CINXE.COM

<!DOCTYPE html> <html class="client-nojs vector-feature-language-in-header-enabled vector-feature-language-in-main-page-header-disabled vector-feature-sticky-header-disabled vector-feature-page-tools-pinned-disabled vector-feature-toc-pinned-clientpref-1 vector-feature-main-menu-pinned-disabled vector-feature-limited-width-clientpref-1 vector-feature-limited-width-content-enabled vector-feature-custom-font-size-clientpref-1 vector-feature-appearance-pinned-clientpref-1 vector-feature-night-mode-disabled skin-theme-clientpref-day vector-toc-available" lang="lt" dir="ltr"> <head> <meta charset="UTF-8"> <title>Žemutinių sorbų kalba – Vikipedija</title> <script>(function(){var className="client-js vector-feature-language-in-header-enabled vector-feature-language-in-main-page-header-disabled vector-feature-sticky-header-disabled vector-feature-page-tools-pinned-disabled vector-feature-toc-pinned-clientpref-1 vector-feature-main-menu-pinned-disabled vector-feature-limited-width-clientpref-1 vector-feature-limited-width-content-enabled vector-feature-custom-font-size-clientpref-1 vector-feature-appearance-pinned-clientpref-1 vector-feature-night-mode-disabled skin-theme-clientpref-day vector-toc-available";var cookie=document.cookie.match(/(?:^|; )ltwikimwclientpreferences=([^;]+)/);if(cookie){cookie[1].split('%2C').forEach(function(pref){className=className.replace(new RegExp('(^| )'+pref.replace(/-clientpref-\w+$|[^\w-]+/g,'')+'-clientpref-\\w+( |$)'),'$1'+pref+'$2');});}document.documentElement.className=className;}());RLCONF={"wgBreakFrames":false,"wgSeparatorTransformTable":[",\t."," \t,"],"wgDigitTransformTable":["",""], "wgDefaultDateFormat":"dmy","wgMonthNames":["","sausio","vasario","kovo","balandžio","gegužės","birželio","liepos","rugpjūčio","rugsėjo","spalio","lapkričio","gruodžio"],"wgRequestId":"6bb138e6-851f-4d01-9565-1965167b586d","wgCanonicalNamespace":"","wgCanonicalSpecialPageName":false,"wgNamespaceNumber":0,"wgPageName":"Žemutinių_sorbų_kalba","wgTitle":"Žemutinių sorbų kalba","wgCurRevisionId":7423559,"wgRevisionId":7423559,"wgArticleId":359970,"wgIsArticle":true,"wgIsRedirect":false,"wgAction":"view","wgUserName":null,"wgUserGroups":["*"],"wgCategories":["CS1 priežiūra: multiple names: editors list","CS1 priežiūra: multiple names: authors list","CS1 klaidos: trūkstamas periodical parametras","CS1 klaidos: datos","Webarchive šablono Wayback nuorodos","Vikipedijos pavyzdiniai straipsniai","Slavų kalbos","Nykstančios kalbos"],"wgPageViewLanguage":"lt","wgPageContentLanguage":"lt","wgPageContentModel":"wikitext","wgRelevantPageName":"Žemutinių_sorbų_kalba", "wgRelevantArticleId":359970,"wgIsProbablyEditable":true,"wgRelevantPageIsProbablyEditable":true,"wgRestrictionEdit":[],"wgRestrictionMove":[],"wgNoticeProject":"wikipedia","wgCiteReferencePreviewsActive":true,"wgMediaViewerOnClick":true,"wgMediaViewerEnabledByDefault":true,"wgPopupsFlags":0,"wgVisualEditor":{"pageLanguageCode":"lt","pageLanguageDir":"ltr","pageVariantFallbacks":"lt"},"wgMFDisplayWikibaseDescriptions":{"search":true,"watchlist":true,"tagline":true,"nearby":true},"wgWMESchemaEditAttemptStepOversample":false,"wgWMEPageLength":100000,"wgRelatedArticlesCompat":[],"wgCentralAuthMobileDomain":false,"wgEditSubmitButtonLabelPublish":true,"wgULSPosition":"interlanguage","wgULSisCompactLinksEnabled":false,"wgVector2022LanguageInHeader":true,"wgULSisLanguageSelectorEmpty":false,"wgWikibaseItemId":"Q13286","wgCheckUserClientHintsHeadersJsApi":["brands","architecture","bitness","fullVersionList","mobile","model","platform","platformVersion"],"GEHomepageSuggestedEditsEnableTopics": true,"wgGETopicsMatchModeEnabled":false,"wgGEStructuredTaskRejectionReasonTextInputEnabled":false,"wgGELevelingUpEnabledForUser":false,"wgSiteNoticeId":"2.5"};RLSTATE={"ext.globalCssJs.user.styles":"ready","site.styles":"ready","user.styles":"ready","ext.globalCssJs.user":"ready","user":"ready","user.options":"loading","ext.cite.styles":"ready","mediawiki.page.gallery.styles":"ready","skins.vector.search.codex.styles":"ready","skins.vector.styles":"ready","skins.vector.icons":"ready","ext.wikimediamessages.styles":"ready","ext.visualEditor.desktopArticleTarget.noscript":"ready","ext.uls.interlanguage":"ready","wikibase.client.init":"ready","ext.wikimediaBadges":"ready","ext.dismissableSiteNotice.styles":"ready"};RLPAGEMODULES=["ext.cite.ux-enhancements","mediawiki.page.media","site","mediawiki.page.ready","mediawiki.toc","skins.vector.js","ext.centralNotice.geoIP","ext.centralNotice.startUp","ext.urlShortener.toolbar","ext.centralauth.centralautologin","mmv.bootstrap","ext.popups", "ext.visualEditor.desktopArticleTarget.init","ext.visualEditor.targetLoader","ext.echo.centralauth","ext.eventLogging","ext.wikimediaEvents","ext.navigationTiming","ext.uls.interface","ext.cx.eventlogging.campaigns","ext.cx.uls.quick.actions","wikibase.client.vector-2022","ext.checkUser.clientHints","ext.growthExperiments.SuggestedEditSession","wikibase.sidebar.tracking","ext.dismissableSiteNotice"];</script> <script>(RLQ=window.RLQ||[]).push(function(){mw.loader.impl(function(){return["user.options@12s5i",function($,jQuery,require,module){mw.user.tokens.set({"patrolToken":"+\\","watchToken":"+\\","csrfToken":"+\\"}); }];});});</script> <link rel="stylesheet" href="/w/load.php?lang=lt&modules=ext.cite.styles%7Cext.dismissableSiteNotice.styles%7Cext.uls.interlanguage%7Cext.visualEditor.desktopArticleTarget.noscript%7Cext.wikimediaBadges%7Cext.wikimediamessages.styles%7Cmediawiki.page.gallery.styles%7Cskins.vector.icons%2Cstyles%7Cskins.vector.search.codex.styles%7Cwikibase.client.init&only=styles&skin=vector-2022"> <script async="" src="/w/load.php?lang=lt&modules=startup&only=scripts&raw=1&skin=vector-2022"></script> <meta name="ResourceLoaderDynamicStyles" content=""> <link rel="stylesheet" href="/w/load.php?lang=lt&modules=site.styles&only=styles&skin=vector-2022"> <meta name="generator" content="MediaWiki 1.44.0-wmf.4"> <meta name="referrer" content="origin"> <meta name="referrer" content="origin-when-cross-origin"> <meta name="robots" content="max-image-preview:standard"> <meta name="format-detection" content="telephone=no"> <meta property="og:image" content="https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/c/c2/Cottbus_zweisprachige_Strassenbezeichnung_zugeschnitten.jpg"> <meta property="og:image:width" content="1200"> <meta property="og:image:height" content="843"> <meta property="og:image" content="https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c2/Cottbus_zweisprachige_Strassenbezeichnung_zugeschnitten.jpg/800px-Cottbus_zweisprachige_Strassenbezeichnung_zugeschnitten.jpg"> <meta property="og:image:width" content="800"> <meta property="og:image:height" content="562"> <meta property="og:image" content="https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c2/Cottbus_zweisprachige_Strassenbezeichnung_zugeschnitten.jpg/640px-Cottbus_zweisprachige_Strassenbezeichnung_zugeschnitten.jpg"> <meta property="og:image:width" content="640"> <meta property="og:image:height" content="450"> <meta name="viewport" content="width=1120"> <meta property="og:title" content="Žemutinių sorbų kalba – Vikipedija"> <meta property="og:type" content="website"> <link rel="preconnect" href="//upload.wikimedia.org"> <link rel="alternate" media="only screen and (max-width: 640px)" href="//lt.m.wikipedia.org/wiki/%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba"> <link rel="alternate" type="application/x-wiki" title="Keisti" href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit"> <link rel="apple-touch-icon" href="/static/apple-touch/wikipedia.png"> <link rel="icon" href="/static/favicon/wikipedia.ico"> <link rel="search" type="application/opensearchdescription+xml" href="/w/rest.php/v1/search" title="Vikipedija (lt)"> <link rel="EditURI" type="application/rsd+xml" href="//lt.wikipedia.org/w/api.php?action=rsd"> <link rel="canonical" href="https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba"> <link rel="license" href="https://creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0/deed.lt"> <link rel="alternate" type="application/atom+xml" title="Vikipedija Atom prenumerata" href="/w/index.php?title=Specialus:Naujausi_keitimai&feed=atom"> <link rel="dns-prefetch" href="//meta.wikimedia.org" /> <link rel="dns-prefetch" href="//login.wikimedia.org"> </head> <body class="skin--responsive skin-vector skin-vector-search-vue mediawiki ltr sitedir-ltr mw-hide-empty-elt ns-0 ns-subject mw-editable page-Žemutinių_sorbų_kalba rootpage-Žemutinių_sorbų_kalba skin-vector-2022 action-view"><a class="mw-jump-link" href="#bodyContent">Pereiti prie turinio</a> <div class="vector-header-container"> <header class="vector-header mw-header"> <div class="vector-header-start"> <nav class="vector-main-menu-landmark" aria-label="Site"> <div id="vector-main-menu-dropdown" class="vector-dropdown vector-main-menu-dropdown vector-button-flush-left vector-button-flush-right" > <input type="checkbox" id="vector-main-menu-dropdown-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-main-menu-dropdown" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Pagrindinis meniu" > <label id="vector-main-menu-dropdown-label" for="vector-main-menu-dropdown-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only " aria-hidden="true" > Pagrindinis meniu </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="vector-main-menu-unpinned-container" class="vector-unpinned-container"> <div id="vector-main-menu" class="vector-main-menu vector-pinnable-element"> <div class="vector-pinnable-header vector-main-menu-pinnable-header vector-pinnable-header-unpinned" data-feature-name="main-menu-pinned" data-pinnable-element-id="vector-main-menu" data-pinned-container-id="vector-main-menu-pinned-container" data-unpinned-container-id="vector-main-menu-unpinned-container" > <div class="vector-pinnable-header-label">Pagrindinis meniu</div> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-pin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-main-menu.pin">move to sidebar</button> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-unpin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-main-menu.unpin">paslėpti</button> </div> <div id="p-navigation" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-navigation" > <div class="vector-menu-heading"> Naršymas </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="n-mainpage" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Pagrindinis_puslapis" title="Eiti į pradinį puslapį [z]" accesskey="z">Pagrindinis puslapis</a></li><li id="n-portal" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Vikipedija:Bendruomen%C4%97" title="Apie projektą, ką galima daryti, kur ką rasti">Bendruomenės puslapis</a></li><li id="n-forumas" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Vikipedija:Forumas">Forumas</a></li><li id="n-recentchanges" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Naujausi_keitimai" title="Paskutinių keitimų sąrašas viki projekte [r]" accesskey="r">Naujausi keitimai</a></li><li id="n-randompage" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Atsitiktinis_puslapis" title="Įkelti atsitiktinį puslapį [x]" accesskey="x">Atsitiktinis straipsnis</a></li><li id="n-pagalba" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Pagalba:Turinys">Pagalba</a></li> </ul> </div> </div> </div> </div> </div> </div> </nav> <a href="/wiki/Pagrindinis_puslapis" class="mw-logo"> <img class="mw-logo-icon" src="/static/images/icons/wikipedia.png" alt="" aria-hidden="true" height="50" width="50"> <img class="mw-logo-wordmark" alt="Vikipedija" src="/static/images/mobile/copyright/wikipedia-wordmark-lt.svg" style="width: 7.5em; height: 1.375em;"> <img class="mw-logo-tagline" alt="Laisvoji enciklopedija" src="/static/images/mobile/copyright/wikipedia-tagline-lt.svg" width="119" height="13" style="width: 7.4375em; height: 0.8125em;"> </a> </div> <div class="vector-header-end"> <div id="p-search" role="search" class="vector-search-box-vue vector-search-box-collapses vector-search-box-show-thumbnail vector-search-box-auto-expand-width vector-search-box"> <a href="/wiki/Specialus:Paie%C5%A1ka" class="cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only search-toggle" title="Ieškoti lietuviškame wiki [f]" accesskey="f"> Paieška </a> <div class="vector-typeahead-search-container"> <div class="cdx-typeahead-search cdx-typeahead-search--show-thumbnail cdx-typeahead-search--auto-expand-width"> <form action="/w/index.php" id="searchform" class="cdx-search-input cdx-search-input--has-end-button"> <div id="simpleSearch" class="cdx-search-input__input-wrapper" data-search-loc="header-moved"> <div class="cdx-text-input cdx-text-input--has-start-icon"> <input class="cdx-text-input__input" type="search" name="search" placeholder="Ieškoti Vikipedijoje" aria-label="Ieškoti Vikipedijoje" autocapitalize="sentences" title="Ieškoti lietuviškame wiki [f]" accesskey="f" id="searchInput" > </div> <input type="hidden" name="title" value="Specialus:Paieška"> </div> <button class="cdx-button cdx-search-input__end-button">Paieška</button> </form> </div> </div> </div> <nav class="vector-user-links vector-user-links-wide" aria-label="Asmeniniai įrankiai"> <div class="vector-user-links-main"> <div id="p-vector-user-menu-preferences" class="vector-menu mw-portlet emptyPortlet" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> </ul> </div> </div> <div id="p-vector-user-menu-userpage" class="vector-menu mw-portlet emptyPortlet" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> </ul> </div> </div> <nav class="vector-appearance-landmark" aria-label="Išvaizda"> <div id="vector-appearance-dropdown" class="vector-dropdown " title="Change the appearance of the page's font size, width, and color" > <input type="checkbox" id="vector-appearance-dropdown-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-appearance-dropdown" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Išvaizda" > <label id="vector-appearance-dropdown-label" for="vector-appearance-dropdown-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only " aria-hidden="true" > Išvaizda </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="vector-appearance-unpinned-container" class="vector-unpinned-container"> </div> </div> </div> </nav> <div id="p-vector-user-menu-notifications" class="vector-menu mw-portlet emptyPortlet" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> </ul> </div> </div> <div id="p-vector-user-menu-overflow" class="vector-menu mw-portlet" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="pt-sitesupport-2" class="user-links-collapsible-item mw-list-item user-links-collapsible-item"><a data-mw="interface" href="//donate.wikimedia.org/wiki/Special:FundraiserRedirector?utm_source=donate&utm_medium=sidebar&utm_campaign=C13_lt.wikipedia.org&uselang=lt" class="">Parama</a> </li> <li id="pt-createaccount-2" class="user-links-collapsible-item mw-list-item user-links-collapsible-item"><a data-mw="interface" href="/w/index.php?title=Specialus:Sukurti_paskyr%C4%85&returnto=%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" title="Skatiname susikurti paskyrą ir prisijungti, tačiau, tai nėra privaloma" class="">Sukurti paskyrą</a> </li> <li id="pt-login-2" class="user-links-collapsible-item mw-list-item user-links-collapsible-item"><a data-mw="interface" href="/w/index.php?title=Specialus:Prisijungimas&returnto=%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" title="Rekomenduojame prisijungti, nors tai nėra privaloma [o]" accesskey="o" class="">Prisijungti</a> </li> </ul> </div> </div> </div> <div id="vector-user-links-dropdown" class="vector-dropdown vector-user-menu vector-button-flush-right vector-user-menu-logged-out" title="Daugiau parametrų" > <input type="checkbox" id="vector-user-links-dropdown-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-user-links-dropdown" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Asmeniniai įrankiai" > <label id="vector-user-links-dropdown-label" for="vector-user-links-dropdown-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only " aria-hidden="true" > Asmeniniai įrankiai </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="p-personal" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-personal user-links-collapsible-item" title="Naudotojo meniu" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="pt-sitesupport" class="user-links-collapsible-item mw-list-item"><a href="//donate.wikimedia.org/wiki/Special:FundraiserRedirector?utm_source=donate&utm_medium=sidebar&utm_campaign=C13_lt.wikipedia.org&uselang=lt">Parama</a></li><li id="pt-createaccount" class="user-links-collapsible-item mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:Sukurti_paskyr%C4%85&returnto=%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" title="Skatiname susikurti paskyrą ir prisijungti, tačiau, tai nėra privaloma"> Sukurti paskyrą</a></li><li id="pt-login" class="user-links-collapsible-item mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:Prisijungimas&returnto=%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" title="Rekomenduojame prisijungti, nors tai nėra privaloma [o]" accesskey="o"> Prisijungti</a></li> </ul> </div> </div> <div id="p-user-menu-anon-editor" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-user-menu-anon-editor" > <div class="vector-menu-heading"> Pages for logged out editors <a href="/wiki/Pagalba:Introduction" aria-label="Learn more about editing">sužinoti daugiau</a> </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="pt-anoncontribs" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Mano_ind%C4%97lis" title="Keitimų sąrašas, padarytų iš šio IP adreso [y]" accesskey="y">Indėlis</a></li><li id="pt-anontalk" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Mano_aptarimas" title="Pakeitimų aptarimas, darytus naudojant šį IP adresą [n]" accesskey="n">Šio IP aptarimų puslapis</a></li> </ul> </div> </div> </div> </div> </nav> </div> </header> </div> <div class="mw-page-container"> <div class="mw-page-container-inner"> <div class="vector-sitenotice-container"> <div id="siteNotice"><div id="mw-dismissablenotice-anonplace"></div><script>(function(){var node=document.getElementById("mw-dismissablenotice-anonplace");if(node){node.outerHTML="\u003Cdiv class=\"mw-dismissable-notice\"\u003E\u003Cdiv class=\"mw-dismissable-notice-close\"\u003E[\u003Ca tabindex=\"0\" role=\"button\"\u003Epaslėpti\u003C/a\u003E]\u003C/div\u003E\u003Cdiv class=\"mw-dismissable-notice-body\"\u003E\u003C!-- CentralNotice --\u003E\u003Cdiv id=\"localNotice\" data-nosnippet=\"\"\u003E\u003Cdiv class=\"sitenotice\" lang=\"lt\" dir=\"ltr\"\u003E\u003Cp\u003EŠios \u003Ca href=\"/wiki/Vikipedija:Savait%C4%97s_iniciatyva\" class=\"mw-redirect\" title=\"Vikipedija:Savaitės iniciatyva\"\u003Esavaitės iniciatyva\u003C/a\u003E: \u003Cb\u003Etautos išrinktieji\u003C/b\u003E. Kviečiame prisidėti!\n\u003C/p\u003E\u003C/div\u003E\u003C/div\u003E\u003C/div\u003E\u003C/div\u003E";}}());</script></div> </div> <div class="vector-column-start"> <div class="vector-main-menu-container"> <div id="mw-navigation"> <nav id="mw-panel" class="vector-main-menu-landmark" aria-label="Site"> <div id="vector-main-menu-pinned-container" class="vector-pinned-container"> </div> </nav> </div> </div> <div class="vector-sticky-pinned-container"> <nav id="mw-panel-toc" aria-label="Turinys" data-event-name="ui.sidebar-toc" class="mw-table-of-contents-container vector-toc-landmark"> <div id="vector-toc-pinned-container" class="vector-pinned-container"> <div id="vector-toc" class="vector-toc vector-pinnable-element"> <div class="vector-pinnable-header vector-toc-pinnable-header vector-pinnable-header-pinned" data-feature-name="toc-pinned" data-pinnable-element-id="vector-toc" > <h2 class="vector-pinnable-header-label">Turinys</h2> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-pin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-toc.pin">move to sidebar</button> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-unpin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-toc.unpin">paslėpti</button> </div> <ul class="vector-toc-contents" id="mw-panel-toc-list"> <li id="toc-mw-content-text" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a href="#" class="vector-toc-link"> <div class="vector-toc-text">Pradžia</div> </a> </li> <li id="toc-Kalbos_pavadinimas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Kalbos_pavadinimas"> <div class="vector-toc-text"> 1 Kalbos pavadinimas </div> </a> <ul id="toc-Kalbos_pavadinimas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Klasifikacija" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Klasifikacija"> <div class="vector-toc-text"> 2 Klasifikacija </div> </a> <ul id="toc-Klasifikacija-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Kalbos_geografija" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Kalbos_geografija"> <div class="vector-toc-text"> 3 Kalbos geografija </div> </a> <button aria-controls="toc-Kalbos_geografija-sublist" class="cdx-button cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only vector-toc-toggle"> Toggle Kalbos geografija subsection </button> <ul id="toc-Kalbos_geografija-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Arealas_ir_kalbos_vartotojų_skaičius" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Arealas_ir_kalbos_vartotojų_skaičius"> <div class="vector-toc-text"> 3.1 Arealas ir kalbos vartotojų skaičius </div> </a> <ul id="toc-Arealas_ir_kalbos_vartotojų_skaičius-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Sociolingvistiniai_duomenys" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Sociolingvistiniai_duomenys"> <div class="vector-toc-text"> 3.2 Sociolingvistiniai duomenys </div> </a> <ul id="toc-Sociolingvistiniai_duomenys-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Tarmės" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Tarmės"> <div class="vector-toc-text"> 3.3 Tarmės </div> </a> <ul id="toc-Tarmės-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Rašyba" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Rašyba"> <div class="vector-toc-text"> 4 Rašyba </div> </a> <ul id="toc-Rašyba-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Kalbos_istorija" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Kalbos_istorija"> <div class="vector-toc-text"> 5 Kalbos istorija </div> </a> <button aria-controls="toc-Kalbos_istorija-sublist" class="cdx-button cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only vector-toc-toggle"> Toggle Kalbos istorija subsection </button> <ul id="toc-Kalbos_istorija-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Ikirašytinis_laikotarpis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Ikirašytinis_laikotarpis"> <div class="vector-toc-text"> 5.1 Ikirašytinis laikotarpis </div> </a> <ul id="toc-Ikirašytinis_laikotarpis-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Rašytinis_laikotarpis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Rašytinis_laikotarpis"> <div class="vector-toc-text"> 5.2 Rašytinis laikotarpis </div> </a> <ul id="toc-Rašytinis_laikotarpis-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Istorinė_fonetika" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Istorinė_fonetika"> <div class="vector-toc-text"> 5.3 Istorinė fonetika </div> </a> <ul id="toc-Istorinė_fonetika-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Fonetika_ir_fonologija" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Fonetika_ir_fonologija"> <div class="vector-toc-text"> 6 Fonetika ir fonologija </div> </a> <button aria-controls="toc-Fonetika_ir_fonologija-sublist" class="cdx-button cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only vector-toc-toggle"> Toggle Fonetika ir fonologija subsection </button> <ul id="toc-Fonetika_ir_fonologija-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Balsiai" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Balsiai"> <div class="vector-toc-text"> 6.1 Balsiai </div> </a> <ul id="toc-Balsiai-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Priebalsiai" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Priebalsiai"> <div class="vector-toc-text"> 6.2 Priebalsiai </div> </a> <ul id="toc-Priebalsiai-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Prozodija" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Prozodija"> <div class="vector-toc-text"> 6.3 Prozodija </div> </a> <ul id="toc-Prozodija-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Morfologija" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Morfologija"> <div class="vector-toc-text"> 7 Morfologija </div> </a> <button aria-controls="toc-Morfologija-sublist" class="cdx-button cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only vector-toc-toggle"> Toggle Morfologija subsection </button> <ul id="toc-Morfologija-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Daiktavardis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Daiktavardis"> <div class="vector-toc-text"> 7.1 Daiktavardis </div> </a> <ul id="toc-Daiktavardis-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Būdvardis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Būdvardis"> <div class="vector-toc-text"> 7.2 Būdvardis </div> </a> <ul id="toc-Būdvardis-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Skaitvardis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Skaitvardis"> <div class="vector-toc-text"> 7.3 Skaitvardis </div> </a> <ul id="toc-Skaitvardis-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Įvardis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Įvardis"> <div class="vector-toc-text"> 7.4 Įvardis </div> </a> <ul id="toc-Įvardis-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Veiksmažodis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Veiksmažodis"> <div class="vector-toc-text"> 7.5 Veiksmažodis </div> </a> <ul id="toc-Veiksmažodis-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Laikai" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Laikai"> <div class="vector-toc-text"> 7.5.1 Laikai </div> </a> <ul id="toc-Laikai-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Nuosakos" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Nuosakos"> <div class="vector-toc-text"> 7.5.2 Nuosakos </div> </a> <ul id="toc-Nuosakos-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Neasmenuojamosios_veiksmažodžio_formos" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Neasmenuojamosios_veiksmažodžio_formos"> <div class="vector-toc-text"> 7.5.3 Neasmenuojamosios veiksmažodžio formos </div> </a> <ul id="toc-Neasmenuojamosios_veiksmažodžio_formos-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Prieveiksmis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Prieveiksmis"> <div class="vector-toc-text"> 7.6 Prieveiksmis </div> </a> <ul id="toc-Prieveiksmis-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Prielinksnis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Prielinksnis"> <div class="vector-toc-text"> 7.7 Prielinksnis </div> </a> <ul id="toc-Prielinksnis-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Sintaksė" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Sintaksė"> <div class="vector-toc-text"> 8 Sintaksė </div> </a> <ul id="toc-Sintaksė-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Žodynas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Žodynas"> <div class="vector-toc-text"> 9 Žodynas </div> </a> <ul id="toc-Žodynas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Tyrimų_istorija" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Tyrimų_istorija"> <div class="vector-toc-text"> 10 Tyrimų istorija </div> </a> <ul id="toc-Tyrimų_istorija-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Teksto_pavyzdys" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Teksto_pavyzdys"> <div class="vector-toc-text"> 11 Teksto pavyzdys </div> </a> <ul id="toc-Teksto_pavyzdys-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Išnašos" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Išnašos"> <div class="vector-toc-text"> 12 Išnašos </div> </a> <ul id="toc-Išnašos-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Literatūra" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Literatūra"> <div class="vector-toc-text"> 13 Literatūra </div> </a> <ul id="toc-Literatūra-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Nuorodos" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Nuorodos"> <div class="vector-toc-text"> 14 Nuorodos </div> </a> <ul id="toc-Nuorodos-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </div> </div> </nav> </div> </div> <div class="mw-content-container"> <main id="content" class="mw-body"> <header class="mw-body-header vector-page-titlebar"> <nav aria-label="Turinys" class="vector-toc-landmark"> <div id="vector-page-titlebar-toc" class="vector-dropdown vector-page-titlebar-toc vector-button-flush-left" > <input type="checkbox" id="vector-page-titlebar-toc-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-page-titlebar-toc" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Toggle the table of contents" > <label id="vector-page-titlebar-toc-label" for="vector-page-titlebar-toc-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only " aria-hidden="true" > Toggle the table of contents </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="vector-page-titlebar-toc-unpinned-container" class="vector-unpinned-container"> </div> </div> </div> </nav> <h1 id="firstHeading" class="firstHeading mw-first-heading">Žemutinių sorbų kalba</h1> <div id="p-lang-btn" class="vector-dropdown mw-portlet mw-portlet-lang" > <input type="checkbox" id="p-lang-btn-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-p-lang-btn" class="vector-dropdown-checkbox mw-interlanguage-selector" aria-label="Go to an article in another language. Available in 77 languages" > <label id="p-lang-btn-label" for="p-lang-btn-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--action-progressive mw-portlet-lang-heading-77" aria-hidden="true" > 77 kalbų </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li class="interlanguage-link interwiki-af mw-list-item"><a href="https://af.wikipedia.org/wiki/Neder-Sorbies" title="Neder-Sorbies – afrikanų" lang="af" hreflang="af" data-title="Neder-Sorbies" data-language-autonym="Afrikaans" data-language-local-name="afrikanų" class="interlanguage-link-target">Afrikaans</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-als mw-list-item"><a href="https://als.wikipedia.org/wiki/Niedersorbische_Sprache" title="Niedersorbische Sprache – Šveicarijos vokiečių" lang="gsw" hreflang="gsw" data-title="Niedersorbische Sprache" data-language-autonym="Alemannisch" data-language-local-name="Šveicarijos vokiečių" class="interlanguage-link-target">Alemannisch</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-am mw-list-item"><a href="https://am.wikipedia.org/wiki/%E1%8B%A8%E1%89%B3%E1%89%BD%E1%8A%9B%E1%8B%8D_%E1%88%B6%E1%88%AD%E1%89%A5%E1%8A%9B" title="የታችኛው ሶርብኛ – amharų" lang="am" hreflang="am" data-title="የታችኛው ሶርብኛ" data-language-autonym="አማርኛ" data-language-local-name="amharų" class="interlanguage-link-target">አማርኛ</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ar mw-list-item"><a href="https://ar.wikipedia.org/wiki/%D8%A7%D9%84%D9%84%D8%BA%D8%A9_%D8%A7%D9%84%D8%B5%D9%88%D8%B1%D8%A8%D9%8A%D8%A9_%D8%A7%D9%84%D8%B3%D9%81%D9%84%D9%89" title="اللغة الصوربية السفلى – arabų" lang="ar" hreflang="ar" data-title="اللغة الصوربية السفلى" data-language-autonym="العربية" data-language-local-name="arabų" class="interlanguage-link-target">العربية</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ast mw-list-item"><a href="https://ast.wikipedia.org/wiki/Idioma_so_sorabo" title="Idioma so sorabo – asturianų" lang="ast" hreflang="ast" data-title="Idioma so sorabo" data-language-autonym="Asturianu" data-language-local-name="asturianų" class="interlanguage-link-target">Asturianu</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-az mw-list-item"><a href="https://az.wikipedia.org/wiki/A%C5%9Fa%C4%9F%C4%B1_sorb_dili" title="Aşağı sorb dili – azerbaidžaniečių" lang="az" hreflang="az" data-title="Aşağı sorb dili" data-language-autonym="Azərbaycanca" data-language-local-name="azerbaidžaniečių" class="interlanguage-link-target">Azərbaycanca</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-azb mw-list-item"><a href="https://azb.wikipedia.org/wiki/%D8%A2%D8%B4%D8%A7%D8%BA%DB%8C_%D8%B3%D9%88%D8%B1%D8%A8_%D8%AF%DB%8C%D9%84%DB%8C" title="آشاغی سورب دیلی – South Azerbaijani" lang="azb" hreflang="azb" data-title="آشاغی سورب دیلی" data-language-autonym="تۆرکجه" data-language-local-name="South Azerbaijani" class="interlanguage-link-target">تۆرکجه</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ba mw-list-item"><a href="https://ba.wikipedia.org/wiki/%D0%A2%D2%AF%D0%B1%D3%99%D0%BD%D0%B3%D0%B5_%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8_%D1%82%D0%B5%D0%BB%D0%B5" title="Түбәнге лужи теле – baškirų" lang="ba" hreflang="ba" data-title="Түбәнге лужи теле" data-language-autonym="Башҡортса" data-language-local-name="baškirų" class="interlanguage-link-target">Башҡортса</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-be mw-list-item"><a href="https://be.wikipedia.org/wiki/%D0%9D%D1%96%D0%B6%D0%BD%D1%8F%D0%BB%D1%83%D0%B6%D1%8B%D1%86%D0%BA%D0%B0%D1%8F_%D0%BC%D0%BE%D0%B2%D0%B0" title="Ніжнялужыцкая мова – baltarusių" lang="be" hreflang="be" data-title="Ніжнялужыцкая мова" data-language-autonym="Беларуская" data-language-local-name="baltarusių" class="interlanguage-link-target">Беларуская</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-be-x-old mw-list-item"><a href="https://be-tarask.wikipedia.org/wiki/%D0%9D%D1%96%D0%B6%D0%BD%D1%8F%D0%BB%D1%83%D0%B6%D1%8B%D1%86%D0%BA%D0%B0%D1%8F_%D0%BC%D0%BE%D0%B2%D0%B0" title="Ніжнялужыцкая мова – Belarusian (Taraškievica orthography)" lang="be-tarask" hreflang="be-tarask" data-title="Ніжнялужыцкая мова" data-language-autonym="Беларуская (тарашкевіца)" data-language-local-name="Belarusian (Taraškievica orthography)" class="interlanguage-link-target">Беларуская (тарашкевіца)</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-bg mw-list-item"><a href="https://bg.wikipedia.org/wiki/%D0%94%D0%BE%D0%BB%D0%BD%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%88%D0%BA%D0%B8_%D0%B5%D0%B7%D0%B8%D0%BA" title="Долнолужишки език – bulgarų" lang="bg" hreflang="bg" data-title="Долнолужишки език" data-language-autonym="Български" data-language-local-name="bulgarų" class="interlanguage-link-target">Български</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-bs mw-list-item"><a href="https://bs.wikipedia.org/wiki/Donjolu%C5%BEi%C4%8Dkosrpski_jezik" title="Donjolužičkosrpski jezik – bosnių" lang="bs" hreflang="bs" data-title="Donjolužičkosrpski jezik" data-language-autonym="Bosanski" data-language-local-name="bosnių" class="interlanguage-link-target">Bosanski</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ca mw-list-item"><a href="https://ca.wikipedia.org/wiki/Baix_s%C3%B2rab" title="Baix sòrab – katalonų" lang="ca" hreflang="ca" data-title="Baix sòrab" data-language-autonym="Català" data-language-local-name="katalonų" class="interlanguage-link-target">Català</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-crh mw-list-item"><a href="https://crh.wikipedia.org/wiki/A%C5%9Fa%C4%9F%C4%B1_sorb_tili" title="Aşağı sorb tili – Krymo turkų" lang="crh" hreflang="crh" data-title="Aşağı sorb tili" data-language-autonym="Qırımtatarca" data-language-local-name="Krymo turkų" class="interlanguage-link-target">Qırımtatarca</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-cs mw-list-item"><a href="https://cs.wikipedia.org/wiki/Dolnolu%C5%BEick%C3%A1_srb%C5%A1tina" title="Dolnolužická srbština – čekų" lang="cs" hreflang="cs" data-title="Dolnolužická srbština" data-language-autonym="Čeština" data-language-local-name="čekų" class="interlanguage-link-target">Čeština</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-csb mw-list-item"><a href="https://csb.wikipedia.org/wiki/D%C3%B3lnosorbsczi_j%C3%A3z%C3%ABk" title="Dólnosorbsczi jãzëk – kašubų" lang="csb" hreflang="csb" data-title="Dólnosorbsczi jãzëk" data-language-autonym="Kaszëbsczi" data-language-local-name="kašubų" class="interlanguage-link-target">Kaszëbsczi</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-cu mw-list-item"><a href="https://cu.wikipedia.org/wiki/%D0%94%D0%BE%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D1%A5%D1%81%D1%80%D1%8C%D0%B1%D1%8C%D1%81%D0%BA%D1%8A_%D1%A9%EA%99%81%EA%99%91%D0%BA%D1%8A" title="Дольнѥсрьбьскъ ѩꙁꙑкъ – bažnytinė slavų" lang="cu" hreflang="cu" data-title="Дольнѥсрьбьскъ ѩꙁꙑкъ" data-language-autonym="Словѣньскъ / ⰔⰎⰑⰂⰡⰐⰠⰔⰍⰟ" data-language-local-name="bažnytinė slavų" class="interlanguage-link-target">Словѣньскъ / ⰔⰎⰑⰂⰡⰐⰠⰔⰍⰟ</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-cv mw-list-item"><a href="https://cv.wikipedia.org/wiki/%D0%90%D0%BD%D0%B0%D1%82_%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%B0_%D1%87%C4%95%D0%BB%D1%85%D0%B8" title="Анат лужица чĕлхи – čiuvašų" lang="cv" hreflang="cv" data-title="Анат лужица чĕлхи" data-language-autonym="Чӑвашла" data-language-local-name="čiuvašų" class="interlanguage-link-target">Чӑвашла</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-de mw-list-item"><a href="https://de.wikipedia.org/wiki/Niedersorbische_Sprache" title="Niedersorbische Sprache – vokiečių" lang="de" hreflang="de" data-title="Niedersorbische Sprache" data-language-autonym="Deutsch" data-language-local-name="vokiečių" class="interlanguage-link-target">Deutsch</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-dsb mw-list-item"><a href="https://dsb.wikipedia.org/wiki/Dolnoserb%C5%A1%C4%87ina" title="Dolnoserbšćina – žemutinių sorbų" lang="dsb" hreflang="dsb" data-title="Dolnoserbšćina" data-language-autonym="Dolnoserbski" data-language-local-name="žemutinių sorbų" class="interlanguage-link-target">Dolnoserbski</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-el mw-list-item"><a href="https://el.wikipedia.org/wiki/%CE%9A%CE%AC%CF%84%CF%89_%CE%A3%CE%BF%CF%81%CE%B2%CE%B9%CE%BA%CE%AE_%CE%B3%CE%BB%CF%8E%CF%83%CF%83%CE%B1" title="Κάτω Σορβική γλώσσα – graikų" lang="el" hreflang="el" data-title="Κάτω Σορβική γλώσσα" data-language-autonym="Ελληνικά" data-language-local-name="graikų" class="interlanguage-link-target">Ελληνικά</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-en mw-list-item"><a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Lower_Sorbian_language" title="Lower Sorbian language – anglų" lang="en" hreflang="en" data-title="Lower Sorbian language" data-language-autonym="English" data-language-local-name="anglų" class="interlanguage-link-target">English</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-eo mw-list-item"><a href="https://eo.wikipedia.org/wiki/Malsuprasoraba_lingvo" title="Malsuprasoraba lingvo – esperanto" lang="eo" hreflang="eo" data-title="Malsuprasoraba lingvo" data-language-autonym="Esperanto" data-language-local-name="esperanto" class="interlanguage-link-target">Esperanto</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-es mw-list-item"><a href="https://es.wikipedia.org/wiki/Idioma_bajo_sorabo" title="Idioma bajo sorabo – ispanų" lang="es" hreflang="es" data-title="Idioma bajo sorabo" data-language-autonym="Español" data-language-local-name="ispanų" class="interlanguage-link-target">Español</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-et mw-list-item"><a href="https://et.wikipedia.org/wiki/Alamsorbi_keel" title="Alamsorbi keel – estų" lang="et" hreflang="et" data-title="Alamsorbi keel" data-language-autonym="Eesti" data-language-local-name="estų" class="interlanguage-link-target">Eesti</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-eu mw-list-item"><a href="https://eu.wikipedia.org/wiki/Behe_sorabiera" title="Behe sorabiera – baskų" lang="eu" hreflang="eu" data-title="Behe sorabiera" data-language-autonym="Euskara" data-language-local-name="baskų" class="interlanguage-link-target">Euskara</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-fa mw-list-item"><a href="https://fa.wikipedia.org/wiki/%D8%B2%D8%A8%D8%A7%D9%86_%D8%B3%D9%88%D8%B1%D8%A8%DB%8C_%D9%BE%D8%A7%DB%8C%DB%8C%D9%86%DB%8C" title="زبان سوربی پایینی – persų" lang="fa" hreflang="fa" data-title="زبان سوربی پایینی" data-language-autonym="فارسی" data-language-local-name="persų" class="interlanguage-link-target">فارسی</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-fr mw-list-item"><a href="https://fr.wikipedia.org/wiki/Bas_sorabe" title="Bas sorabe – prancūzų" lang="fr" hreflang="fr" data-title="Bas sorabe" data-language-autonym="Français" data-language-local-name="prancūzų" class="interlanguage-link-target">Français</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-fy mw-list-item"><a href="https://fy.wikipedia.org/wiki/Leechsorbysk" title="Leechsorbysk – vakarų fryzų" lang="fy" hreflang="fy" data-title="Leechsorbysk" data-language-autonym="Frysk" data-language-local-name="vakarų fryzų" class="interlanguage-link-target">Frysk</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-gd mw-list-item"><a href="https://gd.wikipedia.org/wiki/S%C3%B2rbais_%C3%8Cochdarach" title="Sòrbais Ìochdarach – škotų (gėlų)" lang="gd" hreflang="gd" data-title="Sòrbais Ìochdarach" data-language-autonym="Gàidhlig" data-language-local-name="škotų (gėlų)" class="interlanguage-link-target">Gàidhlig</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-gl mw-list-item"><a href="https://gl.wikipedia.org/wiki/Baixo_sorabo" title="Baixo sorabo – galisų" lang="gl" hreflang="gl" data-title="Baixo sorabo" data-language-autonym="Galego" data-language-local-name="galisų" class="interlanguage-link-target">Galego</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-gv mw-list-item"><a href="https://gv.wikipedia.org/wiki/Sorbish_Eeghtyragh" title="Sorbish Eeghtyragh – meniečių" lang="gv" hreflang="gv" data-title="Sorbish Eeghtyragh" data-language-autonym="Gaelg" data-language-local-name="meniečių" class="interlanguage-link-target">Gaelg</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hak mw-list-item"><a href="https://hak.wikipedia.org/wiki/T%C3%A2i-thi_Sorbia-ng%C3%AE" title="Tâi-thi Sorbia-ngî – kinų kalbos hakų tarmė" lang="hak" hreflang="hak" data-title="Tâi-thi Sorbia-ngî" data-language-autonym="客家語 / Hak-kâ-ngî" data-language-local-name="kinų kalbos hakų tarmė" class="interlanguage-link-target">客家語 / Hak-kâ-ngî</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hr mw-list-item"><a href="https://hr.wikipedia.org/wiki/Donjolu%C5%BEi%C4%8Dkosrpski_jezik" title="Donjolužičkosrpski jezik – kroatų" lang="hr" hreflang="hr" data-title="Donjolužičkosrpski