-09-2&rft.aulast=Vai%C4%8Diulyt%C4%97-Roman%C4%8Duk&rft.aufirst=O.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-101"><a href="#cite_ref-101">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFVaičiulytė-Romančuk2009" class="citation book cs1">Vaičiulytė-Romančuk, O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. p. 81. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-83-89663-09-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-83-89663-09-2"><bdi>978-83-89663-09-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Wyk%C5%82ady+z+gramatyki+opisowej+j%C4%99zyka+litewskiego.+Morfologia&rft.place=Warszawa&rft.pages=81&rft.pub=Wydzia%C5%82+polonistyki+Uniwersytetu+Warszawskiego&rft.date=2009&rft.isbn=978-83-89663-09-2&rft.aulast=Vai%C4%8Diulyt%C4%97-Roman%C4%8Duk&rft.aufirst=O.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-102"><a href="#cite_ref-102">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFBeekes2011" class="citation book cs1">Beekes, R. S. P. (2011). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215">Comparative Indo-European linguistics: an introduction</a>. Amsterdam — Philadelphia: John Benjamin’s Publishing Company. pp. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n182">158</a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Comparative+Indo-European+linguistics%3A+an+introduction&rft.place=Amsterdam+%E2%80%94+Philadelphia&rft.pages=158&rft.pub=John+Benjamin%E2%80%99s+Publishing+Company&rft.date=2011&rft.aulast=Beekes&rft.aufirst=R.+S.+P.&rft_id=https%3A%2F%2Farchive.org%2Fdetails%2Fcomparativeindoe00beek_215&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Mathiassen_42-43-103">↑ <a href="#cite_ref-Mathiassen_42-43_103-0">103,0</a> <a href="#cite_ref-Mathiassen_42-43_103-1">103,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFMathiassen1996" class="citation book cs1">Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. pp. 42–43. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/0-89357-267-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/0-89357-267-5"><bdi>0-89357-267-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+Short+Grammar+of+Lithuanian&rft.place=Columbus&rft.pages=42-43&rft.pub=Slavica+Publishers%2C+Inc.&rft.date=1996&rft.isbn=0-89357-267-5&rft.aulast=Mathiassen&rft.aufirst=T.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Языки_мира137-104">↑ <a href="#cite_ref-Языки_мира137_104-0">104,0</a> <a href="#cite_ref-Языки_мира137_104-1">104,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 137. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=137&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-105"><a href="#cite_ref-105">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFVaičiulytė-Romančuk2009" class="citation book cs1">Vaičiulytė-Romančuk, O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. p. 29. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-83-89663-09-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-83-89663-09-2"><bdi>978-83-89663-09-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Wyk%C5%82ady+z+gramatyki+opisowej+j%C4%99zyka+litewskiego.+Morfologia&rft.place=Warszawa&rft.pages=29&rft.pub=Wydzia%C5%82+polonistyki+Uniwersytetu+Warszawskiego&rft.date=2009&rft.isbn=978-83-89663-09-2&rft.aulast=Vai%C4%8Diulyt%C4%97-Roman%C4%8Duk&rft.aufirst=O.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-autogenerated1-106">↑ <a href="#cite_ref-autogenerated1_106-0">106,0</a> <a href="#cite_ref-autogenerated1_106-1">106,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFVaičiulytė-Romančuk2009" class="citation book cs1">Vaičiulytė-Romančuk, O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. p. 34. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-83-89663-09-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-83-89663-09-2"><bdi>978-83-89663-09-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Wyk%C5%82ady+z+gramatyki+opisowej+j%C4%99zyka+litewskiego.+Morfologia&rft.place=Warszawa&rft.pages=34&rft.pub=Wydzia%C5%82+polonistyki+Uniwersytetu+Warszawskiego&rft.date=2009&rft.isbn=978-83-89663-09-2&rft.aulast=Vai%C4%8Diulyt%C4%97-Roman%C4%8Duk&rft.aufirst=O.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-107"><a href="#cite_ref-107">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFVaičiulytė-Romančuk2009" class="citation book cs1">Vaičiulytė-Romančuk, O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. p. 37. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-83-89663-09-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-83-89663-09-2"><bdi>978-83-89663-09-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Wyk%C5%82ady+z+gramatyki+opisowej+j%C4%99zyka+litewskiego.+Morfologia&rft.place=Warszawa&rft.pages=37&rft.pub=Wydzia%C5%82+polonistyki+Uniwersytetu+Warszawskiego&rft.date=2009&rft.isbn=978-83-89663-09-2&rft.aulast=Vai%C4%8Diulyt%C4%97-Roman%C4%8Duk&rft.aufirst=O.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-108"><a href="#cite_ref-108">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 121–122. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=121-122&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-109"><a href="#cite_ref-109">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 126. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=126&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-110"><a href="#cite_ref-110">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFDini2000" class="citation book cs1">Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. pp. 101–103. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-420-01444-0" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-420-01444-0"><bdi>5-420-01444-0</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Balt%C5%B3+kalbos.+Lyginamoji+istorija&rft.place=Vilnius&rft.pages=101-103&rft.pub=Mokslo+ir+enciklopedij%C5%B3+leidybos+institutas&rft.date=2000&rft.isbn=5-420-01444-0&rft.aulast=Dini&rft.aufirst=P.U.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-žinynas-111">↑ <a href="#cite_ref-žinynas_111-0">111,00</a> <a href="#cite_ref-žinynas_111-1">111,01</a> <a href="#cite_ref-žinynas_111-2">111,02</a> <a href="#cite_ref-žinynas_111-3">111,03</a> <a href="#cite_ref-žinynas_111-4">111,04</a> <a href="#cite_ref-žinynas_111-5">111,05</a> <a href="#cite_ref-žinynas_111-6">111,06</a> <a href="#cite_ref-žinynas_111-7">111,07</a> <a href="#cite_ref-žinynas_111-8">111,08</a> <a href="#cite_ref-žinynas_111-9">111,09</a> <a href="#cite_ref-žinynas_111-10">111,10</a> <a href="#cite_ref-žinynas_111-11">111,11</a> <a href="#cite_ref-žinynas_111-12">111,12</a> <a href="#cite_ref-žinynas_111-13">111,13</a> <a href="#cite_ref-žinynas_111-14">111,14</a> <a href="#cite_ref-žinynas_111-15">111,15</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf">„Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema“</a> (PDF). Nuoroda tikrinta 2019-05-26.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+kalbos+%C5%BEinynas.+9.3+Veiksma%C5%BEod%C5%BEio+form%C5%B3+sistema&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.xn--altiniai-4wb.info%2Ffiles%2Fkalba%2FKJ00%2FLietuvi%25C5%25B3_kalbos_%25C5%25BEinynas._Veiksma%25C5%25BEod%25C5%25BEio_form%25C5%25B3_sistema.KJ1203.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-112"><a href="#cite_ref-112">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFV._Ambrazas,_redaktorė_T._Paulauskytė" class="citation web cs1">V. Ambrazas, redaktorė T. Paulauskytė (2007-01-31, red. 2018-08-24). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.vle.lt/straipsnis/laikas-1/">„Laikas“</a>. <a href="/wiki/VLE" class="mw-redirect" title="VLE">VLE</a>. Nuoroda tikrinta 2022-04-15.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Laikas&rft.pub=VLE&rft.au=V.+Ambrazas%2C+redaktor%C4%97+T.