CINXE.COM

<!DOCTYPE html> <html class="client-nojs vector-feature-language-in-header-enabled vector-feature-language-in-main-page-header-disabled vector-feature-sticky-header-disabled vector-feature-page-tools-pinned-disabled vector-feature-toc-pinned-clientpref-1 vector-feature-main-menu-pinned-disabled vector-feature-limited-width-clientpref-1 vector-feature-limited-width-content-enabled vector-feature-custom-font-size-clientpref-1 vector-feature-appearance-pinned-clientpref-1 vector-feature-night-mode-disabled skin-theme-clientpref-day vector-toc-available" lang="lt" dir="ltr"> <head> <meta charset="UTF-8"> <title>Operacinė sistema – Vikipedija</title> <script>(function(){var className="client-js vector-feature-language-in-header-enabled vector-feature-language-in-main-page-header-disabled vector-feature-sticky-header-disabled vector-feature-page-tools-pinned-disabled vector-feature-toc-pinned-clientpref-1 vector-feature-main-menu-pinned-disabled vector-feature-limited-width-clientpref-1 vector-feature-limited-width-content-enabled vector-feature-custom-font-size-clientpref-1 vector-feature-appearance-pinned-clientpref-1 vector-feature-night-mode-disabled skin-theme-clientpref-day vector-toc-available";var cookie=document.cookie.match(/(?:^|; )ltwikimwclientpreferences=([^;]+)/);if(cookie){cookie[1].split('%2C').forEach(function(pref){className=className.replace(new RegExp('(^| )'+pref.replace(/-clientpref-\w+$|[^\w-]+/g,'')+'-clientpref-\\w+( |$)'),'$1'+pref+'$2');});}document.documentElement.className=className;}());RLCONF={"wgBreakFrames":false,"wgSeparatorTransformTable":[",\t."," \t,"],"wgDigitTransformTable":["",""], "wgDefaultDateFormat":"dmy","wgMonthNames":["","sausio","vasario","kovo","balandžio","gegužės","birželio","liepos","rugpjūčio","rugsėjo","spalio","lapkričio","gruodžio"],"wgRequestId":"2a744604-56a3-4135-a2c0-66871b7b7eab","wgCanonicalNamespace":"","wgCanonicalSpecialPageName":false,"wgNamespaceNumber":0,"wgPageName":"Operacinė_sistema","wgTitle":"Operacinė sistema","wgCurRevisionId":7377480,"wgRevisionId":7377480,"wgArticleId":1388,"wgIsArticle":true,"wgIsRedirect":false,"wgAction":"view","wgUserName":null,"wgUserGroups":["*"],"wgCategories":["Nepilni Programinė įranga","Operacinės sistemos"],"wgPageViewLanguage":"lt","wgPageContentLanguage":"lt","wgPageContentModel":"wikitext","wgRelevantPageName":"Operacinė_sistema","wgRelevantArticleId":1388,"wgIsProbablyEditable":true,"wgRelevantPageIsProbablyEditable":true,"wgRestrictionEdit":[],"wgRestrictionMove":[],"wgNoticeProject":"wikipedia","wgCiteReferencePreviewsActive":true,"wgMediaViewerOnClick":true, "wgMediaViewerEnabledByDefault":true,"wgPopupsFlags":0,"wgVisualEditor":{"pageLanguageCode":"lt","pageLanguageDir":"ltr","pageVariantFallbacks":"lt"},"wgMFDisplayWikibaseDescriptions":{"search":true,"watchlist":true,"tagline":true,"nearby":true},"wgWMESchemaEditAttemptStepOversample":false,"wgWMEPageLength":50000,"wgRelatedArticlesCompat":[],"wgCentralAuthMobileDomain":false,"wgEditSubmitButtonLabelPublish":true,"wgULSPosition":"interlanguage","wgULSisCompactLinksEnabled":false,"wgVector2022LanguageInHeader":true,"wgULSisLanguageSelectorEmpty":false,"wgWikibaseItemId":"Q9135","wgCheckUserClientHintsHeadersJsApi":["brands","architecture","bitness","fullVersionList","mobile","model","platform","platformVersion"],"GEHomepageSuggestedEditsEnableTopics":true,"wgGETopicsMatchModeEnabled":false,"wgGEStructuredTaskRejectionReasonTextInputEnabled":false,"wgGELevelingUpEnabledForUser":false,"wgSiteNoticeId":"2.5"};RLSTATE={"ext.globalCssJs.user.styles":"ready","site.styles":"ready","user.styles" :"ready","ext.globalCssJs.user":"ready","user":"ready","user.options":"loading","ext.cite.styles":"ready","skins.vector.search.codex.styles":"ready","skins.vector.styles":"ready","skins.vector.icons":"ready","ext.wikimediamessages.styles":"ready","ext.visualEditor.desktopArticleTarget.noscript":"ready","ext.uls.interlanguage":"ready","wikibase.client.init":"ready","ext.wikimediaBadges":"ready","ext.dismissableSiteNotice.styles":"ready"};RLPAGEMODULES=["ext.cite.ux-enhancements","site","mediawiki.page.ready","mediawiki.toc","skins.vector.js","ext.centralNotice.geoIP","ext.centralNotice.startUp","ext.urlShortener.toolbar","ext.centralauth.centralautologin","mmv.bootstrap","ext.popups","ext.visualEditor.desktopArticleTarget.init","ext.visualEditor.targetLoader","ext.echo.centralauth","ext.eventLogging","ext.wikimediaEvents","ext.navigationTiming","ext.uls.interface","ext.cx.eventlogging.campaigns","ext.cx.uls.quick.actions","wikibase.client.vector-2022","ext.checkUser.clientHints", "ext.growthExperiments.SuggestedEditSession","wikibase.sidebar.tracking","ext.dismissableSiteNotice"];</script> <script>(RLQ=window.RLQ||[]).push(function(){mw.loader.impl(function(){return["user.options@12s5i",function($,jQuery,require,module){mw.user.tokens.set({"patrolToken":"+\\","watchToken":"+\\","csrfToken":"+\\"}); }];});});</script> <link