jezik" data-language-autonym="Hrvatski" data-language-local-name="kroatų" class="interlanguage-link-target">Hrvatski</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hsb mw-list-item"><a href="https://hsb.wikipedia.org/wiki/Delnjoserb%C5%A1%C4%87ina" title="Delnjoserbšćina – aukštutinių sorbų" lang="hsb" hreflang="hsb" data-title="Delnjoserbšćina" data-language-autonym="Hornjoserbsce" data-language-local-name="aukštutinių sorbų" class="interlanguage-link-target">Hornjoserbsce</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-id mw-list-item"><a href="https://id.wikipedia.org/wiki/Bahasa_Sorbia_Hilir" title="Bahasa Sorbia Hilir – indoneziečių" lang="id" hreflang="id" data-title="Bahasa Sorbia Hilir" data-language-autonym="Bahasa Indonesia" data-language-local-name="indoneziečių" class="interlanguage-link-target">Bahasa Indonesia</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ie mw-list-item"><a href="https://ie.wikipedia.org/wiki/Bass-sorabian" title="Bass-sorabian – interkalba" lang="ie" hreflang="ie" data-title="Bass-sorabian" data-language-autonym="Interlingue" data-language-local-name="interkalba" class="interlanguage-link-target">Interlingue</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ilo mw-list-item"><a href="https://ilo.wikipedia.org/wiki/Pagsasao_nga_Akinbaba_a_Sorabo" title="Pagsasao nga Akinbaba a Sorabo – ilokų" lang="ilo" hreflang="ilo" data-title="Pagsasao nga Akinbaba a Sorabo" data-language-autonym="Ilokano" data-language-local-name="ilokų" class="interlanguage-link-target">Ilokano</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-it mw-list-item"><a href="https://it.wikipedia.org/wiki/Lingua_soraba_inferiore" title="Lingua soraba inferiore – italų" lang="it" hreflang="it" data-title="Lingua soraba inferiore" data-language-autonym="Italiano" data-language-local-name="italų" class="interlanguage-link-target">Italiano</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ja mw-list-item"><a href="https://ja.wikipedia.org/wiki/%E4%BD%8E%E5%9C%B0%E3%82%BD%E3%83%AB%E3%83%96%E8%AA%9E" title="低地ソルブ語 – japonų" lang="ja" hreflang="ja" data-title="低地ソルブ語" data-language-autonym="日本語" data-language-local-name="japonų" class="interlanguage-link-target">日本語</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-kk mw-list-item"><a href="https://kk.wikipedia.org/wiki/%D0%A2%D3%A9%D0%BC%D0%B5%D0%BD%D0%B3%D1%96_%D1%81%D0%BE%D1%80%D0%B1_%D1%82%D1%96%D0%BB%D1%96" title="Төменгі сорб тілі – kazachų" lang="kk" hreflang="kk" data-title="Төменгі сорб тілі" data-language-autonym="Қазақша" data-language-local-name="kazachų" class="interlanguage-link-target">Қазақша</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ko mw-list-item"><a href="https://ko.wikipedia.org/wiki/%EC%A0%80%EC%A7%80_%EC%86%8C%EB%A5%B4%EB%B8%8C%EC%96%B4" title="저지 소르브어 – korėjiečių" lang="ko" hreflang="ko" data-title="저지 소르브어" data-language-autonym="한국어" data-language-local-name="korėjiečių" class="interlanguage-link-target">한국어</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-kv mw-list-item"><a href="https://kv.wikipedia.org/wiki/%D0%A3%D0%BB%D1%8B%D1%81_%D1%81%D0%BE%D1%80%D0%B1_%D0%BA%D1%8B%D0%B2" title="Улыс сорб кыв – komi" lang="kv" hreflang="kv" data-title="Улыс сорб кыв" data-language-autonym="Коми" data-language-local-name="komi" class="interlanguage-link-target">Коми</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-lb mw-list-item"><a href="https://lb.wikipedia.org/wiki/Niddersorbesch" title="Niddersorbesch – liuksemburgiečių" lang="lb" hreflang="lb" data-title="Niddersorbesch" data-language-autonym="Lëtzebuergesch" data-language-local-name="liuksemburgiečių" class="interlanguage-link-target">Lëtzebuergesch</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-li mw-list-item"><a href="https://li.wikipedia.org/wiki/Nedersorbisch" title="Nedersorbisch – limburgiečių" lang="li" hreflang="li" data-title="Nedersorbisch" data-language-autonym="Limburgs" data-language-local-name="limburgiečių" class="interlanguage-link-target">Limburgs</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-lmo mw-list-item"><a href="https://lmo.wikipedia.org/wiki/Sorab_de_Sotta" title="Sorab de Sotta – lombardų" lang="lmo" hreflang="lmo" data-title="Sorab de Sotta" data-language-autonym="Lombard" data-language-local-name="lombardų" class="interlanguage-link-target">Lombard</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-lv badge-Q17437796 badge-featuredarticle mw-list-item" title="pavyzdinis straipsnis"><a href="https://lv.wikipedia.org/wiki/Lejassorbu_valoda" title="Lejassorbu valoda – latvių" lang="lv" hreflang="lv" data-title="Lejassorbu valoda" data-language-autonym="Latviešu" data-language-local-name="latvių" class="interlanguage-link-target">Latviešu</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mk mw-list-item"><a href="https://mk.wikipedia.org/wiki/%D0%94%D0%BE%D0%BB%D0%BD%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%87%D0%BA%D0%B8_%D1%98%D0%B0%D0%B7%D0%B8%D0%BA" title="Долнолужички јазик – makedonų" lang="mk" hreflang="mk" data-title="Долнолужички јазик" data-language-autonym="Македонски" data-language-local-name="makedonų" class="interlanguage-link-target">Македонски</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-nds mw-list-item"><a href="https://nds.wikipedia.org/wiki/Neddersorbsche_Spraak" title="Neddersorbsche Spraak – Žemutinės Vokietijos" lang="nds" hreflang="nds" data-title="Neddersorbsche Spraak" data-language-autonym="Plattdüütsch" data-language-local-name="Žemutinės Vokietijos" class="interlanguage-link-target">Plattdüütsch</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-nl mw-list-item"><a href="https://nl.wikipedia.org/wiki/Nedersorbisch" title="Nedersorbisch – olandų" lang="nl" hreflang="nl" data-title="Nedersorbisch" data-language-autonym="Nederlands" data-language-local-name="olandų" class="interlanguage-link-target">Nederlands</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-oc mw-list-item"><a href="https://oc.wikipedia.org/wiki/Bas_sorab" title="Bas sorab – očitarų" lang="oc" hreflang="oc" data-title="Bas sorab" data-language-autonym="Occitan" data-language-local-name="očitarų" class="interlanguage-link-target">Occitan</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pl mw-list-item"><a href="https://pl.wikipedia.org/wiki/J%C4%99zyk_dolno%C5%82u%C5%BCycki" title="Język dolnołużycki – lenkų" lang="pl" hreflang="pl" data-title="Język dolnołużycki" data-language-autonym="Polski" data-language-local-name="lenkų" class="interlanguage-link-target">Polski</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pms mw-list-item"><a href="https://pms.wikipedia.org/wiki/Lenga_Sorbian_bass" title="Lenga Sorbian bass – italų kalbos Pjemonto tarmė" lang="pms" hreflang="pms" data-title="Lenga Sorbian bass" data-language-autonym="Piemontèis" data-language-local-name="italų kalbos Pjemonto tarmė" class="interlanguage-link-target">Piemontèis</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pnb mw-list-item"><a href="https://pnb.wikipedia.org/wiki/%D8%A7%D8%AF%D9%84%DB%8C_%D8%B3%D9%88%D8%B1%D8%A8%DB%8C%D9%86" title="ادلی سوربین – Western Punjabi" lang="pnb" hreflang="pnb" data-title="ادلی سوربین" data-language-autonym="پنجابی" data-language-local-name="Western Punjabi" class="interlanguage-link-target">پنجابی</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ps mw-list-item"><a href="https://ps.wikipedia.org/wiki/%DA%9A%DA%A9%D8%AA%D9%87_%D8%B3%D9%88%D8%B1%D8%A8%DB%8C%D8%A7%D9%8A%D9%8A_%DA%98%D8%A8%D9%87" title="ښکته سوربیايي ژبه – puštūnų" lang="ps" hreflang="ps" data-title="ښکته سوربیايي ژبه" data-language-autonym="پښتو" data-language-local-name="puštūnų" class="interlanguage-link-target">پښتو</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pt mw-list-item"><a href="https://pt.wikipedia.org/wiki/Baixo_sor%C3%A1bio" title="Baixo sorábio – portugalų" lang="pt" hreflang="pt" data-title="Baixo sorábio" data-language-autonym="Português" data-language-local-name="portugalų" class="interlanguage-link-target">Português</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ro mw-list-item"><a href="https://ro.wikipedia.org/wiki/Limba_sorab%C4%83_de_jos" title="Limba sorabă de jos – rumunų" lang="ro" hreflang="ro" data-title="Limba sorabă de jos" data-language-autonym="Română" data-language-local-name="rumunų" class="interlanguage-link-target">Română</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ru badge-Q17437796 badge-featuredarticle mw-list-item" title="pavyzdinis straipsnis"><a href="https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9D%D0%B8%D0%B6%D0%BD%D0%B5%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B9_%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA" title="Нижнелужицкий язык – rusų" lang="ru" hreflang="ru" data-title="Нижнелужицкий язык" data-language-autonym="Русский" data-language-local-name="rusų" class="interlanguage-link-target">Русский</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sat mw-list-item"><a href="https://sat.wikipedia.org/wiki/%E1%B1%9E%E1%B1%9F%E1%B1%9B%E1%B1%9F%E1%B1%A8_%E1%B1%A5%E1%B1%B3%E1%B1%A8%E1%B1%B5%E1%B1%A4%E1%B1%AD%E1%B1%9F%E1%B1%B1_%E1%B1%AF%E1%B1%9F%E1%B1%B9%E1%B1%A8%E1%B1%A5%E1%B1%A4" title="ᱞᱟᱛᱟᱨ ᱥᱳᱨᱵᱤᱭᱟᱱ ᱯᱟᱹᱨᱥᱤ – santalių" lang="sat" hreflang="sat" data-title="ᱞᱟᱛᱟᱨ ᱥᱳᱨᱵᱤᱭᱟᱱ ᱯᱟᱹᱨᱥᱤ" data-language-autonym="ᱥᱟᱱᱛᱟᱲᱤ" data-language-local-name="santalių" class="interlanguage-link-target">ᱥᱟᱱᱛᱟᱲᱤ</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sc mw-list-item"><a href="https://sc.wikipedia.org/wiki/Limba_s%C3%B2raba_de_giosso" title="Limba sòraba de giosso – sardiniečių" lang="sc" hreflang="sc" data-title="Limba sòraba de giosso" data-language-autonym="Sardu" data-language-local-name="sardiniečių" class="interlanguage-link-target">Sardu</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sh badge-Q70893996 mw-list-item" title=""><a href="https://sh.wikipedia.org/wiki/Donjolu%C5%BEi%C4%8Dkosrpski_jezik" title="Donjolužičkosrpski jezik – serbų-kroatų" lang="sh" hreflang="sh" data-title="Donjolužičkosrpski jezik" data-language-autonym="Srpskohrvatski / српскохрватски" data-language-local-name="serbų-kroatų" class="interlanguage-link-target">Srpskohrvatski / српскохрватски</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-simple mw-list-item"><a href="https://simple.wikipedia.org/wiki/Lower_Sorbian_language" title="Lower Sorbian language – Simple English" lang="en-simple" hreflang="en-simple" data-title="Lower Sorbian language" data-language-autonym="Simple English" data-language-local-name="Simple English" class="interlanguage-link-target">Simple English</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sk mw-list-item"><a href="https://sk.wikipedia.org/wiki/Dolnolu%C5%BEick%C3%A1_srb%C4%8Dina" title="Dolnolužická srbčina – slovakų" lang="sk" hreflang="sk" data-title="Dolnolužická srbčina" data-language-autonym="Slovenčina" data-language-local-name="slovakų" class="interlanguage-link-target">Slovenčina</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sl mw-list-item"><a href="https://sl.wikipedia.org/wiki/Dolnjesrb%C5%A1%C4%8Dina" title="Dolnjesrbščina – slovėnų" lang="sl" hreflang="sl" data-title="Dolnjesrbščina" data-language-autonym="Slovenščina" data-language-local-name="slovėnų" class="interlanguage-link-target">Slovenščina</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sq mw-list-item"><a href="https://sq.wikipedia.org/wiki/Gjuha_sorbiane_e_poshtme" title="Gjuha sorbiane e poshtme – albanų" lang="sq" hreflang="sq" data-title="Gjuha sorbiane e poshtme" data-language-autonym="Shqip" data-language-local-name="albanų" class="interlanguage-link-target">Shqip</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sr mw-list-item"><a href="https://sr.wikipedia.org/wiki/%D0%94%D0%BE%D1%9A%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%87%D0%BA%D0%BE%D1%81%D1%80%D0%BF%D1%81%D0%BA%D0%B8_%D1%98%D0%B5%D0%B7%D0%B8%D0%BA" title="Доњолужичкосрпски језик – serbų" lang="sr" hreflang="sr" data-title="Доњолужичкосрпски језик" data-language-autonym="Српски / srpski" data-language-local-name="serbų" class="interlanguage-link-target">Српски / srpski</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-szl mw-list-item"><a href="https://szl.wikipedia.org/wiki/Dolnosorbsko_godka" title="Dolnosorbsko godka – sileziečių" lang="szl" hreflang="szl" data-title="Dolnosorbsko godka" data-language-autonym="Ślůnski" data-language-local-name="sileziečių" class="interlanguage-link-target">Ślůnski</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ta mw-list-item"><a href="https://ta.wikipedia.org/wiki/%E0%AE%95%E0%AF%80%E0%AE%B4%E0%AF%8D_%E0%AE%9A%E0%AF%8A%E0%AE%B0%E0%AF%81%E0%AE%AA%E0%AE%BF%E0%AE%AF_%E0%AE%AE%E0%AF%8A%E0%AE%B4%E0%AE%BF" title="கீழ் சொருபிய மொழி – tamilų" lang="ta" hreflang="ta" data-title="கீழ் சொருபிய மொழி" data-language-autonym="தமிழ்" data-language-local-name="tamilų" class="interlanguage-link-target">தமிழ்</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-tr mw-list-item"><a href="https://tr.wikipedia.org/wiki/A%C5%9Fa%C4%9F%C4%B1_Sorbca" title="Aşağı Sorbca – turkų" lang="tr" hreflang="tr" data-title="Aşağı Sorbca" data-language-autonym="Türkçe" data-language-local-name="turkų" class="interlanguage-link-target">Türkçe</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-tt mw-list-item"><a href="https://tt.wikipedia.org/wiki/%D0%A2%D2%AF%D0%B1%D3%99%D0%BD_%D0%9B%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%B0_%D1%82%D0%B5%D0%BB%D0%B5" title="Түбән Лужица теле – totorių" lang="tt" hreflang="tt" data-title="Түбән Лужица теле" data-language-autonym="Татарча / tatarça" data-language-local-name="totorių" class="interlanguage-link-target">Татарча / tatarça</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-uk mw-list-item"><a href="https://uk.wikipedia.org/wiki/%D0%9D%D0%B8%D0%B6%D0%BD%D1%8C%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D1%8C%D0%BA%D0%B0_%D0%BC%D0%BE%D0%B2%D0%B0" title="Нижньолужицька мова – ukrainiečių" lang="uk" hreflang="uk" data-title="Нижньолужицька мова" data-language-autonym="Українська" data-language-local-name="ukrainiečių" class="interlanguage-link-target">Українська</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ur mw-list-item"><a href="https://ur.wikipedia.org/wiki/%D8%B2%DB%8C%D8%B1%DB%8C%DA%BA_%D8%B3%D9%88%D8%B1%D8%A8%DB%8C_%D8%B2%D8%A8%D8%A7%D9%86" title="زیریں سوربی زبان – urdų" lang="ur" hreflang="ur" data-title="زیریں سوربی زبان" data-language-autonym="اردو" data-language-local-name="urdų" class="interlanguage-link-target">اردو</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-vi mw-list-item"><a href="https://vi.wikipedia.org/wiki/Ti%E1%BA%BFng_H%E1%BA%A1_Sorb" title="Tiếng Hạ Sorb – vietnamiečių" lang="vi" hreflang="vi" data-title="Tiếng Hạ Sorb" data-language-autonym="Tiếng Việt" data-language-local-name="vietnamiečių" class="interlanguage-link-target">Tiếng Việt</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-wuu mw-list-item"><a href="https://wuu.wikipedia.org/wiki/%E4%B8%8B%E7%B4%A2%E5%B8%83%E8%AF%AD" title="下索布语 – kinų kalbos vu tarmė" lang="wuu" hreflang="wuu" data-title="下索布语" data-language-autonym="吴语" data-language-local-name="kinų kalbos vu tarmė" class="interlanguage-link-target">吴语</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-zh mw-list-item"><a href="https://zh.wikipedia.org/wiki/%E4%B8%8B%E7%B4%A2%E5%B8%83%E8%AF%AD" title="下索布语 – kinų" lang="zh" hreflang="zh" data-title="下索布语" data-language-autonym="中文" data-language-local-name="kinų" class="interlanguage-link-target">中文</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-zh-min-nan mw-list-item"><a href="https://zh-min-nan.wikipedia.org/wiki/H%C4%81_Sorbia-g%C3%AD" title="Hā Sorbia-gí – kinų kalbos pietų minų tarmė" lang="nan" hreflang="nan" data-title="Hā Sorbia-gí" data-language-autonym="閩南語 / Bân-lâm-gú" data-language-local-name="kinų kalbos pietų minų tarmė" class="interlanguage-link-target">閩南語 / Bân-lâm-gú</a></li><li class="interlanguage-link interwiki-zh-yue mw-list-item"><a href="https://zh-yue.wikipedia.org/wiki/%E4%B8%8B%E7%B4%A2%E5%B8%83%E6%96%87" title="下索布文 – kinų kalbos Kantono tarmė" lang="yue" hreflang="yue" data-title="下索布文" data-language-autonym="粵語" data-language-local-name="kinų kalbos Kantono tarmė" class="interlanguage-link-target">粵語</a></li> </ul> <div class="after-portlet after-portlet-lang"><a href="https://www.wikidata.org/wiki/Special:EntityPage/Q13286#sitelinks-wikipedia" title="Keisti tarpkalbines nuorodas" class="wbc-editpage">Keisti nuorodas</a></div> </div> </div> </div> </header> <div class="vector-page-toolbar"> <div class="vector-page-toolbar-container"> <div id="left-navigation"> <nav aria-label="Vardų sritys"> <div id="p-associated-pages" class="vector-menu vector-menu-tabs mw-portlet mw-portlet-associated-pages" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="ca-nstab-main" class="selected vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/wiki/%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba" title="Rodyti puslapio turinį [c]" accesskey="c">Straipsnis</a></li><li id="ca-talk" class="vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/wiki/Aptarimas:%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba" rel="discussion" title="Puslapio turinio aptarimas [t]" accesskey="t">Aptarimas</a></li> </ul> </div> </div> <div id="vector-variants-dropdown" class="vector-dropdown emptyPortlet" > <input type="checkbox" id="vector-variants-dropdown-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-variants-dropdown" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Change language variant" > <label id="vector-variants-dropdown-label" for="vector-variants-dropdown-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet" aria-hidden="true" >lietuvių </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="p-variants" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-variants emptyPortlet" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> </ul> </div> </div> </div> </div> </nav> </div> <div id="right-navigation" class="vector-collapsible"> <nav aria-label="Žiūrėti"> <div id="p-views" class="vector-menu vector-menu-tabs mw-portlet mw-portlet-views" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="ca-view" class="selected vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/wiki/%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba">Skaityti</a></li><li id="ca-ve-edit" class="vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit" title="Redaguoti šį puslapį [v]" accesskey="v">Keisti</a></li><li id="ca-edit" class="collapsible vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit" title="Redaguoti šio puslapio išeities kodą [e]" accesskey="e">Keisti vikitekstą</a></li><li id="ca-history" class="vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=history" title="Ankstesnės puslapio versijos [h]" accesskey="h">Istorija</a></li> </ul> </div> </div> </nav> <nav class="vector-page-tools-landmark" aria-label="Page tools"> <div id="vector-page-tools-dropdown" class="vector-dropdown vector-page-tools-dropdown" > <input type="checkbox" id="vector-page-tools-dropdown-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-page-tools-dropdown" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Įrankiai" > <label id="vector-page-tools-dropdown-label" for="vector-page-tools-dropdown-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet" aria-hidden="true" >Įrankiai </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="vector-page-tools-unpinned-container" class="vector-unpinned-container"> <div id="vector-page-tools" class="vector-page-tools vector-pinnable-element"> <div class="vector-pinnable-header vector-page-tools-pinnable-header vector-pinnable-header-unpinned" data-feature-name="page-tools-pinned" data-pinnable-element-id="vector-page-tools" data-pinned-container-id="vector-page-tools-pinned-container" data-unpinned-container-id="vector-page-tools-unpinned-container" > <div class="vector-pinnable-header-label">Įrankiai</div> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-pin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-page-tools.pin">move to sidebar</button> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-unpin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-page-tools.unpin">paslėpti</button> </div> <div id="p-cactions" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-cactions emptyPortlet vector-has-collapsible-items" title="Daugiau nustatymų" > <div class="vector-menu-heading"> Veiksmai </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="ca-more-view" class="selected vector-more-collapsible-item mw-list-item"><a href="/wiki/%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba">Skaityti</a></li><li id="ca-more-ve-edit" class="vector-more-collapsible-item mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit" title="Redaguoti šį puslapį [v]" accesskey="v">Keisti</a></li><li id="ca-more-edit" class="collapsible vector-more-collapsible-item mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit" title="Redaguoti šio puslapio išeities kodą [e]" accesskey="e">Keisti vikitekstą</a></li><li id="ca-more-history" class="vector-more-collapsible-item mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=history">Istorija</a></li> </ul> </div> </div> <div id="p-tb" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-tb" > <div class="vector-menu-heading"> Bendra </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="t-whatlinkshere" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Kas_%C4%AF_%C4%8Dia_rodo/%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba" title="Viki puslapių sąrašas, kuris nurodo čia [j]" accesskey="j">Susiję straipsniai</a></li><li id="t-recentchangeslinked" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Pakeitimai_susijusiuose_puslapiuose/%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba" rel="nofollow" title="Paskutiniai keitimai puslapiuose, pasiekiamuose iš šio puslapio [k]" accesskey="k">Susiję keitimai</a></li><li id="t-specialpages" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Specialieji_puslapiai" title="Specialiųjų puslapių sąrašas [q]" accesskey="q">Specialieji puslapiai</a></li><li id="t-permalink" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&oldid=7423559" title="Nuolatinė nuoroda į šią puslapio versiją">Nuolatinė nuoroda</a></li><li id="t-info" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=info" title="Daugiau žinių apie šį puslapį">Puslapio informacija</a></li><li id="t-cite" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:CiteThisPage&page=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&id=7423559&wpFormIdentifier=titleform" title="Informacija kaip cituoti šį puslapį">Cituoti straipsnį</a></li><li id="t-urlshortener" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:UrlShortener&url=https%3A%2F%2Flt.wikipedia.org%2Fwiki%2F%25C5%25BDemutini%25C5%25B3_sorb%25C5%25B3_kalba">Gauti sutrumpintą URL nuorodą</a></li><li id="t-urlshortener-qrcode" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:QrCode&url=https%3A%2F%2Flt.wikipedia.org%2Fwiki%2F%25C5%25BDemutini%25C5%25B3_sorb%25C5%25B3_kalba">Atsisiųsti QR kodą</a></li> </ul> </div> </div> <div id="p-coll-print_export" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-coll-print_export" > <div class="vector-menu-heading"> Spausdinti/eksportuoti </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="coll-create_a_book" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:Book&bookcmd=book_creator&referer=%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba">Kurti knygą</a></li><li id="coll-download-as-rl" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:DownloadAsPdf&page=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=show-download-screen">Parsisiųsti kaip PDF</a></li><li id="t-print" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&printable=yes" title="Šio puslapio versija spausdinimui [p]" accesskey="p">Versija spausdinimui</a></li> </ul> </div> </div> <div id="p-wikibase-otherprojects" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-wikibase-otherprojects" > <div class="vector-menu-heading"> Kituose projektuose </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li class="wb-otherproject-link wb-otherproject-commons mw-list-item"><a href="https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Lower_Sorbian_language" hreflang="en">Vikiteka</a></li><li id="t-wikibase" class="wb-otherproject-link wb-otherproject-wikibase-dataitem mw-list-item"><a href="https://www.wikidata.org/wiki/Special:EntityPage/Q13286" title="Nuoroda į susietą duomenų saugyklos įrašą [g]" accesskey="g">Vikiduomenys įrašas</a></li> </ul> </div> </div> </div> </div> </div> </div> </nav> </div> </div> </div> <div class="vector-column-end"> <div class="vector-sticky-pinned-container"> <nav class="vector-page-tools-landmark" aria-label="Page tools"> <div id="vector-page-tools-pinned-container" class="vector-pinned-container"> </div> </nav> <nav class="vector-appearance-landmark" aria-label="Išvaizda"> <div id="vector-appearance-pinned-container" class="vector-pinned-container"> <div id="vector-appearance" class="vector-appearance vector-pinnable-element"> <div class="vector-pinnable-header vector-appearance-pinnable-header vector-pinnable-header-pinned" data-feature-name="appearance-pinned" data-pinnable-element-id="vector-appearance" data-pinned-container-id="vector-appearance-pinned-container" data-unpinned-container-id="vector-appearance-unpinned-container" > <div class="vector-pinnable-header-label">Išvaizda</div> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-pin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-appearance.pin">move to sidebar</button> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-unpin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-appearance.unpin">paslėpti</button> </div> </div> </div> </nav> </div> </div> <div id="bodyContent" class="vector-body" aria-labelledby="firstHeading" data-mw-ve-target-container> <div class="vector-body-before-content"> <div class="mw-indicators"> <div id="mw-indicator-fa" class="mw-indicator"><div class="mw-parser-output"><a href="/wiki/Vikipedija:Pavyzdiniai_straipsniai" title="Šis straipsnis yra paskelbtas pavyzdiniu!"><img alt="Šis straipsnis yra paskelbtas pavyzdiniu!" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e7/Cscr-featured.svg/20px-Cscr-featured.svg.png" decoding="async" width="20" height="19" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e7/Cscr-featured.svg/30px-Cscr-featured.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e7/Cscr-featured.svg/40px-Cscr-featured.svg.png 2x" data-file-width="466" data-file-height="443" /></a></div></div> </div> <div id="siteSub" class="noprint">Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.</div> </div> <div id="contentSub"><div id="mw-content-subtitle"></div></div> <div id="mw-content-text" class="mw-body-content"><div class="mw-content-ltr mw-parser-output" lang="lt" dir="ltr"><table class="" cellspacing="5" style="margin-bottom: 0.5em; margin-left: 1em; float: right; clear: right; border: 1px var(--border-color-base, #a2a9b1) solid; width: 22em; text-align: left; font-size: 88%; line-height: 1.5em; width:280px;; background: var(--background-color-interactive-subtle, #f8f9fa); color: inherit"> <tbody><tr><td colspan="2" class="" style="text-align:center; font-size: 125%; font-weight: bold; background-color: lawngreen">Žemutinių sorbų kalba Dolnoserbska rěc</td></tr><tr><th style="">Kalbama</th><td class="" style=""><a href="/wiki/Vokietija" title="Vokietija">Vokietija</a> (<a href="/wiki/%C5%BDemutin%C4%97_Lu%C5%BEica" title="Žemutinė Lužica">Žemutinė Lužica</a>)</td></tr><tr><th style="">Kalbančiųjų skaičius</th><td class="" style="">6860 (2007 m.)<a href="#cite_note-Ethnologue_2015-1">[1]</a></td></tr><tr><th style="">Kilmė</th><td class="" style=""><a href="/wiki/Indoeuropie%C4%8Di%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Indoeuropiečių prokalbė">Indoeuropiečių prokalbė</a> <ul><li><a href="/wiki/Slav%C5%B3_kalbos" title="Slavų kalbos">Slavų kalbos</a> <ul><li><a href="/wiki/Vakar%C5%B3_slav%C5%B3_kalbos" title="Vakarų slavų kalbos">Vakarų slavų kalbos</a> <ul><li><a href="/wiki/Sorb%C5%B3_kalbos" title="Sorbų kalbos">Sorbų kalbos</a> <ul><li>Žemutinių sorbų kalba</li></ul></li></ul></li></ul></li></ul></td></tr><tr><th colspan="2" style="text-align:center; background-color: lawngreen">Oficialus statusas</th></tr><tr><th style="">Oficiali kalba</th><td class="" style=""><a href="/wiki/Vokietija" title="Vokietija"><img alt="Vokietija" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/ba/Flag_of_Germany.svg/22px-Flag_of_Germany.svg.png" decoding="async" width="22" height="13" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/ba/Flag_of_Germany.svg/33px-Flag_of_Germany.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/ba/Flag_of_Germany.svg/44px-Flag_of_Germany.svg.png 2x" data-file-width="1000" data-file-height="600" /></a> <a href="/wiki/Vokietija" title="Vokietija">Vokietija</a> (<a href="/wiki/Brandenburgas" title="Brandenburgas">Brandenburgas</a>)</td></tr><tr><th style="">Prižiūrinčios institucijos</th><td class="" style="">Delnjoserbska rěčna komisija</td></tr><tr><th colspan="2" style="text-align:center; background-color: lawngreen">Kalbos kodai</th></tr><tr><th style=""><a href="/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:ISO_639-2_kodai" title="Sąrašas:ISO 639-2 kodai">ISO 639-2</a></th><td class="" style="">dsb</td></tr><tr><th style=""><a href="/wiki/ISO_639-3" title="ISO 639-3">ISO 639-3</a></th><td class="" style="">dsb</td></tr><tr><th style=""><a href="/w/index.php?title=S%C4%85ra%C5%A1as:SIL_kodai&action=edit&redlink=1" class="new" title="Sąrašas:SIL kodai (puslapis neegzistuoja)">SIL</a></th><td class="" style="">WEE</td></tr><tr><td colspan="2" style="text-align:center;"><div style="padding-bottom:0.25em;border-top:1px solid #ccc;"><a href="/wiki/Vaizdas:Wikipedia-logo-v2.svg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/80/Wikipedia-logo-v2.svg/15px-Wikipedia-logo-v2.svg.png" decoding="async" width="15" height="14" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/80/Wikipedia-logo-v2.svg/23px-Wikipedia-logo-v2.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/8/80/Wikipedia-logo-v2.svg/30px-Wikipedia-logo-v2.svg.png 2x" data-file-width="103" data-file-height="94" /></a> Vikipedija <a href="https://dsb.wikipedia.org/wiki/" class="extiw" title="dsb:">Žemutinių sorbų kalba</a></div><div style="padding-bottom:0.25em;border-top:1px solid #ccc;"><a href="/wiki/Vaizdas:Wiktionary_book_logo.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/5/5f/Wiktionary_book_logo.png/15px-Wiktionary_book_logo.png" decoding="async" width="15" height="8" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/5/5f/Wiktionary_book_logo.png/23px-Wiktionary_book_logo.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/5/5f/Wiktionary_book_logo.png/30px-Wiktionary_book_logo.png 2x" data-file-width="563" data-file-height="316" /></a> Vikižodynas <a href="https://lt.wiktionary.org/wiki/Kategorija:%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba" class="extiw" title="wikt:Kategorija:Žemutinių sorbų kalba">Žemutinių sorbų kalba</a></div></td></tr> </tbody></table> <figure typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Cottbus_zweisprachige_Strassenbezeichnung_zugeschnitten.jpg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c2/Cottbus_zweisprachige_Strassenbezeichnung_zugeschnitten.jpg/250px-Cottbus_zweisprachige_Strassenbezeichnung_zugeschnitten.jpg" decoding="async" width="250" height="176" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c2/Cottbus_zweisprachige_Strassenbezeichnung_zugeschnitten.jpg/375px-Cottbus_zweisprachige_Strassenbezeichnung_zugeschnitten.jpg 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c2/Cottbus_zweisprachige_Strassenbezeichnung_zugeschnitten.jpg/500px-Cottbus_zweisprachige_Strassenbezeichnung_zugeschnitten.jpg 2x" data-file-width="1069" data-file-height="751" /></a><figcaption>Dvikalbis užrašas <a href="/wiki/Vokietija" title="Vokietija">Vokietijoje</a>, <a href="/wiki/Kotbusas" title="Kotbusas">Kotbuse</a></figcaption></figure> Žemutinių sorbų kalba (arba žemutinių vendų kalba, žemutinių lužitėnų kalba, lužitėnų žemaičių kalba, sorbų žemaičių kalba, Žemutinės Lužicos serbų kalba; savivardis: dolnoserbska rěc, dolnoserbšćina) – viena iš dviejų bendrinių <a href="/wiki/Sorbai" title="Sorbai">sorbų</a>, arba <a href="/wiki/Lu%C5%BEica" title="Lužica">Lužicos</a> serbų, kalbų, vartojama istorinėje <a href="/wiki/%C5%BDemutin%C4%97_Lu%C5%BEica" title="Žemutinė Lužica">Žemutinės Lužicos</a> srityje <a href="/wiki/Brandenburgas" title="Brandenburgas">Brandenburgo</a> žemėje Rytų <a href="/wiki/Vokietija" title="Vokietija">Vokietijoje</a>. Priklauso <a href="/wiki/Vakar%C5%B3_slav%C5%B3_kalbos" title="Vakarų slavų kalbos">vakarų slavų</a> kalbų <a href="/wiki/Sorb%C5%B3_kalbos" title="Sorbų kalbos">sorbų pogrupiui</a>.<a href="#cite_note-2">[2]</a><a href="#cite_note-Языкознание._Западнославянские_языки-3">[3]</a> Žemutinių sorbų kalbos vartotojų yra apie 6860 (<a href="/wiki/2007" class="mw-redirect" title="2007">2007</a> m.).<a href="#cite_note-Ethnologue_2015-1">[1]</a> Žemutinių sorbų kalba pasižymi bendromis su <a href="/wiki/Auk%C5%A1tutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba" title="Aukštutinių sorbų kalba">aukštutinių sorbų kalba</a> ypatybėmis, taip pat šiai kalbai būdingi visi vakarų slavų kalbų bruožai. Be to, viena ypatybių dalis žemutinių sorbų kalbą jungia su <a href="/wiki/Lechit%C5%B3_kalbos" title="Lechitų kalbos">lechitų kalbomis</a>, kita – su <a href="/wiki/%C4%8Cek%C5%B3-slovak%C5%B3_kalbos" title="Čekų-slovakų kalbos">čekų-slovakų pogrupiu</a>.<a href="#cite_note-4">[4]</a> Žemutinių sorbų kalba nuo aukštutinių sorbų kalbos skiriasi visuose lingvistinės sistemos lygmenyse: <a href="/wiki/Fonetika" title="Fonetika">fonetikoje</a> (sprogstamojo <a href="/wiki/Priebalsis" title="Priebalsis">priebalsio</a> g vartojimas; <a href="/wiki/Afrikata" title="Afrikata">afrikatos</a> č sutapimas su sukietėjusia švilpiamąja c; kietojo r po p, t, k virtimas kietuoju š; ć, ʒ́ virtimas pučiamaisiais minkštaisiais šnypščiamaisiais ś, ź), <a href="/wiki/Morfologija_(kalbotyra)" title="Morfologija (kalbotyra)">morfologijoje</a> (turimas <a href="/wiki/Siekinys" title="Siekinys">siekinys</a>; <a href="/wiki/Tarm%C4%97" title="Tarmė">tarmėse</a> nevartojamas <a href="/wiki/Aoristas" title="Aoristas">aoristas</a> ir <a href="/wiki/Imperfektas" title="Imperfektas">imperfektas</a>) ir <a href="/wiki/Leksika" title="Leksika">leksikoje</a> (bom 'medis', twarc 'dailidė', gluka 'laimė' ir kt., plg. su atitinkamais aukštutinių sorbų žodžiais štom, ćěsla, zbožo).<a href="#cite_note-Языкознание_Лужицкий_язык-5">[5]</a> Žemutinių sorbų <a href="/wiki/Bendrin%C4%97_kalba" title="Bendrinė kalba">bendrinės kalbos</a> susidarymui didelę įtaką padarė aukštutinių sorbų kalba, tačiau, skirtingai nuo pastarosios, žemutinių sorbų kalba yra ne tiek sunorminta ir ne taip griežtai kodifikuota, pasižymi svyravimais ir didesniu varijavimu.<a href="#cite_note-6">[6]</a> Kalbos vartotojų nuolatos mąžta, ja kaip <a href="/wiki/Gimtoji_kalba" title="Gimtoji kalba">gimtąja</a> (šios kalbos tarmėmis) iš esmės šneka vyresniosios kartos <a href="/wiki/Kotbusas" title="Kotbusas">Kotbuso</a> apylinkių sorbai, jaunimas ir vidutinio amžiaus žmonės išmokę tik bendrinę kalbą, jų gimtoji kalba yra <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vokiečių</a>.<a href="#cite_note-Ethnologue_2015-1">[1]</a><a href="#cite_note-7">[7]</a> Žemutinėje Lužicoje <a href="/wiki/Asimiliacija_(sociologija)" title="Asimiliacija (sociologija)">asimiliacija</a> pasiekė tokį mastą, kad galima kalbėti apie grėsmę šiai kalbai išnykti.<a href="#cite_note-Особенности_немецко-серболужицкой_интерференции_183-8">[8]</a> Išskiriamos tokios žemutinių sorbų kalbos tarmės: rytų <a href="/wiki/Kotbusas" title="Kotbusas">Kotbuso</a>, rytų <a href="/wiki/Peicas" title="Peicas">Peico</a>, rytų <a href="/wiki/%C5%A0prembergas" title="Šprembergas">Šprembergo</a>, vakarų Kotbuso, vakarų Peico, vakarų Šprembergo, <a href="/wiki/Gubinas" title="Gubinas">Gubino</a>, <a href="/wiki/%C5%A0pr%C4%97valdas" title="Šprėvaldas">Šprėvaldo</a> ir kitos.<a href="#cite_note-Schaarschmidt_G._13-9">[9]</a><a href="#cite_note-Калнынь_Л._Э_13—14-10">[10]</a> Raštas <a href="/wiki/Lotyn%C5%B3_ab%C4%97c%C4%97l%C4%97" title="Lotynų abėcėlė">lotynų abėcėlės</a> pagrindu buvo sudarytas <a href="/wiki/XVI_a." class="mw-redirect" title="XVI a.">XVI a.</a><a href="#cite_note-Языкознание_Лужицкий_язык-5">[5]</a> Pirmąją gramatiką kalbos istorijoje <a href="/wiki/1650" class="mw-redirect" title="1650">1650</a> m. parašė <a href="/wiki/Liuteronyb%C4%97" title="Liuteronybė">liuteronų</a> kunigas <a href="/wiki/Jan_Chojnan" title="Jan Chojnan">J. Choinanas</a>.<a href="#cite_note-11">[11]</a> Bendrinės kalbos tvarkyba rūpinasi Žemutinių sorbų kalbos komisija, šiuo metu veikianti prie sorbų kultūrinės-šviečiamosios draugijos „Sorbų ištakos“ („Maśica Serbska“).<a href="#cite_note-12">[12]</a> <meta property="mw:PageProp/toc" /> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Kalbos_pavadinimas">Kalbos pavadinimas</h2>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=1" title="Redaguoti skyrelį: Kalbos pavadinimas" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=1" title="Edit section's source code: Kalbos pavadinimas">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Bendrasis <a href="/wiki/Sorb%C5%B3_kalbos" title="Sorbų kalbos">Lužicos serbų (sorbų) kalbos</a> pavadinimas – serbšćina, serbski 'serbų kalba' – yra išvestas iš <a href="/wiki/Sorbai" title="Sorbai">Lužicos serbų</a> savivardžio Serbja / Serby 'serbai' (vyr. g. vienaskaita Serb). Norint atskirti Lužicos serbų kalbas, tikslinama jų teritorinė padėtis viena kitos atžvilgiu: „žemutinė“ (dolnoserbšćina, dolnoserbska rěc 'Žemutinės Lužicos serbų kalba') ir „aukštutinė“ (hornjoserbšćina, hornjoserbska rěč 'Aukštutinės Lužicos serbų kalba'). Žemutinės Lužicos serbų kalbos pavadinimo variantai kitose kalbose (su vokiška forma <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vok.</a> Sorben): <a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> Lower Sorbian, <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vok.</a> Niedersorbisch, <a href="/wiki/Pranc%C5%ABz%C5%B3_kalba" title="Prancūzų kalba">pranc.</a> le bas-sorabe; tokia kalbos pavadinimo forma – žemutinių sorbų kalba – vartojama ir šiame straipsnyje. Lietuvių literatūroje dažnai pasitaiko šios kalbos pavadinimas, susietas su regiono vardu <a href="/wiki/Lu%C5%BEica" title="Lužica">Lužica</a> – lužitėnų kalba. Panašūs pavadinimo variantai vartojami ir kitose kalbose: <a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> Lusitian, <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vok.</a> Lausitzisch. Taip pat žinomas anksčiau populiarus pavadinimas vendų kalba: <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vok.</a> Wendisch, <a href="/wiki/Pranc%C5%ABz%C5%B3_kalba" title="Prancūzų kalba">pranc.</a> le wende.<a href="#cite_note-13">[13]</a> Šiomis dienomis vokiškas pavadinimas Wendisch 'vendų kalba', sinonimiškas kalbos pavadinimui Sorbisch 'sorbų kalba', vis dažniau vartojamas norint atskirti žemutinių ir aukštutinių sorbų kalbas. Turėdami vienodą savivardį (serbski), žemutinių ir aukštutinių sorbų kalbų vartotojai atskiria savo kalbas pasitelkdami vokiškus pavadinimus: dabar terminas Wendisch vartojamas daugiausia žemutinių sorbų kalbai įvardyti, o Sorbisch – aukštutinių sorbų. Paprastai būtent žemutiniai sorbai reikalauja vartoti kalbos pavadinimą Wendisch.<a href="#cite_note-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_13-14">[14]</a> Pirmą kartą žodis serbski užfiksuotas <a href="/wiki/1548" class="mw-redirect" title="1548">1548</a> m. <a href="/wiki/Mik%C5%82aw%C5%A1_Jakubica" title="Mikławš Jakubica">M. Jakubicos</a> žemutinių sorbų „<a href="/wiki/Naujasis_Testamentas" title="Naujasis Testamentas">Naujajame Testamente</a>“.<a href="#cite_note-15">[15]</a> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Klasifikacija">Klasifikacija</h2>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=2" title="Redaguoti skyrelį: Klasifikacija" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=2" title="Edit section's source code: Klasifikacija">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Dėl <a href="/wiki/Sorb%C5%B3_kalbos" title="Sorbų kalbos">sorbų kalbų</a> vietos tarp kitų <a href="/wiki/Slav%C5%B3_kalbos" title="Slavų kalbos">slavų kalbų</a> skirtingais laikotarpiais <a href="/wiki/Slav%C5%B3_kalbos" title="Slavų kalbos">slavistai</a> buvo išsakę tris požiūrius.<a href="#cite_note-16">[16]</a> Sorbų kalbos įtraukiamos į <a href="/wiki/%C4%8Cek%C5%B3-slovak%C5%B3_kalbos" title="Čekų-slovakų kalbos">čekų-slovakų pogrupį</a>, gretinamos su <a href="/wiki/Lechit%C5%B3_kalbos" title="Lechitų kalbos">lechitų kalbomis</a> arba išskiriamos į savarankišką <a href="/wiki/Vakar%C5%B3_slav%C5%B3_kalbos" title="Vakarų slavų kalbos">vakarų slavų kalbų</a> pogrupį. Pirmąjį požiūrį išsakė <a href="/wiki/August_Schleicher" title="August Schleicher">A. Šleicheris</a>, antrąjį – <a href="/wiki/Stefan_Ramu%C5%82t" title="Stefan Ramułt">S. Ramultas</a>, vėliau jį palaikė <a href="/wiki/Friedrich_Lorentz" title="Friedrich Lorentz">F. Lorencas</a>, trečiojo požiūrio šalininkas buvo <a href="/wiki/Arno%C5%A1t_Muka" title="Arnošt Muka">A. Muka</a>, sorbų kalbas pavadinęs tiltu tarp <a href="/wiki/Lenk%C5%B3_kalba" title="Lenkų kalba">lenkų</a> ir <a href="/wiki/%C4%8Cek%C5%B3_kalba" title="Čekų kalba">čekų</a> kalbų. Lenkų kalbai artimesnė žemutinių sorbų kalba, o čekų kalbai – <a href="/wiki/Auk%C5%A1tutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba" title="Aukštutinių sorbų kalba">aukštutinių sorbų</a>.<a href="#cite_note-Язык_лужицких_сербов_и_его_место_в_семье_славянских_языков_70-17">[17]</a> Apie ypatingą artumą lechitų kalboms pirmą kartą užsiminė <a href="/wiki/Jan_Niecis%C5%82aw_Baudouin_de_Courtenay" title="Jan Niecisław Baudouin de Courtenay">J. Boduenas de Kurtenė</a>, su šia nuomone sutinka <a href="/wiki/Witold_Taszycki" title="Witold Taszycki">V. Tašyckis</a>, <a href="/wiki/Zdzis%C5%82aw_Stieber" title="Zdzisław Stieber">Z. Štyberis</a>, <a href="/wiki/Jerzy_Nalepa" title="Jerzy Nalepa">J. Nalepa</a>. Kaip šio požiūrio argumentai pateikiami iš esmės tapatūs <a href="/wiki/Sklandieji_priebalsiai" title="Sklandieji priebalsiai">sklandžiųjų priebalsių</a> metatezės rezultatai lechitų ir sorbų kalbose, vienoda grupių *TṛT raida, *e > *o, *ṛ’ > *ṛ, *ḷ’ > *ḷ virsmai prieš dantinius <a href="/wiki/Priebalsis" title="Priebalsis">priebalsius</a>, stipri priebalsių <a href="/wiki/Palatalizacija" title="Palatalizacija">palatalizacija</a> (minkštinimas) prieš priešakinės eilės <a href="/wiki/Balsis" title="Balsis">balsius</a>.