+Paulauskyt%C4%97&rft_id=https%3A%2F%2Fwww.vle.lt%2Fstraipsnis%2Flaikas-1%2F&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_web" title="Šablonas:Cite web">cite web</a>}}</code>: Patikrinkite date reikšmes: <code class="cs1-code">|date=</code> (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-113"><a href="#cite_ref-113">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFV._Ambrazas,_red._T._Paulauskytė" class="citation web cs1">V. Ambrazas, red. T. Paulauskytė (2018-09-07, red. 2021-05-27). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.vle.lt/straipsnis/rusis/">„Rūšis“</a>. <a href="/wiki/VLE" class="mw-redirect" title="VLE">VLE</a>. Nuoroda tikrinta 2022-04-15.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=R%C5%AB%C5%A1is&rft.pub=VLE&rft.au=V.+Ambrazas%2C+red.+T.+Paulauskyt%C4%97&rft_id=https%3A%2F%2Fwww.vle.lt%2Fstraipsnis%2Frusis%2F&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_web" title="Šablonas:Cite web">cite web</a>}}</code>: Patikrinkite date reikšmes: <code class="cs1-code">|date=</code> (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-114"><a href="#cite_ref-114">↑</a> Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 332 </li> <li id="cite_note-ЯМ139-115">↑ <a href="#cite_ref-ЯМ139_115-0">115,0</a> <a href="#cite_ref-ЯМ139_115-1">115,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 139. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=139&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-116"><a href="#cite_ref-116">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFZinkevičius1987" class="citation book cs1">Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija.Iki pirmųjų raštų. II. Vilnius: „Mokslas“. p. 221. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/-004" title="Specialus:Knygų šaltiniai/-004"><bdi>-004</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+kalbos+istorija.Iki+pirm%C5%B3j%C5%B3+ra%C5%A1t%C5%B3.+II&rft.place=Vilnius&rft.pages=221&rft.pub=%E2%80%9EMokslas%E2%80%9C&rft.date=1987&rft.aulast=Zinkevi%C4%8Dius&rft.aufirst=Z.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_book" title="Šablonas:Cite book">cite book</a>}}</code>: Patikrinkite <code class="cs1-code">|isbn=</code> reikšmę: length (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-117"><a href="#cite_ref-117">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFVytautas_Ambrazas" class="citation web cs1">Vytautas Ambrazas. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.vle.lt/Straipsnis/netiesiogine-nuosaka-8393">„Netiesioginė nuosaka“</a>. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2019-05-27.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Netiesiogin%C4%97+nuosaka&rft.pub=Visuotin%C4%97+lietuvi%C5%B3+enciklopedija&rft.au=Vytautas+Ambrazas&rft_id=https%3A%2F%2Fwww.vle.lt%2FStraipsnis%2Fnetiesiogine-nuosaka-8393&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-118"><a href="#cite_ref-118">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFZinkevičius1981" class="citation book cs1">Zinkevičius, Z. (1981). Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II. Vilnius: „Mokslas“. pp. 143–147.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+kalbos+istorin%C4%97+gramatika.+II&rft.place=Vilnius&rft.pages=143-147&rft.pub=%E2%80%9EMokslas%E2%80%9C&rft.date=1981&rft.aulast=Zinkevi%C4%8Dius&rft.aufirst=Z.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-119"><a href="#cite_ref-119">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFVaičiulytė-Romančuk2009" class="citation book cs1">Vaičiulytė-Romančuk, O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. p. 67. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-83-89663-09-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-83-89663-09-2"><bdi>978-83-89663-09-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Wyk%C5%82ady+z+gramatyki+opisowej+j%C4%99zyka+litewskiego.+Morfologia&rft.place=Warszawa&rft.pages=67&rft.pub=Wydzia%C5%82+polonistyki+Uniwersytetu+Warszawskiego&rft.date=2009&rft.isbn=978-83-89663-09-2&rft.aulast=Vai%C4%8Diulyt%C4%97-Roman%C4%8Duk&rft.aufirst=O.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-120"><a href="#cite_ref-120">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Prielinksni%C5%B3_vartojimas_ir_reik%C5%A1m%C4%97.KJ1806.pdf">„Prielinksnių vartojimas ir reikšmė“</a> (PDF). Lietuvių kalbos žinynas. Nuoroda tikrinta 2022-06-08.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Prielinksni%C5%B3+vartojimas+ir+reik%C5%A1m%C4%97&rft.pub=Lietuvi%C5%B3+kalbos+%C5%BEinynas&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.xn--altiniai-4wb.info%2Ffiles%2Fkalba%2FKJ00%2FLietuvi%25C5%25B3_kalbos_%25C5%25BEinynas._Prielinksni%25C5%25B3_vartojimas_ir_reik%25C5%25A1m%25C4%2597.KJ1806.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-121"><a href="#cite_ref-121">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 131. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=131&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-122"><a href="#cite_ref-122">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 131–132. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=131-132&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-123"><a href="#cite_ref-123">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 133. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=133&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-124"><a href="#cite_ref-124">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 132–133. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=132-133&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-125"><a href="#cite_ref-125">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 143. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=143&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Топоров41-126">↑ <a href="#cite_ref-Топоров41_126-0">126,0</a> <a href="#cite_ref-Топоров41_126-1">126,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFТопоров2006" class="citation book cs1">Топоров, В. Н. (2006). „Балтийские языки. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 41. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=41&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.aulast=%D0%A2%D0%BE%D0%BF%D0%BE%D1%80%D0%BE%D0%B2&rft.aufirst=%D0%92.%C2%A0%D0%9D.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_book" title="Šablonas:Cite book">cite book</a>}}</code>: no-break space character in <code class="cs1-code">|first=</code> at position 3 (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-127"><a href="#cite_ref-127">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFMathiassen1996" class="citation book cs1">Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. p. 212. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/0-89357-267-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/0-89357-267-5"><bdi>0-89357-267-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+Short+Grammar+of+Lithuanian&rft.place=Columbus&rft.pages=212&rft.pub=Slavica+Publishers%2C+Inc.&rft.date=1996&rft.isbn=0-89357-267-5&rft.aulast=Mathiassen&rft.aufirst=T.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Булыгина144-128">↑ <a href="#cite_ref-Булыгина144_128-0">128,0</a> <a href="#cite_ref-Булыгина144_128-1">128,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 144. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=144&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Топоров42-129">↑ <a href="#cite_ref-Топоров42_129-0">129,0</a> <a href="#cite_ref-Топоров42_129-1">129,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFТопоров2006" class="citation book cs1">Топоров, В. Н. (2006). „Балтийские языки. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 42. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=42&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.aulast=%D0%A2%D0%BE%D0%BF%D0%BE%D1%80%D0%BE%D0%B2&rft.aufirst=%D0%92.%C2%A0%D0%9D.