rel="stylesheet" href="/w/load.php?lang=lt&modules=ext.cite.styles%7Cext.dismissableSiteNotice.styles%7Cext.uls.interlanguage%7Cext.visualEditor.desktopArticleTarget.noscript%7Cext.wikimediaBadges%7Cext.wikimediamessages.styles%7Cskins.vector.icons%2Cstyles%7Cskins.vector.search.codex.styles%7Cwikibase.client.init&only=styles&skin=vector-2022"> <script async="" src="/w/load.php?lang=lt&modules=startup&only=scripts&raw=1&skin=vector-2022"></script> <meta name="ResourceLoaderDynamicStyles" content=""> <link rel="stylesheet" href="/w/load.php?lang=lt&modules=site.styles&only=styles&skin=vector-2022"> <meta name="generator" content="MediaWiki 1.44.0-wmf.4"> <meta name="referrer" content="origin"> <meta name="referrer" content="origin-when-cross-origin"> <meta name="robots" content="max-image-preview:standard"> <meta name="format-detection" content="telephone=no"> <meta name="viewport" content="width=1120"> <meta property="og:title" content="Operacinė sistema – Vikipedija"> <meta property="og:type" content="website"> <link rel="preconnect" href="//upload.wikimedia.org"> <link rel="alternate" media="only screen and (max-width: 640px)" href="//lt.m.wikipedia.org/wiki/Operacin%C4%97_sistema"> <link rel="alternate" type="application/x-wiki" title="Keisti" href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit"> <link rel="apple-touch-icon" href="/static/apple-touch/wikipedia.png"> <link rel="icon" href="/static/favicon/wikipedia.ico"> <link rel="search" type="application/opensearchdescription+xml" href="/w/rest.php/v1/search" title="Vikipedija (lt)"> <link rel="EditURI" type="application/rsd+xml" href="//lt.wikipedia.org/w/api.php?action=rsd"> <link rel="canonical" href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Operacin%C4%97_sistema"> <link rel="license" href="https://creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0/deed.lt"> <link rel="alternate" type="application/atom+xml" title="Vikipedija Atom prenumerata" href="/w/index.php?title=Specialus:Naujausi_keitimai&feed=atom"> <link rel="dns-prefetch" href="//meta.wikimedia.org" /> <link rel="dns-prefetch" href="//login.wikimedia.org"> </head> <body class="skin--responsive skin-vector skin-vector-search-vue mediawiki ltr sitedir-ltr mw-hide-empty-elt ns-0 ns-subject mw-editable page-Operacinė_sistema rootpage-Operacinė_sistema skin-vector-2022 action-view"><a class="mw-jump-link" href="#bodyContent">Pereiti prie turinio</a> <div class="vector-header-container"> <header class="vector-header mw-header"> <div class="vector-header-start"> <nav class="vector-main-menu-landmark" aria-label="Site"> <div id="vector-main-menu-dropdown" class="vector-dropdown vector-main-menu-dropdown vector-button-flush-left vector-button-flush-right" > <input type="checkbox" id="vector-main-menu-dropdown-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-main-menu-dropdown" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Pagrindinis meniu" > <label id="vector-main-menu-dropdown-label" for="vector-main-menu-dropdown-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only " aria-hidden="true" ><span class="vector-icon mw-ui-icon-menu mw-ui-icon-wikimedia-menu"></span> <span class="vector-dropdown-label-text">Pagrindinis meniu</span> </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="vector-main-menu-unpinned-container" class="vector-unpinned-container"> <div id="vector-main-menu" class="vector-main-menu vector-pinnable-element"> <div class="vector-pinnable-header vector-main-menu-pinnable-header vector-pinnable-header-unpinned" data-feature-name="main-menu-pinned" data-pinnable-element-id="vector-main-menu" data-pinned-container-id="vector-main-menu-pinned-container" data-unpinned-container-id="vector-main-menu-unpinned-container" > <div class="vector-pinnable-header-label">Pagrindinis