<a href="#cite_note-18">[18]</a> Z. Štyberis žemutinių sorbų kalbą laiko iš esmės lechitų kalba<a href="#cite_note-Язык_лужицких_сербов_и_его_место_в_семье_славянских_языков_70-17">[17]</a> ir nurodo tokias žemutinių sorbų ir lenkų kalbas jungiančias ypatybes:<a href="#cite_note-19">[19]</a> <ul><li>sklandžiųjų priebalsių <a href="/wiki/Metatez%C4%97" title="Metatezė">metatezės</a> rezultatai;</li> <li>sklandžiųjų skiemeninių priebalsių likimas;</li> <li><a href="/wiki/Kirtis" title="Kirtis">kirčio</a> atitraukimas į pirmąjį <a href="/wiki/Skiemuo" title="Skiemuo">skiemenį</a> (kirčiavimas priešpaskutiniame skiemenyje lenkų kalboje antrinis);</li> <li>balsio *o likimas;</li> <li><a href="/wiki/Redukcija_(kalbotyra)" title="Redukcija (kalbotyra)">redukuotųjų</a> balsių likimas;</li> <li>junginio *xy išsaugojimas esant pokyčiui *ky > ki, *gy > gi;</li> <li>šnypščiamųjų priebalsių š ir ž sukietėjimas;</li> <li>vienoda minkštųjų priebalsių sistema;</li> <li>balsių ilgumo išsaugojimas tik naujojo <a href="/wiki/Ak%C5%ABtas" title="Akūtas">akūto</a> padėtyje.</li></ul> Lenkų kalbininko E. Nalepos manymu, sorbų ir lechitų kalbos pradžioje priklausė šiaurės vakarų slavų kalbų grupei, ir tuo aiškinamas jų artumas. Kalbininko teigimu, didesnis lenkų kalbos artumas žemutinių sorbų kalbai negu aukštutinių sąlygotas to, kad <a href="/wiki/Auk%C5%A1tutin%C4%97_Lu%C5%BEica" title="Aukštutinė Lužica">Aukštutinė Lužica</a>, kitaip negu <a href="/wiki/%C5%BDemutin%C4%97_Lu%C5%BEica" title="Žemutinė Lužica">Žemutinė</a>, ilgą laiką buvo veikiama čekų kalbos.<a href="#cite_note-20">[20]</a> Šiuo metu labiausiai paplitęs požiūris į sorbų kalbas kaip į atskirą vakarų slavų kalbų pogrupį.<a href="#cite_note-Языкознание._Западнославянские_языки-3">[3]</a> Žemutinių sorbų kalba gali būti laikoma tiek savarankiška vakarų slavų kalba, tiek ir vieningos bendrinės sorbų kalbos variantu. Abiejų sorbų kalbų savarankiškumą labiausiai remia <a href="/wiki/Heinz_Schuster-%C5%A0ewc" title="Heinz Schuster-Šewc">H. Šusteris-Ševcas</a>: jo publikacijose tvirtinama, kad žemutinių ir aukštutinių sorbų kalbos yra skirtingos, nors iš seno palyginti artimos – nuo gentinių tarmių formavimosi laikų; šios kalbos toliau lieka atskiros, turėdamos dabartines bendrinių kalbų formas, ir šiomis dienomis.<a href="#cite_note-Язык_лужицких_сербов_и_его_место_в_семье_славянских_языков_70-17">[17]</a> <a href="/wiki/Helmut_Faska" title="Helmut Faska">H. Faska</a> ir dauguma kitų sorbų kalbininkų pripažįsta esant vieningą sorbų kalbą, sudarančią nenutrūkstamą tarmių tąsą su žemutinių sorbų, aukštutinių sorbų bei pereinamosiomis tarp jų tarmėmis ir reprezentuojamą dviem bendrinėm kalbom.<a href="#cite_note-Функционирование_серболужицкого_языка_151-21">[21]</a><a href="#cite_note-22">[22]</a> Tiesiogiai su sorbų kalbų arealo vienovės klausimu susijusi sorbų <a href="/wiki/Prokalb%C4%97" title="Prokalbė">prokalbės</a> egzistavimo problema. Kai kurie slavų kalbų tyrėjai, pavyzdžiui, Z. Štyberis, <a href="/wiki/Levas_%C5%A0%C4%8Derba" title="Levas Ščerba">L. Ščerba</a> ir <a href="/wiki/Olegas_Truba%C4%8Diovas" title="Olegas Trubačiovas">O. Trubačiovas</a> teigia, kad abi sorbų kalbos gyvavo nepriklausomai viena nuo kitos dar iki šių kalbų vartotojams apgyvendinant dabartinį arealą, kuriame žemutinių ir aukštutinių sorbų protėvių tarminės sritys buvo atskirtos pelkių ir miškų.<a href="#cite_note-23">[23]</a> Kiti slavistai, sakykime, <a href="/wiki/Aleksejus_%C5%A0achmatovas" title="Aleksejus Šachmatovas">A. Šachmatovas</a>, remdamiesi gausybe abi sorbų kalbas aprėpiančių inovacijų, tvirtina, kad sorbų prokalbė tikriausiai bus egzistavusi.<a href="#cite_note-24">[24]</a> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Kalbos_geografija">Kalbos geografija</h2>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=3" title="Redaguoti skyrelį: Kalbos geografija" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=3" title="Edit section's source code: Kalbos geografija">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Arealas_ir_kalbos_vartotojų_skaičius">Arealas ir kalbos vartotojų skaičius</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=4" title="Redaguoti skyrelį: Arealas ir kalbos vartotojų skaičius" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=4" title="Edit section's source code: Arealas ir kalbos vartotojų skaičius">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <figure class="mw-halign-right" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:%D0%9B%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B5_%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D1%8B_%D0%BD%D0%B0_%D0%BA%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%B5_%D0%93%D0%B5%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B8.svg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/04/%D0%9B%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B5_%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D1%8B_%D0%BD%D0%B0_%D0%BA%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%B5_%D0%93%D0%B5%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B8.svg/150px-%D0%9B%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B5_%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D1%8B_%D0%BD%D0%B0_%D0%BA%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%B5_%D0%93%D0%B5%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B8.svg.png" decoding="async" width="150" height="203" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/04/%D0%9B%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B5_%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D1%8B_%D0%BD%D0%B0_%D0%BA%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%B5_%D0%93%D0%B5%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B8.svg/225px-%D0%9B%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B5_%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D1%8B_%D0%BD%D0%B0_%D0%BA%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%B5_%D0%93%D0%B5%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B8.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/04/%D0%9B%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B5_%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D1%8B_%D0%BD%D0%B0_%D0%BA%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%B5_%D0%93%D0%B5%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B8.svg/300px-%D0%9B%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B5_%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D1%8B_%D0%BD%D0%B0_%D0%BA%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%B5_%D0%93%D0%B5%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B8.svg.png 2x" data-file-width="2000" data-file-height="2706" /></a><figcaption>Sorbų kalbų arealas Vokietijoje</figcaption></figure> Žemutinių sorbų kalba šnekama istorinėje <a href="/wiki/%C5%BDemutin%C4%97_Lu%C5%BEica" title="Žemutinė Lužica">Žemutinės Lužicos</a> srityje ir nedidelėje rytų Vokietijos teritorijoje aplink <a href="/wiki/Kotbusas" title="Kotbusas">Kotbuso</a> miestą. Pagal dabartinį administracinį teritorinį Vokietijos suskirstymą, žemutinių sorbų kalbos vartotojų gyvenamos apskritys išsidėsčiusios <a href="/wiki/Brandenburgas" title="Brandenburgas">Brandenburgo</a> federalinės žemės pietryčiuose. Pasak <a href="/wiki/1994" class="mw-redirect" title="1994">1994</a> m. <a href="/wiki/Liepos_7" title="Liepos 7">liepos 7</a> d. „Įstatymo dėl sorbų / vendų teisių Brandenburge“, į <a href="/wiki/Sorb%C5%B3_gyvenamoji_sritis" title="Sorbų gyvenamoji sritis">Brandenburgo sorbų gyvenamąją sritį</a>, kurioje iki šiol išsaugotas sorbų kultūros bei kalbos tęstinumas ir laiduojamos žemutinių sorbų kalbos teisės, įeina:<a href="#cite_note-Gesetz_über_die_Ausgestaltung_der_Rechte_der_Sorben/Wenden-25">[25]</a> <ul><li><a href="/wiki/Nepriklausomas_miestas_(Vokietija)" title="Nepriklausomas miestas (Vokietija)">nepriklausomas</a> Kotbuso (<a href="/wiki/Kotbusas" title="Kotbusas">Cottbus / Chóśebuz</a>) miestas;</li></ul> taip pat daug <a href="/wiki/Komuna_(Vokietija)" title="Komuna (Vokietija)">komunų</a> trijose <a href="/wiki/Apskritis_(Vokietija)" title="Apskritis (Vokietija)">apskričių</a> teritorijose: <ul><li><a href="/wiki/%C5%A0pr%C4%97-Neis%C4%97s_apskritis" title="Šprė-Neisės apskritis">Šprė-Neisės apskritis</a> (22 iš 30 komunų): <a href="/wiki/Bryzenas_(%C5%A0pr%C4%97valdas)" title="Bryzenas (Šprėvaldas)">Bryzenas</a> (Briesen / Brjazyna), <a href="/wiki/Burgas_(%C5%A0pr%C4%97valdas)" title="Burgas (Šprėvaldas)">Burgas</a> (Burg / Bórkowy), <a href="/wiki/Disenas-%C5%A0tryzovas" title="Disenas-Štryzovas">Disenas-Štryzovas</a> (Dissen-Striesow / Dešno-Strjažow), <a href="/wiki/Drachhauzenas" title="Drachhauzenas">Drachhauzenas</a> (Drachhausen / Hochoza), <a href="/wiki/Drebkau" title="Drebkau">Drebkau</a> (Drebkau / Drjowk), <a href="/wiki/Dr%C4%97novas_(Vokietija)" title="Drėnovas (Vokietija)">Drėnovas</a> (Drehnow / Drjenow), <a href="/wiki/Feliksz%C4%97" title="Felikszė">Felikszė</a> (Felixsee / Feliksowy jazor) – tik Bloišdorfo gyvenvietė (Bloischdorf / Błobošojce), <a href="/wiki/Forstas_(Lu%C5%BEica)" title="Forstas (Lužica)">Forstas</a> (Forst / Baršć) – tik Horno gyvenvietė (Horno / Rogow), <a href="/wiki/G%C5%ABrovas_(komuna)" class="mw-redirect" title="Gūrovas (komuna)">Gūrovas</a> (Guhrow / Góry), <a href="/wiki/Heinersbriukas" title="Heinersbriukas">Heinersbriukas</a> (Heinersbrück / Móst), <a href="/wiki/Hornovas-Vadelsdorfas" title="Hornovas-Vadelsdorfas">Hornovas-Vadelsdorfas</a> (Hornow-Wadelsdorf / Lěšće-Zakrjejc), <a href="/wiki/J%C4%97n%C5%A1vald%C4%97" title="Jėnšvaldė">Jėnšvaldė</a> (Jänschwalde / Janšojce), <a href="/wiki/Kolkvicas" title="Kolkvicas">Kolkvicas</a> (Kolkwitz / Gołkojce), <a href="/wiki/Peicas" title="Peicas">Peicas</a> (Peitz / Picnjo), <a href="/wiki/%C5%A0mogrovas-F%C4%97rovas" title="Šmogrovas-Fėrovas">Šmogrovas-Fėrovas</a> (Schmogrow-Fehrow / Smogorjow-Prjawoz), <a href="/wiki/%C5%A0prembergas" title="Šprembergas">Šprembergas</a> (Spremberg / Grodk), <a href="/wiki/Taueris_(Vokietijos_kaimas)" title="Taueris (Vokietijos kaimas)">Taueris</a> (Tauer / Turjej), <a href="/wiki/Teichlandas" title="Teichlandas">Teichlandas</a> (Teichland / Gatojce), <a href="/wiki/Turnovas-Preilakas" title="Turnovas-Preilakas">Turnovas-Preilakas</a> (Turnow-Preilack / Turnow-Pśiłuk), <a href="/wiki/Velcovas" title="Velcovas">Velcovas</a> (Welzow / Wjelcej) – tik Prošimo gyvenvietė (Proschim / Prožym), <a href="/wiki/Verbenas_(%C5%A0pr%C4%97valdas)" title="Verbenas (Šprėvaldas)">Verbenas</a> (Werben / Wjerbno) ir <a href="/wiki/Vyzengrundas" title="Vyzengrundas">Vyzengrundas</a> (Wiesengrund / Łukojce) – tik Matendorfo gyvenvietė (Mattendorf / Matyjojce);</li> <li><a href="/wiki/Dam%C4%97s-%C5%A0pr%C4%97valdo_apskritis" title="Damės-Šprėvaldo apskritis">Damės-Šprėvaldo apskritis</a> (3 iš 37 komunų): <a href="/wiki/Byleg%C5%ABr%C4%97-Bylenas" title="Bylegūrė-Bylenas">Bylegūrė-Bylenas</a> (Byhleguhre-Byhlen / Běła Góra-Bělin), <a href="/wiki/Naujoji_Cauch%C4%97" title="Naujoji Cauchė">Naujoji Cauchė</a> (Neu Zauche / Nowa Niwa) ir <a href="/wiki/%C5%A0traupicas" title="Štraupicas">Štraupicas</a> (Straupitz / Tšupc);</li> <li><a href="/wiki/Auk%C5%A1tutinio_%C5%A0pr%C4%97valdo-Lu%C5%BEicos_apskritis" title="Aukštutinio Šprėvaldo-Lužicos apskritis">Aukštutinio Šprėvaldo-Lužicos apskritis</a> (2 iš 25 komunų): <a href="/wiki/Liubenau_(%C5%A0pr%C4%97valdas)" title="Liubenau (Šprėvaldas)">Liubenau</a> (Lübbenau / Lubnjow) ir <a href="/wiki/Fe%C4%8Dau_(%C5%A0pr%C4%97valdas)" title="Fečau (Šprėvaldas)">Fečau</a> (Vetschau / Wětošow).</li></ul> Pasak įvairiuose šaltiniuose pateikiamų skirtingų apskaičiavimų, žemutinių sorbų kalbos vartotojų yra 6,4–8 tūkstančiai, aktyviai vartojančių kalbą – dar mažiau. Ethnologue duomenimis, <a href="/wiki/2007" class="mw-redirect" title="2007">2007</a> m. buvo 6 860 šios kalbos vartotojų.<a href="#cite_note-Ethnologue_2015-1">[1]</a> <a href="/wiki/Sorb%C5%B3_institutas" title="Sorbų institutas">Sorbų instituto</a> 2009 m. atliktų tyrimų duomenimis, <a href="/wiki/%C5%BDemutin%C4%97_Lu%C5%BEica" title="Žemutinė Lužica">Žemutinėje Lužicoje</a> būta 6 400–7 000 kalbos vartotojų.<a href="#cite_note-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_10-26">[26]</a> <a href="/wiki/2005" class="mw-redirect" title="2005">2005</a> m. leidinyje „Pasaulio kalbos. Slavų kalbos“ pažymima, kad mokančiųjų žemutinių sorbų kalbą yra ne daugiau kaip 8000, iš jų tik trims tūkstančiams (daugiausia vyresniems negu 70 metų žmonėms) ši kalba <a href="/wiki/Tarm%C4%97" title="Tarmė">tarmine</a> forma yra <a href="/wiki/Gimtoji_kalba" title="Gimtoji kalba">gimtoji</a>.<a href="#cite_note-27">[27]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Sociolingvistiniai_duomenys">Sociolingvistiniai duomenys</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=5" title="Redaguoti skyrelį: Sociolingvistiniai duomenys" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=5" title="Edit section's source code: Sociolingvistiniai duomenys">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Kaip sorbų kalbų arealo dalis, žemutinių sorbų kalba Vokietijoje pripažinta autochtoninės mažumos kalba ir turi teisę į valstybės paramą. Žemutinių sorbų teisė vartoti gimtąją kalbą ir plėtoti savo kultūrą fiksuojama 35–ajame Vokietijos suvienijimo sutarties straipsnyje ir 14–ojoje pataisoje, papildomai – įteisinant žemutinių sorbų kalbą konstitucijoje ir Brandenburgo federalinės žemės „Įstatyme dėl sorbų teisių“.<a href="#cite_note-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_10-26">[26]</a> <a href="/wiki/1994" class="mw-redirect" title="1994">1994</a> m. <a href="/wiki/Liepos_7" title="Liepos 7">liepos 7</a> d. „Įstatymo dėl sorbų / vendų teisių Brandenburge“ 8–ajame paragrafe sakoma:<a href="#cite_note-Gesetz_über_die_Ausgestaltung_der_Rechte_der_Sorben/Wenden-25">[25]</a> <table cellpadding="10" align="center" style="border-collapse:collapse; background-color:transparent; border-style:none;"> <tbody><tr> <td width="20" valign="bottom"><a href="/wiki/Vaizdas:Cquote2.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/33/Cquote2.png/20px-Cquote2.png" decoding="async" width="20" height="15" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/3/33/Cquote2.png/30px-Cquote2.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/3/33/Cquote2.png 2x" data-file-width="40" data-file-height="30" /></a> </td> <td> (1) Žemė pripažįsta sorbų kalbas, o būtent – žemutinių sorbų, kaip savo dvasinio bei kultūrinio turto apraišką ir sveikina šios kalbos vartojimą. Jos vartojimas – laisvas. Jos žodinis ir rašytinis vartojimas visuomeniniame gyvenime bus ginamas ir skatinamas. (2) Autochtoninėje gyvenamojoje srityje kiekviena gyventoja ir kiekvienas gyventojas turi teisę vartoti žemutinių sorbų kalbą žemės valdžios institucijose, žemės valdomuose susivienijimuose, įstaigose ir viešosios teisės fonduose, taip pat ir bendruomenių administracijose ir bendruomenių sąjungose. Jos arba jo šios teisės įgyvendinimas turi tuos pačius padarinius, kaip ir vartojant vokiečių kalbą. Atsakymai į kreipimusis, pateiktus žemutinių sorbų kalba, ir sprendimai dėl jų gali būti duodami žemutinių sorbų kalba. Gyventoja arba gyventojas dėl to neturi patirti išlaidų arba kitokių nuostolių.<a href="#cite_note-28">[28]</a> ' </td> <td width="20" valign="top"><a href="/wiki/Vaizdas:Cquote1.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6b/Cquote1.png/20px-Cquote1.png" decoding="async" width="20" height="15" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6b/Cquote1.png/30px-Cquote1.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/6b/Cquote1.png 2x" data-file-width="40" data-file-height="30" /></a> </td></tr></tbody></table> Įstatymas skelbia laisvą, lygų su <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vokiečių kalba</a> žemutinių sorbų kalbos vartojimą, laiduoja Brandenburgo valdžios palaikymą atliekant mokslinius žemutinių sorbų kalbos tyrimus, garantuoja <a href="/wiki/Sorb%C5%B3_gyvenamoji_sritis" title="Sorbų gyvenamoji sritis">Sorbų srityje</a> gyvenantiems vaikams teisę ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose mokytis gimtosios kalbos. Pasak įstatymo, valdžia rūpinasi žemutinių sorbų kalbos dėstytojų ruošimu ir jų kvalifikacijos kėlimu, pateikia dvikalbes iškabas administracinių, visuomeninių įstaigų ir organizacijų pastatuose, gatvių, kelių, aikščių, tiltų ir gyvenamųjų vietovių rodyklėse, palaiko <a href="/wiki/%C5%BDiniasklaida" title="Žiniasklaida">žiniasklaidą</a> žemutinių sorbų kalba.<a href="#cite_note-Gesetz_über_die_Ausgestaltung_der_Rechte_der_Sorben/Wenden-25">[25]</a> Žemutinių sorbų kalbos vartojimo padėtis daug kuo panaši į padėtį <a href="/wiki/Auk%C5%A1tutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba" title="Aukštutinių sorbų kalba">aukštutinių sorbų kalbos</a> areale: ją lemia istoriškai susiklosčiusi <a href="/wiki/Lu%C5%BEica" title="Lužica">Lužicos</a> sorbų ir <a href="/wiki/Vokie%C4%8Diai" title="Vokiečiai">vokiečių</a> sąveikos stiprėjimo ir kontaktų glaudėjimo tendencija. Sorbų kalbų teritorijoje dėl dviejų tautų kalbų kontaktų sorbai jau <a href="/wiki/XX_a." class="mw-redirect" title="XX a.">XX a.</a> pradžioje buvo tapę dvikalbiais. Esant visiškai vokiečių – sorbų dvikalbystei XX a. laikotarpiu sorbų kalba palaipsniui buvo išstumiama vokiečių kalbos, prie šios buvo pereinama, ir tokių procesų padariniai stipriau jaučiami <a href="/wiki/%C5%BDemutin%C4%97_Lu%C5%BEica" title="Žemutinė Lužica">Žemutinėje Lužicoje</a>, kurioje pramaišiui gyvena vokiečiai ir sorbai. Visose bendravimo srityse viešpataujant vokiečių kalbai žemutinių sorbų kalba vyresniosios kartos jaunesniajai iš esmės nebeperduodama.<a href="#cite_note-Функционирование_серболужицкого_языка_151-21">[21]</a><a href="#cite_note-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_10-26">[26]</a><a href="#cite_note-29">[29]</a> <div class="quotebox" style="float: right; clear: right; margin: 0.5em 0 0.8em 1.4em; width: 35%; padding: 6px; border: 1px solid #aaa; font-size: 88%; background-color: #F9F9F9;"> <div style="position: relative; text-align: left;"> <div> „Mokykloje manęs nemokė sorbų kalbos, bet mano protėviai iš tėvo pusės – sorbai, taigi, vadinasi, aš iš Šprėvaldo, ten su manimi močiutė ir senelis kalbėjo sorbiškai, tačiau aš kalbą priėmiau tik pasyviai. Norėjau geriau pažinti savo kalbos šaknis iš tos pusės“. Mokantis žemutinių sorbų kalbos vėlyvame amžiuje būdinga ją suvokti kaip protėvių kalbą: arba kaip buvusiąją savo šeimos kalbą, arba kaip savo regiono kalbą.<a href="#cite_note-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_11-30">[30]</a> </div> </div> <div style="text-align: right;">— 1970 m. gimęs informantas iš Žemutinės Lužicos</div> </div> <div class="quotebox" style="float: right; clear: right; margin: 0.5em 0 0.8em 1.4em; width: 35%; padding: 6px; border: 1px solid #aaa; font-size: 88%; background-color: #F9F9F9;"> <div style="position: relative; text-align: left;"> <div> „Apie tuos paprastus, valstiečio gyvenime svarbius dalykus galbūt geriau papasakosiu žemutinių sorbų kalba, nes juos šia kalba pažinau. Bet apie ekologiją arba matematiką vis dėlto paprasčiau kalbėti vokiškai“. Kadangi (šiuo atveju) Lužica įsivaizduojama kaip valstietiškas slaviškas kraštas, žemutinių sorbų kalbai priskiriama ypatybė tobulai aprašyti gamtą ir kaimo gyvenimą.<a href="#cite_note-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_11-30">[30]</a> </div> </div> <div style="text-align: right;">— 1968 m. gimęs informantas iš Žemutinės Lužicos</div> </div> Katalikiškose <a href="/wiki/Auk%C5%A1tutin%C4%97_Lu%C5%BEica" title="Aukštutinė Lužica">Aukštutinės Lužicos</a> apskrityse sorbų kalba šneka visų sorbų kartų atstovai ir, be to, sorbų kalbą moka (pasyviai arba net aktyviai) vietiniai vokiečiai, o Žemutinėje Lužicoje ir <a href="/wiki/Protestantai" class="mw-redirect" title="Protestantai">protestantiškose</a> Aukštutinės Lužicos <a href="/wiki/Apskritis_(Vokietija)" title="Apskritis (Vokietija)">apskrityse</a> sorbų kalbos vartotojai sudaro mažumą, ir pagrindinė bendravimo kalba yra vokiečių, valstybinė Vokietijos kalba, tad vokiečiai sorbų kalba nešneka. Vyresnioji ir vidurinė sorbų karta šiose apskrityse laisvai kalba tiek sorbiškai, tiek ir vokiškai (be sorbiško akcento). Vokiečių kalbos įtaka sorbų kalboje reiškiasi visuose kalbos sistemos lygmenyse. Jaunoji karta sorbų kalbos nemoka visai arba moka menkai, taip pat ir pasyviai.<a href="#cite_note-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_10-26">[26]</a><a href="#cite_note-31">[31]</a> Prieiga prie spaudos Žemutinės Lužicos sorbams ribota, sorbų literatūra iš esmės nežinoma, darbe vartojama vokiečių kalba arba pakaitomis vokiečių ir žemutinių sorbų, nedaug kas sugeba skaityti žemutinių sorbų kalba, ilgą laiką šia kalba nevyksta pamaldos. Pagrindiniai žemutinių sorbų kalbos vartotojai – kaimo gyventojai, kurie daugiausia kalba žemutinių sorbų <a href="/wiki/Tarm%C4%97" title="Tarmė">tarmėmis</a>. <a href="/wiki/Bendrin%C4%97_kalba" title="Bendrinė kalba">Bendrinę kalbą</a> vartoja mokykloje jos išmokę negausūs miesto arba kaimo inteligentijos atstovai. Matyti, kaip vokiečių kalba vis labiau užgožia žemutinių sorbų kalbą.<a href="#cite_note-32">[32]</a> Šiuo metu pagrindinė žemutinės sorbų kalbos pritaikymo sritis – kasdienis bendravimas šeimoje, su draugais ir pažįstamais, šeimos šventėse, kartais (drauge su vokiečių kalba) darbo aplinkoje, esant oficialiesiems ir dalykiniams kontaktams (dažniausiai sorbų organizacijų renginiuose), bažnyčioje. Visose kitose bendravimo srityse sorbai vartoja vokiečių kalbą, ją moka visų stilių lygmenimis (tiek bendrinę vokiečių kalbą, tiek ir jos vietines tarmes).<a href="#cite_note-33">[33]</a> <figure typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba_%C5%A1vietimo_%C4%AFstaigose,_2012.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/a/a9/%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba_%C5%A1vietimo_%C4%AFstaigose%2C_2012.png/270px-%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba_%C5%A1vietimo_%C4%AFstaigose%2C_2012.png" decoding="async" width="270" height="212" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/a/a9/%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba_%C5%A1vietimo_%C4%AFstaigose%2C_2012.png/405px-%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba_%C5%A1vietimo_%C4%AFstaigose%2C_2012.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/a/a9/%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba_%C5%A1vietimo_%C4%AFstaigose%2C_2012.png/540px-%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba_%C5%A1vietimo_%C4%AFstaigose%2C_2012.png 2x" data-file-width="1434" data-file-height="1125" /></a><figcaption>Ikimokyklinis ir mokyklinis ugdymas žemutinių sorbų kalba arba šios kalbos, kaip atskiro dalyko, mokymas įvairaus lygio <a href="/wiki/Brandenburgas" title="Brandenburgas">Brandenurgo</a> mokyklose (2012–2013 m. mokslo metų duomenys).</figcaption></figure> Žemutinių sorbų kalba turi keletą formų: bendrinės kalbos rašytinę, bendrinės kalbos žodinę, šnekamąją tarpregioninę, kuri yra artima tarmėms ir vartojama taip pat ir privačiame bendravime, ir vietinių tarmių formą. Bendrine kalba daugiausia kalba sorbų inteligentijos atstovai, dauguma kitų žemutinių sorbų kalbos vartotojų šneka tarmėmis. Dėl istorinių aplinkybių bendrinė kalba neatlieka žemutinių sorbų tarmes vienijančio vaidmens. Ji niekada neturėjo oficialiojo statuso, buvo retai vartojama švietime, visada priimama ribotai, be to, bendrinė kalba yra konservatyvaus pobūdžio, dėl <a href="/wiki/Purizmas_(kalbotyra)" title="Purizmas (kalbotyra)">puristinių</a> tendencijų ir buvusių pastangų atslavinti ji gerokai skiriasi nuo tarmių, be to, bendrinė žemutinių sorbų kalba buvo paveikta <a href="/wiki/Auk%C5%A1tutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba" title="Aukštutinių sorbų kalba">aukštutinių sorbų kalbos</a>. Pokario metais vykęs bendrinės žemutinių sorbų kalbos vartojimo srities plėtimas ir tokiu būdu keliamas jos prestižas žymiau nepakeitė kalbinės padėties. Daugiausia bendrinės kalbos vartotojų gyvena <a href="/wiki/Kotbusas" title="Kotbusas">Kotbuse</a> – Žemutinės Lužicos kultūros centre, o žemutinių sorbų inteligentijos dalis moka ir aukštutinių sorbų kalbą. Aktyvų bendrinės kalbos (rašytinės ir žodinės) vartojimą Kotbuse skatina jos funkcionavimas miesto sorbų politinėse, mokslo ir kultūros organizacijose, <a href="/wiki/%C5%BDiniasklaida" title="Žiniasklaida">žiniasklaidoje</a> – oficialūs pasisakymai, mokslinių leidinių, laikraščių, žurnalų leidyba, radijo ir televizijos laidų transliavimas. Žodinę ir rašytinę bendrinę kalbą moka visų kartų inteligentija. Neretai jaunoji karta mokosi žemutinių sorbų bendrinės kalbos kaip antrosios (tokiu atveju vokiečių kalba būna jų gimtoji). Šnekamosios kalbos plėtotė sąlygojama būtinybės įvairių regioninių tarmių atstovams bendrauti neoficialiai, tokia kalba yra žodinė spontaninė, pasižyminti skirtingu tarminių elementų kiekiu. Kaimuose paprastai šnekama tarmėmis, jas moka daugiausia vyresnioji sorbų karta. Tarmės patiria didelę vokiečių kalbos įtaką, nes jos vartojamos išimtinai žodine forma, neturi griežtai nustatytų normų ir visada funkcionuoja greta prestižiškesnės ir stilistiškai labiau išplėtotos vokiečių kalbos. Tarmės palyginti sparčiai nyksta, ypač rytinėse Žemutinės Lužicos apskrityse, nes jaunoji sorbų karta tarmių nebeperima.<a href="#cite_note-34">[34]</a> <div class="quotebox" style="float: right; clear: right; margin: 0.5em 0 0.8em 1.4em; width: 35%; padding: 6px; border: 1px solid #aaa; font-size: 88%; background-color: #F9F9F9;"> <div style="position: relative; text-align: left;"> <div> „Tai du skirtingi domenai – mes šnekame žemutinių sorbų kalba (Niedersorbisch), ir yra viena bendradarbė, jai 63 metai, su ja kalbame vokiškai, gatvėje vokiškai, kaimuose, su senais žmonėmis – sorbiškai (Sorbisch), su žmonėmis, kuriuos pažįsti iš organizacijų – su jais taip pat sorbiškai (Sorbisch)“. Šiuo metų sorbų kalbos, taip pat ir žemutinių sorbų, pradedamos suvokti kaip kalbos, aptarnaujančios sorbų kultūros funkcionavimo srities „aukštąją“ apraišką (vartojamos mokslo ir ugdymo įstaigose, profesionaliajame mene), taip pat pasitelkiamos žemesniuoju lygmeniu (folkloriniuose dainų ir šokių ansambliuose, liaudies švenčių renginiuose).<a href="#cite_note-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_11-30">[30]</a> </div> </div> <div style="text-align: right;">— 1970 m. gimęs informantas iš Žemutinės Lužicos</div> </div> Siekiant atgaivinti žemutinių sorbų kalbą kai kuriuose Lužicos vaikų darželiuose veikia programa „Witaj“. Pagrindinis šios programos įgyvendinimo metodas – vaikus apgobti žemutinių sorbų kalbos skraiste. Žemutinių sorbų kalba nemokoma, kai kuriose mokyklose įvestas mišrus mokymas vokiečių ir sorbų kalbomis, dažniau žemutinių sorbų kalbos mokyklose mokoma kaip dalyko. Šiuo metu dauguma tyrėjų pažymi, kad žemutinių sorbų kalba atsidūrusi prie išnykimo ribos, tai rodo <a href="/wiki/Demografija" title="Demografija">demografiniai</a> duomenys, pasak kurių dauguma aktyviųjų žemutinių sorbų kalbos vartotojų – vyresniosios kartos žmonės.<a href="#cite_note-Особенности_немецко-серболужицкой_интерференции_183-8">[8]</a> Žemutinių sorbų kalbą vartojančių žmonių mažėjimo tendencija lieka nepakitusi, tad <a href="/wiki/UNESCO" title="UNESCO">UNESCO</a> abi <a href="/wiki/Sorb%C5%B3_kalbos" title="Sorbų kalbos">sorbų kalbas</a> įtraukė į „Nykstančių kalbų atlasą“.<a href="#cite_note-UNESCO-35">[35]</a> Žemutinių sorbų kalba neretai suvokiama kaip kalba, „įgaliota“ skambėti specialiųjų sorbų institucijų ribose (Sorbų namai ir muziejus Kotbuse, spausdinta ir elektroninė sorbų žiniasklaida, mokyklos, kalbos centras „Witaj“, bažnyčia). Ji vis rečiau atlieka šnekamosios, buitinės, neoficialiosios kasdienio bendravimo kalbos paskirtį.<a href="#cite_note-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_10-26">[26]</a> Drauge patys Žemutinėje Lužicoje gyvenantys sorbai galimybę išsaugoti žemutinių sorbų kalbą laiko mažai tikėtina.<a href="#cite_note-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_13-14">[14]</a> Tarp vietinių Lužicos gyventojų, dažniausiai tarp vokiečių, paplitusi nuomonė, kad sorbų kalba ir kultūra išlieka tik dėl ženklios finansinės paramos. Pavyzdžiui, tėvai savo vaikus leidžia į dvikalbius vaikų darželius ir mokyklas, kurie paprastai geriau įrengti arba teikia didesnį galimybių pasirinkimą negu vokiškieji.<a href="#cite_note-36">[36]</a> Apskritai sorbai pažymi, kad aukštutinių ir žemutinių sorbų kalbų skirtumai šių kalbų vartotojams sunkina bendravimą, tačiau mintis sukurti vieną sorbų kalbą šiuo etapu laikoma dirbtine. Kaip nešališka trukdanti sorbų tautos vienybei ir vienos kalbos sukūrimui priežastis nurodomas administracinis teritorinis Žemutinės ir Aukštutinės Lužicų atskirtumas. Sorbų kalbos bei kultūros plėtotės reikalai patikėti Brandenburgo ir Saksonijos žemių valdžioms, kurios kreipia dėmesį tik į savo teritorijų sorbus. Sakykime, „Įstatyme dėl sorbų / vendų teisių Brandenburge“ pabrėžiama, kad kalbama apie „sorbų kalbą, o būtent – žemutinių sorbų“. Orientuojamasi visų pirma į savo žemę ir sorbų žiniasklaidą. Patys sorbai dviejų bendrinių kalbų formų egzistavimo faktą laiko natūraliu ir objektyviu. Kiekviena iš dviejų kalbų – kultūros turtas, kurį sugebėjo išsaugoti nedidelės <a href="/wiki/Slavai" title="Slavai">slavų</a> tautos atstovai. Būtent todėl sorbai teigia, kad būtina palaikyti abi kalbas. Kuriant ir vykdant žemutinių sorbų kalbos tyrimų bei populiarinimo projektus dažnai dalyvauja aukštutinių sorbų aktyvistai.<a href="#cite_note-37">[37]</a> <ul class="gallery mw-gallery-traditional"> <li class="gallerybox" style="width: 155px"> <div class="thumb" style="width: 150px; height: 150px;"><a href="/wiki/Vaizdas:Bilinguale_Stra%C3%9Fenbeschilderung_Cottbus.jpg" class="mw-file-description" title="Dvikalbės gatvių rodyklės Kotbuse"><img alt="Dvikalbės gatvių rodyklės Kotbuse" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/f/f0/Bilinguale_Stra%C3%9Fenbeschilderung_Cottbus.jpg/120px-Bilinguale_Stra%C3%9Fenbeschilderung_Cottbus.jpg" decoding="async" width="120" height="90" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/f/f0/Bilinguale_Stra%C3%9Fenbeschilderung_Cottbus.jpg/180px-Bilinguale_Stra%C3%9Fenbeschilderung_Cottbus.jpg 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/f/f0/Bilinguale_Stra%C3%9Fenbeschilderung_Cottbus.jpg/240px-Bilinguale_Stra%C3%9Fenbeschilderung_Cottbus.jpg 2x" data-file-width="3052" data-file-height="2289" /></a></div> <div class="gallerytext">Dvikalbės gatvių rodyklės Kotbuse</div> </li> <li class="gallerybox" style="width: 155px"> <div class="thumb" style="width: 150px; height: 150px;"><a href="/wiki/Vaizdas:Cottbus_-_Am_Spreeufer.jpg" class="mw-file-description" title="Dvikalbė krantinės rodyklė Kotbuse"><img alt="Dvikalbė krantinės rodyklė Kotbuse" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/5/56/Cottbus_-_Am_Spreeufer.jpg/120px-Cottbus_-_Am_Spreeufer.jpg" decoding="async" width="120" height="81" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/5/56/Cottbus_-_Am_Spreeufer.jpg/180px-Cottbus_-_Am_Spreeufer.jpg 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/5/56/Cottbus_-_Am_Spreeufer.jpg/240px-Cottbus_-_Am_Spreeufer.jpg 2x" data-file-width="1776" data-file-height="1202" /></a></div> <div class="gallerytext">Dvikalbė krantinės rodyklė Kotbuse</div> </li> <li class="gallerybox" style="width: 155px"> <div class="thumb" style="width: 150px; height: 150px;"><a href="/wiki/Vaizdas:Nsg-cottbus.jpg" class="mw-file-description" title="Žemutinių sorbų gimnazijos pastatas Kotbuse"><img alt="Žemutinių sorbų gimnazijos pastatas Kotbuse" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/13/Nsg-cottbus.jpg/120px-Nsg-cottbus.jpg" decoding="async" width="120" height="72" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/13/Nsg-cottbus.jpg/180px-Nsg-cottbus.jpg 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/1/13/Nsg-cottbus.jpg/240px-Nsg-cottbus.jpg 2x" data-file-width="1024" data-file-height="618" /></a></div> <div class="gallerytext">Žemutinių sorbų gimnazijos pastatas Kotbuse</div> </li> <li class="gallerybox" style="width: 155px"> <div class="thumb" style="width: 150px; height: 150px;"><a href="/wiki/Vaizdas:Lubin_(B%C5%82%C3%B3ta)_Dwur%C4%9B%C4%8Dna_tafla.JPG" class="mw-file-description" title="Dvikalbė iškaba ant administracinės įstaigos Liubene"><img alt="Dvikalbė iškaba ant administracinės įstaigos Liubene" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/7/7e/Lubin_%28B%C5%82%C3%B3ta%29_Dwur%C4%9B%C4%8Dna_tafla.JPG/80px-Lubin_%28B%C5%82%C3%B3ta%29_Dwur%C4%9B%C4%8Dna_tafla.JPG" decoding="async" width="80" height="120" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/7/7e/Lubin_%28B%C5%82%C3%B3ta%29_Dwur%C4%9B%C4%8Dna_tafla.JPG/120px-Lubin_%28B%C5%82%C3%B3ta%29_Dwur%C4%9B%C4%8Dna_tafla.JPG 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/7/7e/Lubin_%28B%C5%82%C3%B3ta%29_Dwur%C4%9B%C4%8Dna_tafla.JPG/160px-Lubin_%28B%C5%82%C3%B3ta%29_Dwur%C4%9B%C4%8Dna_tafla.JPG 2x" data-file-width="1467" data-file-height="2200" /></a></div> <div class="gallerytext">Dvikalbė iškaba ant administracinės įstaigos Liubene</div> </li> <li class="gallerybox" style="width: 155px"> <div class="thumb" style="width: 150px; height: 150px;"><a href="/wiki/Vaizdas:Nowy_CASNIK_logo.gif" class="mw-file-description" title="Žemutinių sorbų kalba leidžiamo laikraščio „Nowy Casnik“ pavadinimo apipavidalinimas"><img alt="Žemutinių sorbų kalba leidžiamo laikraščio „Nowy Casnik“ pavadinimo apipavidalinimas" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b1/Nowy_CASNIK_logo.gif/120px-Nowy_CASNIK_logo.gif" decoding="async" width="120" height="46" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b1/Nowy_CASNIK_logo.gif/180px-Nowy_CASNIK_logo.gif 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/b/b1/Nowy_CASNIK_logo.gif/240px-Nowy_CASNIK_logo.gif 2x" data-file-width="491" data-file-height="187" /></a></div> <div class="gallerytext">Žemutinių sorbų kalba leidžiamo laikraščio „Nowy Casnik“ pavadinimo apipavidalinimas</div> </li> </ul> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Tarmės">Tarmės</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=6" title="Redaguoti skyrelį: Tarmės" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=6" title="Edit section's source code: Tarmės">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <figure class="mw-halign-right" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Sorb%C5%B3_kalb%C5%B3_tarm%C4%97s.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/8/82/Sorb%C5%B3_kalb%C5%B3_tarm%C4%97s.png/220px-Sorb%C5%B3_kalb%C5%B3_tarm%C4%97s.png" decoding="async" width="220" height="286" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/8/82/Sorb%C5%B3_kalb%C5%B3_tarm%C4%97s.png/330px-Sorb%C5%B3_kalb%C5%B3_tarm%C4%97s.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/8/82/Sorb%C5%B3_kalb%C5%B3_tarm%C4%97s.png/440px-Sorb%C5%B3_kalb%C5%B3_tarm%C4%97s.png 2x" data-file-width="1096" data-file-height="1424" /></a><figcaption>Sorbų tarmės<a href="#cite_note-Gramatika_hornjoserbskeje_rěče-38">[38]</a></figcaption></figure> Laikantis <a href="/wiki/Arno%C5%A1t_Muka" title="Arnošt Muka">A. Mukos</a> teikiamo sorbų tarmių skirstymo, žemutinių sorbų kalbos sritis daloma į šias tarmes:<a href="#cite_note-Калнынь_Л._Э_13—14-10">[10]</a><a href="#cite_note-39">[39]</a> <ul><li>rytų <a href="/wiki/Kotbusas" title="Kotbusas">Kotbuso</a>;</li> <li>rytų <a href="/wiki/Peicas" title="Peicas">Peico</a>;</li> <li>rytų <a href="/wiki/%C5%A0prembergas" title="Šprembergas">Šprembergo</a>;</li> <li>vakarų Kotbuso;</li> <li>vakarų Peico;</li> <li>vakarų Šprembergo;</li> <li><a href="/wiki/Gubinas" title="Gubinas">Gubino</a>;</li> <li><a href="/wiki/%C5%BDarai_(Lenkija)" class="mw-redirect" title="Žarai (Lenkija)">Žarų</a>;</li> <li><a href="/wiki/B%C4%97skovo-%C5%A0torkovo_apskritis" title="Bėskovo-Štorkovo apskritis">Bėskovo-Štorkovo</a>;</li> <li><a href="/wiki/%C5%A0pr%C4%97valdas" title="Šprėvaldas">Šprėvaldo</a>.</li></ul> Pasak <a href="/wiki/Heinz_Schuster-%C5%A0ewc" title="Heinz Schuster-Šewc">H. Šusterio-Ševco</a> knygoje pateikto sorbų tarmių žemėlapio, į žemutinių sorbų kalbos sritį įeina trys tarmės:<a href="#cite_note-Gramatika_hornjoserbskeje_rěče-38">[38]</a> <ul><li><a href="/wiki/Fe%C4%8Dau_(%C5%A0pr%C4%97valdas)" title="Fečau (Šprėvaldas)">Fečau</a> tarmė (žem. sorb. wětošojska narěc, <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vok.</a> Vetschauer Dialekt);</li> <li>rytų Kotbuso tarmė (žem. sorb. pódzajtšna chóśebuska narěc, <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vok.</a> Östlicher Cottbuser Dialekt)</li> <li>vakarų Kotbuso tarmė (žem. sorb. pódwjacorna chóśebuska narěc, <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vok.</a> Westlicher Cottbuser Dialekt);</li></ul> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Rašyba">Rašyba</h2>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=7" title="Redaguoti skyrelį: Rašyba" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=7" title="Edit section's source code: Rašyba">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Dabartinę žemutinių sorbų kalbos <a href="/wiki/Ab%C4%97c%C4%97l%C4%97" title="Abėcėlė">abėcėlę</a> sudaro 36 raidės:<a href="#cite_note-40">[40]</a> <table> <tbody><tr> <td> <table class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;"> <tbody><tr> <th>Nr.</th> <th>Raidė</th> <th>Pavadinimas</th> <th>Tarimas (<a href="/wiki/TFA" class="mw-redirect" title="TFA">TFA</a>) </th></tr> <tr> <td>1 </td> <th>A a </th> <td>a </td> <td>[ a ] </td></tr> <tr> <td>2 </td> <th>B b </th> <td>bej </td> <td>[ b ] </td></tr> <tr> <td>3 </td> <th>C c </th> <td>cej </td> <td>[ t͡s ] </td></tr> <tr> <td>4 </td> <th>Č č </th> <td>čej </td> <td>[ t͡ʃ ] </td></tr> <tr> <td>5 </td> <th>Ć ć </th> <td>ćej </td> <td>[ t͡ɕ ] </td></tr> <tr> <td>6 </td> <th>D d </th> <td>dej </td> <td>[ d ] </td></tr> <tr> <td>7 </td> <th>Dź dź </th> <td>dźej </td> <td>[ d͡ʑ ] </td></tr> <tr> <td>8 </td> <th>E e </th> <td>ej </td> <td>[ ɛ ] </td></tr> <tr> <td>9 </td> <th>Ě ě </th> <td>ět </td> <td>[ e ] </td></tr> <tr> <td>10 </td> <th>F f </th> <td>ef </td> <td>[ f ] </td></tr> <tr> <td>11 </td> <th>G g </th> <td>gej </td> <td>[ g ] </td></tr> <tr> <td>12 </td> <th>H h </th> <td>ha </td> <td>[ ɦ ] </td></tr> <tr> <td>13 </td> <th>Ch ch </th> <td>cha </td> <td>[ x ] </td></tr> <tr> <td>14 </td> <th>I i </th> <td>i </td> <td>[ i ] </td></tr> <tr> <td>15 </td> <th>J j </th> <td>jot </td> <td>[ j ] </td></tr> <tr> <td>16 </td> <th>K k </th> <td>ka </td> <td>[ k ] </td></tr> <tr> <td>17 </td> <th>Ł ł </th> <td>eł </td> <td>[ u̯ ] </td></tr> <tr> <td>18 </td> <th>L l </th> <td>el </td> <td>[ l ] </td></tr></tbody></table> </td> <td></td> <td> </td> <td valign="top"> <table class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;"> <tbody><tr> <th>Nr.</th> <th>Raidė</th> <th>pavadinimas</th> <th>Tarimas (<a href="/wiki/TFA" class="mw-redirect" title="TFA">TFA</a>) </th></tr> <tr> <td>19 </td> <th>M m </th> <td>em </td> <td>[ m ] </td></tr> <tr> <td>20 </td> <th>N n </th> <td>en </td> <td>[ n ] </td></tr> <tr> <td>21 </td> <th>Ń ń </th> <td>ejn </td> <td>[ ɲ ] </td></tr> <tr> <td>22 </td> <th>O o </th> <td>o </td> <td>[ ɔ ] </td></tr> <tr> <td>23 </td> <th>Ó ó </th> <td>ó </td> <td>[ o ] </td></tr> <tr> <td>24 </td> <th>P p </th> <td>pej </td> <td>[ p ] </td></tr> <tr> <td>25 </td> <th>R r </th> <td>er </td> <td>[ r ] </td></tr> <tr> <td>26 </td> <th>Ŕ ŕ </th> <td>ejŕ </td> <td>[ rʲ ] </td></tr> <tr> <td>27 </td> <th>S s </th> <td>es </td> <td>[ s ] </td></tr> <tr> <td>28 </td> <th>Š š </th> <td>eš </td> <td>[ ʃ ] </td></tr> <tr> <td>29 </td> <th>Ś ś </th> <td>śej </td> <td>[ ɕ ] </td></tr> <tr> <td>30 </td> <th>T t </th> <td>tej </td> <td>[ t ] </td></tr> <tr> <td>31 </td> <th>U u </th> <td>u </td> <td>[ u ] </td></tr> <tr> <td>32 </td> <th>W w </th> <td>wej </td> <td>[ u̯ ] </td></tr> <tr> <td>33 </td> <th>Y y </th> <td>y </td> <td>[ ɨ ] </td></tr> <tr> <td>34 </td> <th>Z z </th> <td>zet </td> <td>[ z ] </td></tr> <tr> <td>35 </td> <th>Ž ž </th> <td>žet </td> <td>[ ʒ ] </td></tr> <tr> <td>36 </td> <th>Ź ź </th> <td>źej </td> <td>[ ʑ ] </td></tr></tbody></table> </td></tr></tbody></table> Raidės Qq, Vv, Xx vartojamos tiktai tikriniuose užsienietiškuose žodžiuose.<a href="#cite_note-41">[41]</a> Siekiant perteikti žemutinių sorbų kalbos garsų tarimą vartojamos raidės su <a href="/wiki/Diakritinis_%C5%BEenklas" class="mw-redirect" title="Diakritinis ženklas">diakritiniais ženklais</a> (ŕ, ź, ś, ž, š, ě) ir dviraidžiai junginiai (dź ir ch). Jei po priebalsių eina raidės ě ir i, rašte priebalsių minkštumas nežymimas, prieš visus kitus <a href="/wiki/Balsis" title="Balsis">balsius</a> minkštumas žymimas raide j (mjod 'medus', pjas 'šuo'), kitose padėtyse – <a href="/wiki/Ak%C5%ABtas" title="Akūtas">akūto</a> ženklu (´).<a href="#cite_note-42">[42]</a> Raidė ó <a href="/wiki/1952" class="mw-redirect" title="1952">1952</a> m. iš žemutinių sorbų kalbos abėcėlės buvo pašalinta, tačiau <a href="/wiki/2007" class="mw-redirect" title="2007">2007</a> m. ji grąžinta.<a href="#cite_note-43">[43]</a> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Kalbos_istorija">Kalbos istorija</h2>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=8" title="Redaguoti skyrelį: Kalbos istorija" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=8" title="Edit section's source code: Kalbos istorija">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Ikirašytinis_laikotarpis">Ikirašytinis laikotarpis</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=9" title="Redaguoti skyrelį: Ikirašytinis laikotarpis" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=9" title="Edit section's source code: Ikirašytinis laikotarpis">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <figure typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Lu%C5%BEicos_serb%C5%B3_gentys.png" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/c/c6/Lu%C5%BEicos_serb%C5%B3_gentys.png/240px-Lu%C5%BEicos_serb%C5%B3_gentys.png" decoding="async" width="240" height="245" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/c/c6/Lu%C5%BEicos_serb%C5%B3_gentys.png/360px-Lu%C5%BEicos_serb%C5%B3_gentys.