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_book" title="Šablonas:Cite book">cite book</a>}}</code>: no-break space character in <code class="cs1-code">|first=</code> at position 3 (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-130"><a href="#cite_ref-130">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык“. Балтийские языки. Языки мира. М.: Academia. pp. 144–145. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=144-145&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-131"><a href="#cite_ref-131">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFKabelka1982" class="citation book cs1">Kabelka, J. (1982). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982">Baltų filologijos įvadas</a>. Vilnius: Mokslas. pp. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/117">117</a>—118.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Balt%C5%B3+filologijos+%C4%AFvadas&rft.place=Vilnius&rft.pages=117%E2%80%94118&rft.pub=Mokslas&rft.date=1982&rft.aulast=Kabelka&rft.aufirst=J.&rft_id=https%3A%2F%2Farchive.org%2Fdetails%2Fkabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-132"><a href="#cite_ref-132">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 145–146. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=145-146&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-133"><a href="#cite_ref-133">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFKabelka_J.1982" class="citation book cs1">Kabelka J. (1982). Baltų filologijos įvadas. Vilnius: Mokslas. p. 119.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Balt%C5%B3+filologijos+%C4%AFvadas&rft.place=Vilnius&rft.pages=119&rft.pub=Mokslas&rft.date=1982&rft.au=Kabelka+J.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-134"><a href="#cite_ref-134">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFKlimas1994" class="citation journal cs1">Klimas, A. (1994). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20160303172616/http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm">„The Anglicization of Lithuanian“</a>. Lituanus. 40, Nr. 2. <a href="/wiki/ISSN_(identifier)" class="mw-redirect" title="ISSN (identifier)">ISSN</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.worldcat.org/issn/0024-5089">0024-5089</a>. Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm">originalas</a> 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2019-05-29.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.jtitle=Lituanus&rft.atitle=The+Anglicization+of+Lithuanian&rft.volume=40%2C+Nr.+2&rft.date=1994&rft.issn=0024-5089&rft.aulast=Klimas&rft.aufirst=A.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.lituanus.org%2F1994_2%2F94_2_01.htm&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-135"><a href="#cite_ref-135">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFDini2000" class="citation book cs1">Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 161. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-420-01444-0" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-420-01444-0"><bdi>5-420-01444-0</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Balt%C5%B3+kalbos.+Lyginamoji+istorija&rft.place=Vilnius&rft.pages=161&rft.pub=Mokslo+ir+enciklopedij%C5%B3+leidybos+institutas&rft.date=2000&rft.isbn=5-420-01444-0&rft.aulast=Dini&rft.aufirst=P.U.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Urbanavičius-136">↑ <a href="#cite_ref-Urbanavičius_136-0">136,0</a> <a href="#cite_ref-Urbanavičius_136-1">136,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFAlgimantas_Urbanavičius" class="citation web cs1">Algimantas Urbanavičius. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20120103230254/http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html">„Skoliniai“</a>. Suarchyvuota iš originalo 2012-01-03. Nuoroda tikrinta 2019-05-29.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Skoliniai&rft.au=Algimantas+Urbanavi%C4%8Dius&rft_id=http%3A%2F%2Fualgiman.dtiltas.lt%2Fskoliniai.html&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"><code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_web" title="Šablonas:Cite web">cite web</a>}}</code>: CS1 priežiūra: netinkamas URL (<a href="/wiki/Kategorija:CS1_prie%C5%BEi%C5%ABra:_netinkamas_URL" title="Kategorija:CS1 priežiūra: netinkamas URL">link</a>) </li> <li id="cite_note-137"><a href="#cite_ref-137">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFZinkevičius1987" class="citation book cs1">Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija II. Vilnius: „Mokslas“. pp. 35–36.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+kalbos+istorija+II&rft.place=Vilnius&rft.pages=35-36&rft.pub=%E2%80%9EMokslas%E2%80%9C&rft.date=1987&rft.aulast=Zinkevi%C4%8Dius&rft.aufirst=Z.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-138"><a href="#cite_ref-138">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFZinkevičius1987" class="citation book cs1">Zinkevičius, Z. (1987). Lietuvių kalbos istorija II. Vilnius: „Mokslas“. p. 22.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+kalbos+istorija+II&rft.place=Vilnius&rft.pages=22&rft.pub=%E2%80%9EMokslas%E2%80%9C&rft.date=1987&rft.aulast=Zinkevi%C4%8Dius&rft.aufirst=Z.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-139"><a href="#cite_ref-139">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFUrbutis2001" class="citation web cs1">Urbutis (2001). <a rel="nofollow" class="external text" href="http://etimologija.baltnexus.lt/?w=apl%C3%BAokas">„aplúokas“</a>. Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė. Nuoroda tikrinta 2019-07-13.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=apl%C3%BAokas&rft.pub=Lietuvi%C5%B3+kalbos+etimologinio+%C5%BEodyno+duomen%C5%B3+baz%C4%97&rft.date=2001&rft.au=Urbutis&rft_id=http%3A%2F%2Fetimologija.baltnexus.lt%2F%3Fw%3Dapl%25C3%25BAokas&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-140"><a href="#cite_ref-140">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. pp. 145–146. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=145-146&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-141"><a href="#cite_ref-141">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык“. Балтийские языки. Языки мира. М.: Academia. p. 146. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=146&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-142"><a href="#cite_ref-142">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFМейе_А.2007" class="citation book cs1">Мейе А. (2007). Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков. М.: Издательство ЛКИ. pp. 101–102.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%92%D0%B2%D0%B5%D0%B4%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D0%B2+%D1%81%D1%80%D0%B0%D0%B2%D0%BD%D0%B8%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%BE%D0%B5+%D0%B8%D0%B7%D1%83%D1%87%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D0%B8%D0%BD%D0%B4%D0%BE%D0%B5%D0%B2%D1%80%D0%BE%D0%BF%D0%B5%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=101-102&rft.pub=%D0%98%D0%B7%D0%B4%D0%B0%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D1%81%D1%82%D0%B2%D0%BE+%D0%9B%D0%9A%D0%98&rft.date=2007&rft.au=%D0%9C%D0%B5%D0%B9%D0%B5+%D0%90.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-143"><a href="#cite_ref-143">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFKabelka1982" class="citation book cs1">Kabelka, J. (1982). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982">Baltų filologijos įvadas</a>. Vilnius: Mokslas. pp. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/124">124</a>—125.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Balt%C5%B3+filologijos+%C4%AFvadas&rft.place=Vilnius&rft.pages=124%E2%80%94125&rft.pub=Mokslas&rft.date=1982&rft.aulast=Kabelka&rft.aufirst=J.