meniu</div> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-pin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-main-menu.pin">move to sidebar</button> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-unpin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-main-menu.unpin">paslėpti</button> </div> <div id="p-navigation" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-navigation" > <div class="vector-menu-heading"> Naršymas </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="n-mainpage" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Pagrindinis_puslapis" title="Eiti į pradinį puslapį [z]" accesskey="z"><span>Pagrindinis puslapis</span></a></li><li id="n-portal" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Vikipedija:Bendruomen%C4%97" title="Apie projektą, ką galima daryti, kur ką rasti"><span>Bendruomenės puslapis</span></a></li><li id="n-forumas" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Vikipedija:Forumas"><span>Forumas</span></a></li><li id="n-recentchanges" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Naujausi_keitimai" title="Paskutinių keitimų sąrašas viki projekte [r]" accesskey="r"><span>Naujausi keitimai</span></a></li><li id="n-randompage" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Atsitiktinis_puslapis" title="Įkelti atsitiktinį puslapį [x]" accesskey="x"><span>Atsitiktinis straipsnis</span></a></li><li id="n-pagalba" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Pagalba:Turinys"><span>Pagalba</span></a></li> </ul> </div> </div> </div> </div> </div> </div> </nav> <a href="/wiki/Pagrindinis_puslapis" class="mw-logo"> <img class="mw-logo-icon" src="/static/images/icons/wikipedia.png" alt="" aria-hidden="true" height="50" width="50"> <span class="mw-logo-container skin-invert"> <img class="mw-logo-wordmark" alt="Vikipedija" src="/static/images/mobile/copyright/wikipedia-wordmark-lt.svg" style="width: 7.5em; height: 1.375em;"> <img class="mw-logo-tagline" alt="Laisvoji enciklopedija" src="/static/images/mobile/copyright/wikipedia-tagline-lt.svg" width="119" height="13" style="width: 7.4375em; height: 0.8125em;"> </span> </a> </div> <div class="vector-header-end"> <div id="p-search" role="search" class="vector-search-box-vue vector-search-box-collapses vector-search-box-show-thumbnail vector-search-box-auto-expand-width vector-search-box"> <a href="/wiki/Specialus:Paie%C5%A1ka" class="cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only search-toggle" title="Ieškoti lietuviškame wiki [f]" accesskey="f"><span class="vector-icon mw-ui-icon-search mw-ui-icon-wikimedia-search"></span> <span>Paieška</span> </a> <div class="vector-typeahead-search-container"> <div class="cdx-typeahead-search cdx-typeahead-search--show-thumbnail cdx-typeahead-search--auto-expand-width"> <form action="/w/index.php" id="searchform" class="cdx-search-input cdx-search-input--has-end-button"> <div id="simpleSearch" class="cdx-search-input__input-wrapper" data-search-loc="header-moved"> <div class="cdx-text-input cdx-text-input--has-start-icon"> <input class="cdx-text-input__input" type="search" name="search" placeholder="Ieškoti Vikipedijoje" aria-label="Ieškoti Vikipedijoje" autocapitalize="sentences" title="Ieškoti lietuviškame wiki [f]" accesskey="f" id="searchInput" > <span class="cdx-text-input__icon cdx-text-input__start-icon"></span> </div> <input type="hidden" name="title" value="Specialus:Paieška"> </div> <button class="cdx-button cdx-search-input__end-button">Paieška</button> </form> </div> </div> </div> <nav class="vector-user-links vector-user-links-wide" aria-label="Asmeniniai įrankiai"> <div class="vector-user-links-main"> <div id="p-vector-user-menu-preferences" class="vector-menu mw-portlet emptyPortlet" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> </ul> </div> </div> <div id="p-vector-user-menu-userpage" class="vector-menu mw-portlet emptyPortlet" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> </ul> </div> </div> <nav class="vector-appearance-landmark" aria-label="Išvaizda"> <div id="vector-appearance-dropdown" class="vector-dropdown " title="Change the appearance of the page's font size, width, and color" > <input type="checkbox" id="vector-appearance-dropdown-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-appearance-dropdown" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Išvaizda" > <label