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/c/c6/Lu%C5%BEicos_serb%C5%B3_gentys.png/480px-Lu%C5%BEicos_serb%C5%B3_gentys.png 2x" data-file-width="1316" data-file-height="1342" /></a><figcaption>Sorbų genčių sąjunga VIII–X a.<a href="#cite_note-44">[44]</a><a href="#cite_note-45">[45]</a><a href="#cite_note-46">[46]</a></figcaption></figure> Šiuolaikinės žemutinių sorbų kalbos <a href="/wiki/Tarm%C4%97" title="Tarmė">tarmės</a> susidarė <a href="/wiki/Slav%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Slavų prokalbė">praslaviškų dialektų</a> pagrindu, kurių vartotojai <a href="/wiki/VI_am%C5%BEius" title="VI amžius">VI</a>–<a href="/wiki/VII_am%C5%BEius" title="VII amžius">VII a.</a> buvo apgyvendinę plačias teritorijas slavų kalbų arealo vakariniuose pakraščiuose – <a href="/wiki/Elb%C4%97" title="Elbė">Elbės</a> vidurupyje nuo <a href="/wiki/Oderis" class="mw-redirect" title="Oderis">Oderio</a> rytuose iki <a href="/wiki/Zal%C4%97" title="Zalė">Zalės</a> vakaruose.<a href="#cite_note-Языкознание._Западнославянские_языки-3">[3]</a> Dėl ankstyvo <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vokiečių kalbos</a> plitimo žymioje senojo sorbų arealo dalyje slavų tarmės buvo asimiliuotos. Iki šių dienų išliko tik nedidelė senovės sorbų tarmių paplitimo srities dalis: lužitėnų genties apgyvendintoje teritorijoje – žemutinių sorbų tarmės, o <a href="/wiki/Mil%C4%8Danai" title="Milčanai">milčanų</a> genties apgyvendintoje teritorijoje – aukštutinių sorbų tarmės.<a href="#cite_note-Язык_лужицких_сербов_и_его_место_в_семье_славянских_языков_70-17">[17]</a> Sorbai niekada neturėjo savo valstybės. Ilgą laiką sorbų genčių sąjunga apsigindavo nuo <a href="/wiki/Vokie%C4%8Diai" title="Vokiečiai">vokiečių</a> antpuolių ir netgi pati juos užpuldavo, įsiverždama į <a href="/wiki/Frankai" title="Frankai">frankų</a> žemes ir jas siaubdama. Vis dėlto <a href="/wiki/X_a." class="mw-redirect" title="X a.">X a.</a> sorbų genčių sąjunga buvo galutinai suardyta, o gyventojai <a href="/wiki/Slavai" title="Slavai">slavai</a> pateko vokiečių valdžion.<a href="#cite_note-47">[47]</a> Nuo X a. pabaigos visą tūkstantmetį sorbų kalbų arealas priklausė vienoms ar kitoms vokiečių valstybėms arba įvairiems administraciniams teritoriniams vienetams. Sorbai pamažu <a href="/wiki/Germanizacija" title="Germanizacija">vokietėjo</a> labiausiai dėl šių aplinkybių. <a href="/wiki/Lu%C5%BEica" title="Lužica">Lužicoje</a> vokietėjimas skirtingu laikotarpiu buvo nevienodai stiprus, kartais vykdavo natūraliai, kartais – priverstinai. Dėl vokietėjimo sorbų tarmių vartojimo sritis iš esmės susiaurėjo iki žodinio buitinio bendravimo, vokiečių kalba pamažu išstūmė sorbų kalbą iš miestų į kaimo vietoves, sorbų arealas sumažėjo tiek, kad šiuo metu yra beveik išnykęs.<a href="#cite_note-48">[48]</a> <a href="/wiki/XIII_a." class="mw-redirect" title="XIII a.">XIII</a>–<a href="/wiki/XV_a." class="mw-redirect" title="XV a.">XV a.</a> tautiniame kalbiniame sorbų teritorijos žemėlapyje vidinio kolonizavimo laikotarpis sąlygojo žymius pokyčius. Vokiečiai kolonistai kūrė <a href="/wiki/Naus%C4%97dija" class="mw-disambig" title="Nausėdija">nausėdijas</a>, sorbai tarp gausesnių vokiškai kalbančių gyventojų tapdavo mažuma ir pamažu netekdavo savo kalbos, išmokdami vokiškai. Sorbų kalbų sritis ženkliai mažėjo, dauguma slaviškų teritorijų, taip pat ir ne viena <a href="/wiki/%C5%BDemutin%C4%97_Lu%C5%BEica" title="Žemutinė Lužica">Žemutinės Lužicos</a> pakraščio sritis, tapo vokietakalbės. Vokiškai kalbėjo miestų gyventojai, sorbų tarmėmis daugiausia šnekėta kaimuose. Tuo pat metu dėl gyventojų skaičiaus augimo ir naujų gyvenviečių kūrimosi, ypač XIII amžiuje, Žemutinėje ir Aukštutinėje Lužicose susidarė sorbų kalbų vartotojų glaudžiai gyvenama sritis.<a href="#cite_note-49">[49]</a> Iki <a href="/wiki/XVI_a." class="mw-redirect" title="XVI a.">XVI a.</a> Žemutinės Lužicos kaimuose gyveno iš esmės vien tik sorbai, tik po <a href="/wiki/Reformacija" title="Reformacija">Reformacijos</a> jų skaičius po truputį mažėjo ir ėmė daugėti vokiečių. Žemutinėje Lužicoje vokiečių – sorbų <a href="/wiki/Dvikalbyst%C4%97" class="mw-redirect" title="Dvikalbystė">dvikalbystė</a> įvairiose srityse, miestuose ir kaimuose plito nevienodai. Procesas buvo spartesnis pakraščio srityse, lėtesnis – <a href="/wiki/Kotbusas" title="Kotbusas">Kotbuso</a> apylinkėse. Be to, sorbai greitai vokietėjo miestuose, šiek tiek lėčiau – miestų apylinkėse, dar lėčiau – kaimuose. Iki <a href="/wiki/XVIII_a." class="mw-redirect" title="XVIII a.">XVIII a.</a> pabaigos sorbų tarmės buvo pagrindinė valstiečių bendravimo priemonė, vokiečių kalba kaimuose buvo tik antroji. Iki XVI a. vidurio sorbų tarmių funkcijos apsiribojo žodiniu bendravimu daugiausia šeimos aplinkoje, tarmės buvo ribotai vartojamos teismuose (duodant parodymus, tačiau jie būdavo užrašomi vokiškai), bažnytinėse pamaldose (verčiant žodžiu iš vokiečių kalbos į sorbų) ir valdžios kreipimuose į gyventojus.<a href="#cite_note-50">[50]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Rašytinis_laikotarpis">Rašytinis laikotarpis</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=10" title="Redaguoti skyrelį: Rašytinis laikotarpis" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=10" title="Edit section's source code: Rašytinis laikotarpis">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Pirmieji žemutinių sorbų kalbos raštai atsirado <a href="/wiki/XVI_a." class="mw-redirect" title="XVI a.">XVI a.</a>, <a href="/wiki/Reformacija" title="Reformacija">Reformacijos</a> laikais. Reformuotajai bažnyčiai prireikė išversti <a href="/wiki/Liturgija" title="Liturgija">liturgines</a> knygas parapijiečiams suprantama kalba. Pirmieji vertimai vietinių bažnyčių reikmėms įvairiuose sorbų regionuose buvo atlikti vietinėmis sorbų tarmėmis. Dėl vokiečių kalbos viešpatavimo visose miesto gyvenimo srityse, bendrojo kaimų gyventojų neraštingumo abiejose <a href="/wiki/Lu%C5%BEica" title="Lužica">Lužicose</a> ir tarminio susiskaidymo (viena ar kita sorbų tarme versto teksto nepriimdavo kitomis <a href="/wiki/Tarm%C4%97" title="Tarmė">tarmėmis</a> rašantys autoriai) šie tekstai plačiau nepaplito. Dėl istorinių aplinkybių susidarę įvairių sorbų kalbos tarmių, vienos ar kitos sorbų srities ekonominiai ir politiniai, įvairių vokiečių feodalinių administracijos vienetų požiūrio į sorbų kalbą skirtumai, vieno sorbų kultūros centro, vienos pasaulietinės ir bažnytinės valdžios, vienos mokyklinio švietimo sistemos nebuvimas, miestuose vokiečių įsigalėjimas ir kitos priežastys trukdė tautai ir kalbai vienytis. Taigi todėl, kad ikirašytiniu laikotarpiu (nuo XVI a. iki antrosios <a href="/wiki/XVII_a." class="mw-redirect" title="XVII a.">XVII a.</a> pusės) nebuvo tarpregionės kalbos formų, bažnytinė raštija <a href="/wiki/%C5%BDemutin%C4%97_Lu%C5%BEica" title="Žemutinė Lužica">Žemutinėje</a> ir <a href="/wiki/Auk%C5%A1tutin%C4%97_Lu%C5%BEica" title="Aukštutinė Lužica">Aukštutinėje Lužicose</a> ėmė vystytis nepriklausomai. Žemutinių sorbų rašytinės kalbos plėtotės ypatybė ta, kad pirmieji tekstai žemutinių sorbų kalba atsirado ne Žemutinės Lužicos centre, o jos pakraštyje. Žemutinės Lužicos šiaurėje kuriami vertimai pasirodydavo ir 1650–1660 m. – po <a href="/wiki/Trisde%C5%A1imtmetis_karas" title="Trisdešimtmetis karas">Trisdešimtmečio karo</a> sukeltos pertraukos. Tačiau Brandenburgo <a href="/wiki/Kurfiurstas" title="Kurfiurstas">kurfiursto</a> įsakymu visi rankraščiai žemutinių sorbų kalba buvo arba konfiskuoti, arba sunaikinti. Buvo uždraustos pamaldos sorbų kalba. Drauge Žemutinės Lužicos šiaurėje besusidarąs sorbų kultūros centras liovėsi egzistuoti, pradinės žemutinių sorbų <a href="/wiki/Bendrin%C4%97_kalba" title="Bendrinė kalba">bendrinės kalbos</a> užgimimo sąlygos šiaurinėse Žemutinės Lužicos srityse buvo sužlugdytos.<a href="#cite_note-51">[51]</a> Paskutiniais XVII a. dešimtmečiais prasidėjo naujas žemutinių sorbų raštijos ir bendrinės kalbos kūrimosi etapas, susijęs su žemutinių sorbų srityje, <a href="/wiki/Kotbusas" title="Kotbusas">Kotbuso</a> apylinkėje besiformuojančiu kultūros centru (vokiečiai šioje apylinkėje sudarė tik 10–15 % visų gyventojų). Apylinkėje (visų pirma kaimo gyventojams) sorbų kalba buvo pagrindinė žodinio bendravimo priemonė, ji jau buvo vartojama liturgijoje, o <a href="/wiki/XVIII_a." class="mw-redirect" title="XVIII a.">XVIII a.</a> ja pradėta dėstyti kaimo mokyklose. XVII a. pabaigoje ir visą XVIII a. Kotbuse ir jo apylinkėse vietinių kunigų, tiek sorbų, tiek ir vokiečių, pastangomis į žemutinių sorbų kalbą buvo išversta bažnytinių tekstų. Po truputį Kotbuso tarmė visiems kitiems žemutinių sorbų regionams tapo pavyzdžiu. Drauge laikysena žemutinių sorbų kalbos atžvilgiu tuo laikotarpiu įvairiuose Žemutinės Lužicos regionuose buvo skirtinga: Kotbuso apylinkėse sorbų kalba nebuvo persekiojama, o likusioje Žemutinės Lužicos markgrafystės teritorijos dalyje buvo nuosekliai vykdoma jos išgyvendinimo politika.<a href="#cite_note-52">[52]</a> <figure class="mw-halign-left" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Lausitz_map_18thC.jpg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/9/93/Lausitz_map_18thC.jpg/330px-Lausitz_map_18thC.jpg" decoding="async" width="330" height="281" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/9/93/Lausitz_map_18thC.jpg/495px-Lausitz_map_18thC.jpg 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/9/93/Lausitz_map_18thC.jpg/660px-Lausitz_map_18thC.jpg 2x" data-file-width="1624" data-file-height="1383" /></a><figcaption>Žemutinės ir Aukštutinės Lužicų XVIII a. žemėlapis. Žemutinė Lužica pažymėta žaliai.</figcaption></figure> Žemutinių sorbų bendrinės kalbos normos pradžia įprasta laikyti <a href="/wiki/Liuteronyb%C4%97" title="Liuteronybė">liuteronų</a> kunigo <a href="/wiki/Johann_Gottlieb_Fabricius" title="Johann Gottlieb Fabricius">J. Fabricijaus</a> iniciatyva išleistus <a href="/wiki/Martynas_Liuteris" class="mw-redirect" title="Martynas Liuteris">Martyno Liuterio</a> katekizmo (<a href="/wiki/1706" class="mw-redirect" title="1706">1706</a>) ir „<a href="/wiki/Naujasis_Testamentas" title="Naujasis Testamentas">Naujojo Testamento</a>“ (<a href="/wiki/1709" class="mw-redirect" title="1709">1709</a>) vertimus. Šie vertimai buvo atlikti remiantis Kotbuso tarme. <a href="/wiki/1796" class="mw-redirect" title="1796">1796</a> m. J. B. Fricas į šią tarmę išvertė „<a href="/wiki/Senasis_Testamentas" title="Senasis Testamentas">Senąjį Testamentą</a>“. Ir XVII a. Kotbuso regione bandyta sukurti raštiją, sakykime, <a href="/wiki/Jan_Chojnan" title="Jan Chojnan">J. Choinanas</a> 1650 m. sudarė pirmąją (rankraštinę) žemutinių sorbų kalbos <a href="/wiki/Gramatika" title="Gramatika">gramatiką</a>. Tačiau, kaip ir kitose Žemutinės Lužicos srityse, – ne tik <a href="/wiki/Brandenburgas" title="Brandenburgas">Brandenburgo</a>, bet ir <a href="/wiki/Saksonija" title="Saksonija">Saksonijos</a>, – valdžios įsakymu sorbų rankraščiai buvo sunaikinti. Dalis išlikusių ankstyvųjų tekstų buvo publikuota <a href="/wiki/XIX_a." class="mw-redirect" title="XIX a.">XIX</a>–<a href="/wiki/XX_a." class="mw-redirect" title="XX a.">XX a.</a> Dėl pakartotinių J. Fabricijaus „Naujojo Testamento“ leidimų Kotbuso tarmė, vertimo autoriaus bendrinei kalbai vadinta tinkamiausia („dailiausia ir tiksliausia“), plito likusioje Žemutinės Lužicos teritorijoje.<a href="#cite_note-53">[53]</a> Pirmajame rašytinės žemutinių sorbų kalbos gyvavimo etape jos <a href="/wiki/Leksika" title="Leksika">žodynas</a> daugiausia atspindėjo bažnytinę <a href="/wiki/Terminologija" title="Terminologija">terminologiją</a> (pasaulietinės literatūros nebuvo), žemutinių sorbų kalba pasižymėjo gausiais vokiečių kalbos <a href="/wiki/Skolinys" title="Skolinys">skoliniais</a> ir <a href="/wiki/Vertinys" title="Vertinys">vertiniais</a>, hibridinėmis vokiečių ir sorbų kalbų <a href="/wiki/Morfema" title="Morfema">morfemas</a> įtraukiančiomis žodžių darybos formomis, nebuvo kitų <a href="/wiki/Slav%C5%B3_kalbos" title="Slavų kalbos">slavų kalbų</a> įtakos, buvo būdingas rašybos, atskirų formų bei kalbos reiškinių fiksavimo nepastovumas.<a href="#cite_note-54">[54]</a> Nuo <a href="/wiki/1815" class="mw-redirect" title="1815">1815</a> m. <a href="/wiki/Vienos_kongresas" title="Vienos kongresas">Vienos kongreso</a> nutarimu Žemutinė Lužica įėjo į <a href="/wiki/Pr%C5%ABsija" title="Prūsija">Prūsijos</a> Brandenburgo provincijos <a href="/wiki/Frankfurtas" class="mw-disambig" title="Frankfurtas">Frankfurto</a> apskritį. Žemutiniams sorbams susiklostė ne tokia palanki padėtis kaip aukštutiniams, nes Prūsijos valdžia buvo slavų <a href="/wiki/Asimiliacija_(sociologija)" title="Asimiliacija (sociologija)">asimiliacijos</a> šalininkė, kitaip negu Saksonijos, kuriai ėmė priklausyti Aukštutinė Lužica. XIX a. pagrindinė žemutinių sorbų rašytinės kalbos vartojimo sritis buvo sorbų bendruomenės bažnytinis gyvenimas, iš dalies mokykla ir buitis, aktyviai žemutinių sorbų bendrinę kalbą vartojo tik nedidelė vietinės inteligentijos dalis. Ribota vartojimo sritis, nepasitelkimas pasaulietinėje literatūroje, taip pat sorbų daugumos neraštingumas sąlygojo vis didėjantį rašytinės ir šnekamosios liaudies kalbos atotrūkį. Jį skatino ir tai, kad sorbai dažnai (bendraudami ne šeimoje ir bažnyčioje) vartojo vokiečių kalbą.<a href="#cite_note-55">[55]</a> XIX a. viduryje prasidėjusiu <a href="/wiki/Tautinis_atgimimas" class="mw-redirect" title="Tautinis atgimimas">tautinio atgimimo</a> laikotarpiu Lužicoje matomi kalbų padėties pokyčiai. Besiformuojantis tautinis sąjūdis iškėlė tikslą išsaugoti sorbų tautą, išplėsti sorbų kalbos vartojimą, ją vystyti, tobulinti, jai suteikti lygias su vokiečių kalba teises. Sorbai kūrė įvairias kultūros ir mokslo draugijas, taip pat ir iki šiol veikiančią draugiją „Sorbų ištakos“ („Maśica Serbska“), gimtąja kalba leido laikraščius ir knygas, prisidėjo prie liaudies švietimo plėtros. Viena vertus, dėl tautinio sąjūdžio pakilimo ir sorbų visuomenės aktyvumo sustiprėjo sorbų kalbos prestižas ir išsiplėtė vartojimo sritys, kita vertus, <a href="/wiki/Germanizacija" title="Germanizacija">vokietinimo</a> sąlygomis, kai sorbai buvo priversti mokytis vokiečių kalbos (mokyklose, kariuomenėje, <a href="/wiki/Protestantizmas" title="Protestantizmas">protestantų</a> parapijose), labai sparčiai plito <a href="/wiki/Dvikalbyst%C4%97" class="mw-redirect" title="Dvikalbystė">dvikalbystė</a> ir nuolatos mažėjo sorbų kalbos vartotojų, visų pirma protestantiškose Žemutinės ir Aukštutinės Lužicų apskrityse (vieningesnė katalikiškoji sorbų bendruomenė gimtąją kalbą tvirtai saugojo). Tačiau greta palyginti aktyviai besivystančios aukštutinių sorbų kalbos žemutinių sorbų bendrinė kalba ir toliau liko iš esmės bažnytinės literatūros kalba. Pasaulietinę literatūrą daugiausia sudarė aukštutinių sorbų autorių kūrinių vertimai, pasirodę <a href="/wiki/XIX_am%C5%BEiaus_7-as_de%C5%A1imtmetis" class="mw-redirect" title="XIX amžiaus 7-as dešimtmetis">XIX a. 7-ajame dešimtmetyje</a>. Prūsijos politika tautinių mažumų atžvilgiu privedė prie to, kad knygų leidyba Žemutinėje Lužicoje, galima sakyti, liovėsi plėtotis, žemutinių sorbų kalbos vartojimas bažnytiniame gyvenime buvo ribojamas, o nuo <a href="/wiki/XIX_am%C5%BEiaus_5-as_de%C5%A1imtmetis" class="mw-redirect" title="XIX amžiaus 5-as dešimtmetis">XIX a. 5-ojo dešimtmečio</a> ši kalba sorbų mokyklose buvo uždrausta. Sorbai neturėjo vienos administracinės ir bažnytinės valdžios, vienos mokyklinio švietimo sistemos, ankstyvaisiais laikais buvo susidarę tarminių skirtumų ir buvo kitų veiksnių, tad sorbai negalėjo suvienyti žemutinių ir aukštutinių sorbų bendrinių kalbų normų. Todėl jau XIX a. dauguma sorbų tautinio sąjūdžio veikėjų suprato, jog vargu ar įmanoma suvienyti abi kalbas.<a href="#cite_note-56">[56]</a> <a href="/wiki/1937" class="mw-redirect" title="1937">1937</a>–<a href="/wiki/1945" class="mw-redirect" title="1945">1945</a> m. sorbų kalba Vokietijoje buvo uždrausta, buvo uždarytos visos sorbų organizacijos ir jų leidyklos bei tipografijos, sorbų inteligentijos atstovai buvo persekiojami. Buvo bandoma sorbų kalbą visiškai išstumti vokiečių kalba – net bendraujant namuose. Stipriausiai draudimas reiškėsi protestantiškose sorbų teritorijos srityse, taip pat ir Žemutinėje Lužicoje, kuri yra visiškai protestantiška.<a href="#cite_note-57">[57]</a> Po <a href="/wiki/Antrasis_pasaulinis_karas" title="Antrasis pasaulinis karas">Antrojo pasaulinio karo</a> vokiečių kalbos padėtis vėl stiprėjo, nes į sorbų žemes kėlėsi vokiečiai iš rytinių teritorijų – <a href="/wiki/Lenkija" title="Lenkija">Lenkijos</a>, <a href="/wiki/%C4%8Cekija" title="Čekija">Čekijos</a> ir kitų šalių. Būdami <a href="/wiki/VDR" class="mw-redirect" title="VDR">VDR</a> sudėtyje sorbai negavo <a href="/wiki/Autonomija" title="Autonomija">autonomijos</a>, dar daugiau – jų gyvenamoji sritis atsidūrė skirtinguose naujosios valstybės <a href="/wiki/Administracija" title="Administracija">administravimo</a> vienetuose. Drauge sorbų kalbos buvo pripažintos lygiomis vokiečių kalbai, jos imtos aktyviau vartoti visuomeniniame gyvenime ir netgi ribotu mastu administracijos veikloje. Sorbams buvo suteikta kultūrinė autonomija, įkurtos mokyklos su dėstomąja sorbų kalba, pedagogikos institutas, teatras, folkloro ansambliai, organizuojami liaudies kultūros festivaliai, išsiplėtė leidyba. Nepaisant to, sorbų kalbos vartotojų skaičius ir toliau mažėjo – ir VDR laikais, ir suvienytojoje Vokietijoje. Sorbai perimdavo ir dabar perima vokiečių kalbą – visiškai įsivyravusią <a href="/wiki/%C5%BDiniasklaida" title="Žiniasklaida">žiniasklaidoje</a>, visuomeniniame gyvenime, švietime; dėl darbo migracijos, <a href="/wiki/Industrija" class="mw-redirect" title="Industrija">industrijos</a> plėtros, mišrių santuokų vokiečių kalba tampa pagrindine. Šiomis aplinkybėmis, taip pat ir Žemutinėje Lužicoje, susidarė mišrūs sorbų ir vokiečių gyvenami kaimai. Kartu daugumoje Žemutinės Lužicos sričių sorbų kalba šiuo metu yra išnykusi arba prie išnykimo ribos.<a href="#cite_note-58">[58]</a> Nuo <a href="/wiki/1992" class="mw-redirect" title="1992">1992</a> m. žemutinių sorbų kalba leidžiama kasmėnesinė televizijos laida „Łužyca“. 1992–<a href="/wiki/2003" class="mw-redirect" title="2003">2003</a> m. ją transliavo Brandenburgo žemės visuomeninė televizijos ir radijo kompanija ORB, o nuo 2003 m. – studija RBB.<a href="#cite_note-59">[59]</a> Taip pat studija RBB Kotbuse žemutinių sorbų kalba rengia ne vieną radijo laidą.<a href="#cite_note-60">[60]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Istorinė_fonetika">Istorinė fonetika</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=11" title="Redaguoti skyrelį: Istorinė fonetika" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=11" title="Edit section's source code: Istorinė fonetika">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Kaip ir <a href="/wiki/Lenk%C5%B3_kalba" title="Lenkų kalba">lenkų</a> ir <a href="/wiki/%C4%8Cek%C5%B3_kalba" title="Čekų kalba">čekų</a> kalbose, abu <a href="/wiki/Slav%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Slavų prokalbė">praslaviški</a> redukuotieji garsai <a href="/wiki/Havliko_d%C4%97snis" title="Havliko dėsnis">stipriojoje padėtyje</a> sorbų kalbose virto e.<a href="#cite_note-61">[61]</a> Sveikieji balsiai <a href="/wiki/Skiemuo" title="Skiemuo">skiemenyje</a> prieš silpnojoje padėtyje esantį redukuotąjį <a href="/wiki/Balsis" title="Balsis">balsį</a>, išnykus šiems <a href="/wiki/Redukcija_(kalbotyra)" title="Redukcija (kalbotyra)">redukuotiesiems</a>, buvo ilginami.<a href="#cite_note-62">[62]</a> Ilgainiui trumpųjų ir ilgųjų balsių priešprieša buvo prarasta, o <a href="/wiki/Kirtis" title="Kirtis">kirtis</a> įsitvirtino pirmajame skiemenyje (<a href="/wiki/Slav%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Slavų prokalbė">slavų prokalbėje</a> kirtis buvęs laisvas).<a href="#cite_note-63">[63]</a> Sorbų kalbose <a href="/wiki/Nazalizacija" title="Nazalizacija">nosiniai balsiai</a> išnyko antrojoje <a href="/wiki/XII_a." class="mw-redirect" title="XII a.">XII a.</a> pusėje, <a href="/wiki/Jerzy_Nalepa" title="Jerzy Nalepa">J. Nalepos</a> manymu, dėl čekų kalbos įtakos.<a href="#cite_note-64">[64]</a><a href="#cite_note-65">[65]</a> <a href="/wiki/Afrikata" title="Afrikata">Afrikata</a> dź, kaip ir daugumoje kitų <a href="/wiki/Slav%C5%B3_kalbos" title="Slavų kalbos">slavų kalbų</a>, supaprastėjo, virto z: mjeza (<a href="/wiki/Lenk%C5%B3_kalba" title="Lenkų kalba">lenk.</a> miedza) 'ežia; riba'.<a href="#cite_note-66">[66]</a> Kaip lenkų ir pradžioje <a href="/wiki/Ka%C5%A1ub%C5%B3_kalba" title="Kašubų kalba">kašubų</a>, sorbų kalbose minkštieji dantiniai priebalsiai ť ir ď atitinkamai virto <a href="/wiki/Afrikata" title="Afrikata">afrikatomis</a> ć ir dź.<a href="#cite_note-67">[67]</a> Šių virsmų <a href="/wiki/Fonologija" title="Fonologija">fonologizacija</a> vyko jau <a href="/wiki/XIII_a." class="mw-redirect" title="XIII a.">XIII a.</a><a href="#cite_note-68">[68]</a> Vėliau žemutinių sorbų kalboje šios afrikatos neteko trankiojo priebalsio dėmens: ć > ś, dź > ź, išskyrus padėtį po dantinių pučiamųjų priebalsių, – rjeśaz 'grandinė', daś 'duoti', kosć 'duoti', źiwy 'laukinis', měź 'varis', pozdźej 'vėliau' (greta <a href="/wiki/Auk%C5%A1tutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba" title="Aukštutinių sorbų kalba">a. sorb.</a> rjećaz, dać, kosć, dźiwi, mjedź, pozdźe). Šis pokytis vyko <a href="/wiki/XVI_a." class="mw-redirect" title="XVI a.">XVI a.</a> viduryje vakarų tarmėse ir 100 metų vėliau rytų tarmėse, nepaliesdamas pereinamųjų centrinių ir <a href="/wiki/Bad_Muskau" title="Bad Muskau">Bad Muskau</a> bei <a href="/wiki/%C5%A0leif%C4%97" title="Šleifė">Šleifės</a> tarmių.<a href="#cite_note-69">[69]</a> Minkštieji priebalsiai c’, z’, s’ sorbų kalbose sukietėjo. Jei po jų eina balsis i, jis virsta y: ducy 'einąs', syła 'jėga', zyma 'žiema' (greta <a href="/wiki/%C4%8Cek%C5%B3_kalba" title="Čekų kalba">ček.</a> jdoucí, síla, zima). Šis pokytis įvyko turbūt <a href="/wiki/XV_a." class="mw-redirect" title="XV a.">XV a.</a> pradžioje. Tapatus pokytis (žemutinių, bet ne aukštutinių sorbų kalboje) XVI a. pradžioje įvyko su minkštaisiais priebalsiais č’, ž’, š’: cysty 'švarus', šyja 'kaklas', žywy 'gyvas' (greta <a href="/wiki/Auk%C5%A1tutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba" title="Aukštutinių sorbų kalba">a. sorb.</a> čisty, šija, žiwy).<a href="#cite_note-70">[70]</a> Maždaug XVI a. viduryje č virto c: cas 'laikas', pcoła 'bitė' (<a href="/wiki/Auk%C5%A1tutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba" title="Aukštutinių sorbų kalba">a. sorb.</a> čas, pčoła). Šis pokytis galioja visais atvejais, išskyrus <a href="/wiki/Priesaga" title="Priesaga">priesagą</a> -učki ir padėtį po pučiamųjų priebalsių. Be to, č sutinkamas <a href="/wiki/Skolinys" title="Skolinys">skoliniuose</a> ir <a href="/wiki/Onomastika" title="Onomastika">onomastikos</a> leksikoje.<a href="#cite_note-71">[71]</a> Sorbų kalbose garsai r ir r’ po priebalsių p, t, k virto ř ir ř’.<a href="#cite_note-72">[72]</a> Po to žemutinių sorbų kalboje ř virto š, o ř’ – ć (galiausiai ś): pšawy 'teisingas', tśi 'trys'.<a href="#cite_note-73">[73]</a> Kaip ir lenkų, žemutinių sorbų kalboje kietasis ł virto abilūpiu garsu w (pirmieji rašytiniai duomenys sutinkami nuo <a href="/wiki/XVII_a." class="mw-redirect" title="XVII a.">XVII a.</a>), o minkštasis ľ prieš priešakinius balsius įgijo „europietišką“ alveolinę tartį (kaip <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vokiečių kalboje</a>).<a href="#cite_note-74">[74]</a> Sorbų kalbose garsas w iškrito žodžio pradžios junginiuose gw- ir xw- (<a href="/wiki/Slav%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Slavų prokalbė">slavų prok.</a> *gvozdь > gozd 'sausas miškas', <a href="/wiki/Slav%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Slavų prokalbė">slavų prok.</a> *xvoščь > chošć '<a href="/wiki/Asi%C5%ABklis" title="Asiūklis">asiūklis</a>'), žodžio pradžioje prieš priebalsius, taip pat – po priebalsių prieš u. Šie procesai vyko tikriausiai dar iki XIII a., o baigėsi XVI a.<a href="#cite_note-75">[75]</a> Minkštasis w’ žodžio viduryje tarp balsių ir prieš priebalsius, taip pat žodžio gale virto j: rukajca 'pirštinė' (<a href="/wiki/Lenk%C5%B3_kalba" title="Lenkų kalba">lenk.</a> rękawica), mužoju / mužeju 'vyrui' (<a href="/wiki/Lenk%C5%B3_kalba" title="Lenkų kalba">lenk.</a> mężowi), kšej 'kraujas' (<a href="/wiki/Lenk%C5%B3_kalba" title="Lenkų kalba">lenk.</a> krew).<a href="#cite_note-76">[76]</a> Garsas e po minkštųjų priebalsių ir prieš kietuosius virto a: brjaza 'beržas', kolaso 'ratas', pjac 'krosnis', lažaś 'gulėti', pjas 'šuo' (<a href="/wiki/Auk%C5%A1tutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba" title="Aukštutinių sorbų kalba">a. sorb.</a> brěza, koleso, pjec, ležeć', pos). Šis pokytis įvyko maždaug XVII a. viduryje ir nepalietė Bad Muskau bei Šleifės tarmių.<a href="#cite_note-77">[77]</a> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Fonetika_ir_fonologija">Fonetika ir fonologija</h2>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=12" title="Redaguoti skyrelį: Fonetika ir fonologija" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=12" title="Edit section's source code: Fonetika ir fonologija">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Balsiai">Balsiai</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=13" title="Redaguoti skyrelį: Balsiai" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=13" title="Edit section's source code: Balsiai">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Žemutinių sorbų kalboje vartojami 7 <a href="/wiki/Balsis" title="Balsis">balsiai</a>:<a href="#cite_note-78">[78]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th><a href="/wiki/Prie%C5%A1akin%C4%97s_eil%C4%97s_balsiai" title="Priešakinės eilės balsiai">Priešakinės eilės</a> </th> <th><a href="/wiki/Vidurin%C4%97s_eil%C4%97s_balsiai" title="Vidurinės eilės balsiai">Vidurinės eilės</a> </th> <th><a href="/wiki/U%C5%BEpakalin%C4%97s_eil%C4%97s_balsiai" title="Užpakalinės eilės balsiai">Užpakalinės eilės</a> </th></tr> <tr> <th align="left"><a href="/wiki/Auk%C5%A1tutinio_pakilimo_balsiai" title="Aukštutinio pakilimo balsiai">Aukštutinio pakilimo</a> </th> <td align="center"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">i </td> <td> </td> <td align="center"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">u </td></tr> <tr> <th align="left"><a href="/wiki/Vidurinio_pakilimo_balsiai" title="Vidurinio pakilimo balsiai">Vidurio</a> aukštutinio pakilimo </th> <td align="center"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">e </td> <td> </td> <td align="center"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">o </td></tr> <tr> <th align="left">Vidurio žemutinio pakilimo </th> <td align="center"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">ɛ </td> <td> </td> <td align="center"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">ɔ </td></tr> <tr> <th align="left"><a href="/wiki/%C5%BDemutinio_pakilimo_balsiai" title="Žemutinio pakilimo balsiai">Žemutinio pakilimo</a> </th> <td> </td> <td align="center"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">a </td> <td> </td></tr></tbody></table> Balsis [ɨ] (rašoma y) yra padėtinis <a href="/wiki/Fonema" title="Fonema">fonemos</a> /i/ variantas po kietųjų <a href="/wiki/Priebalsis" title="Priebalsis">priebalsių</a> (išskyrus k ir g).<a href="#cite_note-79">[79]</a> Žemutinių sorbų bendrinėje kalboje fonema [o] po truputį traukiasi iš vartosenos, ją išstumia fonema [ɔ].<a href="#cite_note-80">[80]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Priebalsiai">Priebalsiai</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=14" title="Redaguoti skyrelį: Priebalsiai" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=14" title="Edit section's source code: Priebalsiai">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Žemutinių sorbų kalbos <a href="/wiki/Priebalsis" title="Priebalsis">priebalsiai</a> (skliausteliuose pateikti fakultatyvūs fonemų variantai):<a href="#cite_note-Stone605-81">[81]</a> <table class="wikitable" style="text-align: center"> <tbody><tr style="vertical-align: center; font-size: x-small; height: 3em"> <td style="font-size: 90%;">Tarimo būdas ↓ </td> <th style="width: 4em;"><a href="/wiki/Abil%C5%ABpiniai_priebalsiai" title="Abilūpiniai priebalsiai">Abilūpiniai</a> </th> <th style="width: 4em;"><a href="/wiki/L%C5%ABp%C5%B3_dantiniai_priebalsiai" title="Lūpų dantiniai priebalsiai">Lūpų dantiniai</a> </th> <th style="width: 4em;"><a href="/wiki/Alveoliniai_priebalsiai" title="Alveoliniai priebalsiai">Alveoliniai</a> </th> <th style="width: 4em;"><a href="/wiki/Postalveoliniai_priebalsiai" title="Postalveoliniai priebalsiai">Postalveoliniai</a> </th> <th style="width: 4em;"><a href="/wiki/Alveoliniai_priebalsiai" title="Alveoliniai priebalsiai">Alveoliniai</a> minkštieji </th> <th style="width: 4em;"><a href="/wiki/Palatalizacija" title="Palatalizacija">Minkštieji</a> </th> <th style="width: 4em;"><a href="/wiki/Gomuriniai_priebalsiai" title="Gomuriniai priebalsiai">Gomuriniai</a> </th> <th style="width: 4em;"><a href="/wiki/Glotalizacija" title="Glotalizacija">Glotaliniai</a> </th></tr> <tr style="font-size: 120%;"> <th style="font-size: x-small; text-align:left"><a href="/wiki/Sprogstamieji_priebalsiai" title="Sprogstamieji priebalsiai">Sprogstamieji</a> </th> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">p <span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">b <span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">pʲ <span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">bʲ </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">t <span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">d </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">k <span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">g </td> <td class="nounderlines"> </td></tr> <tr style="font-size: 120%;"> <td style="font-size: x-small; text-align:left"><a href="/wiki/Nosiniai_priebalsiai" title="Nosiniai priebalsiai">Nosiniai</a> </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">m <span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">mʲ </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">n <span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">nʲ </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines">(<span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">ŋ) </td> <td class="nounderlines"> </td></tr> <tr style="font-size: 120%;"> <td style="font-size: x-small; text-align:left"><a href="/wiki/Virpamieji_priebalsiai" title="Virpamieji priebalsiai">Virpamieji</a> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">r <span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">rʲ </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td></tr> <tr style="font-size: 120%;"> <td style="font-size: x-small; text-align:left"><a href="/wiki/Afrikata" title="Afrikata">Afrikatos</a> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">t͡s (<span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">d͡z) </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">t͡ʃ (<span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">d͡ʒ) </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">t͡ɕ (<span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">d͡ʑ) </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td></tr> <tr style="font-size: 120%;"> <td style="font-size: x-small; text-align:left"><a href="/wiki/Pu%C4%8Diamieji_priebalsiai" title="Pučiamieji priebalsiai">Pučiamieji</a> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">f (<span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">fʲ) (<span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">v) (<span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">vʲ) </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">s <span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">z </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">ʃ <span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">ʒ </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">ɕ <span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">ʑ </td> <td class="nounderlines">(<span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">ç) </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">x </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">ɦ </td></tr> <tr style="font-size: 120%;"> <td style="font-size: x-small; text-align:left"><a href="/wiki/Pusbalsiai" title="Pusbalsiai">Pusbalsiai</a> </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">u̯ <span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">u̯ʲ </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">j </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td></tr> <tr style="font-size: 120%;"> <td style="font-size: x-small; text-align:left"><a href="/wiki/%C5%A0oniniai_priebalsiai" title="Šoniniai priebalsiai">Šoniniai</a> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"><span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">l (<span title="IPA tarimo transkripcija." class="IPA" style="white-space: nowrap; font-family:'Doulos SIL', 'Code2000', 'Chrysanthi Unicode', 'Gentium', 'GentiumAlt', 'TITUS Cyberbit Basic', 'Bitstream Vera', 'Arial Unicode MS', 'Bitstream Cyberbit', 'Lucida Sans Unicode', 'Hiragino Kaku Gothic Pro'; font-family :inherit; text-decoration: none">lʲ) </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td> <td class="nounderlines"> </td></tr></tbody></table> Dėl <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vokiečių kalbos</a> įtakos jaunimo kalboje liežuvio priešakinis [r] gali būti keičiamas liežuvėliniu [R]. Kaip ir vokiečių kalboje, [x] vietoje po priešakinės eilės balsių [i] ir [e] tariamas <a href="/wiki/Kalbos_garsas" title="Kalbos garsas">garsas</a> [ç] (<a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vok.</a> ich-Laut). Liežuvio užpakalinis [ŋ] yra fonemos /n/ <a href="/wiki/Alofonas" title="Alofonas">alofonas</a> prieš gomurinius priebalsius k ir g.<a href="#cite_note-82">[82]</a> Garsas [d͡ʑ] yra fonemos /ʑ/ alofonas po skardžiųjų pučiamųjų priebalsių [z] ir [ʒ].<a href="#cite_note-Stone605-81">[81]</a><a href="#cite_note-83">[83]</a> Atitinkamai [d͡z] yra /z/ alofonas, sutinkamas po skardžiųjų pučiamųjų priebalsių bei atskiruose žodžiuose (pavyzdžiui, łdza 'ašara').<a href="#cite_note-84">[84]</a> Fonema /d͡ʒ/ yra periferinė ir vartojama tik keliuose žodžiuose (pavyzdžiui, łdža 'melas')<a href="#cite_note-85">[85]</a> Fonema /lʲ/ vartojama keliose <a href="/wiki/Tarm%C4%97" title="Tarmė">tarmėse</a>.<a href="#cite_note-86">[86]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Prozodija">Prozodija</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=15" title="Redaguoti skyrelį: Prozodija" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=15" title="Edit section's source code: Prozodija">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <a href="/wiki/Kirtis" title="Kirtis">Kirtis</a> žemutinių sorbų kalboje yra ekspiracinis (pagrįstas iškvėpimo sustiprinimu) ir paprastai krenta į pirmąjį <a href="/wiki/Skiemuo" title="Skiemuo">skiemenį</a>. Keturskiemeniuose ir dar ilgesniuose žodžiuose priešpaskutiniame skiemenyje tariamas papildomas kirtis (ˈspiwaˌjucy 'dainuojąs'). Dūriniuose papildomas kirtis tariamas antrojo dėmens pirmajame skiemenyje (ˈdolnoˌserbski 'žemutinių sorbų'). Kai kuriuose <a href="/wiki/Skolinys" title="Skolinys">skoliniuose</a> kirčiuojamas tas pats skiemuo, kaip ir kalboje, iš kurios buvo pasiskolinta (sepˈtember 'rugsėjis', preˈzidium 'prezidiumas').<a href="#cite_note-87">[87]</a> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Morfologija">Morfologija</h2>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=16" title="Redaguoti skyrelį: Morfologija" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=16" title="Edit section's source code: Morfologija">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Daiktavardis">Daiktavardis</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=17" title="Redaguoti skyrelį: Daiktavardis" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=17" title="Edit section's source code: Daiktavardis">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Žemutinių sorbų kalboje <a href="/wiki/Daiktavardis" title="Daiktavardis">daiktavardis</a> turi <a href="/wiki/Gramatin%C4%97_gimin%C4%97" title="Gramatinė giminė">giminės</a> (vyriškoji, moteriškoji, bevardė), <a href="/wiki/Gramatinis_skai%C4%8Dius" title="Gramatinis skaičius">skaičiaus</a> (vienaskaita, dviskaita, daugiskaita), <a href="/wiki/Linksnis" title="Linksnis">linksnio</a> ir <a href="/wiki/Gyvumas_(kalbotyra)" title="Gyvumas (kalbotyra)">gyvumo</a> kategorijas.<a href="#cite_note-88">[88]</a> Daiktavardžiai linksniuojami šešiais <a href="/wiki/Linksnis" title="Linksnis">linksniais</a>: <a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">vardininku</a>, <a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">kilmininku</a>, <a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">naudininku</a>, <a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">galininku</a>, <a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">įnagininku</a> ir <a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">vietininku</a>, taip pat vartojamas <a href="/wiki/%C5%A0auksmininkas" title="Šauksmininkas">šauksmininkas</a>,<a href="#cite_note-89">[89]</a> bet kadangi jis ryšių su <a href="/wiki/Sakinio_dalis" title="Sakinio dalis">sakinio dalimis</a> nenurodo, linksniu galėtų būti laikomas tik iš tradicijos.<a href="#cite_note-90">[90]</a><a href="#cite_note-91">[91]</a> Gyvumo – negyvumo kategorija pasižymi tik vyriškosios giminės žodžiai. Gyvųjų daiktavardžių galininkas sutampa su kilmininku (<a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vienaskaitoje</a> ir <a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">dviskaitoje</a> visada, o <a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">daugiskaitoje</a> – tik po <a href="/wiki/Skaitvardis" title="Skaitvardis">skaitvardžių</a> ir <a href="/wiki/%C4%AEvardis" title="Įvardis">įvardžių</a> my, wy).<a href="#cite_note-92">[92]</a> Išskiriamos trys moteriškosios giminės daiktavardžių linksniuotės: I–ajai priklauso kietojo <a href="/wiki/Kamienas_(kalbotyra)" title="Kamienas (kalbotyra)">kamiengalio</a> daiktavardžiai, vardininke turintys <a href="/wiki/Gal%C5%ABn%C4%97_(kalbotyra)" title="Galūnė (kalbotyra)">galūnę</a> -a, II–ajai – minkštąjį arba sukietėjusįjį (istoriškai minkštąjį – c, s, z, š, ž) priebalsį kamiengalyje turintys daiktavardžiai, kurie vardininke baigiasi galūne -a, III–ajai linksniuotei priklauso vardininke besibaigią priebalsiais daiktavardžiai.<a href="#cite_note-93">[93]</a> Išskiriamos dvi pagrindinės bevardės giminės daiktavardžių linksniuotės: I–osios linksniuotės daiktavardžiai turi kietuoju priebalsiu besibaigiantį kamiengalį, II–osios – liežuvio užpakaliniu (k, g, ch), minkštuoju arba sukietėjusiuoju (istoriškai minkštuoju) priebalsiu. Atskirai vertinami netiesioginiuose linksniuose priebalsiais -t-/-ś- ir -n- pasipildantys bevardės giminės daiktavardžiai.<a href="#cite_note-94">[94]</a> Vyriškosios giminės daiktavardžiai yra dviejų linksniuočių: į I–ąją įeina turintieji kietuoju priebalsiu besibaigiantį kamiengalį, II–ajai linksniuotei priklauso daiktavardžiai, kamiengalyje turintys liežuvio užpakalinį (k, g, ch), minkštąjį arba sukietėjusįjį (istoriškai minkštąjį) priebalsį.