&rft_id=https%3A%2F%2Farchive.org%2Fdetails%2Fkabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-144"><a href="#cite_ref-144">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFOtrębski1958" class="citation book cs1">Otrębski, J. (1958). Gramatyka języka litewskiego I. Warszawa: PWN. p. 63.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Gramatyka+j%C4%99zyka+litewskiego+I&rft.place=Warszawa&rft.pages=63&rft.pub=PWN&rft.date=1958&rft.aulast=Otr%C4%99bski&rft.aufirst=J.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-ЛЭС-145"><a href="#cite_ref-ЛЭС_145-0">↑</a> Топоров В. Н., Сабаляускас А. Ю. Балтистика, p. 65-67 </li> <li id="cite_note-146"><a href="#cite_ref-146">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFДини_П.2002" class="citation book cs1">Дини П. (2002). Балтийские языки. М.: ОГИ. pp. 429–432. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-94282-046-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-94282-046-5"><bdi>5-94282-046-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=429-432&rft.pub=%D0%9E%D0%93%D0%98&rft.date=2002&rft.isbn=5-94282-046-5&rft.au=%D0%94%D0%B8%D0%BD%D0%B8+%D0%9F.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-147"><a href="#cite_ref-147">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFBonifacas_Stundžia" class="citation web cs1">Bonifacas Stundžia. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalbos-studijos-uzsienyje-118014">„Lietuvių kalbos studijos užsienyje“</a>. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2019-05-30.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Lietuvi%C5%B3+kalbos+studijos+u%C5%BEsienyje&rft.pub=Visuotin%C4%97+lietuvi%C5%B3+enciklopedija&rft.au=Bonifacas+Stund%C5%BEia&rft_id=https%3A%2F%2Fwww.vle.lt%2FStraipsnis%2Flietuviu-kalbos-studijos-uzsienyje-118014&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3ALietuvi%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-148"><a href="#cite_ref-148">↑</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.tufs.ac.jp/common/open-academy/system/files/list.pdf">2013(平成25)年度　東京外国語大学市民聴講生科目概要一覧</a>, tufs.ac.jp </li> </ol> </div> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Literatūra">Literatūra</h2></div> <ul><li>Булыгина Т. В., Синёва О. В. Литовский язык // Балтийские языки. — М.: Academia, 2006. — С. 93-155.</li> <li>Дини П. Балтийские языки. — М.: ОГИ, 2002.</li> <li>Lietuvių kalbos gramatika. — Vilnius: Mokslas, 1985.</li> <li>Mathiassen T. A Short Grammar of Lithuanian. — Columbus: Slavica Publishers, Inc., 1996.</li> <li>Otrębski J. Gramatyka języka litewskiego. — Warszawa: PWN, 1958.</li> <li>Vaičiulytė-Romančuk O. Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. — Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego, 2009. — <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/9788389663092" class="internal mw-magiclink-isbn">ISBN 978-83-89663-09-2</a></li></ul> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Nuorodos">Nuorodos</h2></div> <table border="0" align="right" width="250" cellpadding="4" cellspacing="0" class="noprint" style="clear: right; border: solid var(--border-color-base, #a2a9b1) 1px; margin: 0 0 1em 1em; font-size: 90%; background: var(--background-color-interactive-subtle, #f8f9fa); color: inherit"> <tbody><tr> <td><a href="http://commons.wikimedia.org/w/index.php?title=Category%3ALithuanian+language&uselang=lt"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/4a/Commons-logo.svg/40px-Commons-logo.svg.png" decoding="async" width="40" height="54" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/4a/Commons-logo.svg/60px-Commons-logo.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/4a/Commons-logo.svg/80px-Commons-logo.svg.png 2x" data-file-width="1024" data-file-height="1376" /></a> </td> <td><div class="plainlinks"><a class="external text" href="https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Lithuanian_language?&uselang=lt">Vikiteka: Lietuvių kalba</a> – vaizdinė ir garsinė medžiaga </div> </td></tr></tbody></table> <div class="sister-wikipedia"><div class="sister-project"><a href="https://lt.wiktionary.org/wiki/lietuvi%C5%B3_kalba" class="extiw" title="wikt:lietuvių kalba">Vikižodynas </a></div></div> <a href="https://lt.wikiquote.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba" class="extiw" title="q:Lietuvių kalba">Vikicitatos </a><div class="noprint" style="clear: right; border: solid var(--border-color-base, #a2a9b1) 1px; margin: 0 0 1em 1em; font-size: 90%; background: var(--background-color-interactive-subtle, #f8f9fa); color: inherit; width: 250px; padding: 4px; spacing: 0px; text-align: left; float: right;"> <div style="float: left;"><figure class="mw-halign-none" typeof="mw:File"><a href="/wiki/Vaizdas:Wikiquote-logo-en.svg" class="mw-file-description" title="Wikiquote logo"><img alt="Wikiquote logo" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d6/Wikiquote-logo-en.svg/49px-Wikiquote-logo-en.svg.png" decoding="async" width="49" height="49" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d6/Wikiquote-logo-en.svg/74px-Wikiquote-logo-en.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d6/Wikiquote-logo-en.svg/98px-Wikiquote-logo-en.svg.png 2x" data-file-width="150" data-file-height="150" /></a><figcaption>Wikiquote logo</figcaption></figure></div> <div style="margin-left: 60px;">Puslapis <a href="/wiki/Vikicitatos" title="Vikicitatos">Vikicitatose</a> – <div style="margin-left: 10px;"><a href="https://lt.wikiquote.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba" class="extiw" title="q:Lietuvių kalba">Lietuvių kalba</a></div> </div> </div> <ul><li><code><a href="/w/index.php?title=Lit&action=edit&redlink=1" class="new" title="Lit (puslapis neegzistuoja)">lit</a> </code><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.ethnologue.com/show_language.asp?code=lit">Duomenys apie kodu „lit“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com</a></li> <li><a rel="nofollow" class="external text" href="http://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/">Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa</a></li> <li><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.lki.lt/">Lietuvių kalbos institutas</a></li> <li><a rel="nofollow" class="external text" href="http://tarmes.lki.lt/">Lietuvių tarmių žemėlapis</a></li> <li><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.vlkk.lt">Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapis</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20210420230752/http://www.vlkk.lt/">Archyvuota kopija</a> 2021-04-20 iš <a href="/wiki/Wayback_Machine" title="Wayback Machine">Wayback Machine</a> projekto.</li> <li><a rel="nofollow" class="external text" href="http://ualgiman.dtiltas.lt">Lietuvių kalba ir literatūros istorija</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20110722150203/http://ualgiman.dtiltas.lt/">Archyvuota kopija</a> 2011-07-22 iš <a href="/wiki/Wayback_Machine" title="Wayback Machine">Wayback Machine</a> projekto.