id="vector-appearance-dropdown-label" for="vector-appearance-dropdown-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only " aria-hidden="true" ><span class="vector-icon mw-ui-icon-appearance mw-ui-icon-wikimedia-appearance"></span> <span class="vector-dropdown-label-text">Išvaizda</span> </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="vector-appearance-unpinned-container" class="vector-unpinned-container"> </div> </div> </div> </nav> <div id="p-vector-user-menu-notifications" class="vector-menu mw-portlet emptyPortlet" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> </ul> </div> </div> <div id="p-vector-user-menu-overflow" class="vector-menu mw-portlet" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="pt-sitesupport-2" class="user-links-collapsible-item mw-list-item user-links-collapsible-item"><a data-mw="interface" href="//donate.wikimedia.org/wiki/Special:FundraiserRedirector?utm_source=donate&utm_medium=sidebar&utm_campaign=C13_lt.wikipedia.org&uselang=lt" class=""><span>Parama</span></a> </li> <li id="pt-createaccount-2" class="user-links-collapsible-item mw-list-item user-links-collapsible-item"><a data-mw="interface" href="/w/index.php?title=Specialus:Sukurti_paskyr%C4%85&returnto=Operacin%C4%97+sistema" title="Skatiname susikurti paskyrą ir prisijungti, tačiau, tai nėra privaloma" class=""><span>Sukurti paskyrą</span></a> </li> <li id="pt-login-2" class="user-links-collapsible-item mw-list-item user-links-collapsible-item"><a data-mw="interface" href="/w/index.php?title=Specialus:Prisijungimas&returnto=Operacin%C4%97+sistema" title="Rekomenduojame prisijungti, nors tai nėra privaloma [o]" accesskey="o" class=""><span>Prisijungti</span></a> </li> </ul> </div> </div> </div> <div id="vector-user-links-dropdown" class="vector-dropdown vector-user-menu vector-button-flush-right vector-user-menu-logged-out" title="Daugiau parametrų" > <input type="checkbox" id="vector-user-links-dropdown-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-user-links-dropdown" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Asmeniniai įrankiai" > <label id="vector-user-links-dropdown-label" for="vector-user-links-dropdown-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only " aria-hidden="true" ><span class="vector-icon mw-ui-icon-ellipsis mw-ui-icon-wikimedia-ellipsis"></span> <span class="vector-dropdown-label-text">Asmeniniai įrankiai</span> </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="p-personal" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-personal user-links-collapsible-item" title="Naudotojo meniu" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="pt-sitesupport" class="user-links-collapsible-item mw-list-item"><a href="//donate.wikimedia.org/wiki/Special:FundraiserRedirector?utm_source=donate&utm_medium=sidebar&utm_campaign=C13_lt.wikipedia.org&uselang=lt"><span>Parama</span></a></li><li id="pt-createaccount" class="user-links-collapsible-item mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:Sukurti_paskyr%C4%85&returnto=Operacin%C4%97+sistema" title="Skatiname susikurti paskyrą ir prisijungti, tačiau, tai nėra privaloma"><span class="vector-icon mw-ui-icon-userAdd mw-ui-icon-wikimedia-userAdd"></span> <span>Sukurti paskyrą</span></a></li><li id="pt-login" class="user-links-collapsible-item mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:Prisijungimas&returnto=Operacin%C4%97+sistema" title="Rekomenduojame prisijungti, nors tai nėra privaloma [o]" accesskey="o"><span class="vector-icon mw-ui-icon-logIn mw-ui-icon-wikimedia-logIn"></span> <span>Prisijungti</span></a></li> </ul> </div> </div> <div id="p-user-menu-anon-editor" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-user-menu-anon-editor" > <div class="vector-menu-heading"> Pages for logged out editors <a href="/wiki/Pagalba:Introduction" aria-label="Learn more about editing"><span>sužinoti daugiau</span></a> </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="pt-anoncontribs" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Mano_ind%C4%97lis" title="Keitimų sąrašas, padarytų iš šio IP adreso [y]" accesskey="y"><span>Indėlis</span></a></li><li id="pt-anontalk" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Mano_aptarimas" title="Pakeitimų aptarimas, darytus naudojant šį IP adresą [n]" accesskey="n"><span>Šio IP aptarimų puslapis</span></a></li> </ul> </div> </div> </div> </div> </nav> </div> </header> </div> <div class="mw-page-container"> <div class="mw-page-container-inner"> <div class="vector-sitenotice-container"> <div id="siteNotice"><div id="mw-dismissablenotice-anonplace"></div><script>(function(){var node=document.getElementById("mw-dismissablenotice-anonplace");if(node){node.outerHTML="\u003Cdiv class=\"mw-dismissable-notice\"\u003E\u003Cdiv class=\"mw-dismissable-notice-close\"\u003E[\u003Ca tabindex=\"0\" role=\"button\"\u003Epaslėpti\u003C/a\u003E]\u003C/div\u003E\u003Cdiv class=\"mw-dismissable-notice-body\"\u003E\u003C!