<a href="#cite_note-95">[95]</a> Moteriškosios ir bevardės giminių daiktavardžių głowa 'galva', droga 'kelias', zemja 'žemė', duša 'dvasia', kosć 'kaulas', rěc 'kalba', słowo 'žodis', słyńco 'saulė', śele 'veršelis', mě 'vardas' linksniavimas:<a href="#cite_note-96">[96]</a> <table class="wikitable" style="text-align: center;"> <tbody><tr> <th colspan="2" rowspan="2"> </th> <th colspan="6">Moteriškoji g. </th> <th colspan="4">Bevardė g. </th></tr> <tr> <th colspan="2">I linksniuotė </th> <th colspan="2">II linksniuotė </th> <th colspan="2">III linksniuotė </th> <th>I linksniuotė </th> <th>II linksniuotė </th> <th> </th> <th> </th></tr> <tr> <th rowspan="6"><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">Vienaskaita</a> </th> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>głowa </td> <td>droga </td> <td>zemja </td> <td>duša </td> <td>kosć </td> <td>rěc </td> <td>słowo </td> <td>słyńco </td> <td>śele </td> <td>mě </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>głowy </td> <td>drogi </td> <td>zemje </td> <td>duše </td> <td>kosći </td> <td>rěcy </td> <td>słowa </td> <td>słyńca </td> <td>śeleśa </td> <td>mjenja </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>głowje </td> <td>droze </td> <td>zemi </td> <td>dušy </td> <td>kosći </td> <td>rěcy </td> <td>słowu / słowoju </td> <td>słyńcu / słyńcoju </td> <td>śeleśu / śeleśoju </td> <td>mjenju / mjenjoju </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>głowu </td> <td>drogu </td> <td>zemju </td> <td>dušu </td> <td>kosć </td> <td>rěc </td> <td>słowo </td> <td>słyńco </td> <td>śele </td> <td>mě </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>głowu </td> <td>drogu </td> <td>zemju </td> <td>dušu </td> <td>kosću </td> <td>rěcu </td> <td>słowom </td> <td>słyńcom </td> <td>śeleśim </td> <td>mjenim </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>głowje </td> <td>droze </td> <td>zemi </td> <td>dušy </td> <td>kosći </td> <td>rěcy </td> <td>słowje </td> <td>słyńcu </td> <td>śeleśu </td> <td>mjenju </td></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">Dviskaita</a> </th> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> – <a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>głowje </td> <td>droze </td> <td>zemi </td> <td>dušy </td> <td>kosći </td> <td>rěcy </td> <td>słowje </td> <td>słyńcy </td> <td>śeleśi </td> <td>mjeni </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>głowowu </td> <td>drogowu </td> <td>zemjowu </td> <td>dušowu </td> <td>kosćowu </td> <td>rěcowu </td> <td>słowowu </td> <td>słyńcowu </td> <td>śeleśowu </td> <td>mjenjowu </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> – <a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> – <a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>głowoma </td> <td>drogoma </td> <td>zemjoma </td> <td>dušoma </td> <td>kosćoma </td> <td>rěcoma </td> <td>słowoma </td> <td>słyńcoma </td> <td>śeleśoma </td> <td>mjenjoma </td></tr> <tr> <th rowspan="6"><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">Daugiskaita</a> </th> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>głowy </td> <td>drogi </td> <td>zemje </td> <td>duše </td> <td>kosći </td> <td>rěcy </td> <td>słowa </td> <td>słyńca </td> <td>śeleśa </td> <td>mjenja </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>głowow </td> <td>drogow </td> <td>zemjow </td> <td>dušow </td> <td>kosćow, kosći </td> <td>rěcow </td> <td>słowow, słow </td> <td>słyńcow </td> <td>śeleśow </td> <td>mjenjow </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>głowam </td> <td>drogam </td> <td>zemjam </td> <td>dušam </td> <td>kosćam </td> <td>rěcam </td> <td>słowam </td> <td>słyńcam </td> <td>śeleśam </td> <td>mjenjam </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>głowy </td> <td>drogi </td> <td>zemje </td> <td>duše </td> <td>kosći </td> <td>rěcy </td> <td>słowa </td> <td>słyńca </td> <td>śeleśa </td> <td>mjenja </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>głowami </td> <td>drogami </td> <td>zemjami </td> <td>dušami </td> <td>kosćami </td> <td>rěcami </td> <td>słowami </td> <td>słyńcami </td> <td>śeleśami </td> <td>mjenjami </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>głowach </td> <td>drogach </td> <td>zemjach </td> <td>dušach </td> <td>kosćach </td> <td>rěcach </td> <td>słowach </td> <td>słyńcach </td> <td>śeleśach </td> <td>mjenjach </td></tr></tbody></table> Vyriškosios giminės daiktavardžių klěb 'duona', kóńc 'galas', brjuch 'pilvas', kowal 'kalvis' linksniavimas:<a href="#cite_note-97">[97]</a> <table class="wikitable" style="text-align: center;"> <tbody><tr> <th colspan="2" rowspan="2"> </th> <th colspan="4">Vyriškoji g. </th></tr> <tr> <th colspan="1">I linksniuotė </th> <th colspan="3">II linksniuotė </th></tr> <tr> <th rowspan="6"><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">Vienaskaita</a> </th> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>klěb </td> <td>kóńc </td> <td>brjuch </td> <td>kowal </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>klěba </td> <td>kóńca </td> <td>brjucha </td> <td>kowala </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>klěboju </td> <td>kóńcoju </td> <td>brjuchoju </td> <td>kowaleju </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>klěb </td> <td>kóńc </td> <td>brjuch </td> <td>kowala </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>klěbom </td> <td>kóńcom </td> <td>brjuchom </td> <td>kowalom </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>klěbje </td> <td>kóńcu </td> <td>brjuše / brjuchu </td> <td>kowalu </td></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">Dviskaita</a> </th> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> – <a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>klěba </td> <td>kóńca </td> <td>brjucha </td> <td><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> kowala, <a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> kowalowu </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>klěbowu </td> <td>kóńcowu </td> <td>brjuchowu </td> <td>kowalowu </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> – <a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> – <a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>klěboma </td> <td>kóńcoma </td> <td>brjuchoma </td> <td>kowaloma </td></tr> <tr> <th rowspan="6"><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">Daugiskaita</a> </th> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>klěby </td> <td>końce </td> <td>brjuchy </td> <td>kowale </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>klěbow </td> <td>kóńcow </td> <td>brjuchow </td> <td>kowalow </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>klěbam </td> <td>kóńcam </td> <td>brjucham </td> <td>kowalam </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>klěby </td> <td>kóńce </td> <td>brjuchy </td> <td>kowale, kowalow </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>klěbami </td> <td>kóńcami </td> <td>brjuchami </td> <td>kowalami </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>klěbach </td> <td>kóńcach </td> <td>brjuchach </td> <td>kowalach </td></tr></tbody></table> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Būdvardis">Būdvardis</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=18" title="Redaguoti skyrelį: Būdvardis" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=18" title="Edit section's source code: Būdvardis">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <a href="/wiki/B%C5%ABdvardis" title="Būdvardis">Būdvardžiai</a> skirstomi į keturis skyrius:<a href="#cite_note-98">[98]</a> <ul><li>santykiniai – kokybiniai, nurodantys subjektyvią ypatybę: dobry 'geras', stary 'senas', niski 'žemas';</li> <li>absoliutiniai – kokybiniai, nurodantys objektyvią ypatybę: běły 'baltas', bosy 'basas', chory 'nesveikas';</li> <li>santykiniai, nurodantys objekto kokybę per kitą objektą: drjewjany 'medinis', słomjany 'šiaudinis', swinjecy 'kiaulinis';</li> <li>savybiniai, reiškiantys priklausymą: nanowy 'tėvo („tėvinis“)', sotśiny 'sesers („seserinis“)'.</li></ul> Išskiriamos dvi būdvardžių linksniuotės: minkštoji (jai priklauso būdvardžiai, kurių kamiengalis baigiasi minkštuoju priebalsiu arba k, g) ir kietoji (jai priklauso visi kiti būdvardžiai).<a href="#cite_note-99">[99]</a> Kietojo tipo būdvardžio dobry 'geras' linksniavimas:<a href="#cite_note-100">[100]</a> <table class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"> <tbody><tr> <th style="width:100px" rowspan="2" colspan="2"> </th> <th colspan="3"><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">Vienaskaita</a> </th> <th style="width:170px" rowspan="2"><a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">Dviskaita</a> </th> <th style="width:170px" rowspan="2"><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">Daugiskaita</a> </th></tr> <tr> <th style="width:100px">Vyriškoji g. </th> <th style="width:100px">Bevardė g. </th> <th style="width:100px">Moteriškoji g. </th></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>dobry </td> <td>dobre </td> <td>dobra </td> <td>dobrej </td> <td>dobre </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>dobrego </td> <td>dobrego </td> <td>dobreje </td> <td>dobreju </td> <td>dobrych </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>dobremu </td> <td>dobremu </td> <td>dobrej </td> <td>dobryma </td> <td>dobrym </td></tr> <tr> <th rowspan="2"><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td><a href="/wiki/Gyvumas_(kalbotyra)" title="Gyvumas (kalbotyra)">negyv.</a> </td> <td>dobry </td> <td rowspan="2">dobre </td> <td rowspan="2">dobru </td> <td>dobrej </td> <td>dobre, dobrych </td></tr> <tr> <td><a href="/wiki/Gyvumas_(kalbotyra)" title="Gyvumas (kalbotyra)">gyv.</a> </td> <td>dobrego </td> <td>dobreju </td> <td>dobrych </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>dobrym </td> <td>dobrym </td> <td>dobreju </td> <td>dobryma </td> <td>dobrymi </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>dobrem </td> <td>dobrem </td> <td>dobrej </td> <td>dobryma </td> <td>dobrych </td></tr></tbody></table> Minkštojo tipo būdvardžio drogi 'brangus' linksniavimas:<a href="#cite_note-101">[101]</a> <table class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"> <tbody><tr> <th style="width:100px" rowspan="2" colspan="2"> </th> <th colspan="3"><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">Vienaskaita</a> </th> <th style="width:170px" rowspan="2"><a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">Dviskaita</a> </th> <th style="width:170px" rowspan="2"><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">Daugiskaita</a> </th></tr> <tr> <th style="width:100px">Vyriškoji g. </th> <th style="width:100px">Bevardė g. </th> <th style="width:100px">Moteriškoji g. </th></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>drogi </td> <td>droge </td> <td>droga </td> <td>drogej </td> <td>droge </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>drogego </td> <td>drogego </td> <td>drogeje </td> <td>drogeju </td> <td>drogich </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>drogemu </td> <td>drogemu </td> <td>drogej </td> <td>drogima </td> <td>drogim </td></tr> <tr> <th rowspan="2"><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td><a href="/wiki/Gyvumas_(kalbotyra)" title="Gyvumas (kalbotyra)">negyv.</a> </td> <td>drogi </td> <td rowspan="2">droge </td> <td rowspan="2">drogu </td> <td>drogej </td> <td>droge </td></tr> <tr> <td><a href="/wiki/Gyvumas_(kalbotyra)" title="Gyvumas (kalbotyra)">gyv.</a> </td> <td>drogego </td> <td>drogeju </td> <td>droge, drogich </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td>drogim </td> <td>drogim </td> <td>drogeju </td> <td>drogima </td> <td>drogimi </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td>drogem </td> <td>drogem </td> <td>drogej </td> <td>drogima </td> <td>drogich </td></tr></tbody></table> Šnekamojoje kalboje ir literatūroje gali nukristi kai kurių galūnių balsiai: -eg vietoj -ego (vyriškosios ir bevardės giminių kilmininkas), -ej vietoj -eje (moteriškosios giminės kilmininkas), -em vietoj -emu (vyriškosios ir bevardės giminių naudininkas), -ej vietoj -eju (moteriškosios giminės įnagininkas).<a href="#cite_note-Janaš82-102">[102]</a> Tarmėse ir senuosiuose raštuose vyriškosios ir bevardės giminių vienaskaitos vietininko galūnė -em išstumiama įnagininko galūnės -ym/-im.<a href="#cite_note-Janaš82-102">[102]</a> Aukštesnįjį ir aukščiausiąjį <a href="/wiki/Laipsnis_(gramatika)" title="Laipsnis (gramatika)">laipsnį</a> gali turėti tik santykiniai – kokybiniai būdvardžiai. Aukštesnysis laipsnis sudaromas su <a href="/wiki/Priesaga" title="Priesaga">priesagomis</a> -šy (jei kamienas baigiasi vienu priebalsiu) ir -(j)ejšy (jei kamienas baigiasi dviem ir daugiau priebalsių): młody –młodšy, nowy – nowšy, mocny – mocnjejšy, śopły – śoplejšy. Aukštesniajame laipsnyje priesagos -ki ir -oki iškrenta, o kamiene neretai vyksta priebalsių kaita: daloki 'tolimas' – dalšy, bliski 'artimas' – blišy, śěžki 'sunkus' – śěšy, drogi 'brangus' – drošy. Kai kurios aukštesniojo laipsnio formos sudaromos <a href="/wiki/Supletyvizmas" title="Supletyvizmas">supletyviai</a>: wjeliki 'didelis' – wětšy, mały 'mažas' – mjeńšy, dobry 'geras' – lěpšy, zły 'blogas' – goršy, dłujki 'ilgas' – dlejšy. Aukščiausiasis laipsnis sudaromas prie aukštesniojo laipsnio formos pridedant <a href="/wiki/Prie%C5%A1d%C4%97lis" title="Priešdėlis">priešdėlį</a> nej-/nejž-. Be vientisinių būdvardžio laipsnių, vartojami ir sudėtiniai, tuomet prie nelyginamojo laipsnio pridedami <a href="/wiki/Prieveiksmis" title="Prieveiksmis">prieveiksmiai</a> wěcej 'labiau' ir nejwěcej 'labiausiai'.<a href="#cite_note-103">[103]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Skaitvardis">Skaitvardis</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=19" title="Redaguoti skyrelį: Skaitvardis" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=19" title="Edit section's source code: Skaitvardis">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <a href="/wiki/Skaitvardis" title="Skaitvardis">Skaitvardžiai</a> nuo vieno iki dvidešimt vieno:<a href="#cite_note-104">[104]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th style="width:75px" rowspan="2"> </th> <th colspan="2">Kiekiniai </th> <th style="width:140px" rowspan="2">Kelintiniai </th> <th style="width:140px" rowspan="2">Kuopiniai </th></tr> <tr> <th style="width:230px">Su <a href="/wiki/Gyvumas_(kalbotyra)" title="Gyvumas (kalbotyra)">gyvaisiais</a> </th> <th style="width:140px">Su negyvaisiais </th></tr> <tr> <th>1 </th> <td>jaden (vyr. g.), jedna (mot. g.), jedno (bev. g.) </td> <td> </td> <td>prědny </td> <td> </td></tr> <tr> <th>2 </th> <td>dwa (vyr. g.), dwě (mot. g., bev. g.) </td> <td> </td> <td>drugi </td> <td>dwoji </td></tr> <tr> <th>3 </th> <td>tśi </td> <td>tśo </td> <td>tśeśi </td> <td>tšoji </td></tr> <tr> <th>4 </th> <td>styri </td> <td>styrjo </td> <td>stworty </td> <td>stwory </td></tr> <tr> <th>5 </th> <td>pěś </td> <td>pěśo </td> <td>pěty </td> <td>pěśory </td></tr> <tr> <th>6 </th> <td>šesć </td> <td>šesćo </td> <td>šesty </td> <td>šesćory </td></tr> <tr> <th>7 </th> <td>sedym </td> <td>sedymjo </td> <td>sydymy </td> <td>sedymory </td></tr> <tr> <th>8 </th> <td>wosym </td> <td>wosymjo </td> <td>wosymy </td> <td>wosymory </td></tr> <tr> <th>9 </th> <td>źewjeś </td> <td>źewjeśo </td> <td>źewjety </td> <td>źewjeśory </td></tr> <tr> <th>10 </th> <td>źaseś </td> <td>źaseśo </td> <td>źasety </td> <td>źaseśory </td></tr> <tr> <th>11 </th> <td colspan="2">jadnasćo </td> <td>jadnasty </td> <td>jadnasćory </td></tr> <tr> <th>12 </th> <td colspan="2">dwanasćo </td> <td>dwanasty </td> <td> </td></tr> <tr> <th>13 </th> <td colspan="2">tśinasćo </td> <td>tśinasty </td> <td> </td></tr> <tr> <th>14 </th> <td colspan="2">styrnasćo </td> <td>styrnasty </td> <td> </td></tr> <tr> <th>15 </th> <td colspan="2">pěśnasćo </td> <td>pěśnasty </td> <td> </td></tr> <tr> <th>16 </th> <td colspan="2">šesnasćo </td> <td>šesnaty </td> <td> </td></tr> <tr> <th>17 </th> <td colspan="2">sedymnasćo </td> <td>sedymnasty </td> <td> </td></tr> <tr> <th>18 </th> <td colspan="2">wosymnasćo </td> <td>wosymnasty </td> <td> </td></tr> <tr> <th>19 </th> <td colspan="2">źewjeśnasćo </td> <td>źewjeśnasty </td> <td> </td></tr> <tr> <th>20 </th> <td colspan="2">dwaźasća </td> <td>dwaźasty </td> <td> </td></tr> <tr> <th>21 </th> <td colspan="2">jadenadwaźasća </td> <td>jadenadwaźasty </td> <td> </td></tr> </tbody></table> Nors šiuolaikinėje žemutinių sorbų kalboje skaitvardžiai nuo 21 iki 99 sudaromi <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vokiečių kalbos</a> pavyzdžiu (jadenadwaźasća kaip <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vok.</a> einundzwanzig, pažodžiui 'vienas ir dvidešimt'), rašytiniuose šaltiniuose ir tarmėse išlikę autentiškų <a href="/wiki/Slav%C5%B3_kalbos" title="Slavų kalbos">slaviškų</a> formų, pavyzdžiui, kaip dwaźasća a jaden 'dvidešimt ir vienas'.<a href="#cite_note-Janaš99-105">[105]</a> Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijardo:<a href="#cite_note-106">[106]</a> <table class="wikitable"> <tbody><tr> <th> </th> <th>Kiekiniai </th> <th>Kelintiniai </th></tr> <tr> <th>30 </th> <td>tśiźasća </td> <td>tśiźasty </td></tr> <tr> <th>40 </th> <td>styrźasća </td> <td>styrźasty </td></tr> <tr> <th>50 </th> <td>pěśźaset </td> <td>pěśźasety </td></tr> <tr> <th>60 </th> <td>šesćźaset </td> <td>šesćźasety </td></tr> <tr> <th>70 </th> <td>sedymźaset </td> <td>sedymźasety </td></tr> <tr> <th>80 </th> <td>wosymźaset </td> <td>wosymźasety </td></tr> <tr> <th>90 </th> <td>źewjeśźaset </td> <td>źewjeśźasety </td></tr> <tr> <th>100 </th> <td>sto </td> <td>stoty </td></tr> <tr> <th>101 </th> <td>sto a jeden </td> <td>sto a prěni </td></tr> <tr> <th>200 </th> <td>dwě sćě </td> <td>dwě stoty </td></tr> <tr> <th>300 </th> <td>tśi sta </td> <td>tśi stoty </td></tr> <tr> <th>400 </th> <td>styri sta </td> <td>styri stoty </td></tr> <tr> <th>500 </th> <td>pěś stow </td> <td>pěś stoty </td></tr> <tr> <th>600 </th> <td>šesć stow </td> <td>šesć stoty </td></tr> <tr> <th>700 </th> <td>sedym stow </td> <td>sedym stoty </td></tr> <tr> <th>800 </th> <td>wosym stow </td> <td>wosym stoty </td></tr> <tr> <th>900 </th> <td>źewjeś stow </td> <td>źewjeś stoty </td></tr> <tr> <th>1000 </th> <td>tysac </td> <td>tysacny </td></tr> <tr> <th>2000 </th> <td>dwa tysaca </td> <td>dwě tysacny </td></tr> <tr> <th>3000 </th> <td>tśi tysace </td> <td>tśi tysacny </td></tr> <tr> <th>4000 </th> <td>styri tysace </td> <td>styri tysacny </td></tr> <tr> <th>5000 </th> <td>pěś tysac </td> <td>pěś tysacny </td></tr> <tr> <th>1 000 000 </th> <td>milion </td> <td>milionty </td></tr> <tr> <th>2 000 000 </th> <td>dwa miliona </td> <td> </td></tr> <tr> <th>1 000 000 000 </th> <td>miliarda </td> <td>miliardny </td></tr> </tbody></table> Šnekamojoje kalboje savųjų skaitvardžių sto ir tysac vietoje vartojami <a href="/wiki/Germanizmas" title="Germanizmas">germanizmai</a> hundert (< <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vok.</a> hundert 'šimtas') ir towzynt (< <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vok.</a> tausend 'tūkstantis').<a href="#cite_note-Janaš99-105">[105]</a> Skaitvardžio 'vienas' linksniavimas:<a href="#cite_note-Janaš100-107">[107]</a> <table class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"> <tbody><tr> <th style="width:100px" rowspan="2" colspan="2"> </th> <th colspan="3"><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">Vienaskaita</a> </th> <th rowspan="2"><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">Daugiskaita</a> </th></tr> <tr> <th style="width:100px">Vyriškoji g. </th> <th style="width:100px">Bevardė g. </th> <th style="width:100px">Moteriškoji g. </th></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>jaden </td> <td>jadno </td> <td>jadna </td> <td>jadne </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td colspan="2">jadnogo </td> <td>jadneje </td> <td>jadnych </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td colspan="2">jadnomu </td> <td>jadnej </td> <td>jadnym </td></tr> <tr> <th rowspan="2"><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td><a href="/wiki/Gyvumas_(kalbotyra)" title="Gyvumas (kalbotyra)">negyv.</a> </td> <td>jaden </td> <td rowspan="2">jadno </td> <td rowspan="2">jadnu </td> <td rowspan="2">jadne </td></tr> <tr> <td><a href="/wiki/Gyvumas_(kalbotyra)" title="Gyvumas (kalbotyra)">gyv</a>. </td> <td>jadnogo </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td colspan="2">jadnym </td> <td>jadneju </td> <td>jadnymi </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td colspan="2">jednom </td> <td>jadnej </td> <td>jadnych </td></tr></tbody></table> Skaitvardžių 'du', 'trys', 'keturi' linksniavimas:<a href="#cite_note-Janaš100-107">[107]</a> <table class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"> <tbody><tr> <th style="width:100px" rowspan="2" colspan="2"> </th> <th colspan="2">Du </th> <th colspan="2">Trys </th> <th colspan="2">Keturi </th></tr> <tr> <th style="width:100px">Vyriškoji g. </th> <th style="width:100px">Bevardė ir moteriškoji g. </th> <th style="width:100px">Vyriškoji g. (<a href="/wiki/Gyvumas_(kalbotyra)" title="Gyvumas (kalbotyra)">gyv.</a>) </th> <th style="width:100px">Vyriškoji g. (<a href="/wiki/Gyvumas_(kalbotyra)" title="Gyvumas (kalbotyra)">negyv.</a>), bevardė ir moteriškoji g. </th> <th style="width:100px">Vyriškoji g. (gyv.) </th> <th style="width:100px">Vyriškoji g. (negyv.), bevardė ir moteriškoji g. </th></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>dwa </td> <td>dwě </td> <td>tśo </td> <td>tśi </td> <td>styrjo </td> <td>styri </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>dwejoch </td> <td>dweju </td> <td>tśoch </td> <td>tśich </td> <td>styrjoch </td> <td>styrich </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>dwejom </td> <td>dwěma </td> <td>tśom </td> <td>tśim </td> <td>styrjom </td> <td>styrim </td></tr> <tr> <th rowspan="2"><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td><a href="/wiki/Gyvumas_(kalbotyra)" title="Gyvumas (kalbotyra)">negyv.</a> </td> <td>dwa </td> <td rowspan="2">dwě </td> <td rowspan="2">tśoch </td> <td rowspan="2">tśi </td> <td rowspan="2">styrjoch </td> <td rowspan="2">styri </td></tr> <tr> <td><a href="/wiki/Gyvumas_(kalbotyra)" title="Gyvumas (kalbotyra)">gyv.</a> </td> <td>dweju </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td colspan="2">dwěma </td> <td>tśomi </td> <td>tśimi </td> <td>styrjomi </td> <td>styrimi </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td colspan="2">dwěma </td> <td>tśoch </td> <td>tśich </td> <td>styrjoch </td> <td>styrich </td></tr></tbody></table> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Įvardis">Įvardis</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=20" title="Redaguoti skyrelį: Įvardis" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=20" title="Edit section's source code: Įvardis">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Pirmojo ir antrojo asmeninių <a href="/wiki/%C4%AEvardis" title="Įvardis">įvardžių</a> linksniavimas:<a href="#cite_note-108">[108]</a> <table class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"> <tbody><tr> <th style="width:100px" rowspan="2"> </th> <th colspan="4">I asmuo </th> <th colspan="4">II asmuo </th></tr> <tr> <th style="width:100px" colspan="2">Aš </th> <th style="width:100px">Mes </th> <th style="width:100px">Mudu </th> <th style="width:100px" colspan="2">Tu </th> <th style="width:100px">Jūs </th> <th style="width:100px">Judu </th></tr> <tr> <td> </td> <td>be prielinksnio </td> <td>po prielinksnio </td> <td> </td> <td> </td> <td>be prielinksnio </td> <td>po prielinksnio </td> <td> </td> <td> </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>ja </td> <td> </td> <td>my </td> <td>mej </td> <td>ty </td> <td> </td> <td>wy </td> <td>wej </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>mje </td> <td>mnjo / mnje </td> <td>nas </td> <td>naju </td> <td>śi, tebje </td> <td>tebje </td> <td>was </td> <td>waju </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>mě </td> <td>mnjo / mnje </td> <td>nam </td> <td>nama </td> <td>śi, tebje </td> <td>tebje </td> <td>wam </td> <td>wama </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td>mě </td> <td>mnjo / mnje </td> <td>nas </td> <td>naju </td> <td>śi, tebje </td> <td>tebje </td> <td>was </td> <td>waju </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td> </td> <td>mnu </td> <td>nami </td> <td>nama </td> <td> </td> <td>tobu / tebu </td> <td>wami </td> <td>wama </td></tr> <tr> <th><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td> </td> <td>mnjo / mnje </td> <td>nas </td> <td>nama </td> <td> </td> <td>tebje </td> <td>was </td> <td>wama </td></tr></tbody></table> Trečiojo asmens įvardžių linksniavimas:<a href="#cite_note-109">[109]</a> <table class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"> <tbody><tr> <th style="width:100px" rowspan="3" colspan="2"> </th> <th colspan="6"><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">Vienaskaita</a> </th> <th rowspan="2" colspan="2"><a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">Dviskaita</a> </th> <th rowspan="2" colspan="2"><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">Daugiskaita</a> </th></tr> <tr> <th style="width:100px" colspan="2">Vyriškoji g. </th> <th style="width:100px" colspan="2">Bevardė g. </th> <th style="width:100px" colspan="2">Moteriškoji g. </th></tr> <tr> <td>be prielinksnio </td> <td>po prielinksnio </td> <td>be prielinksnio </td> <td>po prielinksnio </td> <td>be prielinksnio </td> <td>po prielinksnio </td> <td>be prielinksnio </td> <td>po prielinksnio </td> <td>be prielinksnio </td> <td>po prielinksnio </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">V.</a> </th> <td>won </td> <td> </td> <td>wono </td> <td> </td> <td>wona </td> <td> </td> <td>wonej </td> <td> </td> <td>woni </td> <td> </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">K.</a> </th> <td>jogo </td> <td>njogo </td> <td>jogo </td> <td>njogo </td> <td>jeje </td> <td>njeje </td> <td>jeju </td> <td>njeju </td> <td>jich </td> <td>nich </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Naudininkas" title="Naudininkas">N.</a> </th> <td>jomu </td> <td>njomu </td> <td>jomu </td> <td>njomu </td> <td>jej </td> <td>njej </td> <td>jima </td> <td>nima </td> <td>jim </td> <td>nim </td></tr> <tr> <th rowspan="2"><a href="/wiki/Galininkas" title="Galininkas">G.</a> </th> <td><a href="/wiki/Gyvumas_(kalbotyra)" title="Gyvumas (kalbotyra)">negyv.</a> </td> <td>jen </td> <td>njen </td> <td rowspan="2">jo </td> <td rowspan="2">njo </td> <td rowspan="2">ju </td> <td rowspan="2">nju </td> <td>jej </td> <td>njej </td> <td>je </td> <td>nje </td></tr> <tr> <td><a href="/wiki/Gyvumas_(kalbotyra)" title="Gyvumas (kalbotyra)">gyv.</a> </td> <td>jogo </td> <td>njogo </td> <td>jeju </td> <td>njeju </td> <td>jich </td> <td>nich </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/%C4%AEnagininkas" title="Įnagininkas">Įn.</a> </th> <td> </td> <td>nim </td> <td> </td> <td>nim </td> <td> </td> <td>njeju </td> <td> </td> <td>nima </td> <td> </td> <td>nimi </td></tr> <tr> <th colspan="2"><a href="/wiki/Vietininkas" title="Vietininkas">Vt.</a> </th> <td> </td> <td>njom </td> <td> </td> <td>njom </td> <td> </td> <td>njej </td> <td> </td> <td>nima </td> <td> </td> <td>nich </td></tr></tbody></table> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Veiksmažodis">Veiksmažodis</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=21" title="Redaguoti skyrelį: Veiksmažodis" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=21" title="Edit section's source code: Veiksmažodis">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Žemutinių sorbų kalboje <a href="/wiki/Veiksma%C5%BEodis" title="Veiksmažodis">veiksmažodis</a> turi tokias kategorijas: <a href="/wiki/Gramatinis_laikas" title="Gramatinis laikas">laiką</a>, <a href="/wiki/Nuosaka" title="Nuosaka">nuosaką</a>, <a href="/wiki/Veikslas" title="Veikslas">veikslą</a>, <a href="/wiki/R%C5%AB%C5%A1is_(kalbotyra)" class="mw-redirect" title="Rūšis (kalbotyra)">rūšį</a>, <a href="/wiki/Asmuo_(kalbotyra)" class="mw-redirect" title="Asmuo (kalbotyra)">asmenį</a>, <a href="/wiki/Gramatinis_skai%C4%8Dius" title="Gramatinis skaičius">skaičių</a> ir <a href="/wiki/Gramatin%C4%97_gimin%C4%97" title="Gramatinė giminė">giminę</a>.<a href="#cite_note-110">[110]</a> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Laikai">Laikai</h4>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=22" title="Redaguoti skyrelį: Laikai" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=22" title="Edit section's source code: Laikai">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Žemutinių sorbų <a href="/wiki/Bendrin%C4%97_kalba" title="Bendrinė kalba">bendrinėje kalboje</a> laikų sistemą sudaro esamasis ir būsimasis laikai, <a href="/wiki/Perfektas" title="Perfektas">perfektas</a>, <a href="/wiki/Pliuskvamperfektas" title="Pliuskvamperfektas">pliuskvamperfektas</a>, <a href="/wiki/Aoristas" title="Aoristas">aoristas</a> ir <a href="/wiki/Imperfektas" title="Imperfektas">imperfektas</a>. Vis dėlto jau <a href="/wiki/XIX_a." class="mw-redirect" title="XIX a.">XIX a.</a> aoristas, imperfektas ir pliuskvamperfektas gyvojoje kalboje ėmė nykti, o šiomis dienomis traukiasi ir iš bendrinės kalbos vartosenos.<a href="#cite_note-Janaš275-111">[111]</a> Esamajame laike skiriamos keturios asmenuotės (-o-/-jo-, -i-, -a- ir -j-), turinčios 13 potipių.<a href="#cite_note-Janaš233-112">[112]</a> -o-/-jo- veiksmažodžių asmenavimas, pavyzdžiu imant žodžius studowaś 'mokytis', wuknuś 'mokyti', piś 'gerti', chromjeś 'šlubuoti', braś 'imti', sypaś 'berti', njasć 'nešti':<a href="#cite_note-113">[113]</a> <table class="wikitable" style="text-align: center;"> <tbody><tr> <th colspan="2" rowspan="1"> </th> <th>I tipas </th> <th>II tipas </th> <th>III tipas </th> <th>IV tipas </th> <th>V tipas </th> <th>VI tipas </th> <th>VII tipas </th></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">Vienaskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>studuju / studujom </td> <td>wuknu / wuknjom </td> <td>piju / pijom </td> <td>chromjeju / chromjejom </td> <td>bjeru / bjerjom </td> <td>sypju / sypjom </td> <td>njasu / njasom </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>studujoš </td> <td>wuknjoš </td> <td>pijoš </td> <td>chromjejoš </td> <td>bjerjoš </td> <td>sypjoš </td> <td>njasoš </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>studujo </td> <td>wuknjo </td> <td>pijo </td> <td>chromjejo </td> <td>bjerjo </td> <td>sypjo </td> <td>njaso </td></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">Dviskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>studujomej </td> <td>wuknjomej </td> <td>pijomej </td> <td>chromjejomej </td> <td>bjerjomej </td> <td>sypjomej </td> <td>njasomej </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>studujotej </td> <td>wuknjotej </td> <td>pijotej </td> <td>chromjejotej </td> <td>bjerjotej </td> <td>sypjotej </td> <td>njasotej </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>studujotej </td> <td>wuknjotej </td> <td>pijotej </td> <td>chromjejotej </td> <td>bjerjotej </td> <td>sypjotej </td> <td>njasotej </td></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">Daugiskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>studujomy </td> <td>wuknjomy </td> <td>pijomy </td> <td>chromjejomy </td> <td>bjerjomy </td> <td>sypjomy </td> <td>njasomy </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>studujośo </td> <td>wuknjośo </td> <td>pijośo </td> <td>chromjejośo </td> <td>bjerjośo </td> <td>sypjośo </td> <td>njasośo </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>studuju </td> <td>wuknu </td> <td>piju </td> <td>chromjeju </td> <td>bjeru </td> <td>sypju </td> <td>njasu </td></tr></tbody></table> I tipui priklauso <a href="/wiki/Bendratis" title="Bendratis">bendratyje</a> priesagą -owa- turintys veiksmažodžiai (esamajame laike pakinta į -uj-), II tipui – <a href="/wiki/Priesaga" title="Priesaga">priesagą</a> -nu-. III tipui priklauso bendraties <a href="/wiki/Kamienas_(kalbotyra)" title="Kamienas (kalbotyra)">kamieno</a> balsiu besibaigiantys vienskiemeniai veiksmažodžiai, IV tipui – bendraties kamiene turintys priesagą -(j)e- daugiaskiemeniai veiksmažodžiai, V – dviskiemeniai su bendraties kamieno balsiu -a-. Į VI tipą įeina veiksmažodžiai, turintys vienskiemenį kamieną su -a- arba -ě- , į VII tipą – turintys vienskiemenį priebalsiu besibaigiantį kamieną.<a href="#cite_note-114">[114]</a> Vienaskaitos pirmojo asmens <a href="/wiki/Gal%C5%ABn%C4%97_(kalbotyra)" title="Galūnė (kalbotyra)">galūnė</a> -om įsigalėjusi rytinėse ir <a href="/wiki/Fe%C4%8Dau_(%C5%A0pr%C4%97valdas)" title="Fečau (Šprėvaldas)">Fečau</a> tarmėse, tačiau ji sparčiai skverbiasi ir į žemutinių sorbų bendrinę kalbą.<a href="#cite_note-Janaš233-112">[112]</a> Veiksmažodžių su -i-, -a- ir -j- asmenavimas, pavyzdžiu imant žodžius sejźeś 'sėdėti', licyś 'skaičiuoti', źěłaś 'daryti', stojaś 'stovėti':<a href="#cite_note-115">[115]</a> <table class="wikitable" style="text-align: center;"> <tbody><tr> <th colspan="2" rowspan="1"> </th> <th colspan="„2“">-i- </th> <th>-a- </th> <th>-j- </th></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">Vienaskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>sejźim </td> <td>licym </td> <td>źěłam </td> <td>stojm </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>sejźiš </td> <td>licyš </td> <td>źěłaš </td> <td>stojš </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>sejźi </td> <td>licy </td> <td>źěła </td> <td>stoj </td></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">Dviskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>sejźimej </td> <td>licymej </td> <td>źěłamej </td> <td>stojmej </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>sejźitej </td> <td>licytej </td> <td>źěłatej </td> <td>stojtej </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>sejźitej </td> <td>licytej </td> <td>źěłatej </td> <td>stojtej </td></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">Daugiskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>sejźimy </td> <td>licymy </td> <td>źěłamy </td> <td>stojmy </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>sejźiśo </td> <td>licyśo </td> <td>źěłaśo </td> <td>stojśo </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>sejźe </td> <td>lice </td> <td>źěłaju </td> <td>stoje </td></tr></tbody></table> Išskiriami trys -i- asmenuotės tipai: bendratys baigiasi -iś/-yś, -aś ir -eś. -j- asmenuotė skirstoma į du tipus: pirmajam priklauso vienskiemeniai veiksmažodžiai, bendraties ir esamojo laiko kamienuose besibaigią -j-, o antrajam tipui – dviskiemeniai veiksmažodžiai su -a- priesaga bendratyje ir -j- esamajame laike.<a href="#cite_note-116">[116]</a> Netaisyklingųjų veiksmažodžių byś 'būti', wěźeś 'žinoti', jěsć 'valgyti', měś 'turėti', kśěś 'norėti', jěś 'važiuoti', hyś 'eiti' asmenavimas:<a href="#cite_note-117">[117]</a> <table class="wikitable" style="text-align: center;"> <tbody><tr> <th colspan="2" rowspan="1"> </th> <th>byś </th> <th>wěźeś </th> <th>jěsć </th> <th>měś </th> <th>kśěś </th> <th>jěś </th> <th>hyś </th></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">Vienaskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>som </td> <td>wěm </td> <td>jěm </td> <td>mam </td> <td>cu / com </td> <td>jědu / jěźom </td> <td>du / źom </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>sy </td> <td>wěš </td> <td>jěš </td> <td>maš </td> <td>coš </td> <td>jěźoš </td> <td>źoš </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>jo </td> <td>wě </td> <td>jě </td> <td>ma </td> <td>co </td> <td>jěźo </td> <td>źo </td></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">Dviskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>smej </td> <td>wěmej </td> <td>jěmej </td> <td>mamej </td> <td>comej </td> <td>jěźomej </td> <td>źomej </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>stej </td> <td>wěstej </td> <td>jěstej </td> <td>matej </td> <td>cotej </td> <td>jěźotej </td> <td>źotej </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>stej </td> <td>wěstej </td> <td>jěstej </td> <td>matej </td> <td>cotej </td> <td>jěźotej </td> <td>źotej </td></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">Daugiskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>smy </td> <td>wěmy </td> <td>jěmy </td> <td>mamy </td> <td>comy </td> <td>jěźomy </td> <td>źomy </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>sćo </td> <td>wěsćo </td> <td>jěsćo </td> <td>maśo </td> <td>cośo </td> <td>jěźośo </td> <td>źośo </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>su </td> <td>wěźe </td> <td>jěźe </td> <td>maju </td> <td>kśě / coju </td> <td>jědu </td> <td>du </td></tr></tbody></table> <a href="/wiki/Perfektas" title="Perfektas">Perfektas</a> yra sudėtinis: jo formos sudarytos iš vadinamojo ł <a href="/wiki/Dalyvis_(gramatika)" title="Dalyvis (gramatika)">dalyvio</a> ir pagalbinio veiksmažodžio byś 'būti' esamojo laiko. Veiksmažodžio piś 'gerti' asmenavimas perfekte:<a href="#cite_note-Janaš275-111">[111]</a> <table class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;"> <tbody><tr> <th rowspan="2"> </th> <th colspan="3"><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">Vienaskaita</a> </th> <th style="width:140px" rowspan="2"><a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">Dviskaita</a> </th> <th style="width:140px" rowspan="2"><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">Daugiskaita</a> </th></tr> <tr> <th style="width:140px">Vyriškoji g. </th> <th style="width:140px">Moteriškoji g. </th> <th style="width:140px">Bevardė g. </th></tr> <tr> <th>I asmuo </th> <td>som pił</td> <td>som piła</td> <td>*som piło</td> <td>smej piłej</td> <td>smy pili </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>sy pił</td> <td>sy piła</td> <td>*sy piło</td> <td>stej piłej</td> <td>sćo pili </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>jo pił</td> <td>jo piła</td> <td>jo piło</td> <td>stej piłej</td> <td>su pili </td></tr></tbody></table> <a href="/wiki/Pliuskvamperfektas" title="Pliuskvamperfektas">Pliuskvamperfektas</a> sudaromas kaip ir perfektas, tik veiksmažodis byś asmenuojamas <a href="/wiki/Imperfektas" title="Imperfektas">imperfekte</a>.<a href="#cite_note-118">[118]</a> Žemutinių sorbų bendrinėje kalboje <a href="/wiki/Aoristas" title="Aoristas">aoristas</a> sudaromas su įvykio <a href="/wiki/Veikslas" title="Veikslas">veikslo</a> veiksmažodžiais, o imperfektas – su eigos veikslo veiksmažodžiais.<a href="#cite_note-Janaš275-111">[111]</a> Veiksmažodžių kupowaś 'pirkti', biś 'mušti', braś 'imti', byś 'būti' asmenavimas imperfekte:<a href="#cite_note-119">[119]</a> <table class="wikitable" style="text-align: center;"> <tbody><tr> <th colspan="2" rowspan="1"> </th> <th>kupowaś </th> <th>biś </th> <th>braś </th> <th>byś </th></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">Vienaskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>kupowach </td> <td>bijach </td> <td>bjerjech </td> <td>běch </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>kupowašo </td> <td>bijašo </td> <td>bjerješo </td> <td>běšo </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>kupowašo </td> <td>bijašo </td> <td>bjerješo </td> <td>běšo </td></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">Dviskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>kupowachmej </td> <td>bijachmej </td> <td>bjerjechmej </td> <td>běchmej </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>kupowaštej </td> <td>bijaštej </td> <td>bjerještej </td> <td>běštej </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>kupowaštej </td> <td>bijaštej </td> <td>bjerještej </td> <td>běštej </td></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">Daugiskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>kupowachmy </td> <td>bijachmy </td> <td>bjerjechmy </td> <td>běchmy </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>kupowašćo </td> <td>bijašćo </td> <td>bjerješćo </td> <td>běšćo </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>kupowachu </td> <td>bijachu </td> <td>bjerjechu </td> <td>běchu </td></tr></tbody></table> Veiksmažodžių rozbiś 'sudaužyti', wubraś 'išimti' asmenavimas <a href="/wiki/Aoristas" title="Aoristas">aoriste</a>:<a href="#cite_note-120">[120]</a> <table class="wikitable" style="text-align: center;"> <tbody><tr> <th colspan="2" rowspan="1"> </th> <th>rozbiś </th> <th>wubraś </th></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">Vienaskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>rozbich </td> <td>wubrach </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>rozbi </td> <td>wubra </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>rozbi </td> <td>wubra </td></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">Dviskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>rozbichmej </td> <td>wubrachmej </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>rozbištej </td> <td>wubraštej </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>rozbištej </td> <td>wubraštej </td></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">Daugiskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>rozbichmy </td> <td>wubrachmy </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>rozbišćo </td> <td>wubrašćo </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>rozbichu </td> <td>wubrachu </td></tr></tbody></table> Būsimasis laikas sudaromas iš abiejų <a href="/wiki/Veikslas" title="Veikslas">veikslų</a> veiksmažodžių derinant ypatingas veiksmažodžio byś 'būti' formas ir prasminio veiksmažodžio bendratį. Esamojo laiko įvykio veikslo veiksmažodžiai gali būti vartojami ir būsimojo laiko reikšme. Judėjimą erdvėje reiškiančių veiksmažodžių būsimasis laikas gali būti sudaromas pasitelkiant <a href="/wiki/Prie%C5%A1d%C4%97lis" title="Priešdėlis">priešdėlį</a> po-, o veiksmažodis měś 'turėti' šiam tikslui įgyja priešdėlį z-.<a href="#cite_note-Janaš281—282-121">[121]</a> Veiksmažodžių pisaś 'rašyti', hyś 'eiti' ir měś 'turėti' asmenavimas būsimajame laike:<a href="#cite_note-Janaš281—282-121">[121]</a> <table class="wikitable" style="text-align: center;"> <tbody><tr> <th colspan="2" rowspan="1"> </th> <th>pisaś </th> <th>hyś </th> <th>měś </th></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">Vienaskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>budu / buźom pisaś </td> <td>pojdu / pojźom </td> <td>změju / změjom </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>buźoš pisaś </td> <td>pojźoš </td> <td>změjoš </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>buźo pisaś </td> <td>pojźo </td> <td>změjo </td></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">Dviskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>buźomej pisaś </td> <td>pojźomej </td> <td>změjomej </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>buźotej pisaś </td> <td>pojźotej </td> <td>změjotej </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>buźotej pisaś </td> <td>pojźotej </td> <td>změjotej </td></tr> <tr> <th rowspan="3"><a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">Daugiskaita</a> </th> <th>I asmuo </th> <td>buźomy pisaś </td> <td>pojźomy </td> <td>změjomy </td></tr> <tr> <th>II asmuo </th> <td>buźośo pisaś </td> <td>pojźośo </td> <td>změjośo </td></tr> <tr> <th>III asmuo </th> <td>budu pisaś </td> <td>pojdu </td> <td>změju </td></tr></tbody></table> Tarmėse, šnekamojoje žemutinių sorbų kalboje ir kartais literatūros kūriniuose būsimojo laiko veiksmažodžio byś formose iškrenta -u-: bdu / bźom 'būsiu', bźoš 'būsi', bźo '(jis) bus', bźomej 'mudu būsime', bźotej 'judu būsite', bźotej 'juodu bus', bźomy 'būsime', bźośo 'būsite', bdu '(jie) bus'.<a href="#cite_note-122">[122]</a> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Nuosakos">Nuosakos</h4>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=23" title="Redaguoti skyrelį: Nuosakos" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=23" title="Edit section's source code: Nuosakos">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Žemutinių sorbų kalboje yra trys <a href="/wiki/Nuosaka" title="Nuosaka">nuosakos</a>: tiesioginė, tariamoji ir liepiamoji.<a href="#cite_note-123">[123]</a> Tariamosios nuosakos formos sudaromos iš ł dalyvio ir <a href="/wiki/Dalelyt%C4%97" title="Dalelytė">dalelytės</a> by: jěł by 'važiuočiau / važiuotumei / važiuotų (vyr. g., vns.)', pśišeł by 'ateičiau / ateitumei / ateitų (vyr. g., vns.)'.<a href="#cite_note-124">[124]</a> Liepiamosios nuosakos antrojo <a href="/wiki/Vienaskaita" class="mw-redirect" title="Vienaskaita">vienaskaitos</a> asmens formos sudaromos iš esamojo laiko <a href="/wiki/Kamienas_(kalbotyra)" title="Kamienas (kalbotyra)">kamieno</a>, pridedant <a href="/wiki/Gal%C5%ABn%C4%97_(kalbotyra)" title="Galūnė (kalbotyra)">galūnę</a> -i arba suminkštinant kamiengalio <a href="/wiki/Priebalsiai" class="mw-redirect" title="Priebalsiai">priebalsį</a> (dėl to neretai pasitaiko priebalsių kaita): bjeru '(jie) ima' – bjeŕ 'imk', pjaku '(jie) kepa' – pjac 'kepk', gnu '(jie) lenkia' – gni 'lenk'. Visos kitos formos sudaromos iš antrojo vienaskaitos asmens, pridedant galūnes -mej (I <a href="/wiki/Dviskaita" title="Dviskaita">dviskaitos</a> asmuo), -tej (II dviskaitos asmuo), -my (I <a href="/wiki/Daugiskaita" title="Daugiskaita">daugiskaitos</a> asmuo), -śo / -ćo (II daugiskaitos asmuo).