</li> <li><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.lkz.lt/">Lietuvių kalbos žodynas</a></li> <li><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.klaidutis.lt/">Rašybos testai</a></li> <li><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.lki.lt/index.php?lki=10">Straipsnis apie lietuvių kalbą</a></li> <li><a href="/wiki/Baltai" title="Baltai">Baltai</a></li></ul> <table class="navbox" cellspacing="0" style=";"><tbody><tr><td style="padding:2px;"><table cellspacing="0" class="nowraplinks collapsible autocollapse" style="width:100%;background:transparent;color:inherit;;"><tbody><tr><th style=";" colspan="2" class="navbox-title"><div style="float:left;width:6em;text-align:left;"><div class="noprint plainlinks navbar" style="background:none; padding:0; font-weight:normal;;;background:none transparent;border:none;font-size:100%;; font-size:xx-small;"><a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Balt%C5%B3_kalbos" title="Šablonas:Baltų kalbos">Ž</a> • <a href="/wiki/%C5%A0ablono_aptarimas:Balt%C5%B3_kalbos" title="Šablono aptarimas:Baltų kalbos">A</a> • <a class="external text" href="https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas:Balt%C5%B3_kalbos&action=edit">R</a></div></div><a href="/wiki/Balt%C5%B3_kalbos" title="Baltų kalbos">Baltų kalbos</a></th></tr><tr style="height:2px;"><td></td></tr><tr><td colspan="2" style="width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> <div> <a href="/wiki/Balt%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Baltų prokalbė">Baltų prokalbė</a>† · <a href="/wiki/Galind%C5%B3_kalba" title="Galindų kalba">Galindų (Vakarų galindų</a>, <a href="/wiki/Ryt%C5%B3_galind%C5%B3_kalba" title="Rytų galindų kalba">Rytų galindų)</a> † · <a href="/wiki/Jotvingi%C5%B3_kalba" title="Jotvingių kalba">Jotvingių (sūduvių)</a>† · <a href="/wiki/Kur%C5%A1i%C5%B3_kalba" title="Kuršių kalba">Kuršių</a>† · <a href="/wiki/Latvi%C5%B3_kalba" title="Latvių kalba">Latvių</a> (<a href="/wiki/Latgali%C5%B3_kalba" title="Latgalių kalba">Latgalių</a> · <a href="/wiki/Kur%C5%A1inink%C5%B3_tarm%C4%97" title="Kuršininkų tarmė">Kuršininkų</a>) · <a class="mw-selflink selflink">Lietuvių</a> (<a href="/wiki/Auk%C5%A1tai%C4%8Di%C5%B3_tarm%C4%97" title="Aukštaičių tarmė">Aukštaičių</a> · <a href="/wiki/%C5%BDemai%C4%8Di%C5%B3_tarm%C4%97" title="Žemaičių tarmė">Žemaičių</a>) · <a href="/wiki/Pr%C5%ABs%C5%B3_kalba" title="Prūsų kalba">Prūsų</a>† · <a href="/wiki/S%C4%97li%C5%B3_kalba" title="Sėlių kalba">Sėlių</a>† · <a href="/wiki/%C5%BDiemgali%C5%B3_kalba" title="Žiemgalių kalba">Žiemgalių</a>† </div></div></td></tr><tr style="height:2px;"><td></td></tr><tr><td class="navbox-abovebelow" style=";" colspan="2">† — <a href="/wiki/Mirusi_kalba" title="Mirusi kalba">mirusi kalba</a></td></tr></tbody></table></td></tr></tbody></table> <table class="navbox hlist" cellspacing="0" style=";"><tbody><tr><td style="padding:2px;"><table cellspacing="0" class="nowraplinks collapsible collapsed" style="width:100%;background:transparent;color:inherit;;"><tbody><tr><th style=";background:#ccffcc;" colspan="3" class="navbox-title"><div style="float:left;width:6em;text-align:left;"><div class="noprint plainlinks navbar" style="background:none; padding:0; font-weight:normal;;background:#ccffcc;;background:none transparent;border:none;font-size:100%;; font-size:xx-small;"><a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Straipsniai_apie_Lietuv%C4%85" title="Šablonas:Straipsniai apie Lietuvą">Ž</a> • <a href="/wiki/%C5%A0ablono_aptarimas:Straipsniai_apie_Lietuv%C4%85" title="Šablono aptarimas:Straipsniai apie Lietuvą">A</a> • <a class="external text" href="https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas:Straipsniai_apie_Lietuv%C4%85&action=edit">R</a></div></div><a href="/wiki/Lietuva" title="Lietuva"><img alt="Lietuva" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/11/Flag_of_Lithuania.svg/22px-Flag_of_Lithuania.svg.png" decoding="async" width="22" height="13" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/11/Flag_of_Lithuania.svg/33px-Flag_of_Lithuania.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/11/Flag_of_Lithuania.svg/44px-Flag_of_Lithuania.svg.png 2x" data-file-width="1000" data-file-height="600" /></a> <a href="/wiki/Lietuva" title="Lietuva">Lietuvos</a> temos</th></tr><tr style="height:2px;"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;"><a href="/wiki/Lietuvos_istorija" title="Lietuvos istorija">Istorija</a></td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> </div><table cellspacing="0" class="nowraplinks navbox-subgroup" style="width:100%;;;;"><tbody><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;"><a href="/wiki/Lietuvos_prie%C5%A1istor%C4%97" title="Lietuvos priešistorė">Priešistorė</a></td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> Laikotarpiai (<a href="/wiki/Paleolitin%C4%97s_kult%C5%ABros_Lietuvoje" title="Paleolitinės kultūros Lietuvoje">Paleolitas</a> · <a href="/wiki/Mezolitin%C4%97s_kult%C5%ABros_Lietuvoje" title="Mezolitinės kultūros Lietuvoje">Mezolitas</a> · <a href="/wiki/Neolitin%C4%97s_kult%C5%ABros_Lietuvoje" title="Neolitinės kultūros Lietuvoje">Neolitas</a> · <a href="/wiki/Bronzos_am%C5%BEius_Lietuvoje" title="Bronzos amžius Lietuvoje">Bronzos a.</a> (<a href="/wiki/%C5%BDalvario_ir_ankstyvasis_gele%C5%BEies_am%C5%BEius_Lietuvoje" title="Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje">Žalvario a.</a>) · <a href="/wiki/Gele%C5%BEies_am%C5%BEius_Lietuvoje" title="Geležies amžius Lietuvoje">Geležies a.</a>) · <a href="/wiki/Lietuvos_ir_lietuvi%C5%B3_kilm%C4%97s_teorijos" title="Lietuvos ir lietuvių kilmės teorijos">Lietuvių kilmės teorijos</a> (<a href="/wiki/Ais%C4%8Diai" title="Aisčiai">Aisčiai</a> · <a href="/wiki/Prabaltai" title="Prabaltai">Prabaltai</a>) · <a href="/wiki/Baltai" title="Baltai">Baltai</a> (<a href="/wiki/Balt%C5%B3_%C5%BEem%C4%97s" title="Baltų žemės">žemės</a> · <a href="/wiki/Balt%C5%B3_kalbos" title="Baltų kalbos">kalbos</a> · <a href="/wiki/Balt%C5%B3_religija" title="Baltų religija">religija</a> (<a href="/wiki/Balt%C5%B3_mitologija" title="Baltų mitologija">mitologija</a> · <a href="/wiki/Balt%C5%B3_dievai" class="mw-redirect" title="Baltų dievai">dievai</a>)) · <a href="/wiki/Did%C5%BEioji_Lietuva" title="Didžioji Lietuva">Didžioji Lietuva</a> · <a href="/wiki/Ma%C5%BEoji_Lietuva" title="Mažoji Lietuva">Mažoji Lietuva</a></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;"><a href="/wiki/Lietuvos_Did%C5%BEioji_Kunigaik%C5%A1tyst%C4%97" title="Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė">LDK</a></td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-even"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Lietuvos_valstyb%C4%97s_susidarymas" title="Lietuvos valstybės susidarymas">Valstybės susidarymas</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_kunigaik%C5%A1tyst%C4%97" title="Lietuvos kunigaikštystė">Lietuvos kunigaikštystė</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_Karalyst%C4%97" class="mw-redirect" title="Lietuvos Karalystė">Lietuvos Karalystė</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_krik%C5%A1tas" title="Lietuvos krikštas">Lietuvos krikštas</a> · <a href="/wiki/Abiej%C5%B3_Taut%C5%B3_Respublika" title="Abiejų Tautų Respublika">Abiejų Tautų Respublika</a> (<a href="/wiki/Liublino_unija" title="Liublino unija">Liublino unija</a> · <a href="/wiki/Abiej%C5%B3_Taut%C5%B3_Respublikos_padalijimai" title="Abiejų Tautų Respublikos padalijimai">padalijimai</a> (<a href="/wiki/Pirmasis_Abiej%C5%B3_Taut%C5%B3_Respublikos_padalijimas" title="Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas">pirmasis</a> · <a href="/wiki/Antrasis_Abiej%C5%B3_Taut%C5%B3_Respublikos_padalijimas" title="Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas">antrasis</a> · <a href="/wiki/Tre%C4%8Diasis_Abiej%C5%B3_Taut%C5%B3_Respublikos_padalijimas" title="Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas">trečiasis</a>))</div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;"><a href="/wiki/Lietuva_Rusijos_imperijos_sud%C4%97tyje" title="Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje">Rusijos imperijoje</a></td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> Sukilimai (<a href="/wiki/1831_m._sukilimas" class="mw-redirect" title="1831 m. sukilimas">1831 m.</a> · <a href="/wiki/1863_m._sukilimas" class="mw-redirect" title="1863 m. sukilimas">1863 m.