-- CentralNotice --\u003E\u003Cdiv id=\"localNotice\" data-nosnippet=\"\"\u003E\u003Cdiv class=\"sitenotice\" lang=\"lt\" dir=\"ltr\"\u003E\u003Cp\u003EŠios \u003Ca href=\"/wiki/Vikipedija:Savait%C4%97s_iniciatyva\" class=\"mw-redirect\" title=\"Vikipedija:Savaitės iniciatyva\"\u003Esavaitės iniciatyva\u003C/a\u003E: \u003Cb\u003Etautos išrinktieji\u003C/b\u003E. Kviečiame prisidėti!\n\u003C/p\u003E\u003C/div\u003E\u003C/div\u003E\u003C/div\u003E\u003C/div\u003E";}}());</script></div> </div> <div class="vector-column-start"> <div class="vector-main-menu-container"> <div id="mw-navigation"> <nav id="mw-panel" class="vector-main-menu-landmark" aria-label="Site"> <div id="vector-main-menu-pinned-container" class="vector-pinned-container"> </div> </nav> </div> </div> <div class="vector-sticky-pinned-container"> <nav id="mw-panel-toc" aria-label="Turinys" data-event-name="ui.sidebar-toc" class="mw-table-of-contents-container vector-toc-landmark"> <div id="vector-toc-pinned-container" class="vector-pinned-container"> <div id="vector-toc" class="vector-toc vector-pinnable-element"> <div class="vector-pinnable-header vector-toc-pinnable-header vector-pinnable-header-pinned" data-feature-name="toc-pinned" data-pinnable-element-id="vector-toc" > <h2 class="vector-pinnable-header-label">Turinys</h2> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-pin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-toc.pin">move to sidebar</button> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-unpin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-toc.unpin">paslėpti</button> </div> <ul class="vector-toc-contents" id="mw-panel-toc-list"> <li id="toc-mw-content-text" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a href="#" class="vector-toc-link"> <div class="vector-toc-text">Pradžia</div> </a> </li> <li id="toc-Paskirtis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Paskirtis"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">1</span> <span>Paskirtis</span> </div> </a> <button aria-controls="toc-Paskirtis-sublist" class="cdx-button cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only vector-toc-toggle"> <span class="vector-icon mw-ui-icon-wikimedia-expand"></span> <span>Toggle Paskirtis subsection</span> </button> <ul id="toc-Paskirtis-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Naudotojo_aplinka" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Naudotojo_aplinka"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">1.1</span> <span>Naudotojo aplinka</span> </div> </a> <ul id="toc-Naudotojo_aplinka-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Skirstymas_naudotojo_požiūriu" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Skirstymas_naudotojo_požiūriu"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">1.1.1</span> <span>Skirstymas naudotojo požiūriu</span> </div> </a> <ul id="toc-Skirstymas_naudotojo_požiūriu-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-UNIX_failų_sistemos" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#UNIX_failų_sistemos"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">2</span> <span>UNIX failų sistemos</span> </div> </a> <ul id="toc-UNIX_failų_sistemos-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Operacijų_aplinka" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Operacijų_aplinka"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">3</span> <span>Operacijų aplinka</span> </div> </a> <button aria-controls="toc-Operacijų_aplinka-sublist" class="cdx-button cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only vector-toc-toggle"> <span class="vector-icon mw-ui-icon-wikimedia-expand"></span> <span>Toggle Operacijų aplinka subsection</span> </button> <ul