<a href="#cite_note-125">[125]</a> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Neasmenuojamosios_veiksmažodžio_formos">Neasmenuojamosios veiksmažodžio formos</h4>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=24" title="Redaguoti skyrelį: Neasmenuojamosios veiksmažodžio formos" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=24" title="Edit section's source code: Neasmenuojamosios veiksmažodžio formos">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <a href="/wiki/Bendratis" title="Bendratis">Bendratis</a> sudaroma su <a href="/wiki/Priesaga" title="Priesaga">priesagomis</a> -ś (dauguma veiksmažodžių), -ć (po pučiamųjų <a href="/wiki/Priebalsis" title="Priebalsis">priebalsių</a>: njasć 'nešti', lězć 'lįsti') ir -c (jei <a href="/wiki/Kamienas_(kalbotyra)" title="Kamienas (kalbotyra)">kamienas</a> baigiasi k ir g: pjac 'kepti', wlac 'vilkti', moc 'galėti').<a href="#cite_note-Janaš296-126">[126]</a> <a href="/wiki/Siekinys" title="Siekinys">Siekinio</a> žymuo yra priesaga -t: Źinsa wjacor pójźomy rejtowat 'Šiandien vakare eisime šokti'.<a href="#cite_note-Janaš296-126">[126]</a><a href="#cite_note-127">[127]</a> Veikiamosios rūšies <a href="/wiki/Dalyvis_(gramatika)" title="Dalyvis (gramatika)">dalyvis</a> sudaromas iš esamojo laiko kamieno su priesagomis -uc- ir -ec-, prie kurių jungiamos <a href="/wiki/Gramatin%C4%97_gimin%C4%97" title="Gramatinė giminė">giminių</a> galūnės: piju '(jie) geria' > pijucy 'geriąs', pijuca 'gerianti', pijuce 'gerią (bev. g.)'; lice '(jie) skaičiuoja' > licecy 'skaičiuojąs', liceca 'skaičiuojanti', licece 'skaičiuoją (bev. g.)'. Vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko forma vartojama ir kaip <a href="/wiki/Padalyvis" title="Padalyvis">padalyvis</a> (<a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba" title="Lietuvių kalba">lietuvių kalboje</a> tam tikrais atvejais verčiama <a href="/wiki/Pusdalyvis" title="Pusdalyvis">pusdalyviu</a>): Stupjecy do domu, wiźešo wona, až se pali 'Eidama į namą ji pamatė, kad jis dega'.<a href="#cite_note-128">[128]</a> Neveikiamosios <a href="/wiki/R%C5%AB%C5%A1is_(kalbotyra)" class="mw-redirect" title="Rūšis (kalbotyra)">rūšies</a> dalyvis sudaromas iš bendraties kamieno su priesagomis -t- (dauguma veiksmažodžių) ir -n-, prie kurių jungiamos giminių galūnės: biś 'mušti' > bity 'muštas', bita 'muštà', bite 'mùšta'; pisaś 'rašyti' > pisany 'rašytas', pisana 'rašyta (mot. g.)', pisane 'rašyta (bev. g.)'.<a href="#cite_note-129">[129]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Prieveiksmis">Prieveiksmis</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=25" title="Redaguoti skyrelį: Prieveiksmis" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=25" title="Edit section's source code: Prieveiksmis">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Iš būdvardžių <a href="/wiki/Prieveiksmis" title="Prieveiksmis">prieveiksmiai</a> sudaromi su priesagomis -e (prieš -e einąs priebalsis sumikštėja), -o ir -ski: głupy 'kvailas' > głupje, kšuty 'kietas, ankštas' > kšuśe, drogi 'brangus' > drogo, suchy 'sausas' > sucho, serbski 'sorbų, sorbiškas' > serbski, nimski 'vokiečių, vokiškas' > nimski. Iš kai kurių būdvardžių gali būti sudaromos dvejopos formos: twardy 'tvirtas' > twarźe, twardo, gładki 'glotnus' > gładce, gładko.<a href="#cite_note-130">[130]</a> Aukštesnysis laipsnis sudaromas su priesaga -ej, jungiama prie kamieno (neretai vyksta prieš šią priesagą einančio priebalsio kaita): głupje 'kvailai' > głupjej, sucho 'sausai' > sušej, drogo 'brangiai' > drošej. Priesagos -oki ir -ki aukštesniajame prieveiksmių laipsnyje iškrenta: daloko 'toli' > dalej, gładko 'glotniai' > gładšej. Prieveiksmių derje 'gerai' ir zlě 'blogai' aukštesnysis laipsnis sudaromas <a href="/wiki/Supletyvizmas" title="Supletyvizmas">supletyviai</a>: lěpjej ir gorjej (rečiau zlej). Aukščiausiasis laipsnis sudaromas prie aukštesniojo pridedant priešdėlį nej- (kartais nejž-).<a href="#cite_note-131">[131]</a> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Prielinksnis">Prielinksnis</h3>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=26" title="Redaguoti skyrelį: Prielinksnis" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=26" title="Edit section's source code: Prielinksnis">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <a href="/wiki/Prielinksnis" title="Prielinksnis">Prielinksniai</a> skirstomi į senybinius ir naujybinius. Senybiniai nesisieja su kitomis <a href="/wiki/Kalbos_dalys" class="mw-redirect" title="Kalbos dalys">kalbos dalimis</a>. Naujybiniai prielinksniai yra kilę iš kitų kalbos dalių. Prielinksniai vartojami su visais <a href="/wiki/Linksnis" title="Linksnis">linksniais</a>, išskyrus <a href="/wiki/Vardininkas" title="Vardininkas">vardininką</a> ir <a href="/wiki/%C5%A0auksmininkas" title="Šauksmininkas">šauksmininką</a>, o dažniausiai – su <a href="/wiki/Kilmininkas" title="Kilmininkas">kilmininku</a>.<a href="#cite_note-132">[132]</a> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Sintaksė">Sintaksė</h2>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=27" title="Redaguoti skyrelį: Sintaksė" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=27" title="Edit section's source code: Sintaksė">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Žodžių tvarka – laisva, pagrindinis žodžių eiliškumas sakinyje yra SOV (<a href="/wiki/Veiksnys" title="Veiksnys">veiksnys</a> – <a href="/wiki/Papildinys" title="Papildinys">papildinys</a> – <a href="/wiki/Tarinys" title="Tarinys">tarinys</a>, kaip <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba" title="Lietuvių kalba">liet. k.</a> sakinyje Šuo namus saugo). Vartojamos vadinamosios rėminės konstrukcijos, tačiau jos ne tokios dažnos kaip <a href="/wiki/Auk%C5%A1tutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba" title="Aukštutinių sorbų kalba">aukštutinių sorbų kalboje</a>.<a href="#cite_note-133">[133]</a> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Žodynas">Žodynas</h2>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=28" title="Redaguoti skyrelį: Žodynas" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=28" title="Edit section's source code: Žodynas">redaguoti vikitekstą</a>]</div> Dėl ilgalaikių (daugiau kaip 1000 m.) kontaktų su <a href="/wiki/Vokie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Vokiečių kalba">vokiečių kalba</a> į žemutinių sorbų kalbą yra patekę daug <a href="/wiki/Germanizmas" title="Germanizmas">germanizmų</a>, ir <a href="/wiki/Tarm%C4%97" title="Tarmė">tarmėse</a> jų yra daugiau negu <a href="/wiki/Bendrin%C4%97_kalba" title="Bendrinė kalba">bendrinėje kalboje</a>. Drauge daugumą žodyno sudaro <a href="/wiki/Slav%C5%B3_kalbos" title="Slavų kalbos">slaviški</a> žemutinių sorbų kalbos veldiniai. Žemutinių sorbų bendrinė kalba germanizmams pakantesnė už aukštutinių sorbų bendrinę kalbą. Be germanizmų, bendrinėje kalboje yra šiek tiek <a href="/wiki/Skolinys" title="Skolinys">skolinių</a> iš kitų slavų kalbų, daugiausia – iš <a href="/wiki/%C4%8Cek%C5%B3_kalba" title="Čekų kalba">čekų kalbos</a>.<a href="#cite_note-134">[134]</a> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Tyrimų_istorija">Tyrimų istorija</h2>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=29" title="Redaguoti skyrelį: Tyrimų istorija" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=29" title="Edit section's source code: Tyrimų istorija">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <figure class="mw-halign-right" typeof="mw:File/Thumb"><a href="/wiki/Vaizdas:Arnost_Muka.jpg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/2/28/Arnost_Muka.jpg/150px-Arnost_Muka.jpg" decoding="async" width="150" height="190" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/2/28/Arnost_Muka.jpg/225px-Arnost_Muka.jpg 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/2/28/Arnost_Muka.jpg/300px-Arnost_Muka.jpg 2x" data-file-width="934" data-file-height="1185" /></a><figcaption><a href="/wiki/Arno%C5%A1t_Muka" title="Arnošt Muka">Arnoštas Muka</a> (1854–1932)</figcaption></figure> Žemutinių sorbų kalbos tarmės pradėtos tirti <a href="/wiki/XIX_a." class="mw-redirect" title="XIX a.">XIX a.</a> Pirmasis žemutinių sorbų kalbą ėmė klasifikuoti <a href="/wiki/Arno%C5%A1t_Muka" title="Arnošt Muka">A. Muka</a>, žemutinių sorbų kalbos areale jis išskyrė 8 <a href="/wiki/Tarm%C4%97" title="Tarmė">tarmes</a> ir 5 patarmes.<a href="#cite_note-135">[135]</a> Vėliau tarmėtyrą, taip pat ir žemutinių sorbų arealo kalbinę geografiją, <a href="/wiki/XX_am%C5%BEiaus_4-asis_de%C5%A1imtmetis" class="mw-redirect" title="XX amžiaus 4-asis dešimtmetis">XX a. 4-ajame dešimtmetyje</a> nagrinėjo <a href="/wiki/Pawo%C5%82_Wirt" title="Pawoł Wirt">P. Virtas</a>, <a href="/wiki/Zdzis%C5%82aw_Stieber" title="Zdzisław Stieber">Z. Štyberis</a> ir kiti tyrėjai. Žemutinių sorbų kalbos tarmės nuodugniai tyrinėtos ruošiant ir sudarant <a href="/wiki/Sorb%C5%B3_kalbos" title="Sorbų kalbos">sorbų kalbų</a> atlasą, kuris buvo baigtas <a href="/wiki/1966" class="mw-redirect" title="1966">1966</a> m.<a href="#cite_note-Михалк_22-136">[136]</a> Istorinės tarmėtyros darbus, konkrečiai – žemutinių sorbų kalbos paminklų tarminių ypatybių analizę publikavo <a href="/wiki/Micha%C5%82_H%C3%B3rnik" title="Michał Hórnik">M. Hornikas</a>, A. Muka, <a href="/wiki/August_Leskien" title="August Leskien">A. Leskynas</a>, Z. Štyberis, <a href="/wiki/Heinz_Schuster-%C5%A0ewc" title="Heinz Schuster-Šewc">H. Šusteris-Ševcas</a>, M. Radlovskis.<a href="#cite_note-137">[137]</a> Vienas pirmųjų reikšmingų veikalų apie žemutinių sorbų kalbos istoriją – <a href="/wiki/1891" class="mw-redirect" title="1891">1891</a> m. pasirodęs A. Mukos tyrimas Historische und vergleichende Laut- und Formenlehre der niedersorbischen Sprache. Žemutinių sorbų kalbos <a href="/wiki/Fonetika" title="Fonetika">fonetiką</a> ir <a href="/wiki/Gramatika" title="Gramatika">gramatiką</a> tyrė <a href="/wiki/P%C4%9Bt%C5%A1_Jana%C5%A1" title="Pětš Janaš">P. Janašas</a>, <a href="/wiki/Maija_Jermakova" title="Maija Jermakova">M. Jermakova</a> ir kiti mokslininkai. <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Teksto_pavyzdys">Teksto pavyzdys</h2>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=30" title="Redaguoti skyrelį: Teksto pavyzdys" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=30" title="Edit section's source code: Teksto pavyzdys">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <a href="/wiki/Mato_Kosyk" title="Mato Kosyk">Matas Kosykas</a> „W cuzej zemi“ („Svetimoje šalyje“) <table> <tbody><tr> <th width="200">Originalas </th> <th width="200">Vertimas </th></tr> <tr> <td><div class="poem"> Ako mějach kšute spodki skońcnje pod nogoma raz a pon zwignuch swoje lodki, ab kraj pśedrogował zas, zacuwach bźez wědobnja, až how njejo domizna: běch źe w cuzej zemi. Ak běch pytnuł rězne zuki pijanego yankeea grozecego z rjagom ruki wšomu, což se pśibliža, zacuwach bźez wědobnja, až how njejo domizna: źěch po cuzej zemi. Ak mě dachu noclěg prědny w napołnjonej gospoźe, źož mnjo pśimje carnak bědny z naźeju na pjenjeze, zacuwach bźez wědobnja, až how njejo domizna: budu źe w cuzej zemi. Lěc se zemja cuza zdawa kenž mě kšuśe powita, glichlan wěm, až buźo pšawa moja nowa fryjota. zacuwach bźez wědobnja, lichy se wot spinanja how w tej cuzej zemi </div> </td> <td valign="top"><div class="poem"> Žemės tvirtuma po kojom Atsidūrė pagaliau. Ir, surinkęs savo mantą, Vėl į kelią išėjau, Pamažu pajusdamas: Ne tėvynė čia manoji, Aš dabar šaly svečiojoj. Ir išgirdęs burbant Jankį girtutėlį, Kumščiais begrūmojantį Čia atvykusiems žmonėms, Širdimi aš pajutau: Ne tėvynė čia mana, Aš ėjau žeme svečia. Ir kai man nakvynę davė Smuklėje pilnut pilnoj Šalimais varguolio negro, Kurs apie turtus svajoja, Širdimi aš pajutau: Ne tėvyne čia mana, Būsiu aš šaly svetimoje. Ir nors svetima atrodo Ta šalis, kur taip sutinka Svečią, bus tikra Naujoji mano laisvė. Širdimi aš pajutau: Čia man žąslų neįspraus, Čia, šaly svečiojoj. </div> </td></tr></tbody></table> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Išnašos">Išnašos</h2>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=31" title="Redaguoti skyrelį: Išnašos" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=31" title="Edit section's source code: Išnašos">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <div class="references-small" style="-moz-column-count:4; column-count:4; -webkit-column-count:4; list-style-type: decimal;"> <ol class="references"> <li id="cite_note-Ethnologue_2015-1">↑ <a href="#cite_ref-Ethnologue_2015_1-0">1,0</a> <a href="#cite_ref-Ethnologue_2015_1-1">1,1</a> <a href="#cite_ref-Ethnologue_2015_1-2">1,2</a> <a href="#cite_ref-Ethnologue_2015_1-3">1,3</a> <style data-mw-deduplicate="TemplateStyles:r7182515">.mw-parser-output cite.citation{font-style:inherit;word-wrap:break-word}.mw-parser-output .citation q{quotes:"\"""\"""'""'"}.mw-parser-output .citation:target{background-color:rgba(0,127,255,0.133)}.mw-parser-output .id-lock-free a,.mw-parser-output .citation .cs1-lock-free a{background:url("//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/65/Lock-green.svg")right 0.1em center/9px no-repeat}.mw-parser-output .id-lock-limited a,.mw-parser-output .id-lock-registration a,.mw-parser-output .citation .cs1-lock-limited a,.mw-parser-output .citation .cs1-lock-registration a{background:url("//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/d/d6/Lock-gray-alt-2.svg")right 0.1em center/9px no-repeat}.mw-parser-output .id-lock-subscription a,.mw-parser-output .citation .cs1-lock-subscription a{background:url("//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/aa/Lock-red-alt-2.svg")right 0.1em center/9px no-repeat}.mw-parser-output .cs1-ws-icon a{background:url("//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/4/4c/Wikisource-logo.svg")right 0.1em center/12px no-repeat}.mw-parser-output .cs1-code{color:inherit;background:inherit;border:none;padding:inherit}.mw-parser-output .cs1-hidden-error{display:none;color:#d33}.mw-parser-output .cs1-visible-error{color:#d33}.mw-parser-output .cs1-maint{display:none;color:#3a3;margin-left:0.3em}.mw-parser-output .cs1-format{font-size:95%}.mw-parser-output .cs1-kern-left{padding-left:0.2em}.mw-parser-output .cs1-kern-right{padding-right:0.2em}.mw-parser-output .citation .mw-selflink{font-weight:inherit}</style><cite id="CITEREFLewis,_M._Paul,_Gary_F._Simons,_Charles_D._Fennig2015" class="citation web cs1">Lewis, M. Paul, Gary F. Simons, Charles D. Fennig, red. (2015). <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.ethnologue.com/language/dsb/18">„Sorbian, Lower. A language of Germany“</a>. Ethnologue: Languages of the World (18th Edition) (anglų). Dallas: SIL International.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=unknown&rft.jtitle=Ethnologue%3A+Languages+of+the+World+%2818th+Edition%29&rft.atitle=Sorbian%2C+Lower.+A+language+of+Germany&rft.date=2015&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.ethnologue.com%2Flanguage%2Fdsb%2F18&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"><code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_web" title="Šablonas:Cite web">cite web</a>}}</code>: CS1 priežiūra: multiple names: editors list (<a href="/wiki/Kategorija:CS1_prie%C5%BEi%C5%ABra:_multiple_names:_editors_list" title="Kategorija:CS1 priežiūra: multiple names: editors list">link</a>)Tikrinta 2020-09-04 </li> <li id="cite_note-2"><a href="#cite_ref-2">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.,_Недолужко_А._Ю.2005" class="citation book cs1">Ермакова М. И., Недолужко А. Ю. (2005). „Западнославянские языки. Серболужицкий язык“. Языки мира. Славянские языки. М.: Academia. pp. 309–310. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-216-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-216-2"><bdi>5-87444-216-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%97%D0%B0%D0%BF%D0%B0%D0%B4%D0%BD%D0%BE%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8.+%D0%A1%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0.+%D0%A1%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=309-310&rft.pub=Academia&rft.date=2005&rft.isbn=5-87444-216-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.%2C+%D0%9D%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%BA%D0%BE+%D0%90.+%D0%AE.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Языкознание._Западнославянские_языки-3">↑ <a href="#cite_ref-Языкознание._Западнославянские_языки_3-0">3,0</a> <a href="#cite_ref-Языкознание._Западнославянские_языки_3-1">3,1</a> <a href="#cite_ref-Языкознание._Западнославянские_языки_3-2">3,2</a> Широкова А. Г.<a rel="nofollow" class="external text" href="http://tapemark.narod.ru/les/164a.html">Западнославянские языки</a> </li> <li id="cite_note-4"><a href="#cite_ref-4">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕнч_Г.,_Недолужко_А._Ю.,_Скорвид_С._С." class="citation book cs1">Енч Г., Недолужко А. Ю., Скорвид С. С. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20131224114403/http://www.slavcenteur.ru/Proba/ucheba/kursy/Serboluzjazyk.pdf">Серболужицкий язык</a> (PDF). pp. 1–2. Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.slavcenteur.ru/Proba/ucheba/kursy/Serboluzjazyk.pdf">originalas</a> (PDF) 2013-12-24. Nuoroda tikrinta 2020-09-19.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%A1%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA&rft.pages=1-2&rft.au=%D0%95%D0%BD%D1%87+%D0%93.%2C+%D0%9D%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%BA%D0%BE+%D0%90.+%D0%AE.%2C+%D0%A1%D0%BA%D0%BE%D1%80%D0%B2%D0%B8%D0%B4+%D0%A1.+%D0%A1.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.slavcenteur.ru%2FProba%2Fucheba%2Fkursy%2FSerboluzjazyk.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"><code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_book" title="Šablonas:Cite book">cite book</a>}}</code>: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (<a href="/wiki/Kategorija:CS1_prie%C5%BEi%C5%ABra:_multiple_names:_authors_list" title="Kategorija:CS1 priežiūra: multiple names: authors list">link</a>)Tikrinta 2020-08-23 </li> <li id="cite_note-Языкознание_Лужицкий_язык-5">↑ <a href="#cite_ref-Языкознание_Лужицкий_язык_5-0">5,0</a> <a href="#cite_ref-Языкознание_Лужицкий_язык_5-1">5,1</a> Трофимович К. К. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://tapemark.narod.ru/les/277b.html">Лужицкий язык</a> </li> <li id="cite_note-6"><a href="#cite_ref-6">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1994" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf">Язык. Этнос. Культура</a> (PDF). М.: «Наука». p. 164. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-02-011187-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-02-011187-2"><bdi>5-02-011187-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AD%D1%82%D0%BD%D0%BE%D1%81.+%D0%9A%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D1%83%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=164&rft.pub=%C2%AB%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0%C2%BB&rft.date=1994&rft.isbn=5-02-011187-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-08-23 </li> <li id="cite_note-7"><a href="#cite_ref-7">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFСкорвид_С._С.2001" class="citation book cs1">Скорвид С. С. (2001). „Серболужицкий (серболужицкие) и русинский (русинские) языки: к проблеме их сравнительно-исторической и синхронной общности“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.philol.msu.ru/~slavphil/books/30_10_2001.pdf">Исследование славянских языков в русле традиций сравнительно-исторического и сопоставительного языкознания. Информационные материалы и тезисы докладов международной конференции</a> (PDF). М.: Издательство Московского университета. p. 112. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-211-04448-7" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-211-04448-7"><bdi>5-211-04448-7</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A1%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%28%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B5%29+%D0%B8+%D1%80%D1%83%D1%81%D0%B8%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%28%D1%80%D1%83%D1%81%D0%B8%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5%29+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8%3A+%D0%BA+%D0%BF%D1%80%D0%BE%D0%B1%D0%BB%D0%B5%D0%BC%D0%B5+%D0%B8%D1%85+%D1%81%D1%80%D0%B0%D0%B2%D0%BD%D0%B8%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%BE-%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%BE%D1%80%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B8+%D1%81%D0%B8%D0%BD%D1%85%D1%80%D0%BE%D0%BD%D0%BD%D0%BE%D0%B9+%D0%BE%D0%B1%D1%89%D0%BD%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%B8&rft.btitle=%D0%98%D1%81%D1%81%D0%BB%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2+%D0%B2+%D1%80%D1%83%D1%81%D0%BB%D0%B5+%D1%82%D1%80%D0%B0%D0%B4%D0%B8%D1%86%D0%B8%D0%B9+%D1%81%D1%80%D0%B0%D0%B2%D0%BD%D0%B8%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%BE-%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%BE%D1%80%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D0%B8+%D1%81%D0%BE%D0%BF%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%B0%D0%B2%D0%B8%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B7%D0%BD%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D1%8F.+%D0%98%D0%BD%D1%84%D0%BE%D1%80%D0%BC%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%BD%D1%8B%D0%B5+%D0%BC%D0%B0%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D1%8B+%D0%B8+%D1%82%D0%B5%D0%B7%D0%B8%D1%81%D1%8B+%D0%B4%D0%BE%D0%BA%D0%BB%D0%B0%D0%B4%D0%BE%D0%B2+%D0%BC%D0%B5%D0%B6%D0%B4%D1%83%D0%BD%D0%B0%D1%80%D0%BE%D0%B4%D0%BD%D0%BE%D0%B9+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%84%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=112&rft.pub=%D0%98%D0%B7%D0%B4%D0%B0%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D1%81%D1%82%D0%B2%D0%BE+%D0%9C%D0%BE%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%83%D0%BD%D0%B8%D0%B2%D0%B5%D1%80%D1%81%D0%B8%D1%82%D0%B5%D1%82%D0%B0&rft.date=2001&rft.isbn=5-211-04448-7&rft.au=%D0%A1%D0%BA%D0%BE%D1%80%D0%B2%D0%B8%D0%B4+%D0%A1.+%D0%A1.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.philol.msu.ru%2F~slavphil%2Fbooks%2F30_10_2001.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tkrinta 2020-08-23 </li> <li id="cite_note-Особенности_немецко-серболужицкой_интерференции_183-8">↑ <a href="#cite_ref-Особенности_немецко-серболужицкой_интерференции_183_8-0">8,0</a> <a href="#cite_ref-Особенности_немецко-серболужицкой_интерференции_183_8-1">8,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.2008" class="citation journal cs1">Ермакова М. И. (2008). „Особенности немецко-серболужицкой интерференции в серболужицких говорах“. Исследования по славянской диалектологии. Славянские диалекты в ситуации языкового контакта (в прошлом и настоящем). М.: Институт славяноведения РАН. 13: 183. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-5-7576-0217-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-5-7576-0217-2"><bdi>978-5-7576-0217-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.jtitle=%D0%98%D1%81%D1%81%D0%BB%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D1%8F+%D0%BF%D0%BE+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%82%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D0%B8.+%D0%A1%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%82%D1%8B+%D0%B2+%D1%81%D0%B8%D1%82%D1%83%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%B8+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%82%D0%B0%D0%BA%D1%82%D0%B0+%28%D0%B2+%D0%BF%D1%80%D0%BE%D1%88%D0%BB%D0%BE%D0%BC+%D0%B8+%D0%BD%D0%B0%D1%81%D1%82%D0%BE%D1%8F%D1%89%D0%B5%D0%BC%29&rft.atitle=%D0%9E%D1%81%D0%BE%D0%B1%D0%B5%D0%BD%D0%BD%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%B8+%D0%BD%D0%B5%D0%BC%D0%B5%D1%86%D0%BA%D0%BE-%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B8%D0%BD%D1%82%D0%B5%D1%80%D1%84%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%B8+%D0%B2+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D0%B3%D0%BE%D0%B2%D0%BE%D1%80%D0%B0%D1%85&rft.volume=13&rft.pages=183&rft.date=2008&rft.isbn=978-5-7576-0217-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Schaarschmidt_G._13-9"><a href="#cite_ref-Schaarschmidt_G._13_9-0">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. p. 13. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=13&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Калнынь_Л._Э_13—14-10">↑ <a href="#cite_ref-Калнынь_Л._Э_13—14_10-0">10,0</a> <a href="#cite_ref-Калнынь_Л._Э_13—14_10-1">10,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFКалнынь_Л._Э.1967" class="citation book cs1">Калнынь Л. Э. (1967). Ответственный редактор член-корр. АН СССР Р. И. Аванесов (red.). Типология звуковых диалектных различий в нижнелужицком языке. М.: Наука. pp. 13–14.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%A2%D0%B8%D0%BF%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%8F+%D0%B7%D0%B2%D1%83%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D1%8B%D1%85+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%82%D0%BD%D1%8B%D1%85+%D1%80%D0%B0%D0%B7%D0%BB%D0%B8%D1%87%D0%B8%D0%B9+%D0%B2+%D0%BD%D0%B8%D0%B6%D0%BD%D0%B5%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%BC+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B5&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=13-14&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1967&rft.au=%D0%9A%D0%B0%D0%BB%D0%BD%D1%8B%D0%BD%D1%8C+%D0%9B.+%D0%AD.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-11"><a href="#cite_ref-11">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕнч_Г.,_Недолужко_А._Ю.,_Скорвид_С._С." class="citation book cs1">Енч Г., Недолужко А. Ю., Скорвид С. С. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20131224114403/http://www.slavcenteur.ru/Proba/ucheba/kursy/Serboluzjazyk.pdf">Серболужицкий язык</a> (PDF). p. 9. Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.slavcenteur.ru/Proba/ucheba/kursy/Serboluzjazyk.pdf">originalas</a> (PDF) 2013-12-24. Nuoroda tikrinta 2020-09-19.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%A1%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA&rft.pages=9&rft.au=%D0%95%D0%BD%D1%87+%D0%93.%2C+%D0%9D%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%BA%D0%BE+%D0%90.+%D0%AE.%2C+%D0%A1%D0%BA%D0%BE%D1%80%D0%B2%D0%B8%D0%B4+%D0%A1.+%D0%A1.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.slavcenteur.ru%2FProba%2Fucheba%2Fkursy%2FSerboluzjazyk.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"><code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_book" title="Šablonas:Cite book">cite book</a>}}</code>: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (<a href="/wiki/Kategorija:CS1_prie%C5%BEi%C5%ABra:_multiple_names:_authors_list" title="Kategorija:CS1 priežiūra: multiple names: authors list">link</a>)Tikrinta 2020-08-23 </li> <li id="cite_note-12"><a href="#cite_ref-12">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.domowina.de/hsb/clonstwo/sobustawske-zupy-a-towarstwa/macica-serbska-zt/sekcije-komisije-wuberki/delnjoserbska-recna-komisija-dsrk/">„Delnjoserbska rěčna komisija“</a> (žemutinių sorbų). Maśica Serbska. Nuoroda tikrinta 2020-08-23.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Delnjoserbska+r%C4%9B%C4%8Dna+komisija&rft.pub=Ma%C5%9Bica+Serbska&rft_id=https%3A%2F%2Fwww.domowina.de%2Fhsb%2Fclonstwo%2Fsobustawske-zupy-a-towarstwa%2Fmacica-serbska-zt%2Fsekcije-komisije-wuberki%2Fdelnjoserbska-recna-komisija-dsrk%2F&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-13"><a href="#cite_ref-13">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.,_Недолужко_А._Ю.2005" class="citation book cs1">Ермакова М. И., Недолужко А. Ю. (2005). „Западнославянские языки. Серболужицкий язык“. Языки мира. Славянские языки. М.: Academia. pp. 309–310. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-216-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-216-2"><bdi>5-87444-216-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%97%D0%B0%D0%BF%D0%B0%D0%B4%D0%BD%D0%BE%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8.+%D0%A1%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0.+%D0%A1%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=309-310&rft.pub=Academia&rft.date=2005&rft.isbn=5-87444-216-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.%2C+%D0%9D%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%BA%D0%BE+%D0%90.+%D0%AE.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_13-14">↑ <a href="#cite_ref-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_13_14-0">14,0</a> <a href="#cite_ref-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_13_14-1">14,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБогомолова_Т._С.2011" class="citation book cs1">Богомолова Т. С. (2011). „Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации“. In Отв. редактор Н. А. Слепокурова (red.). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20180417083041/http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf">Материалы XXXX международной филологической конференции. Общее языкознание (14—19 марта 2011 года)</a> (PDF). СПб.: Филологический факультет СПбГУ. p. 13. Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf">originalas</a> (PDF) 2018-04-17. Nuoroda tikrinta 2020-09-19.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2+%D0%BD%D0%B0+%D1%81%D0%BE%D0%B2%D1%80%D0%B5%D0%BC%D0%B5%D0%BD%D0%BD%D0%BE%D0%BC+%D1%8D%D1%82%D0%B0%D0%BF%D0%B5+%D0%B2+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%82%D0%B5%D0%BA%D1%81%D1%82%D0%B5+%D1%8D%D1%82%D0%BD%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B0%D0%BA%D1%82%D0%B8%D0%B2%D0%B8%D0%B7%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%B8&rft.btitle=%D0%9C%D0%B0%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D1%8B+XXXX+%D0%BC%D0%B5%D0%B6%D0%B4%D1%83%D0%BD%D0%B0%D1%80%D0%BE%D0%B4%D0%BD%D0%BE%D0%B9+%D1%84%D0%B8%D0%BB%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%84%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%B8.+%D0%9E%D0%B1%D1%89%D0%B5%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B7%D0%BD%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%2814%E2%80%9419+%D0%BC%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%B0+2011+%D0%B3%D0%BE%D0%B4%D0%B0%29&rft.place=%D0%A1%D0%9F%D0%B1.&rft.pages=13&rft.pub=%D0%A4%D0%B8%D0%BB%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%84%D0%B0%D0%BA%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D0%B5%D1%82+%D0%A1%D0%9F%D0%B1%D0%93%D0%A3&rft.date=2011&rft.au=%D0%91%D0%BE%D0%B3%D0%BE%D0%BC%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%A2.+%D0%A1.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.genlingnw.ru%2FStaff%2FOY2011.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-08-24 </li> <li id="cite_note-15"><a href="#cite_ref-15">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. p. 18. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=18&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-16"><a href="#cite_ref-16">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFTaszycki_W.1928" class="citation journal cs1">Taszycki W. (1928). „Stanowisko języka łużyckiego“. II. Symbolae grammaticae in honorem J. Rozwadowski: 127.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.atitle=Stanowisko+j%C4%99zyka+%C5%82u%C5%BCyckiego&rft.volume=II&rft.pages=127&rft.date=1928&rft.au=Taszycki+W.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_journal" title="Šablonas:Cite journal">cite journal</a>}}</code>: Citatai journal privalomas <code class="cs1-code">|journal=</code> (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-Язык_лужицких_сербов_и_его_место_в_семье_славянских_языков_70-17">↑ <a href="#cite_ref-Язык_лужицких_сербов_и_его_место_в_семье_славянских_языков_70_17-0">17,0</a> <a href="#cite_ref-Язык_лужицких_сербов_и_его_место_в_семье_славянских_языков_70_17-1">17,1</a> <a href="#cite_ref-Язык_лужицких_сербов_и_его_место_в_семье_славянских_языков_70_17-2">17,2</a> <a href="#cite_ref-Язык_лужицких_сербов_и_его_место_в_семье_славянских_языков_70_17-3">17,3</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFШустер-Шевц_Г.1976" class="citation book cs1">Шустер-Шевц Г. (1976). „Язык лужицких сербов и его место в семье славянских языков“. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20180508142952/http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1976-6.pdf">«Вопросы языкознания», № 6</a> (PDF). М.: «Наука». p. 70. Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.ruslang.ru/doc/voprosy/voprosy1976-6.pdf">originalas</a> (PDF) 2018-05-08. Nuoroda tikrinta 2020-09-19.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA+%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%B2+%D0%B8+%D0%B5%D0%B3%D0%BE+%D0%BC%D0%B5%D1%81%D1%82%D0%BE+%D0%B2+%D1%81%D0%B5%D0%BC%D1%8C%D0%B5+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2&rft.btitle=%C2%AB%D0%92%D0%BE%D0%BF%D1%80%D0%BE%D1%81%D1%8B+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B7%D0%BD%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D1%8F%C2%BB%2C+%E2%84%96+6&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=70&rft.pub=%C2%AB%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0%C2%BB&rft.date=1976&rft.au=%D0%A8%D1%83%D1%81%D1%82%D0%B5%D1%80-%D0%A8%D0%B5%D0%B2%D1%86+%D0%93.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.ruslang.ru%2Fdoc%2Fvoprosy%2Fvoprosy1976-6.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-08-24 </li> <li id="cite_note-18"><a href="#cite_ref-18">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFTaszycki_W.1928" class="citation journal cs1">Taszycki W. (1928). „Stanowisko języka łużyckiego“. Symbolae grammaticae in honorem J. Rozwadowski. II: 128–135.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.jtitle=Symbolae+grammaticae+in+honorem+J.+Rozwadowski&rft.atitle=Stanowisko+j%C4%99zyka+%C5%82u%C5%BCyckiego&rft.volume=II&rft.pages=128-135&rft.date=1928&rft.au=Taszycki+W.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-19"><a href="#cite_ref-19">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFStieber_Z.1934" class="citation journal cs1">Stieber Z. (1934). „Stosunki pokrewieństwa języków łużyckich“. Biblioteka Ludu Słowiańskiego. 1: 91.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.jtitle=Biblioteka+Ludu+S%C5%82owia%C5%84skiego&rft.atitle=Stosunki+pokrewie%C5%84stwa+j%C4%99zyk%C3%B3w+%C5%82u%C5%BCyckich&rft.volume=1&rft.pages=91&rft.date=1934&rft.au=Stieber+Z.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-20"><a href="#cite_ref-20">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFNalepa_J.1968" class="citation book cs1">Nalepa J. (1968). Słowiańszczyzna północno-zachodnia. Poznań: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. pp. 272–273.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=S%C5%82owia%C5%84szczyzna+p%C3%B3%C5%82nocno-zachodnia&rft.place=Pozna%C5%84&rft.pages=272-273&rft.pub=Pa%C5%84stwowe+Wydawnictwo+Naukowe&rft.date=1968&rft.au=Nalepa+J.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Функционирование_серболужицкого_языка_151-21">↑ <a href="#cite_ref-Функционирование_серболужицкого_языка_151_21-0">21,0</a> <a href="#cite_ref-Функционирование_серболужицкого_языка_151_21-1">21,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1994" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf">Язык. Этнос. Культура</a> (PDF). М.: «Наука». p. 151. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-02-011187-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-02-011187-2"><bdi>5-02-011187-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AD%D1%82%D0%BD%D0%BE%D1%81.+%D0%9A%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D1%83%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=151&rft.pub=%C2%AB%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0%C2%BB&rft.date=1994&rft.isbn=5-02-011187-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-08-24 </li> <li id="cite_note-22"><a href="#cite_ref-22">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFСкорвид_С._С.2001" class="citation book cs1">Скорвид С. С. (2001). „Серболужицкий (серболужицкие) и русинский (русинские) языки: к проблеме их сравнительно-исторической и синхронной общности“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.philol.msu.ru/~slavphil/books/30_10_2001.pdf">Исследование славянских языков в русле традиций сравнительно-исторического и сопоставительного языкознания. Информационные материалы и тезисы докладов международной конференции</a> (PDF). М.: Издательство Московского университета. p. 111. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-211-04448-7" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-211-04448-7"><bdi>5-211-04448-7</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A1%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%28%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B5%29+%D0%B8+%D1%80%D1%83%D1%81%D0%B8%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%28%D1%80%D1%83%D1%81%D0%B8%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5%29+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8%3A+%D0%BA+%D0%BF%D1%80%D0%BE%D0%B1%D0%BB%D0%B5%D0%BC%D0%B5+%D0%B8%D1%85+%D1%81%D1%80%D0%B0%D0%B2%D0%BD%D0%B8%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%BE-%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%BE%D1%80%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B8+%D1%81%D0%B8%D0%BD%D1%85%D1%80%D0%BE%D0%BD%D0%BD%D0%BE%D0%B9+%D0%BE%D0%B1%D1%89%D0%BD%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%B8&rft.btitle=%D0%98%D1%81%D1%81%D0%BB%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2+%D0%B2+%D1%80%D1%83%D1%81%D0%BB%D0%B5+%D1%82%D1%80%D0%B0%D0%B4%D0%B8%D1%86%D0%B8%D0%B9+%D1%81%D1%80%D0%B0%D0%B2%D0%BD%D0%B8%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%BE-%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%BE%D1%80%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D0%B8+%D1%81%D0%BE%D0%BF%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%B0%D0%B2%D0%B8%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B7%D0%BD%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D1%8F.+%D0%98%D0%BD%D1%84%D0%BE%D1%80%D0%BC%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%BD%D1%8B%D0%B5+%D0%BC%D0%B0%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D1%8B+%D0%B8+%D1%82%D0%B5%D0%B7%D0%B8%D1%81%D1%8B+%D0%B4%D0%BE%D0%BA%D0%BB%D0%B0%D0%B4%D0%BE%D0%B2+%D0%BC%D0%B5%D0%B6%D0%B4%D1%83%D0%BD%D0%B0%D1%80%D0%BE%D0%B4%D0%BD%D0%BE%D0%B9+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%84%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=111&rft.pub=%D0%98%D0%B7%D0%B4%D0%B0%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D1%81%D1%82%D0%B2%D0%BE+%D0%9C%D0%BE%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%83%D0%BD%D0%B8%D0%B2%D0%B5%D1%80%D1%81%D0%B8%D1%82%D0%B5%D1%82%D0%B0&rft.date=2001&rft.isbn=5-211-04448-7&rft.au=%D0%A1%D0%BA%D0%BE%D1%80%D0%B2%D0%B8%D0%B4+%D0%A1.+%D0%A1.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.philol.msu.ru%2F~slavphil%2Fbooks%2F30_10_2001.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-08-23 </li> <li id="cite_note-23"><a href="#cite_ref-23">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFТрубачёв_О._Н.1963" class="citation journal cs1">Трубачёв О. Н. (1963). „О праславянских лексических диалектизмах сербо-лужицких языков“. Сербо-лужицкий лингвистический сборник: 172.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.atitle=%D0%9E+%D0%BF%D1%80%D0%B0%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%81%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%82%D0%B8%D0%B7%D0%BC%D0%B0%D1%85+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE-%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2&rft.pages=172&rft.date=1963&rft.au=%D0%A2%D1%80%D1%83%D0%B1%D0%B0%D1%87%D1%91%D0%B2+%D0%9E.+%D0%9D.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_journal" title="Šablonas:Cite journal">cite journal</a>}}</code>: Citatai journal privalomas <code class="cs1-code">|journal=</code> (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-24"><a href="#cite_ref-24">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFPopowska-Taborska_H.2004" class="citation journal cs1">Popowska-Taborska H. (2004). „Wczesne dzieje języków łużyckich w świetle leksyki“. Z językowych dziejów Słowiańszczyzny: 168–169.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.atitle=Wczesne+dzieje+j%C4%99zyk%C3%B3w+%C5%82u%C5%BCyckich+w+%C5%9Bwietle+leksyki&rft.pages=168-169&rft.date=2004&rft.au=Popowska-Taborska+H.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_journal" title="Šablonas:Cite journal">cite journal</a>}}</code>: Citatai journal privalomas <code class="cs1-code">|journal=</code> (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>) </li> <li id="cite_note-Gesetz_über_die_Ausgestaltung_der_Rechte_der_Sorben/Wenden-25">↑ <a href="#cite_ref-Gesetz_über_die_Ausgestaltung_der_Rechte_der_Sorben/Wenden_25-0">25,0</a> <a href="#cite_ref-Gesetz_über_die_Ausgestaltung_der_Rechte_der_Sorben/Wenden_25-1">25,1</a> <a href="#cite_ref-Gesetz_über_die_Ausgestaltung_der_Rechte_der_Sorben/Wenden_25-2">25,2</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a rel="nofollow" class="external text" href="http://bravors.brandenburg.de/gesetze/swg_2014#14">„Gesetz über die Ausgestaltung der Rechte der Sorben/Wenden im Land Brandenburg (Sorben/Wenden-Gesetz — SWG)“</a> (vokiečių). Landesregierung Brandenburg. 2015.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Gesetz+%C3%BCber+die+Ausgestaltung+der+Rechte+der+Sorben%2FWenden+im+Land+Brandenburg+%28Sorben%2FWenden-Gesetz+%E2%80%94+SWG%29&rft.pub=Landesregierung+Brandenburg&rft.date=2015&rft_id=http%3A%2F%2Fbravors.brandenburg.de%2Fgesetze%2Fswg_2014%2314&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-05 </li> <li id="cite_note-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_10-26">↑ <a href="#cite_ref-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_10_26-0">26,0</a> <a href="#cite_ref-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_10_26-1">26,1</a> <a href="#cite_ref-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_10_26-2">26,2</a> <a href="#cite_ref-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_10_26-3">26,3</a> <a href="#cite_ref-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_10_26-4">26,4</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБогомолова_Т._С.2011" class="citation book cs1">Богомолова Т. С. (2011). „Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации“. In Отв. редактор Н. А. Слепокурова (red.). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20180417083041/http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf">Материалы XXXX международной филологической конференции. Общее языкознание (14—19 марта 2011 года)</a> (PDF). СПб.: Филологический факультет СПбГУ. p. 10. Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf">originalas</a> (PDF) 2018-04-17. Nuoroda tikrinta 2020-09-19.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2+%D0%BD%D0%B0+%D1%81%D0%BE%D0%B2%D1%80%D0%B5%D0%BC%D0%B5%D0%BD%D0%BD%D0%BE%D0%BC+%D1%8D%D1%82%D0%B0%D0%BF%D0%B5+%D0%B2+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%82%D0%B5%D0%BA%D1%81%D1%82%D0%B5+%D1%8D%D1%82%D0%BD%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B0%D0%BA%D1%82%D0%B8%D0%B2%D0%B8%D0%B7%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%B8&rft.btitle=%D0%9C%D0%B0%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D1%8B+XXXX+%D0%BC%D0%B5%D0%B6%D0%B4%D1%83%D0%BD%D0%B0%D1%80%D0%BE%D0%B4%D0%BD%D0%BE%D0%B9+%D1%84%D0%B8%D0%BB%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%84%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%B8.+%D0%9E%D0%B1%D1%89%D0%B5%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B7%D0%BD%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%2814%E2%80%9419+%D0%BC%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%B0+2011+%D0%B3%D0%BE%D0%B4%D0%B0%29&rft.place=%D0%A1%D0%9F%D0%B1.&rft.pages=10&rft.pub=%D0%A4%D0%B8%D0%BB%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%84%D0%B0%D0%BA%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D0%B5%D1%82+%D0%A1%D0%9F%D0%B1%D0%93%D0%A3&rft.date=2011&rft.au=%D0%91%D0%BE%D0%B3%D0%BE%D0%BC%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%A2.+%D0%A1.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.genlingnw.ru%2FStaff%2FOY2011.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-05 </li> <li id="cite_note-27"><a href="#cite_ref-27">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.,_НедолужкоА._Ю.2005" class="citation book cs1">Ермакова М. И., НедолужкоА. Ю. (2005). „Западнославянские языки. Серболужицкий язык“. Языки мира. Славянские языки. М.: Academia. p. 310. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-216-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-216-2"><bdi>5-87444-216-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%97%D0%B0%D0%BF%D0%B0%D0%B4%D0%BD%D0%BE%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8.+%D0%A1%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0.+%D0%A1%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=310&rft.pub=Academia&rft.date=2005&rft.isbn=5-87444-216-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.%2C+%D0%9D%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%BA%D0%BE%D0%90.+%D0%AE.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-28"><a href="#cite_ref-28">↑</a> Tekstas originalo kalba: (1) Das Land erkennt die sorbischen/wendischen Sprachen, insbesondere das Niedersorbische, als Ausdruck des geistigen und kulturellen Reichtums des Landes an und ermutigt zu ihrem Gebrauch. Ihr Gebrauch ist frei. Ihre Anwendung in Wort und Schrift im öffentlichen Leben wird geschützt und gefördert. (2) Im angestammten Siedlungsgebiet hat jede Einwohnerin und jeder Einwohner das Recht, sich bei Behörden des Landes, den seiner Aufsicht unterstehenden Körperschaften, Anstalten und Stiftungen des öffentlichen Rechts sowie vor Verwaltungen der Gemeinden und Gemeindeverbände der niedersorbischen Sprache zu bedienen. Macht sie oder er von diesem Recht Gebrauch, hat dies dieselben Wirkungen, als würde sie oder er sich der deutschen Sprache bedienen. In niedersorbischer Sprache vorgetragene Anliegen können in niedersorbischer Sprache beantwortet und entschieden werden. Kostenbelastungen oder sonstige Nachteile dürfen der Einwohnerin oder dem Einwohner hieraus nicht entstehen. </li> <li id="cite_note-29"><a href="#cite_ref-29">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.2008" class="citation journal cs1">Ермакова М. И. (2008). „Особенности немецко-серболужицкой интерференции в серболужицких говорах“. Исследования по славянской диалектологии. Славянские диалекты в ситуации языкового контакта (в прошлом и настоящем). М.: Институт славяноведения РАН. 13: 181. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-5-7576-0217-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-5-7576-0217-2"><bdi>978-5-7576-0217-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.jtitle=%D0%98%D1%81%D1%81%D0%BB%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D1%8F+%D0%BF%D0%BE+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%82%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D0%B8.+%D0%A1%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%82%D1%8B+%D0%B2+%D1%81%D0%B8%D1%82%D1%83%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%B8+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%82%D0%B0%D0%BA%D1%82%D0%B0+%28%D0%B2+%D0%BF%D1%80%D0%BE%D1%88%D0%BB%D0%BE%D0%BC+%D0%B8+%D0%BD%D0%B0%D1%81%D1%82%D0%BE%D1%8F%D1%89%D0%B5%D0%BC%29&rft.atitle=%D0%9E%D1%81%D0%BE%D0%B1%D0%B5%D0%BD%D0%BD%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%B8+%D0%BD%D0%B5%D0%BC%D0%B5%D1%86%D0%BA%D0%BE-%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B8%D0%BD%D1%82%D0%B5%D1%80%D1%84%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%B8+%D0%B2+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D0%B3%D0%BE%D0%B2%D0%BE%D1%80%D0%B0%D1%85&rft.volume=13&rft.pages=181&rft.date=2008&rft.isbn=978-5-7576-0217-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_11-30">↑ <a href="#cite_ref-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_11_30-0">30,0</a> <a href="#cite_ref-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_11_30-1">30,1</a> <a href="#cite_ref-Функционирование_лужицких_языков_на_современном_этапе_в_контексте_этнической_активизации_11_30-2">30,2</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБогомолова_Т._С.2011" class="citation book cs1">Богомолова Т. С. (2011). „Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации“. In Отв. редактор Н. А. Слепокурова (red.). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20180417083041/http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf">Материалы XXXX международной филологической конференции. Общее языкознание (14—19 марта 2011 года)</a> (PDF). СПб.: Филологический факультет СПбГУ. p. 11. Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf">originalas</a> (PDF) 2018-04-17. Nuoroda tikrinta 2020-09-19.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2+%D0%BD%D0%B0+%D1%81%D0%BE%D0%B2%D1%80%D0%B5%D0%BC%D0%B5%D0%BD%D0%BD%D0%BE%D0%BC+%D1%8D%D1%82%D0%B0%D0%BF%D0%B5+%D0%B2+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%82%D0%B5%D0%BA%D1%81%D1%82%D0%B5+%D1%8D%D1%82%D0%BD%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B0%D0%BA%D1%82%D0%B8%D0%B2%D0%B8%D0%B7%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%B8&rft.btitle=%D0%9C%D0%B0%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D1%8B+XXXX+%D0%BC%D0%B5%D0%B6%D0%B4%D1%83%D0%BD%D0%B0%D1%80%D0%BE%D0%B4%D0%BD%D0%BE%D0%B9+%D1%84%D0%B8%D0%BB%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%84%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%B8.+%D0%9E%D0%B1%D1%89%D0%B5%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B7%D0%BD%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%2814%E2%80%9419+%D0%BC%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%B0+2011+%D0%B3%D0%BE%D0%B4%D0%B0%29&rft.place=%D0%A1%D0%9F%D0%B1.&rft.pages=11&rft.pub=%D0%A4%D0%B8%D0%BB%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%84%D0%B0%D0%BA%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D0%B5%D1%82+%D0%A1%D0%9F%D0%B1%D0%93%D0%A3&rft.date=2011&rft.au=%D0%91%D0%BE%D0%B3%D0%BE%D0%BC%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%A2.+%D0%A1.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.genlingnw.ru%2FStaff%2FOY2011.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-11 </li> <li id="cite_note-31"><a href="#cite_ref-31">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1994" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf">Язык. Этнос. Культура</a> (PDF). М.: Наука. pp. 160–161. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-02-011187-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-02-011187-2"><bdi>5-02-011187-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AD%D1%82%D0%BD%D0%BE%D1%81.+%D0%9A%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D1%83%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=160-161&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1994&rft.isbn=5-02-011187-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-09 </li> <li id="cite_note-32"><a href="#cite_ref-32">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.2008" class="citation journal cs1">Ермакова М. И. (2008). „Особенности немецко-серболужицкой интерференции в серболужицких говорах“. Исследования по славянской диалектологии. Славянские диалекты в ситуации языкового контакта (в прошлом и настоящем). М.: Институт славяноведения РАН. 13: 180–182. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-5-7576-0217-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-5-7576-0217-2"><bdi>978-5-7576-0217-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.jtitle=%D0%98%D1%81%D1%81%D0%BB%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D1%8F+%D0%BF%D0%BE+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%82%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D0%B8.+%D0%A1%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%82%D1%8B+%D0%B2+%D1%81%D0%B8%D1%82%D1%83%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%B8+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%82%D0%B0%D0%BA%D1%82%D0%B0+%28%D0%B2+%D0%BF%D1%80%D0%BE%D1%88%D0%BB%D0%BE%D0%BC+%D0%B8+%D0%BD%D0%B0%D1%81%D1%82%D0%BE%D1%8F%D1%89%D0%B5%D0%BC%29&rft.atitle=%D0%9E%D1%81%D0%BE%D0%B1%D0%B5%D0%BD%D0%BD%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%B8+%D0%BD%D0%B5%D0%BC%D0%B5%D1%86%D0%BA%D0%BE-%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B8%D0%BD%D1%82%D0%B5%D1%80%D1%84%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%B8+%D0%B2+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D0%B3%D0%BE%D0%B2%D0%BE%D1%80%D0%B0%D1%85&rft.volume=13&rft.pages=180-182&rft.date=2008&rft.isbn=978-5-7576-0217-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-33"><a href="#cite_ref-33">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1994" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf">Язык. Этнос. Культура</a> (PDF). М.: Наука. p. 161. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-02-011187-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-02-011187-2"><bdi>5-02-011187-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AD%D1%82%D0%BD%D0%BE%D1%81.+%D0%9A%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D1%83%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=161&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1994&rft.isbn=5-02-011187-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-11 </li> <li id="cite_note-34"><a href="#cite_ref-34">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1994" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf">Язык. Этнос. Культура</a> (PDF). М.: Наука. pp. 161–164. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-02-011187-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-02-011187-2"><bdi>5-02-011187-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AD%D1%82%D0%BD%D0%BE%D1%81.+%D0%9A%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D1%83%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=161-164&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1994&rft.isbn=5-02-011187-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-11 </li> <li id="cite_note-UNESCO-35"><a href="#cite_ref-UNESCO_35-0">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.unesco.org/culture/languages-atlas/index.php">„Media Services. UNESCO Atlas of the World’s Languages in Danger“</a> (anglų). <a href="/wiki/UNESCO" title="UNESCO">UNESCO</a>. 1995—2010.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Media+Services.+UNESCO+Atlas+of+the+World%E2%80%99s+Languages+in+Danger&rft.pub=UNESCO&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.unesco.org%2Fculture%2Flanguages-atlas%2Findex.php&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_web" title="Šablonas:Cite web">cite web</a>}}</code>: Patikrinkite date reikšmes: <code class="cs1-code">|date=</code> (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>)Tikrinta 2020-09-11 </li> <li id="cite_note-36"><a href="#cite_ref-36">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБогомолова_Т._С.2011" class="citation book cs1">Богомолова Т. С. (2011). „Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации“. In Отв. редактор Н. А. Слепокурова (red.). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20180417083041/http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf">Материалы XXXX международной филологической конференции. Общее языкознание (14—19 марта 2011 года)</a> (PDF). СПб.: Филологический факультет СПбГУ. Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf">originalas</a> (PDF) 2018-04-17. Nuoroda tikrinta 2020-09-19.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2+%D0%BD%D0%B0+%D1%81%D0%BE%D0%B2%D1%80%D0%B5%D0%BC%D0%B5%D0%BD%D0%BD%D0%BE%D0%BC+%D1%8D%D1%82%D0%B0%D0%BF%D0%B5+%D0%B2+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%82%D0%B5%D0%BA%D1%81%D1%82%D0%B5+%D1%8D%D1%82%D0%BD%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B0%D0%BA%D1%82%D0%B8%D0%B2%D0%B8%D0%B7%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%B8&rft.btitle=%D0%9C%D0%B0%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D1%8B+XXXX+%D0%BC%D0%B5%D0%B6%D0%B4%D1%83%D0%BD%D0%B0%D1%80%D0%BE%D0%B4%D0%BD%D0%BE%D0%B9+%D1%84%D0%B8%D0%BB%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%84%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%B8.+%D0%9E%D0%B1%D1%89%D0%B5%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B7%D0%BD%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%2814%E2%80%9419+%D0%BC%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%B0+2011+%D0%B3%D0%BE%D0%B4%D0%B0%29&rft.place=%D0%A1%D0%9F%D0%B1.&rft.pub=%D0%A4%D0%B8%D0%BB%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%84%D0%B0%D0%BA%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D0%B5%D1%82+%D0%A1%D0%9F%D0%B1%D0%93%D0%A3&rft.date=2011&rft.au=%D0%91%D0%BE%D0%B3%D0%BE%D0%BC%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%A2.+%D0%A1.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.genlingnw.ru%2FStaff%2FOY2011.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-11 </li> <li id="cite_note-37"><a href="#cite_ref-37">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБогомолова_Т._С.2011" class="citation book cs1">Богомолова Т. С. (2011). „Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации“. In Отв. редактор Н. А. Слепокурова (red.). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20180417083041/http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf">Материалы XXXX международной филологической конференции. Общее языкознание (14—19 марта 2011 года)</a> (PDF). СПб.: Филологический факультет СПбГУ. pp. 12–13. Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf">originalas</a> (PDF) 2018-04-17. Nuoroda tikrinta 2020-09-19.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2+%D0%BD%D0%B0+%D1%81%D0%BE%D0%B2%D1%80%D0%B5%D0%BC%D0%B5%D0%BD%D0%BD%D0%BE%D0%BC+%D1%8D%D1%82%D0%B0%D0%BF%D0%B5+%D0%B2+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%82%D0%B5%D0%BA%D1%81%D1%82%D0%B5+%D1%8D%D1%82%D0%BD%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B0%D0%BA%D1%82%D0%B8%D0%B2%D0%B8%D0%B7%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%B8&rft.btitle=%D0%9C%D0%B0%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D1%8B+XXXX+%D0%BC%D0%B5%D0%B6%D0%B4%D1%83%D0%BD%D0%B0%D1%80%D0%BE%D0%B4%D0%BD%D0%BE%D0%B9+%D1%84%D0%B8%D0%BB%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%84%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%B8.+%D0%9E%D0%B1%D1%89%D0%B5%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B7%D0%BD%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%2814%E2%80%9419+%D0%BC%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%B0+2011+%D0%B3%D0%BE%D0%B4%D0%B0%29&rft.place=%D0%A1%D0%9F%D0%B1.&rft.pages=12-13&rft.pub=%D0%A4%D0%B8%D0%BB%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%84%D0%B0%D0%BA%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D0%B5%D1%82+%D0%A1%D0%9F%D0%B1%D0%93%D0%A3&rft.date=2011&rft.au=%D0%91%D0%BE%D0%B3%D0%BE%D0%BC%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%A2.+%D0%A1.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.genlingnw.ru%2FStaff%2FOY2011.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-11 </li> <li id="cite_note-Gramatika_hornjoserbskeje_rěče-38">↑ <a href="#cite_ref-Gramatika_hornjoserbskeje_rěče_38-0">38,0</a> <a href="#cite_ref-Gramatika_hornjoserbskeje_rěče_38-1">38,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFHeinz_Schuster-Šewc1968" class="citation book cs1"><a href="/wiki/Heinz_Schuster-%C5%A0ewc" title="Heinz Schuster-Šewc">Heinz Schuster-Šewc</a> (1968). Gramatika hornjoserbskeje rěče. Budyšin: Ludowe nakładnistwo Domowina. pp. 248–250.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Gramatika+hornjoserbskeje+r%C4%9B%C4%8De&rft.place=Budy%C5%A1in&rft.pages=248-250&rft.pub=Ludowe+nak%C5%82adnistwo+Domowina&rft.date=1968&rft.au=Heinz+Schuster-%C5%A0ewc&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-39"><a href="#cite_ref-39">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.2009" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (2009). „Фонетика, отраженная в графике ранних памятников серболужицкой письменности“. In Калнынь Л. Э (red.). Исследования по славянской диалектологии. 14: Фонетический аспект изучения славянских диалектов. М.: Институт славяноведения РАН. p. 224. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-7576-0201-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-7576-0201-5"><bdi>5-7576-0201-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D0%BE%D0%BD%D0%B5%D1%82%D0%B8%D0%BA%D0%B0%2C+%D0%BE%D1%82%D1%80%D0%B0%D0%B6%D0%B5%D0%BD%D0%BD%D0%B0%D1%8F+%D0%B2+%D0%B3%D1%80%D0%B0%D1%84%D0%B8%D0%BA%D0%B5+%D1%80%D0%B0%D0%BD%D0%BD%D0%B8%D1%85+%D0%BF%D0%B0%D0%BC%D1%8F%D1%82%D0%BD%D0%B8%D0%BA%D0%BE%D0%B2+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%BF%D0%B8%D1%81%D1%8C%D0%BC%D0%B5%D0%BD%D0%BD%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%B8&rft.btitle=%D0%98%D1%81%D1%81%D0%BB%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D1%8F+%D0%BF%D0%BE+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%82%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D0%B8.+14%3A+%D0%A4%D0%BE%D0%BD%D0%B5%D1%82%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D0%B0%D1%81%D0%BF%D0%B5%D0%BA%D1%82+%D0%B8%D0%B7%D1%83%D1%87%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D1%8F+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%82%D0%BE%D0%B2&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=224&rft.pub=%D0%98%D0%BD%D1%81%D1%82%D0%B8%D1%82%D1%83%D1%82+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D0%BE%D0%B2%D0%B5%D0%B4%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D1%8F+%D0%A0%D0%90%D0%9D&rft.date=2009&rft.isbn=5-7576-0201-5&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-40"><a href="#cite_ref-40">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFStone_G.1993" class="citation book cs1">Stone G. (1993). „Sorbian“. In <a href="/wiki/Bernard_Comrie" title="Bernard Comrie">Comrie B.</a>, <a href="/wiki/Greville_G._Corbett" title="Greville G. Corbett">Corbett G.</a> (red.). The Slavonic Languages. London, New York: Routledge. pp. 604–605.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=Sorbian&rft.btitle=The+Slavonic+Languages&rft.place=London%2C+New+York&rft.pages=604-605&rft.pub=Routledge&rft.date=1993&rft.au=Stone+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-41"><a href="#cite_ref-41">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFStone_G.1993" class="citation book cs1">Stone G. (1993). „Sorbian“. In Comrie B., Corbett G. (red.). The Slavonic Languages. London, New York: Routledge. p. 601.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=Sorbian&rft.btitle=The+Slavonic+Languages&rft.place=London%2C+New+York&rft.pages=601&rft.pub=Routledge&rft.date=1993&rft.au=Stone+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-42"><a href="#cite_ref-42">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Prha: Karolinum. p. 22. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Prha&rft.pages=22&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-43"><a href="#cite_ref-43">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 30. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=30&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-44"><a href="#cite_ref-44">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a rel="nofollow" class="external text" href="http://bse.sci-lib.com/a_pictures/17/16/259353153.jpg">„Карта из статьи «Полабские славяне». Полабские славяне в 8—10 веках“</a>. Большая Советская Энциклопедия. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.webcitation.org/687tDk8YA?url=http://bse.sci-lib.com/a_pictures/17/16/259353153.jpg">Suarchyvuota</a> iš originalo 2012-06-02.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=%D0%9A%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%B0+%D0%B8%D0%B7+%D1%81%D1%82%D0%B0%D1%82%D1%8C%D0%B8+%C2%AB%D0%9F%D0%BE%D0%BB%D0%B0%D0%B1%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D0%B5%C2%BB.+%D0%9F%D0%BE%D0%BB%D0%B0%D0%B1%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D0%B5+%D0%B2+8%E2%80%9410+%D0%B2%D0%B5%D0%BA%D0%B0%D1%85&rft.pub=%D0%91%D0%BE%D0%BB%D1%8C%D1%88%D0%B0%D1%8F+%D0%A1%D0%BE%D0%B2%D0%B5%D1%82%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F+%D0%AD%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%BA%D0%BB%D0%BE%D0%BF%D0%B5%D0%B4%D0%B8%D1%8F&rft_id=http%3A%2F%2Fbse.sci-lib.com%2Fa_pictures%2F17%2F16%2F259353153.jpg&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-11 </li> <li id="cite_note-45"><a href="#cite_ref-45">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFГл._ред._А._М._Прохоров" class="citation book cs1">Гл. ред. А. М. Прохоров, red. (1969—1978, т. 20). „Полабские славяне“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://bse.sci-lib.com/article090655.html">Большая советская энциклопедия</a> (3-е изд leid.). М.: Советская Энциклопедия.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9F%D0%BE%D0%BB%D0%B0%D0%B1%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D0%B5&rft.btitle=%D0%91%D0%BE%D0%BB%D1%8C%D1%88%D0%B0%D1%8F+%D1%81%D0%BE%D0%B2%D0%B5%D1%82%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F+%D1%8D%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%BA%D0%BB%D0%BE%D0%BF%D0%B5%D0%B4%D0%B8%D1%8F&rft.place=%D0%9C.&rft.edition=3-%D0%B5+%D0%B8%D0%B7%D0%B4&rft.pub=%D0%A1%D0%BE%D0%B2%D0%B5%D1%82%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F+%D0%AD%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%BA%D0%BB%D0%BE%D0%BF%D0%B5%D0%B4%D0%B8%D1%8F&rft_id=http%3A%2F%2Fbse.sci-lib.com%2Farticle090655.html&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> <code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_book" title="Šablonas:Cite book">cite book</a>}}</code>: Patikrinkite date reikšmes: <code class="cs1-code">|date=</code> (<a href="/w/index.php?title=Pagalba:CS1_klaidos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Pagalba:CS1 klaidos (puslapis neegzistuoja)">pagalba</a>)Tikrinta 2020-09-11 </li> <li id="cite_note-46"><a href="#cite_ref-46">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite class="citation web cs1"><a class="external text" href="https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/e/ed/Heiliges_R%C3%B6misches_Reich_1000.PNG">„Heiliges Römisches Reich 1000“</a>. Commons.wikimedia.org. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.webcitation.org/6Az6moi1o?url=http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/e/ed/Heiliges_R%C3%B6misches_Reich_1000.PNG">Suarchyvuota</a> iš originalo 2020-09-11.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=unknown&rft.btitle=Heiliges+R%C3%B6misches+Reich+1000&rft.pub=Commons.wikimedia.org&rft_id=http%3A%2F%2Fupload.wikimedia.org%2Fwikipedia%2Fcommons%2Fe%2Fed%2FHeiliges_R%25C3%25B6misches_Reich_1000.PNG&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-11 </li> <li id="cite_note-47"><a href="#cite_ref-47">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFСедов_В._В.1995" class="citation book cs1">Седов В. В. (1995). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/isbn_5870590213">Славяне в раннем средневековье</a>. М.: «Фонд археологии». pp. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://archive.org/details/isbn_5870590213/page/n136">144</a>. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87059-021-3" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87059-021-3"><bdi>5-87059-021-3</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%A1%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D0%B5+%D0%B2+%D1%80%D0%B0%D0%BD%D0%BD%D0%B5%D0%BC+%D1%81%D1%80%D0%B5%D0%B4%D0%BD%D0%B5%D0%B2%D0%B5%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D1%8C%D0%B5&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=144&rft.pub=%C2%AB%D0%A4%D0%BE%D0%BD%D0%B4+%D0%B0%D1%80%D1%85%D0%B5%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D0%B8%C2%BB&rft.date=1995&rft.isbn=5-87059-021-3&rft.au=%D0%A1%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%B2+%D0%92.+%D0%92.&rft_id=https%3A%2F%2Farchive.org%2Fdetails%2Fisbn_5870590213&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-48"><a href="#cite_ref-48">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1994" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf">Язык. Этнос. Культура</a> (PDF). М.: Наука. pp. 151–152. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-02-011187-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-02-011187-2"><bdi>5-02-011187-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AD%D1%82%D0%BD%D0%BE%D1%81.+%D0%9A%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D1%83%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=151-152&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1994&rft.isbn=5-02-011187-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-12 </li> <li id="cite_note-49"><a href="#cite_ref-49">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1994" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf">Язык. Этнос. Культура</a> (PDF). М.: Наука. p. 152. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-02-011187-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-02-011187-2"><bdi>5-02-011187-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AD%D1%82%D0%BD%D0%BE%D1%81.+%D0%9A%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D1%83%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=152&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1994&rft.isbn=5-02-011187-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-12 </li> <li id="cite_note-50"><a href="#cite_ref-50">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1994" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf">Язык. Этнос. Культура</a> (PDF). М.: Наука. pp. 152–153. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-02-011187-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-02-011187-2"><bdi>5-02-011187-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AD%D1%82%D0%BD%D0%BE%D1%81.+%D0%9A%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D1%83%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=152-153&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1994&rft.isbn=5-02-011187-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-12 </li> <li id="cite_note-51"><a href="#cite_ref-51">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1994" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf">Язык. Этнос. Культура</a> (PDF). М.: Наука. pp. 153–155. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-02-011187-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-02-011187-2"><bdi>5-02-011187-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AD%D1%82%D0%BD%D0%BE%D1%81.+%D0%9A%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D1%83%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=153-155&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1994&rft.isbn=5-02-011187-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-12 </li> <li id="cite_note-52"><a href="#cite_ref-52">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1994" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf">Язык. Этнос. Культура</a> (PDF). М.: Наука. p. 155. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-02-011187-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-02-011187-2"><bdi>5-02-011187-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AD%D1%82%D0%BD%D0%BE%D1%81.+%D0%9A%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D1%83%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=155&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1994&rft.isbn=5-02-011187-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-11 </li> <li id="cite_note-53"><a href="#cite_ref-53">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1999" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1999). „Развитие норм серболужицких литературных языков в связи со спецификой языковой ситуации“. In Ответственный редактор Е. И. Дёмина (red.). <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1999_Problemy_slav_diaxronicheskoj_sociolingvistiki.pdf">Проблемы славянской диахронической социолингвистики. Динамика литературно-языковой нормы</a> (PDF). М.: Институт славяноведения РАН. p. 113. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-7576-0088-8" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-7576-0088-8"><bdi>5-7576-0088-8</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A0%D0%B0%D0%B7%D0%B2%D0%B8%D1%82%D0%B8%D0%B5+%D0%BD%D0%BE%D1%80%D0%BC+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D0%BB%D0%B8%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%82%D1%83%D1%80%D0%BD%D1%8B%D1%85+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2+%D0%B2+%D1%81%D0%B2%D1%8F%D0%B7%D0%B8+%D1%81%D0%BE+%D1%81%D0%BF%D0%B5%D1%86%D0%B8%D1%84%D0%B8%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%BE%D0%B9+%D1%81%D0%B8%D1%82%D1%83%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%B8&rft.btitle=%D0%9F%D1%80%D0%BE%D0%B1%D0%BB%D0%B5%D0%BC%D1%8B+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D1%85%D1%80%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D1%81%D0%BE%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BB%D0%B8%D0%BD%D0%B3%D0%B2%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B8%D0%BA%D0%B8.+%D0%94%D0%B8%D0%BD%D0%B0%D0%BC%D0%B8%D0%BA%D0%B0+%D0%BB%D0%B8%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%82%D1%83%D1%80%D0%BD%D0%BE-%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%BE%D0%B9+%D0%BD%D0%BE%D1%80%D0%BC%D1%8B&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=113&rft.pub=%D0%98%D0%BD%D1%81%D1%82%D0%B8%D1%82%D1%83%D1%82+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D0%BE%D0%B2%D0%B5%D0%B4%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D1%8F+%D0%A0%D0%90%D0%9D&rft.date=1999&rft.isbn=5-7576-0088-8&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1999_Problemy_slav_diaxronicheskoj_sociolingvistiki.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-12 </li> <li id="cite_note-54"><a href="#cite_ref-54">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1999" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1999). „Развитие норм серболужицких литературных языков в связи со спецификой языковой ситуации“. In Ответственный редактор Е. И. Дёмина (red.). <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1999_Problemy_slav_diaxronicheskoj_sociolingvistiki.pdf">Проблемы славянской диахронической социолингвистики. Динамика литературно-языковой нормы</a> (PDF). М.: Институт славяноведения РАН. p. 109. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-7576-0088-8" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-7576-0088-8"><bdi>5-7576-0088-8</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A0%D0%B0%D0%B7%D0%B2%D0%B8%D1%82%D0%B8%D0%B5+%D0%BD%D0%BE%D1%80%D0%BC+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D0%BB%D0%B8%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%82%D1%83%D1%80%D0%BD%D1%8B%D1%85+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2+%D0%B2+%D1%81%D0%B2%D1%8F%D0%B7%D0%B8+%D1%81%D0%BE+%D1%81%D0%BF%D0%B5%D1%86%D0%B8%D1%84%D0%B8%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%BE%D0%B9+%D1%81%D0%B8%D1%82%D1%83%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%B8&rft.btitle=%D0%9F%D1%80%D0%BE%D0%B1%D0%BB%D0%B5%D0%BC%D1%8B+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D1%85%D1%80%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D1%81%D0%BE%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BB%D0%B8%D0%BD%D0%B3%D0%B2%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B8%D0%BA%D0%B8.+%D0%94%D0%B8%D0%BD%D0%B0%D0%BC%D0%B8%D0%BA%D0%B0+%D0%BB%D0%B8%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%82%D1%83%D1%80%D0%BD%D0%BE-%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%BE%D0%B9+%D0%BD%D0%BE%D1%80%D0%BC%D1%8B&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=109&rft.pub=%D0%98%D0%BD%D1%81%D1%82%D0%B8%D1%82%D1%83%D1%82+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D0%BE%D0%B2%D0%B5%D0%B4%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D1%8F+%D0%A0%D0%90%D0%9D&rft.date=1999&rft.isbn=5-7576-0088-8&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1999_Problemy_slav_diaxronicheskoj_sociolingvistiki.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-12 </li> <li id="cite_note-55"><a href="#cite_ref-55">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1994" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf">Язык. Этнос. Культура</a> (PDF). М.: Наука. p. 156. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-02-011187-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-02-011187-2"><bdi>5-02-011187-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AD%D1%82%D0%BD%D0%BE%D1%81.+%D0%9A%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D1%83%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=156&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1994&rft.isbn=5-02-011187-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-12 </li> <li id="cite_note-56"><a href="#cite_ref-56">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1994" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf">Язык. Этнос. Культура</a> (PDF). М.: Наука. pp. 156–159. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-02-011187-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-02-011187-2"><bdi>5-02-011187-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AD%D1%82%D0%BD%D0%BE%D1%81.+%D0%9A%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D1%83%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=156-159&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1994&rft.isbn=5-02-011187-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-13 </li> <li id="cite_note-57"><a href="#cite_ref-57">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1994" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf">Язык. Этнос. Культура</a> (PDF). М.: Наука. pp. 159–160. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-02-011187-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-02-011187-2"><bdi>5-02-011187-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AD%D1%82%D0%BD%D0%BE%D1%81.+%D0%9A%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D1%83%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=159-160&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1994&rft.isbn=5-02-011187-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-13 </li> <li id="cite_note-58"><a href="#cite_ref-58">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1994" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf">Язык. Этнос. Культура</a> (PDF). М.: Наука. p. 160. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-02-011187-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-02-011187-2"><bdi>5-02-011187-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AD%D1%82%D0%BD%D0%BE%D1%81.+%D0%9A%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D1%83%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=160&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1994&rft.isbn=5-02-011187-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988">Tikrinta 2020-09-13 </li> <li id="cite_note-59"><a href="#cite_ref-59">↑</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.rbb-online.de/luzyca/">Łužyca. Sorbisches aus der Lausitz. RBB.</a> </li> <li id="cite_note-60"><a href="#cite_ref-60">↑</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.rbb-online.de/radio/sorbisches_programm/sorbisches_programm.html">Sorbisches Programm. RBB Radio.</a> </li> <li id="cite_note-61"><a href="#cite_ref-61">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. p. 59. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=59&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-62"><a href="#cite_ref-62">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. p. 57. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=57&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-63"><a href="#cite_ref-63">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. pp. 87–88. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=87-88&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-64"><a href="#cite_ref-64">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFNalepa_J.1968" class="citation book cs1">Nalepa J. (1968). Słowiańszczyzna północno-zachodnia. Poznań: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. p. 48.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=S%C5%82owia%C5%84szczyzna+p%C3%B3%C5%82nocno-zachodnia&rft.place=Pozna%C5%84&rft.pages=48&rft.pub=Pa%C5%84stwowe+Wydawnictwo+Naukowe&rft.date=1968&rft.au=Nalepa+J.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-65"><a href="#cite_ref-65">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFNalepa_J.1968" class="citation book cs1">Nalepa J. (1968). Słowiańszczyzna północno-zachodnia. Poznań: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. p. 257.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=S%C5%82owia%C5%84szczyzna+p%C3%B3%C5%82nocno-zachodnia&rft.place=Pozna%C5%84&rft.pages=257&rft.pub=Pa%C5%84stwowe+Wydawnictwo+Naukowe&rft.date=1968&rft.au=Nalepa+J.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-66"><a href="#cite_ref-66">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. pp. 79–80. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=79-80&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-67"><a href="#cite_ref-67">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFNalepa_J.1968" class="citation book cs1">Nalepa J. (1968). Słowiańszczyzna północno-zachodnia. Poznań: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. pp. 229–230.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=S%C5%82owia%C5%84szczyzna+p%C3%B3%C5%82nocno-zachodnia&rft.place=Pozna%C5%84&rft.pages=229-230&rft.pub=Pa%C5%84stwowe+Wydawnictwo+Naukowe&rft.date=1968&rft.au=Nalepa+J.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-68"><a href="#cite_ref-68">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. p. 98. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=98&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-69"><a href="#cite_ref-69">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. pp. 118–120. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=118-120&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-70"><a href="#cite_ref-70">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. pp. 112–114. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=112-114&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-71"><a href="#cite_ref-71">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. p. 115. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=115&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-72"><a href="#cite_ref-72">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. pp. 105–109. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=105-109&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-73"><a href="#cite_ref-73">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. p. 117. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=117&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-74"><a href="#cite_ref-74">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. pp. 124–126. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=124-126&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-75"><a href="#cite_ref-75">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. pp. 129–131. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=129-131&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-76"><a href="#cite_ref-76">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. p. 133. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=133&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-77"><a href="#cite_ref-77">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFSchaarschmidt_G.1997" class="citation book cs1">Schaarschmidt G. (1997). A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter. pp. 134–135. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/3-8253-0417-5" title="Specialus:Knygų šaltiniai/3-8253-0417-5"><bdi>3-8253-0417-5</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=A+historical+phonology+of+the+upper+and+lower+Sorbian+languages&rft.place=Heidelberg&rft.pages=134-135&rft.pub=Universit%C3%A4tsverlag+C.+Winter&rft.date=1997&rft.isbn=3-8253-0417-5&rft.au=Schaarschmidt+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-78"><a href="#cite_ref-78">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 12. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=12&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-79"><a href="#cite_ref-79">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 15. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=15&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-80"><a href="#cite_ref-80">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 13. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=13&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Stone605-81">↑ <a href="#cite_ref-Stone605_81-0">81,0</a> <a href="#cite_ref-Stone605_81-1">81,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFStone_G.1993" class="citation book cs1">Stone G. (1993). „Sorbian“. In Comrie B., Corbett G (red.). The Slavonic Languages. London, New York: Routledge. p. 605.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=Sorbian&rft.btitle=The+Slavonic+Languages&rft.place=London%2C+New+York&rft.pages=605&rft.pub=Routledge&rft.date=1993&rft.au=Stone+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-82"><a href="#cite_ref-82">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 25. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=25&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-83"><a href="#cite_ref-83">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 11. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=11&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-84"><a href="#cite_ref-84">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 26. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=26&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-85"><a href="#cite_ref-85">↑</a> .<link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 29. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=29&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-86"><a href="#cite_ref-86">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 19. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=19&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-87"><a href="#cite_ref-87">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 34–35. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=34-35&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-88"><a href="#cite_ref-88">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 39. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=39&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-89"><a href="#cite_ref-89">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 43. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=43&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-90"><a href="#cite_ref-90">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБулыгина_Т._В.,_Синёва_О._В.2006" class="citation book cs1">Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык“. Балтийские языки. Языки мира. М.: Academia. p. 109. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-225-1" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-225-1"><bdi>5-87444-225-1</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%9B%D0%B8%D1%82%D0%BE%D0%B2%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA&rft.btitle=%D0%91%D0%B0%D0%BB%D1%82%D0%B8%D0%B9%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8.+%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=109&rft.pub=Academia&rft.date=2006&rft.isbn=5-87444-225-1&rft.au=%D0%91%D1%83%D0%BB%D1%8B%D0%B3%D0%B8%D0%BD%D0%B0+%D0%A2.+%D0%92.%2C+%D0%A1%D0%B8%D0%BD%D1%91%D0%B2%D0%B0+%D0%9E.+%D0%92.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-91"><a href="#cite_ref-91">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFVaičiulytė-Romančuk_O.2009" class="citation book cs1">Vaičiulytė-Romančuk O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. p. 19. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-83-89663-09-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-83-89663-09-2"><bdi>978-83-89663-09-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Wyk%C5%82ady+z+gramatyki+opisowej+j%C4%99zyka+litewskiego.+Morfologia&rft.place=Warszawa&rft.pages=19&rft.pub=Wydzia%C5%82+polonistyki+Uniwersytetu+Warszawskiego&rft.date=2009&rft.isbn=978-83-89663-09-2&rft.au=Vai%C4%8Diulyt%C4%97-Roman%C4%8Duk+O.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-92"><a href="#cite_ref-92">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 44. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=44&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-93"><a href="#cite_ref-93">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 45–47. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=45-47&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-94"><a href="#cite_ref-94">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 49–50. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=49-50&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-95"><a href="#cite_ref-95">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 47–49. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=47-49&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-96"><a href="#cite_ref-96">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 54–72. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=54-72&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-97"><a href="#cite_ref-97">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 57–78. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=57-78&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-98"><a href="#cite_ref-98">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 79–80. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=79-80&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-99"><a href="#cite_ref-99">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 80–81. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=80-81&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-100"><a href="#cite_ref-100">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 80. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=80&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-101"><a href="#cite_ref-101">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 81. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=81&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Janaš82-102">↑ <a href="#cite_ref-Janaš82_102-0">102,0</a> <a href="#cite_ref-Janaš82_102-1">102,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 82. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=82&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-103"><a href="#cite_ref-103">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 82–85. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=82-85&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-104"><a href="#cite_ref-104">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 97–114. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=97-114&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Janaš99-105">↑ <a href="#cite_ref-Janaš99_105-0">105,0</a> <a href="#cite_ref-Janaš99_105-1">105,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 99. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=99&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-106"><a href="#cite_ref-106">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 98, 113–114. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=98%2C+113-114&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Janaš100-107">↑ <a href="#cite_ref-Janaš100_107-0">107,0</a> <a href="#cite_ref-Janaš100_107-1">107,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 100. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=100&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-108"><a href="#cite_ref-108">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 120. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=120&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-109"><a href="#cite_ref-109">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 121. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=121&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-110"><a href="#cite_ref-110">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 218. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=218&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Janaš275-111">↑ <a href="#cite_ref-Janaš275_111-0">111,0</a> <a href="#cite_ref-Janaš275_111-1">111,1</a> <a href="#cite_ref-Janaš275_111-2">111,2</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 275. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=275&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Janaš233-112">↑ <a href="#cite_ref-Janaš233_112-0">112,0</a> <a href="#cite_ref-Janaš233_112-1">112,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 233. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=233&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-113"><a href="#cite_ref-113">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 235–236. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=235-236&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-114"><a href="#cite_ref-114">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 239–245. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=239-245&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-115"><a href="#cite_ref-115">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 237–238. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=237-238&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-116"><a href="#cite_ref-116">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 245–247. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=245-247&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-117"><a href="#cite_ref-117">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 247–249. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=247-249&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-118"><a href="#cite_ref-118">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 274. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=274&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-119"><a href="#cite_ref-119">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 278–281. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=278-281&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-120"><a href="#cite_ref-120">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 279. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=279&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Janaš281—282-121">↑ <a href="#cite_ref-Janaš281—282_121-0">121,0</a> <a href="#cite_ref-Janaš281—282_121-1">121,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 281–282. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=281-282&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-122"><a href="#cite_ref-122">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 249. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=249&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-123"><a href="#cite_ref-123">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 287. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=287&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-124"><a href="#cite_ref-124">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 289. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=289&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-125"><a href="#cite_ref-125">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 291–295. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=291-295&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Janaš296-126">↑ <a href="#cite_ref-Janaš296_126-0">126,0</a> <a href="#cite_ref-Janaš296_126-1">126,1</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 296. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=296&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-127"><a href="#cite_ref-127">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.,_Недолужко_А._Ю.2005" class="citation book cs1">Ермакова М. И., Недолужко А. Ю. (2005). „Западнославянские языки. Серболужицкий язык“. Языки мира. Славянские языки. М.: Academia. p. 332. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-216-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-216-2"><bdi>5-87444-216-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%97%D0%B0%D0%BF%D0%B0%D0%B4%D0%BD%D0%BE%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8.+%D0%A1%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0.+%D0%A1%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=332&rft.pub=Academia&rft.date=2005&rft.isbn=5-87444-216-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.%2C+%D0%9D%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%BA%D0%BE+%D0%90.+%D0%AE.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-128"><a href="#cite_ref-128">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 297–300. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=297-300&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-129"><a href="#cite_ref-129">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 302–303. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=302-303&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-130"><a href="#cite_ref-130">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 88–89. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=88-89&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-131"><a href="#cite_ref-131">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. pp. 90–91. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=90-91&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-132"><a href="#cite_ref-132">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. p. 175. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pages=175&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-133"><a href="#cite_ref-133">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFStone_G.1993" class="citation book cs1">Stone G. (1993). „Sorbiana“. In Comrie B., Corbett G (red.). The Slavonic Languages. London, New York: Routledge. pp. 655–656.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=Sorbiana&rft.btitle=The+Slavonic+Languages&rft.place=London%2C+New+York&rft.pages=655-656&rft.pub=Routledge&rft.date=1993&rft.au=Stone+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-134"><a href="#cite_ref-134">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFStone_G.1993" class="citation book cs1">Stone G. (1993). „Sorbian“. In Comrie B., Corbett G (red.). The Slavonic Languages. London, New York: Routledge. p. 674.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=Sorbian&rft.btitle=The+Slavonic+Languages&rft.place=London%2C+New+York&rft.pages=674&rft.pub=Routledge&rft.date=1993&rft.au=Stone+G.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-135"><a href="#cite_ref-135">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFКалнынь_Л._Э.1967" class="citation book cs1">Калнынь Л. Э. (1967). Ответственный редактор член-корр. АН СССР Р. И. Аванесов (red.). Типология звуковых диалектных различий в нижнелужицком языке. М.: Наука. p. 4.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%A2%D0%B8%D0%BF%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%8F+%D0%B7%D0%B2%D1%83%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D1%8B%D1%85+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%82%D0%BD%D1%8B%D1%85+%D1%80%D0%B0%D0%B7%D0%BB%D0%B8%D1%87%D0%B8%D0%B9+%D0%B2+%D0%BD%D0%B8%D0%B6%D0%BD%D0%B5%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%BC+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B5&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=4&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1967&rft.au=%D0%9A%D0%B0%D0%BB%D0%BD%D1%8B%D0%BD%D1%8C+%D0%9B.+%D0%AD.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-Михалк_22-136"><a href="#cite_ref-Михалк_22_136-0">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFМихалк_С.1968" class="citation book cs1">Михалк С. (1968). „Исследовательская работа по сербо-лужицкой диалектологии“. <a rel="nofollow" class="external text" href="ftp://istorichka.ru/Periodika/Voprosy_Jazykoznanija/1968/1968_4.pdf">Вопросы языкознания</a> (PDF). М.: Наука. p. 21.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%98%D1%81%D1%81%D0%BB%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D1%82%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F+%D1%80%D0%B0%D0%B1%D0%BE%D1%82%D0%B0+%D0%BF%D0%BE+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE-%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%82%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D0%B8&rft.btitle=%D0%92%D0%BE%D0%BF%D1%80%D0%BE%D1%81%D1%8B+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B7%D0%BD%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D1%8F&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=21&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1968&rft.au=%D0%9C%D0%B8%D1%85%D0%B0%D0%BB%D0%BA+%D0%A1.&rft_id=ftp%3A%2F%2Fistorichka.ru%2FPeriodika%2FVoprosy_Jazykoznanija%2F1968%2F1968_4.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> <li id="cite_note-137"><a href="#cite_ref-137">↑</a> <link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1995" class="citation journal cs1">Ермакова М. И. (1995). Отв. ред. Г. П. Клепикова (red.). „Серболужицкие памятники письменности и историческая диалектология серболужицкого языка“. Исследования по славянской диалектологии. Dialectologia Slavica. Сборник к 85-летию С. Б. Бернштейна. М.: Индрик. 4: 88–89. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-85759-028-0" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-85759-028-0"><bdi>5-85759-028-0</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.jtitle=%D0%98%D1%81%D1%81%D0%BB%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D1%8F+%D0%BF%D0%BE+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%82%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D0%B8.+Dialectologia+Slavica.+%D0%A1%D0%B1%D0%BE%D1%80%D0%BD%D0%B8%D0%BA+%D0%BA+85-%D0%BB%D0%B5%D1%82%D0%B8%D1%8E+%D0%A1.+%D0%91.+%D0%91%D0%B5%D1%80%D0%BD%D1%88%D1%82%D0%B5%D0%B9%D0%BD%D0%B0&rft.atitle=%D0%A1%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D0%BF%D0%B0%D0%BC%D1%8F%D1%82%D0%BD%D0%B8%D0%BA%D0%B8+%D0%BF%D0%B8%D1%81%D1%8C%D0%BC%D0%B5%D0%BD%D0%BD%D0%BE%D1%81%D1%82%D0%B8+%D0%B8+%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%BE%D1%80%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B0%D1%8F+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D0%B5%D0%BA%D1%82%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%8F+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.volume=4&rft.pages=88-89&rft.date=1995&rft.isbn=5-85759-028-0&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"> </li> </ol> </div> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Literatūra">Literatūra</h2>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=32" title="Redaguoti skyrelį: Literatūra" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=32" title="Edit section's source code: Literatūra">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <ul><li><link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFJanaš_P.2011" class="citation book cs1">Janaš P. (2011). Dolnosrbská mluvnice. Praha: Karolinum. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/978-80-246-1762-6" title="Specialus:Knygų šaltiniai/978-80-246-1762-6"><bdi>978-80-246-1762-6</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=Dolnosrbsk%C3%A1+mluvnice&rft.place=Praha&rft.pub=Karolinum&rft.date=2011&rft.isbn=978-80-246-1762-6&rft.au=Jana%C5%A1+P.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"></li> <li>Schaarschmidt G. A historical phonology of the upper and lower Sorbian languages. — Heidelberg: Universitätsverlag C. Winter, 1997. — 175 P.</li> <li>Stone G. Sorbian // The Slavonic Languages. — London, New York: Routledge, 1993. — P. 593–685.</li> <li><link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFБогомолова_Т._С.2011" class="citation book cs1">Богомолова Т. С. (2011). „Функционирование лужицких языков на современном этапе в контексте этнической активизации“. In Отв. редактор Н. А. Слепокурова (red.). <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20180417083041/http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf">Материалы XXXX международной филологической конференции. Общее языкознание (14—19 марта 2011 года)</a> (PDF). СПб.: Филологический факультет СПбГУ. pp. 9–15. Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.genlingnw.ru/Staff/OY2011.pdf">originalas</a> (PDF) 2018-04-17. Nuoroda tikrinta 2020-09-19.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2+%D0%BD%D0%B0+%D1%81%D0%BE%D0%B2%D1%80%D0%B5%D0%BC%D0%B5%D0%BD%D0%BD%D0%BE%D0%BC+%D1%8D%D1%82%D0%B0%D0%BF%D0%B5+%D0%B2+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%82%D0%B5%D0%BA%D1%81%D1%82%D0%B5+%D1%8D%D1%82%D0%BD%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B0%D0%BA%D1%82%D0%B8%D0%B2%D0%B8%D0%B7%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%B8&rft.btitle=%D0%9C%D0%B0%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B8%D0%B0%D0%BB%D1%8B+XXXX+%D0%BC%D0%B5%D0%B6%D0%B4%D1%83%D0%BD%D0%B0%D1%80%D0%BE%D0%B4%D0%BD%D0%BE%D0%B9+%D1%84%D0%B8%D0%BB%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%BA%D0%BE%D0%BD%D1%84%D0%B5%D1%80%D0%B5%D0%BD%D1%86%D0%B8%D0%B8.+%D0%9E%D0%B1%D1%89%D0%B5%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B7%D0%BD%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%2814%E2%80%9419+%D0%BC%D0%B0%D1%80%D1%82%D0%B0+2011+%D0%B3%D0%BE%D0%B4%D0%B0%29&rft.place=%D0%A1%D0%9F%D0%B1.&rft.pages=9-15&rft.pub=%D0%A4%D0%B8%D0%BB%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B3%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%84%D0%B0%D0%BA%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D0%B5%D1%82+%D0%A1%D0%9F%D0%B1%D0%93%D0%A3&rft.date=2011&rft.au=%D0%91%D0%BE%D0%B3%D0%BE%D0%BC%D0%BE%D0%BB%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%A2.+%D0%A1.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.genlingnw.ru%2FStaff%2FOY2011.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"></li> <li><link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕнч_Г.,_Недолужко_А._Ю.,_Скорвид_С._С." class="citation book cs1">Енч Г., Недолужко А. Ю., Скорвид С. С. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20131224114403/http://www.slavcenteur.ru/Proba/ucheba/kursy/Serboluzjazyk.pdf">Серболужицкий язык</a> (PDF). pp. 1–2. Suarchyvuotas <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.slavcenteur.ru/Proba/ucheba/kursy/Serboluzjazyk.pdf">originalas</a> (PDF) 2013-12-24. Nuoroda tikrinta 2020-09-19.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=book&rft.btitle=%D0%A1%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA&rft.pages=1-2&rft.au=%D0%95%D0%BD%D1%87+%D0%93.%2C+%D0%9D%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%BA%D0%BE+%D0%90.+%D0%AE.%2C+%D0%A1%D0%BA%D0%BE%D1%80%D0%B2%D0%B8%D0%B4+%D0%A1.+%D0%A1.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.slavcenteur.ru%2FProba%2Fucheba%2Fkursy%2FSerboluzjazyk.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"><code class="cs1-code">{{<a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Cite_book" title="Šablonas:Cite book">cite book</a>}}</code>: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (<a href="/wiki/Kategorija:CS1_prie%C5%BEi%C5%ABra:_multiple_names:_authors_list" title="Kategorija:CS1 priežiūra: multiple names: authors list">link</a>)</li> <li><link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1994" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1994). „Функционирование серболужицкого языка“. <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf">Язык. Этнос. Культура</a> (PDF). М.: Наука. pp. 151–165. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-02-011187-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-02-011187-2"><bdi>5-02-011187-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A4%D1%83%D0%BD%D0%BA%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%80%D0%BE%D0%B2%D0%B0%D0%BD%D0%B8%D0%B5+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%BE%D0%B3%D0%BE+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B0&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA.+%D0%AD%D1%82%D0%BD%D0%BE%D1%81.+%D0%9A%D1%83%D0%BB%D1%8C%D1%82%D1%83%D1%80%D0%B0&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=151-165&rft.pub=%D0%9D%D0%B0%D1%83%D0%BA%D0%B0&rft.date=1994&rft.isbn=5-02-011187-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1994_Jazyk_kultura_etnos.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"></li> <li><link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.1999" class="citation book cs1">Ермакова М. И. (1999). „Развитие норм серболужицких литературных языков в связи со спецификой языковой ситуации“. In Ответственный редактор Е. И. Дёмина (red.). <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.inslav.ru/images/stories/pdf/1999_Problemy_slav_diaxronicheskoj_sociolingvistiki.pdf">Проблемы славянской диахронической социолингвистики. Динамика литературно-языковой нормы</a> (PDF). М.: Институт славяноведения РАН. pp. 106–142. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-7576-0088-8" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-7576-0088-8"><bdi>5-7576-0088-8</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%A0%D0%B0%D0%B7%D0%B2%D0%B8%D1%82%D0%B8%D0%B5+%D0%BD%D0%BE%D1%80%D0%BC+%D1%81%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D1%85+%D0%BB%D0%B8%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%82%D1%83%D1%80%D0%BD%D1%8B%D1%85+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2+%D0%B2+%D1%81%D0%B2%D1%8F%D0%B7%D0%B8+%D1%81%D0%BE+%D1%81%D0%BF%D0%B5%D1%86%D0%B8%D1%84%D0%B8%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%BE%D0%B9+%D1%81%D0%B8%D1%82%D1%83%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%B8&rft.btitle=%D0%9F%D1%80%D0%BE%D0%B1%D0%BB%D0%B5%D0%BC%D1%8B+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D0%B4%D0%B8%D0%B0%D1%85%D1%80%D0%BE%D0%BD%D0%B8%D1%87%D0%B5%D1%81%D0%BA%D0%BE%D0%B9+%D1%81%D0%BE%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BB%D0%B8%D0%BD%D0%B3%D0%B2%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B8%D0%BA%D0%B8.+%D0%94%D0%B8%D0%BD%D0%B0%D0%BC%D0%B8%D0%BA%D0%B0+%D0%BB%D0%B8%D1%82%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%82%D1%83%D1%80%D0%BD%D0%BE-%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%BE%D0%B9+%D0%BD%D0%BE%D1%80%D0%BC%D1%8B&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=106-142&rft.pub=%D0%98%D0%BD%D1%81%D1%82%D0%B8%D1%82%D1%83%D1%82+%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D0%BE%D0%B2%D0%B5%D0%B4%D0%B5%D0%BD%D0%B8%D1%8F+%D0%A0%D0%90%D0%9D&rft.date=1999&rft.isbn=5-7576-0088-8&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.&rft_id=http%3A%2F%2Fwww.inslav.ru%2Fimages%2Fstories%2Fpdf%2F1999_Problemy_slav_diaxronicheskoj_sociolingvistiki.pdf&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"></li> <li><link rel="mw-deduplicated-inline-style" href="mw-data:TemplateStyles:r7182515"><cite id="CITEREFЕрмакова_М._И.,_Недолужко_А._Ю.2005" class="citation book cs1">Ермакова М. И., Недолужко А. Ю. (2005). „Западнославянские языки. Серболужицкий язык“. Языки мира. Славянские языки. М.: Academia. pp. 309–347. <a href="/wiki/ISBN" title="ISBN">ISBN</a> <a href="/wiki/Specialus:Knyg%C5%B3_%C5%A1altiniai/5-87444-216-2" title="Specialus:Knygų šaltiniai/5-87444-216-2"><bdi>5-87444-216-2</bdi></a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Abook&rft.genre=bookitem&rft.atitle=%D0%97%D0%B0%D0%BF%D0%B0%D0%B4%D0%BD%D0%BE%D1%81%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8.+%D0%A1%D0%B5%D1%80%D0%B1%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B8%D0%B9+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA&rft.btitle=%D0%AF%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8+%D0%BC%D0%B8%D1%80%D0%B0.+%D0%A1%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D1%8F%D0%BD%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B5+%D1%8F%D0%B7%D1%8B%D0%BA%D0%B8&rft.place=%D0%9C.&rft.pages=309-347&rft.pub=Academia&rft.date=2005&rft.isbn=5-87444-216-2&rft.au=%D0%95%D1%80%D0%BC%D0%B0%D0%BA%D0%BE%D0%B2%D0%B0+%D0%9C.+%D0%98.%2C+%D0%9D%D0%B5%D0%B4%D0%BE%D0%BB%D1%83%D0%B6%D0%BA%D0%BE+%D0%90.+%D0%AE.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3A%C5%BDemutini%C5%B3+sorb%C5%B3+kalba" class="Z3988"></li></ul> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Nuorodos">Nuorodos</h2>[<a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&veaction=edit&section=33" title="Redaguoti skyrelį: Nuorodos" class="mw-editsection-visualeditor">redaguoti</a> | <a href="/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&action=edit&section=33" title="Edit section's source code: Nuorodos">redaguoti vikitekstą</a>]</div> <ul><li><a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20161004132431/http://slovnik.vancl.eu/indexDLS2.php">Slovník DolnoLužická Srbština ↔ Čeština (Žemutinių sorbų kalbos žodynas)</a></li> <li><a rel="nofollow" class="external text" href="http://slovnik.vancl.eu/Serbscina/zaklady_dolnoserbskeje_recy_2004.pdf">Zakłady dolnoserbskeje rěcy / Podstawy języka dolnołużyckiego</a>, Lenkiškas žemutinių sorbų kalbos vadovas</li> <li><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.dolnoserbski.de/korpus/">Žemutinių sorbų kalbos tekstynas</a></li> <li><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.dolnoserbski.de/ndw/">Žemutinių sorbų–vokiečių žodynas</a></li> <li><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.dolnoserbski.de/dnw/">Vokiečių–žemutinių sorbų žodynas</a></li> <li><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.nowycasnik.de/">leidinys žemutinių sorbų kalba „Nowy Casnik“</a></li> <li><a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.language-archives.org/language/dsb">OLAC resources in and about the Lower Sorbian language</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://web.archive.org/web/20200716211321/http://www.language-archives.org/language/dsb">Archyvuota kopija</a> 2020-07-16 iš <a href="/wiki/Wayback_Machine" title="Wayback Machine">Wayback Machine</a> projekto.</li> <li><a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.youtube.com/watch?v=_uSq2xmun8I">Klausytis: žemutinių sorbų kalba šnekama su vaikais</a></li></ul> <table class="navbox" cellspacing="0" style=";"><tbody><tr><td style="padding:2px;"><table cellspacing="0" class="nowraplinks collapsible autocollapse" style="width:100%;background:transparent;color:inherit;;"><tbody><tr><th style=";" colspan="2" class="navbox-title"><div style="float:left;width:6em;text-align:left;"><div class="noprint plainlinks navbar" style="background:none; padding:0; font-weight:normal;;;background:none transparent;border:none;font-size:100%;; font-size:xx-small;"><a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Slav%C5%B3_kalbos" title="Šablonas:Slavų kalbos">Ž</a> • <a href="/w/index.php?title=%C5%A0ablono_aptarimas:Slav%C5%B3_kalbos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Šablono aptarimas:Slavų kalbos (puslapis neegzistuoja)">A</a> • <a class="external text" href="https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas:Slav%C5%B3_kalbos&action=edit">R</a></div></div><a href="/wiki/Slav%C5%B3_kalbos" title="Slavų kalbos">Slavų kalbos</a></th></tr><tr style="height:2px;"><td></td></tr><tr><td class="navbox-abovebelow" style=";" colspan="2"><a href="/wiki/Slav%C5%B3_prokalb%C4%97" title="Slavų prokalbė">Slavų prokalbė</a>*</td></tr><tr style="height:2px;"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";;">Rytų slavų kalbos</td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Baltarusi%C5%B3_kalba" title="Baltarusių kalba">Baltarusių (gudų) kalba</a> · <a href="/wiki/Rus%C4%97n%C5%B3_kalba" title="Rusėnų kalba">Rusėnų kalba</a> † · <a href="/wiki/Rusin%C5%B3_kalba" title="Rusinų kalba">Rusinų kalba</a> · <a href="/wiki/Rus%C5%B3_kalba" title="Rusų kalba">Rusų kalba</a> · <a href="/wiki/Senoji_rus%C5%B3_kalba" title="Senoji rusų kalba">Senoji rusų kalba</a> † · <a href="/wiki/Ukrainie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Ukrainiečių kalba">Ukrainiečių kalba</a></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";;">Vakarų slavų kalbos</td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-even"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Auk%C5%A1tutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba" title="Aukštutinių sorbų kalba">Aukštutinių sorbų kalba</a> · <a href="/wiki/%C4%8Cek%C5%B3_kalba" title="Čekų kalba">Čekų kalba</a> · <a href="/wiki/Ka%C5%A1ub%C5%B3_kalba" title="Kašubų kalba">Kašubų kalba</a> · <a href="/wiki/Lach%C5%B3_kalba" title="Lachų kalba">Lachų kalba</a> · <a href="/wiki/Lenk%C5%B3_kalba" title="Lenkų kalba">Lenkų kalba</a> · <a href="/wiki/Polab%C5%B3_kalba" title="Polabų kalba">Polabų kalba</a> † · <a href="/wiki/Silezie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Sileziečių kalba">Sileziečių kalba</a> · <a href="/wiki/Slovak%C5%B3_kalba" title="Slovakų kalba">Slovakų kalba</a> · <a class="mw-selflink selflink">Žemutinių sorbų kalba</a></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";;">Pietų slavų kalbos</td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Bosni%C5%B3_kalba" title="Bosnių kalba">Bosnių kalba</a> · <a href="/wiki/Bulgar%C5%B3_kalba" title="Bulgarų kalba">Bulgarų kalba</a> · <a href="/wiki/Juodkalnie%C4%8Di%C5%B3_kalba" title="Juodkalniečių kalba">Juodkalniečių kalba</a> · <a href="/wiki/Kroat%C5%B3_kalba" title="Kroatų kalba">Kroatų kalba</a> · <a href="/wiki/Makedon%C5%B3_kalba" title="Makedonų kalba">Makedonų kalba</a> · <a href="/wiki/Serb%C5%B3_kalba" title="Serbų kalba">Serbų kalba</a> · <a href="/wiki/Serb%C5%B3-kroat%C5%B3_kalba" title="Serbų-kroatų kalba">Serbų-kroatų kalba</a> · <a href="/wiki/Slov%C4%97n%C5%B3_kalba" title="Slovėnų kalba">Slovėnų kalba</a> (<a href="/wiki/Prekmur%C5%B3_tarm%C4%97" title="Prekmurų tarmė">Prekmurų tarmė</a>, <a href="/w/index.php?title=Resijan%C5%B3_tarm%C4%97&action=edit&redlink=1" class="new" title="Resijanų tarmė (puslapis neegzistuoja)">Resijanų tarmė</a>)</div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";;">Kitos slavų kalbos</td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-even"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Rusenorskas" title="Rusenorskas">Rusenorskas</a> † · <a href="/wiki/Senasis_Naugardo_dialektas" title="Senasis Naugardo dialektas">Senasis Naugardo dialektas</a> † · <a href="/wiki/Senoji_ba%C5%BEnytin%C4%97_slav%C5%B3_kalba" title="Senoji bažnytinė slavų kalba">Senoji bažnytinė slavų kalba</a> †</div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";;">Dirbtinės slavų kalbos</td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Tarpslav%C5%B3_kalba" title="Tarpslavų kalba">Tarpslavų kalba</a></div></td></tr><tr style="height:2px;"><td></td></tr><tr><td class="navbox-abovebelow" style=";" colspan="2">* Slavų prokalbė yra hipotetinė kalba, iš kurios išsivystė dabartinės slavų kalbos.</td></tr></tbody></table></td></tr></tbody></table> <div id="Vorlage_Lesenswert"> <table cellspacing="8" cellpadding="0" style="background-color: #f0f0f0; border-color: #aaaaaa; border-width: 1px; width: 100%; font-size: 95%; border-top-style: solid; margin-top: 1em; clear: both; position:relative;"> <tbody><tr> <td style="width: 24px; vertical-align: top"><a href="/wiki/Vaizdas:Cscr-featured.svg" class="mw-file-description" title="Pavyzdinis straipsnis"><img alt="Pavyzdinis straipsnis" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e7/Cscr-featured.svg/50px-Cscr-featured.svg.png" decoding="async" width="50" height="48" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e7/Cscr-featured.svg/75px-Cscr-featured.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/e/e7/Cscr-featured.svg/100px-Cscr-featured.svg.png 2x" data-file-width="466" data-file-height="443" /></a> </td> <td>Straipsnis „Žemutinių sorbų kalba“ yra paskelbtas <a href="/wiki/Vikipedija:Pavyzdiniai_straipsniai" title="Vikipedija:Pavyzdiniai straipsniai">pavyzdiniu</a>, taigi pripažintas vienu geriausių lietuviškosios Vikipedijos straipsnių. Jei matote, kaip pagerinti straipsnį nekenkiant prieš tai darytam darbui, visada prašome prisidėti. </td></tr></tbody></table></div>    </div><noscript><img src="https://login.wikimedia.org/wiki/Special:CentralAutoLogin/start?type=1x1" alt="" width="1" height="1" style="border: none; position: absolute;"></noscript> <div class="printfooter" data-nosnippet="">Rodomas puslapis "<a dir="ltr" href="https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Žemutinių_sorbų_kalba&oldid=7423559">https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Žemutinių_sorbų_kalba&oldid=7423559</a>"</div></div> <div id="catlinks" class="catlinks" data-mw="interface"><div id="mw-normal-catlinks" class="mw-normal-catlinks"><a href="/wiki/Specialus:Kategorijos" title="Specialus:Kategorijos">Kategorijos</a>: <ul><li><a href="/wiki/Kategorija:Vikipedijos_pavyzdiniai_straipsniai" title="Kategorija:Vikipedijos pavyzdiniai straipsniai">Vikipedijos pavyzdiniai straipsniai</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:Slav%C5%B3_kalbos" title="Kategorija:Slavų kalbos">Slavų kalbos</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:Nykstan%C4%8Dios_kalbos" title="Kategorija:Nykstančios kalbos">Nykstančios kalbos</a></li></ul></div><div id="mw-hidden-catlinks" class="mw-hidden-catlinks mw-hidden-cats-hidden">Paslėptos kategorijos: <ul><li><a href="/wiki/Kategorija:CS1_prie%C5%BEi%C5%ABra:_multiple_names:_editors_list" title="Kategorija:CS1 priežiūra: multiple names: editors list">CS1 priežiūra: multiple names: editors list</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:CS1_prie%C5%BEi%C5%ABra:_multiple_names:_authors_list" title="Kategorija:CS1 priežiūra: multiple names: authors list">CS1 priežiūra: multiple names: authors list</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:CS1_klaidos:_tr%C5%ABkstamas_periodical_parametras" title="Kategorija:CS1 klaidos: trūkstamas periodical parametras">CS1 klaidos: trūkstamas periodical parametras</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:CS1_klaidos:_datos" title="Kategorija:CS1 klaidos: datos">CS1 klaidos: datos</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:Webarchive_%C5%A1ablono_Wayback_nuorodos" title="Kategorija:Webarchive šablono Wayback nuorodos">Webarchive šablono Wayback nuorodos</a></li></ul></div></div> </div> </main> </div> <div class="mw-footer-container"> <footer id="footer" class="mw-footer" > <ul id="footer-info"> <li id="footer-info-lastmod"> Šis puslapis paskutinį kartą keistas 30 spalio 2024 20:06.</li> <li id="footer-info-copyright">Tekstas pateikiamas pagal <a rel="nofollow" class="external text" href="//creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0/">Creative Commons Attribution/Share-Alike Licenciją</a>; gali būti taikomos papildomos sąlygos. Detaliau – <a class="external text" href="https://foundation.wikimedia.org/wiki/Special:MyLanguage/Policy:Terms_of_Use">Terms of Use</a> .</li> </ul> <ul id="footer-places"> <li id="footer-places-privacy"><a href="https://foundation.wikimedia.org/wiki/Special:MyLanguage/Policy:Privacy_policy">Privatumo politika</a></li> <li id="footer-places-about"><a href="/wiki/Vikipedija:Apie">Apie Vikipediją</a></li> <li id="footer-places-disclaimers"><a href="/wiki/Vikipedija:General_disclaimer">Jokių garantijų</a></li> <li id="footer-places-wm-codeofconduct"><a href="https://foundation.wikimedia.org/wiki/Special:MyLanguage/Policy:Universal_Code_of_Conduct">Code of Conduct</a></li> <li id="footer-places-developers"><a href="https://developer.wikimedia.org">Kūrėjai</a></li> <li id="footer-places-statslink"><a href="https://stats.wikimedia.org/#/lt.wikipedia.org">Statistika</a></li> <li id="footer-places-cookiestatement"><a href="https://foundation.wikimedia.org/wiki/Special:MyLanguage/Policy:Cookie_statement">Slapukų politika</a></li> <li id="footer-places-mobileview"><a href="//lt.m.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba&mobileaction=toggle_view_mobile" class="noprint stopMobileRedirectToggle">Mobili peržiūra</a></li> </ul> <ul id="footer-icons" class="noprint"> <li id="footer-copyrightico"><a href="https://wikimediafoundation.org/" class="cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--size-large cdx-button--fake-button--enabled"><img src="/static/images/footer/wikimedia-button.svg" width="84" height="29" alt="Wikimedia Foundation" loading="lazy"></a></li> <li id="footer-poweredbyico"><a href="https://www.mediawiki.org/" class="cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--size-large cdx-button--fake-button--enabled"><img src="/w/resources/assets/poweredby_mediawiki.svg" alt="Powered by MediaWiki" width="88" height="31" loading="lazy"></a></li> </ul> </footer> </div> </div> </div> <div class="vector-settings" id="p-dock-bottom"> <ul></ul> </div><script>(RLQ=window.RLQ||[]).push(function(){mw.config.set({"wgHostname":"mw-web.codfw.main-f69cdc8f6-gtx6v","wgBackendResponseTime":178,"wgPageParseReport":{"limitreport":{"cputime":"1.290","walltime":"1.397","ppvisitednodes":{"value":9018,"limit":1000000},"postexpandincludesize":{"value":343389,"limit":2097152},"templateargumentsize":{"value":13713,"limit":2097152},"expansiondepth":{"value":14,"limit":100},"expensivefunctioncount":{"value":0,"limit":500},"unstrip-depth":{"value":1,"limit":20},"unstrip-size":{"value":446292,"limit":5000000},"entityaccesscount":{"value":0,"limit":400},"timingprofile":["100.00% 1103.480 1 -total"," 76.21% 841.005 1 Šablonas:Išnašos"," 53.78% 593.483 123 Šablonas:Cite_book"," 12.39% 136.744 6 Šablonas:Cite_web"," 5.26% 58.023 9 Šablonas:Cite_journal"," 2.97% 32.826 1 Šablonas:Infolentelė_kalba"," 2.60% 28.702 1 Šablonas:Infolentelė"," 2.11% 23.269 1 Šablonas:Slavų_kalbos"," 1.78% 19.619 1 Šablonas:Navbox"," 1.36% 14.992 1 Šablonas:Featured"]},"scribunto":{"limitreport-timeusage":{"value":"0.713","limit":"10.000"},"limitreport-memusage":{"value":3968661,"limit":52428800}},"cachereport":{"origin":"mw-web.eqiad.main-5dc468848-r774q","timestamp":"20241122174411","ttl":2592000,"transientcontent":false}}});});</script> <script type="application/ld+json">{"@context":"https:\/\/schema.org","@type":"Article","name":"\u017demutini\u0173 sorb\u0173 kalba","url":"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/%C5%BDemutini%C5%B3_sorb%C5%B3_kalba","sameAs":"http:\/\/www.wikidata.org\/entity\/Q13286","mainEntity":"http:\/\/www.wikidata.org\/entity\/Q13286","author":{"@type":"Organization","name":"Contributors to Wikimedia projects"},"publisher":{"@type":"Organization","name":"Wikimedia Foundation, Inc.","logo":{"@type":"ImageObject","url":"https:\/\/www.wikimedia.org\/static\/images\/wmf-hor-googpub.png"}},"datePublished":"2011-04-28T19:17:47Z","dateModified":"2024-10-30T18:06:23Z","image":"https:\/\/upload.wikimedia.org\/wikipedia\/commons\/c\/c2\/Cottbus_zweisprachige_Strassenbezeichnung_zugeschnitten.jpg"}</script> </body> </html>