</a>) · <a href="/wiki/Baud%C5%BEiavos_panaikinimo_reforma" title="Baudžiavos panaikinimo reforma">Baudžiavos panaikinimas</a> · <a href="/wiki/Spaudos_draudimas" title="Spaudos draudimas">Spaudos draudimas</a> · <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_tautinis_s%C4%85j%C5%ABdis" title="Lietuvių tautinis sąjūdis">Lietuvių tautinis sąjūdis</a> · <a href="/wiki/Didysis_Vilniaus_Seimas" title="Didysis Vilniaus Seimas">Didysis Vilniaus Seimas</a></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;"><a href="/wiki/Lietuvos_istorija_(1918%E2%80%931940)" title="Lietuvos istorija (1918–1940)">Tarpukaris</a></td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-even"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Lietuvos_Nepriklausomyb%C4%97s_Aktas" title="Lietuvos Nepriklausomybės Aktas">Nepriklausomybės aktas</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_nepriklausomyb%C4%97s_kovos" title="Lietuvos nepriklausomybės kovos">Nepriklausomybės kovos</a></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;"><abbr title="Antrasis pasaulinis karas">APK</abbr> ir okupacija</td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Baltijos_%C5%A1ali%C5%B3_okupacija" title="Baltijos šalių okupacija">Lietuvos okupacija</a> (<a href="/wiki/Lietuvos_TSR_istorija" title="Lietuvos TSR istorija">Sovietų Sąjungos (1940 ir 1944)</a> · <a href="/wiki/Naci%C5%B3_okupacija_Lietuvoje" title="Nacių okupacija Lietuvoje">Nacių</a>)</div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;"><a href="/wiki/Lietuvos_istorija_po_Nepriklausomyb%C4%97s_atk%C5%ABrimo" class="mw-redirect" title="Lietuvos istorija po Nepriklausomybės atkūrimo">Nepriklausomybė</a></td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-even"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Lietuvos_Persitvarkymo_S%C4%85j%C5%ABdis" title="Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis">Sąjūdis</a> · <a href="/wiki/Dainuojanti_revoliucija" title="Dainuojanti revoliucija">Dainuojanti revoliucija</a> · <a href="/wiki/Baltijos_kelias" title="Baltijos kelias">Baltijos kelias</a> · <a href="/wiki/Aktas_d%C4%97l_Lietuvos_nepriklausomos_valstyb%C4%97s_atstatymo" title="Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo">Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo</a> · <a href="/wiki/Sausio_%C4%AFvykiai_(1991_m.)" title="Sausio įvykiai (1991 m.)">Sausio įvykiai</a></div></td></tr></tbody></table><div></div></td><td style="width:5%;padding:0px 0px 0px 2px;" rowspan="13"><a href="/wiki/Vaizdas:Coat_of_arms_of_Lithuania.svg" class="mw-file-description" title="Lietuvos herbas"><img alt="Lietuvos herbas" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/dd/Coat_of_arms_of_Lithuania.svg/80px-Coat_of_arms_of_Lithuania.svg.png" decoding="async" width="80" height="91" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/dd/Coat_of_arms_of_Lithuania.svg/120px-Coat_of_arms_of_Lithuania.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/dd/Coat_of_arms_of_Lithuania.svg/160px-Coat_of_arms_of_Lithuania.svg.png 2x" data-file-width="528" data-file-height="600" /></a></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;"><a href="/wiki/Lietuvos_geografija" title="Lietuvos geografija">Geografija</a></td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-even"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Lietuvos_klimatas" title="Lietuvos klimatas">Klimatas</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_etnokult%C5%ABriniai_regionai" title="Lietuvos etnokultūriniai regionai">Regionai</a> · <a href="/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:Lietuvos_miestai" title="Sąrašas:Lietuvos miestai">Miestai</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_e%C5%BEerai" title="Lietuvos ežerai">Ežerai</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_up%C4%97s" title="Lietuvos upės">Upės</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_mi%C5%A1kai" title="Lietuvos miškai">Miškai</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_saugomos_teritorijos" title="Lietuvos saugomos teritorijos">Saugomos teritorijos</a> · <a href="/wiki/Nacionaliniai_parkai_Baltijos_%C5%A1alyse#Lietuva" class="mw-redirect" title="Nacionaliniai parkai Baltijos šalyse">Nacionaliniai parkai</a> · <a href="/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:Lietuvos_regioniniai_parkai" title="Sąrašas:Lietuvos regioniniai parkai">Regioniniai parkai</a></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;"><a href="/w/index.php?title=Lietuvos_politin%C4%97_sistema&action=edit&redlink=1" class="new" title="Lietuvos politinė sistema (puslapis neegzistuoja)">Politika</a></td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> </div><table cellspacing="0" class="nowraplinks navbox-subgroup" style="width:100%;;;;"><tbody><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;">Vyriausybė</td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Lietuvos_Respublikos_Konstitucija" title="Lietuvos Respublikos Konstitucija">Konstitucija</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_Respublikos_Prezidentas" class="mw-redirect" title="Lietuvos Respublikos Prezidentas">Prezidentas</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_Respublikos_Vyriausyb%C4%97" class="mw-redirect" title="Lietuvos Respublikos Vyriausybė">Vyriausybė</a> (<a href="/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:Lietuvos_ministrai_pirmininkai" title="Sąrašas:Lietuvos ministrai pirmininkai">Ministras pirmininkas</a>) · <a href="/wiki/Lietuvos_Respublikos_Seimas" title="Lietuvos Respublikos Seimas">Parlamentas</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_partijos" class="mw-redirect" title="Lietuvos partijos">Politinės partijos</a> · <a href="/wiki/Rinkimai_Lietuvoje" title="Rinkimai Lietuvoje">Rinkimai</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_teis%C4%97" title="Lietuvos teisė">Teisė</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_tarptautiniai_santykiai" title="Lietuvos tarptautiniai santykiai">Tarptautiniai santykiai</a></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;">Padalijimas</td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-even"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Lietuvos_administracinis_suskirstymas" title="Lietuvos administracinis suskirstymas">Administracinis suskirstymas</a> (<a href="/wiki/Lietuvos_apskritys" title="Lietuvos apskritys">Apskritys</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_savivaldyb%C4%97s" title="Lietuvos savivaldybės">Savivaldybės</a> · <a href="/wiki/Seni%C5%ABnija" class="mw-redirect" title="Seniūnija">Seniūnijos</a>)</div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;">Kariuomenė</td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Lietuvos_ginkluotosios_paj%C4%97gos" title="Lietuvos ginkluotosios pajėgos">Lietuvos ginkluotosios pajėgos</a> (<a href="/wiki/Lietuvos_kariuomen%C4%97s_Sausumos_paj%C4%97gos" title="Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos">Sausumos pajėgos</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_kariuomen%C4%97s_Karin%C4%97s_j%C5%ABr%C5%B3_paj%C4%97gos" class="mw-redirect" title="Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos">Karinės jūrų pajėgos</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_kariuomen%C4%97s_Karin%C4%97s_oro_paj%C4%97gos" title="Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos">Karinės oro pajėgos</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_kariuomen%C4%97s_Speciali%C5%B3j%C5%B3_operacij%C5%B3_paj%C4%97gos" title="Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos">Specialiųjų operacijų pajėgos</a>)</div></td></tr></tbody></table><div></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;"><a href="/wiki/Lietuvos_ekonomika" title="Lietuvos ekonomika">Ekonomika</a></td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-even"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Lietuvos_%C5%BEem%C4%97s_%C5%ABkis" title="Lietuvos žemės ūkis">Žemės ūkis</a> · <a href="/w/index.php?title=Lietuvos_ry%C5%A1iai&action=edit&redlink=1" class="new" title="Lietuvos ryšiai (puslapis neegzistuoja)">Ryšiai</a> · <a href="/wiki/Litas" title="Litas">Litas</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_transportas" title="Lietuvos