id="toc-Operacijų_aplinka-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Skirstymas_architektūros_požiūriu" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Skirstymas_architektūros_požiūriu"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">3.1</span> <span>Skirstymas architektūros požiūriu</span> </div> </a> <ul id="toc-Skirstymas_architektūros_požiūriu-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Žinomesnės_operacinės_sistemos" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Žinomesnės_operacinės_sistemos"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">4</span> <span>Žinomesnės operacinės sistemos</span> </div> </a> <button aria-controls="toc-Žinomesnės_operacinės_sistemos-sublist" class="cdx-button cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only vector-toc-toggle"> <span class="vector-icon mw-ui-icon-wikimedia-expand"></span> <span>Toggle Žinomesnės operacinės sistemos subsection</span> </button> <ul id="toc-Žinomesnės_operacinės_sistemos-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Asmeniniams_kompiuteriams_skirtos_sistemos" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Asmeniniams_kompiuteriams_skirtos_sistemos"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">4.1</span> <span>Asmeniniams kompiuteriams skirtos sistemos</span> </div> </a> <ul id="toc-Asmeniniams_kompiuteriams_skirtos_sistemos-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Delniniams_kompiuteriams_skirtos_sistemos" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Delniniams_kompiuteriams_skirtos_sistemos"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">4.2</span> <span>Delniniams kompiuteriams skirtos sistemos</span> </div> </a> <ul id="toc-Delniniams_kompiuteriams_skirtos_sistemos-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Serveriams_bei_darbo_stotims_skirtos_sistemos" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Serveriams_bei_darbo_stotims_skirtos_sistemos"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">4.3</span> <span>Serveriams bei darbo stotims skirtos sistemos</span> </div> </a> <ul id="toc-Serveriams_bei_darbo_stotims_skirtos_sistemos-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Realaus_laiko_sistemos" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Realaus_laiko_sistemos"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">4.4</span> <span>Realaus laiko sistemos</span> </div> </a> <ul id="toc-Realaus_laiko_sistemos-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Kitos_sistemos" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Kitos_sistemos"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">4.5</span> <span>Kitos sistemos</span> </div> </a> <ul id="toc-Kitos_sistemos-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Savybės" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Savybės"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5</span> <span>Savybės</span> </div> </a> <button aria-controls="toc-Savybės-sublist" class="cdx-button cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only vector-toc-toggle"> <span class="vector-icon mw-ui-icon-wikimedia-expand"></span> <span>Toggle Savybės subsection</span> </button> <ul id="toc-Savybės-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Pertraukimai" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Pertraukimai"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.1</span> <span>Pertraukimai</span> </div> </a> <ul id="toc-Pertraukimai-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Apsaugos_aplinka_ir_prižiūrėtojo_aplinka" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Apsaugos_aplinka_ir_prižiūrėtojo_aplinka"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.2</span> <span>Apsaugos aplinka ir prižiūrėtojo aplinka</span> </div> </a> <ul id="toc-Apsaugos_aplinka_ir_prižiūrėtojo_aplinka-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Atminties_valdymas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Atminties_valdymas"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.3</span> <span>Atminties valdymas</span> </div> </a> <ul id="toc-Atminties_valdymas-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Virtualioji_atmintis" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Virtualioji_atmintis"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.3.1</span> <span>Virtualioji atmintis</span> </div> </a> <ul