transportas">Transportas</a> (<a href="/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:Lietuvos_oro_uostai_ir_aerodromai" title="Sąrašas:Lietuvos oro uostai ir aerodromai">Oro uostai</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_gele%C5%BEinkeliai" title="Lietuvos geležinkeliai">Geležinkeliai</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_keliai" title="Lietuvos keliai">Keliai</a> · <a href="/wiki/Klaip%C4%97dos_j%C5%ABr%C5%B3_uostas" title="Klaipėdos jūrų uostas">Jūrų uostas</a>) · <a href="/wiki/Lietuvos_turizmas" class="mw-redirect" title="Lietuvos turizmas">Turizmas</a></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;"><a href="/wiki/Lietuvos_demografija" title="Lietuvos demografija">Demografija</a></td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Lietuviai" title="Lietuviai">Lietuviai</a> · <a href="/w/index.php?title=Lietuvos_tautin%C4%97s_ma%C5%BEumos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Lietuvos tautinės mažumos (puslapis neegzistuoja)">Tautinės mažumos</a> · <a href="/wiki/Religija_Lietuvoje" title="Religija Lietuvoje">Religija</a> · <a href="/w/index.php?title=Lietuvos_%C5%A1vietimas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Lietuvos švietimas (puslapis neegzistuoja)">Švietimas</a></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;"><a href="/wiki/Lietuvos_kult%C5%ABra" title="Lietuvos kultūra">Kultūra</a></td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-even"><div style="padding:0em 0.25em"> <a class="mw-selflink selflink">Lietuvių kalba</a> · <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_literat%C5%ABra" title="Lietuvių literatūra">Literatūra</a> · <a href="/wiki/Muzika_Lietuvoje" title="Muzika Lietuvoje">Muzika</a> · <a href="/wiki/Sportas_Lietuvoje" title="Sportas Lietuvoje">Sportas</a> · <a href="/wiki/Senov%C4%97s_lietuvi%C5%B3_religija" title="Senovės lietuvių religija">Senovės lietuvių religija</a> · <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_mitologija" title="Lietuvių mitologija">Mitologija</a></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";background:#ccffcc;;">Simboliai</td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Lietuvos_v%C4%97liava" title="Lietuvos vėliava">Vėliava</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_herbas" title="Lietuvos herbas">Herbas</a> · <a href="/wiki/Lietuvos_himnas" title="Lietuvos himnas">Himnas</a></div></td></tr><tr style="height:2px;"><td></td></tr><tr><td class="navbox-abovebelow" style=";background:#ccffcc;" colspan="3"><a href="/wiki/Vaizdas:Folder_Hexagonal_Icon.svg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/48/Folder_Hexagonal_Icon.svg/16px-Folder_Hexagonal_Icon.svg.png" decoding="async" width="16" height="14" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/48/Folder_Hexagonal_Icon.svg/24px-Folder_Hexagonal_Icon.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/48/Folder_Hexagonal_Icon.svg/32px-Folder_Hexagonal_Icon.svg.png 2x" data-file-width="36" data-file-height="31" /></a> <a href="/wiki/Kategorija:Lietuva" title="Kategorija:Lietuva">Kategorija</a> · <a href="/wiki/Vaizdas:Commons-logo.svg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/4a/Commons-logo.svg/12px-Commons-logo.svg.png" decoding="async" width="12" height="16" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/4a/Commons-logo.svg/18px-Commons-logo.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/4/4a/Commons-logo.svg/24px-Commons-logo.svg.png 2x" data-file-width="1024" data-file-height="1376" /></a> <a href="https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Lithuania" class="extiw" title="commons:Category:Lithuania">Vikiteka</a> · <a href="/wiki/Vaizdas:Portal-puzzle.svg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/f/fd/Portal-puzzle.svg/16px-Portal-puzzle.svg.png" decoding="async" width="16" height="14" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/f/fd/Portal-puzzle.svg/24px-Portal-puzzle.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/f/fd/Portal-puzzle.svg/32px-Portal-puzzle.svg.png 2x" data-file-width="32" data-file-height="28" /></a> <a href="/wiki/Vikisritis:Lietuva" title="Vikisritis:Lietuva">Vikisritis</a></td></tr></tbody></table></td></tr></tbody></table> <div id="Vorlage_Lesenswert"> <table cellspacing="8" cellpadding="0" style="background-color: #f0f0f0; border-color: #aaaaaa; border-width: 1px; width: 100%; font-size: 95%; border-top-style: solid; margin-top: 1em; clear: both; position:relative;"> <tbody><tr> <td style="width: 24px; vertical-align: top"><a href="/wiki/Vaizdas:Cscr-featured.svg" class="mw-file-description" title="Pavyzdinis straipsnis"><img alt="Pavyzdinis straipsnis" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e7/Cscr-featured.svg/50px-Cscr-featured.svg.png" decoding="async" width="50" height="48" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e7/Cscr-featured.svg/75px-Cscr-featured.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e7/Cscr-featured.svg/100px-Cscr-featured.svg.png 2x" data-file-width="466" data-file-height="443" /></a> </td> <td>Straipsnis „Lietuvių kalba“ yra paskelbtas <a href="/wiki/Vikipedija:Pavyzdiniai_straipsniai" title="Vikipedija:Pavyzdiniai straipsniai">pavyzdiniu</a>, taigi pripažintas vienu geriausių lietuviškosios Vikipedijos straipsnių. Jei matote, kaip pagerinti straipsnį nekenkiant prieš tai darytam darbui, visada prašome prisidėti. </td></tr></tbody></table></div>    </div><noscript><img src="https://login.wikimedia.org/wiki/Special:CentralAutoLogin/start?type=1x1" alt="" width="1" height="1" style="border: none; position: absolute;"></noscript> <div class="printfooter" data-nosnippet="">Rodomas puslapis "<a dir="ltr" href="https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvių_kalba&oldid=7432783">https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvių_kalba&oldid=7432783</a>"</div></div> <div id="catlinks" class="catlinks" data-mw="interface"><div id="mw-normal-catlinks" class="mw-normal-catlinks"><a href="/wiki/Specialus:Kategorijos" title="Specialus:Kategorijos">Kategorijos</a>: <ul><li><a href="/wiki/Kategorija:Vikipedijos_pavyzdiniai_straipsniai" title="Kategorija:Vikipedijos pavyzdiniai straipsniai">Vikipedijos pavyzdiniai straipsniai</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:Lietuvi%C5%B3_kalba" title="Kategorija:Lietuvių kalba">Lietuvių kalba</a></li></ul></div><div id="mw-hidden-catlinks" class="mw-hidden-catlinks mw-hidden-cats-hidden">Paslėptų kategorijų: <ul><li><a href="/wiki/Kategorija:Pages_using_the_EasyTimeline_extension" title="Kategorija:Pages using the EasyTimeline extension">Pages using the EasyTimeline extension</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:Straipsniai_su_neveikian%C4%8Diomis_nuorodomis" title="Kategorija:Straipsniai su neveikiančiomis nuorodomis">Straipsniai su neveikiančiomis nuorodomis</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:CS1_klaidos:_nematomi_simboliai" title="Kategorija:CS1 klaidos: nematomi simboliai">CS1 klaidos: nematomi simboliai</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:CS1_klaidos:_datos" title="Kategorija:CS1 klaidos: datos">CS1 klaidos: datos</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:CS1_klaidos:_ISBN" title="Kategorija:CS1 klaidos: ISBN">CS1 klaidos: ISBN</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:Webarchive_%C5%A1ablono_Wayback_nuorodos" title="Kategorija:Webarchive šablono Wayback nuorodos">Webarchive šablono Wayback nuorodos</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:CS1_prie%C5%BEi%C5%ABra:_multiple_names:_editors_list" title="Kategorija:CS1 priežiūra: multiple names: editors list">CS1 priežiūra: multiple names: editors list</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:Harv_ir_Sfn_prierai%C5%A1o_klaidos" title="Kategorija:Harv ir Sfn prieraišo klaidos">Harv ir Sfn prieraišo klaidos</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:CS1_prie%C5%BEi%C5%ABra:_netinkamas_URL" title="Kategorija:CS1 priežiūra: netinkamas URL">CS1 priežiūra: netinkamas URL</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:Puslapiai,_naudojantys_ISBN_magi%C5%A1kas_nuorodas" title="Kategorija:Puslapiai, naudojantys ISBN magiškas nuorodas">Puslapiai, naudojantys ISBN magiškas nuorodas</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:U%C5%BErakinti" title="Kategorija:Užrakinti">Užrakinti</a></li></ul></div></div> </div> </main> </div> <div class="mw-footer-container"> <footer id="footer" class="mw-footer" > <ul id="footer-info"> <li id="footer-info-lastmod"> Šis puslapis paskutinį kartą keistas 18 lapkričio 2024 02:47.</li> <li id="footer-info-copyright">Tekstas pateikiamas pagal <a rel="nofollow" class="external text" href="//creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0/">Creative Commons Attribution/Share-Alike Licenciją</a>; gali būti taikomos papildomos sąlygos. Detaliau – <a class="external text" href="https://foundation.wikimedia.org/wiki/Special:MyLanguage/Policy:Terms_of_Use">Terms of Use</a> .</li> </ul> <ul id="footer-places"> <li id="footer-places-privacy"><a href="https://foundation.wikimedia.org/wiki/Special:MyLanguage/Policy:Privacy_policy">Privatumo politika</a></li> <li id="footer-places-about"><a href="/wiki/Vikipedija:Apie">Apie Vikipediją</a></li> <li id="footer-places-disclaimers"><a href="/wiki/Vikipedija:General_disclaimer">Jokių garantijų</a></li> <li id="footer-places-wm-codeofconduct"><a href="https://foundation.wikimedia.org/wiki/Special:MyLanguage/Policy:Universal_Code_of_Conduct">Code of Conduct</a></li> <li id="footer-places-developers"><a href="https://developer.wikimedia.org">Kūrėjai</a></li> <li id="footer-places-statslink"><a href="https://stats.wikimedia.org/#/lt.wikipedia.org">Statistika</a></li> <li id="footer-places-cookiestatement"><a href="https://foundation.wikimedia.org/wiki/Special:MyLanguage/Policy:Cookie_statement">Slapukų politika</a></li> <li id="footer-places-mobileview"><a href="//lt.m.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvi%C5%B3_kalba&mobileaction=toggle_view_mobile" class="noprint stopMobileRedirectToggle">Mobili peržiūra</a></li> </ul> <ul id="footer-icons" class="noprint"> <li id="footer-copyrightico"><a href="https://wikimediafoundation.org/" class="cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--size-large cdx-button--fake-button--enabled"><img src="/static/images/footer/wikimedia-button.svg" width="84" height="29" alt="Wikimedia Foundation" loading="lazy"></a></li> <li id="footer-poweredbyico"><a href="https://www.mediawiki.org/" class="cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--size-large cdx-button--fake-button--enabled"><img src="/w/resources/assets/poweredby_mediawiki.svg" alt="Powered by MediaWiki" width="88" height="31" loading="lazy"></a></li> </ul> </footer> </div> </div> </div> <div class="vector-settings" id="p-dock-bottom"> <ul></ul> </div><script>(RLQ=window.RLQ||[]).push(function(){mw.config.set({"wgHostname":"mw-web.codfw.main-84d8f4b96-r8tsx","wgBackendResponseTime":184,"wgPageParseReport":{"limitreport":{"cputime":"1.582","walltime":"1.768","ppvisitednodes":{"value":11975,"limit":1000000},"postexpandincludesize":{"value":338599,"limit":2097152},"templateargumentsize":{"value":76237,"limit":2097152},"expansiondepth":{"value":14,"limit":100},"expensivefunctioncount":{"value":0,"limit":500},"unstrip-depth":{"value":1,"limit":20},"unstrip-size":{"value":412965,"limit":5000000},"entityaccesscount":{"value":0,"limit":400},"timingprofile":["100.00% 1319.700 1 -total"," 62.56% 825.602 1 Šablonas:Išnašos"," 45.90% 605.687 100 Šablonas:Cite_book"," 13.92% 183.731 55 Šablonas:Sfn"," 6.47% 85.396 21 Šablonas:Cite_web"," 4.86% 64.176 1 Šablonas:Lietuvių_kalbos_raidžių_dažnumas"," 3.23% 42.588 4 Šablonas:Navbox"," 2.53% 33.388 7 Šablonas:Cite_journal"," 2.25% 29.701 1 Šablonas:Infolentelė_kalba"," 2.08% 27.472 1 Šablonas:Infolentelė"]},"scribunto":{"limitreport-timeusage":{"value":"0.812","limit":"10.000"},"limitreport-memusage":{"value":5757603,"limit":52428800},"limitreport-logs":"anchor_id_list = table#1 {\n [\"CITEREFAlgimantas_Urbanavičius\"] = 1,\n [\"CITEREFB._Abraitienė,_T._Adomonis,_A._Aleksiūnas_ir_kt._Vyr._red._J._Zinkus1982\"] = 1,\n [\"CITEREFBeekes2011\"] = 1,\n [\"CITEREFBičovský2009\"] = 1,\n [\"CITEREFBonifacas_Stundžia\"] = 1,\n [\"CITEREFDini2000\"] = 2,\n [\"CITEREFFraenkel1962\"] = 1,\n [\"CITEREFHjelmslev_L.1995\"] = 1,\n [\"CITEREFKabelka1982\"] = 3,\n [\"CITEREFKabelka_J.1982\"] = 1,\n [\"CITEREFKaraliūnas1995\"] = 1,\n [\"CITEREFKaraliūnas1998\"] = 1,\n [\"CITEREFKlimas1994\"] = 1,\n [\"CITEREFKuzavinis1964\"] = 1,\n [\"CITEREFKuzavinis1967\"] = 1,\n [\"CITEREFMathiassen1996\"] = 10,\n [\"CITEREFOlander2009\"] = 1,\n [\"CITEREFOtrębski1958\"] = 5,\n [\"CITEREFOtrębski_J.1958\"] = 1,\n [\"CITEREFPetit2010\"] = 2,\n [\"CITEREFR._Kliukienė,_redaktorė_T._Paulauskytė2009\"] = 1,\n [\"CITEREFSchachmatov1912\"] = 1,\n [\"CITEREFSkirmantas1997\"] = 1,\n [\"CITEREFSmoczyński1986\"] = 5,\n [\"CITEREFUrbutis2001\"] = 1,\n [\"CITEREFV._Ambrazas,_red._T._Paulauskytė2018\"] = 1,\n [\"CITEREFV._Ambrazas,_redaktorė_T._Paulauskytė2007\"] = 1,\n [\"CITEREFVaitkevičiūtė2004\"] = 1,\n [\"CITEREFVaičiulytė-Romančuk2009\"] = 6,\n [\"CITEREFVaičiulytė-Romančuk_O.2009\"] = 1,\n [\"CITEREFVytautas_Ambrazas\"] = 1,\n [\"CITEREFZ._Zinkevičius2018\"] = 1,\n [\"CITEREFZinkevičius1980\"] = 1,\n [\"CITEREFZinkevičius1981\"] = 1,\n [\"CITEREFZinkevičius1987\"] = 7,\n [\"CITEREFZinkevičius1988\"] = 1,\n [\"CITEREFZinkevičius1994\"] = 3,\n [\"CITEREFАнаньева2004\"] = 1,\n [\"CITEREFАндронов2010\"] = 1,\n [\"CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006\"] = 24,\n [\"CITEREFБулыгинаТ._В.,_Синёва_О._В.2006\"] = 1,\n [\"CITEREFДини2002\"] = 11,\n [\"CITEREFДини_П.2002\"] = 1,\n [\"CITEREFМейе_А.2007\"] = 1,\n [\"CITEREFНациональный_статистический_комитет_Республики_Беларусь\"] = 2,\n [\"CITEREFНеру1955\"] = 1,\n [\"CITEREFТопоров2006\"] = 2,\n [\"CITEREFФасмер1964–1973\"] = 1,\n}\ntemplate_list = table#1 {\n [\"Baltų kalbos\"] = 1,\n [\"Citata\"] = 4,\n [\"Cite book\"] = 100,\n [\"Cite journal\"] = 7,\n [\"Cite web\"] = 21,\n [\"Commons\"] = 1,\n [\"Commonscat\"] = 1,\n [\"Cy\"] = 1,\n [\"De\"] = 2,\n [\"En\"] = 5,\n [\"Ethnologue\"] = 1,\n [\"Flag\"] = 3,\n [\"Fy\"] = 1,\n [\"Ga\"] = 1,\n [\"Infolentelė kalba\"] = 1,\n [\"Is\"] = 1,\n [\"Išnašos\"] = 1,\n [\"La\"] = 2,\n [\"Legend\"] = 17,\n [\"Lietuvių kalbos raidžių dažnumas\"] = 1,\n [\"Nds\"] = 1,\n [\"Neveikianti nuoroda\"] = 2,\n [\"Pagr\"] = 2,\n [\"Pavyzdinis\"] = 1,\n [\"Pl\"] = 1,\n [\"Pps-template\"] = 1,\n [\"Quote box\"] = 2,\n [\"Ru\"] = 1,\n [\"Sfn\"] = 55,\n [\"Straipsniai apie Lietuvą\"] = 1,\n [\"Sv\"] = 1,\n [\"VLE\"] = 1,\n [\"Vikižodynas\"] = 1,\n [\"Webarchive\"] = 6,\n [\"Wikiquote\"] = 1,\n}\narticle_whitelist = table#1 {\n}\n"},"cachereport":{"origin":"mw-api-ext.codfw.main-5d6cbfccfb-xbhmz","timestamp":"20241118004753","ttl":2592000,"transientcontent":false}}});});</script> <script type="application/ld+json">{"@context":"https:\/\/schema.org","@type":"Article","name":"Lietuvi\u0173 kalba","url":"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Lietuvi%C5%B3_kalba","sameAs":"http:\/\/www.wikidata.org\/entity\/Q9083","mainEntity":"http:\/\/www.wikidata.org\/entity\/Q9083","author":{"@type":"Organization","name":"Contributors to Wikimedia projects"},"publisher":{"@type":"Organization","name":"Wikimedia Foundation, Inc.","logo":{"@type":"ImageObject","url":"https:\/\/www.wikimedia.org\/static\/images\/wmf-hor-googpub.png"}},"datePublished":"2004-05-31T10:11:48Z","dateModified":"2024-11-18T00:47:51Z","image":"https:\/\/upload.wikimedia.org\/wikipedia\/commons\/e\/ef\/Map_of_Lithuanian_language.svg","headline":"kalba"}</script> </body> </html>