id="toc-Virtualioji_atmintis-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Programos_vykdymas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Programos_vykdymas"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.4</span> <span>Programos vykdymas</span> </div> </a> <ul id="toc-Programos_vykdymas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Kompiuterinis_tinklas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Kompiuterinis_tinklas"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.5</span> <span>Kompiuterinis tinklas</span> </div> </a> <ul id="toc-Kompiuterinis_tinklas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Saugumas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Saugumas"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.6</span> <span>Saugumas</span> </div> </a> <ul id="toc-Saugumas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Daugiaprogramis_apdorojimas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Daugiaprogramis_apdorojimas"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.7</span> <span>Daugiaprogramis apdorojimas</span> </div> </a> <ul id="toc-Daugiaprogramis_apdorojimas-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Branduolio_pertraukimo_palaikymas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Branduolio_pertraukimo_palaikymas"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.7.1</span> <span>Branduolio pertraukimo palaikymas</span> </div> </a> <ul id="toc-Branduolio_pertraukimo_palaikymas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Planavimas[3]" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Planavimas[3]"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.8</span> <span>Planavimas<sup><span>[</span>3<span>]</span></sup></span> </div> </a> <ul id="toc-Planavimas[3]-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Planavimas_kompiuteriuose_su_vienu_procesoriumi" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Planavimas_kompiuteriuose_su_vienu_procesoriumi"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.8.1</span> <span>Planavimas kompiuteriuose su vienu procesoriumi</span> </div> </a> <ul id="toc-Planavimas_kompiuteriuose_su_vienu_procesoriumi-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Planavimas_kompiuteriuose_su_keliais_procesoriais" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Planavimas_kompiuteriuose_su_keliais_procesoriais"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.8.2</span> <span>Planavimas kompiuteriuose su keliais procesoriais</span> </div> </a> <ul id="toc-Planavimas_kompiuteriuose_su_keliais_procesoriais-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Realaus_laiko_sistemų_planavimas" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Realaus_laiko_sistemų_planavimas"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.8.3</span> <span>Realaus laiko sistemų planavimas</span> </div> </a> <ul id="toc-Realaus_laiko_sistemų_planavimas-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Disko_prieiga_ir_failų_sistema" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Disko_prieiga_ir_failų_sistema"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.9</span> <span>Disko prieiga ir failų sistema</span> </div> </a> <ul id="toc-Disko_prieiga_ir_failų_sistema-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Įrenginių_tvarkyklės" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Įrenginių_tvarkyklės"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.10</span> <span>Įrenginių tvarkyklės</span> </div> </a> <ul id="toc-Įrenginių_tvarkyklės-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Mobilumas_ir_pritaikomumas_skirtingoms_operacinėms_sistemoms" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Mobilumas_ir_pritaikomumas_skirtingoms_operacinėms_sistemoms"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.11</span> <span>Mobilumas ir pritaikomumas skirtingoms operacinėms sistemoms</span> </div> </a> <ul id="toc-Mobilumas_ir_pritaikomumas_skirtingoms_operacinėms_sistemoms-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Rinkmenos_išdėstymo_sistemos_palaikymas_šiuolaikinėse_operacinėse_sistemose" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Rinkmenos_išdėstymo_sistemos_palaikymas_šiuolaikinėse_operacinėse_sistemose"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.12</span> <span>Rinkmenos išdėstymo sistemos palaikymas šiuolaikinėse operacinėse sistemose</span> </div> </a> <ul id="toc-Rinkmenos_išdėstymo_sistemos_palaikymas_šiuolaikinėse_operacinėse_sistemose-sublist" class="vector-toc-list"> <li id="toc-Linux" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Linux"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.12.1</span> <span>Linux</span> </div> </a> <ul id="toc-Linux-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Solaris" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Solaris"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.12.2</span> <span>Solaris</span> </div> </a> <ul id="toc-Solaris-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Specialiosios_paskirties_failų_sistema" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Specialiosios_paskirties_failų_sistema"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.12.3</span> <span>Specialiosios paskirties failų sistema</span> </div> </a> <ul id="toc-Specialiosios_paskirties_failų_sistema-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Žurnalinės_failų_sistemos" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-3"> <a class="vector-toc-link" href="#Žurnalinės_failų_sistemos"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.12.4</span> <span>Žurnalinės failų sistemos</span> </div> </a> <ul id="toc-Žurnalinės_failų_sistemos-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Grafinė_naudotojo_sąsaja" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-2"> <a class="vector-toc-link" href="#Grafinė_naudotojo_sąsaja"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">5.13</span> <span>Grafinė naudotojo sąsaja</span> </div> </a> <ul id="toc-Grafinė_naudotojo_sąsaja-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </li> <li id="toc-Nuorodos" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Nuorodos"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">6</span> <span>Nuorodos</span> </div> </a> <ul id="toc-Nuorodos-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> <li id="toc-Šaltiniai" class="vector-toc-list-item vector-toc-level-1"> <a class="vector-toc-link" href="#Šaltiniai"> <div class="vector-toc-text"> <span class="vector-toc-numb">7</span> <span>Šaltiniai</span> </div> </a> <ul id="toc-Šaltiniai-sublist" class="vector-toc-list"> </ul> </li> </ul> </div> </div> </nav> </div> </div> <div class="mw-content-container"> <main id="content" class="mw-body"> <header class="mw-body-header vector-page-titlebar"> <nav aria-label="Turinys" class="vector-toc-landmark"> <div id="vector-page-titlebar-toc" class="vector-dropdown vector-page-titlebar-toc vector-button-flush-left" > <input type="checkbox" id="vector-page-titlebar-toc-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-page-titlebar-toc" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Toggle the table of contents" > <label id="vector-page-titlebar-toc-label" for="vector-page-titlebar-toc-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--icon-only " aria-hidden="true" ><span class="vector-icon mw-ui-icon-listBullet mw-ui-icon-wikimedia-listBullet"></span> <span class="vector-dropdown-label-text">Toggle the table of contents</span> </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="vector-page-titlebar-toc-unpinned-container" class="vector-unpinned-container"> </div> </div> </div> </nav> <h1 id="firstHeading" class="firstHeading mw-first-heading"><span class="mw-page-title-main">Operacinė sistema</span></h1> <div id="p-lang-btn" class="vector-dropdown mw-portlet mw-portlet-lang" > <input type="checkbox" id="p-lang-btn-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-p-lang-btn" class="vector-dropdown-checkbox mw-interlanguage-selector" aria-label="Go to an article in another language. Available in 151 language" > <label id="p-lang-btn-label" for="p-lang-btn-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet cdx-button--action-progressive mw-portlet-lang-heading-151" aria-hidden="true" ><span class="vector-icon mw-ui-icon-language-progressive mw-ui-icon-wikimedia-language-progressive"></span> <span class="vector-dropdown-label-text">151 kalba</span> </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li class="interlanguage-link interwiki-ace mw-list-item"><a href="https://ace.wikipedia.org/wiki/OS" title="OS – ačinezų" lang="ace" hreflang="ace" data-title="OS" data-language-autonym="Acèh" data-language-local-name="ačinezų" class="interlanguage-link-target"><span>Acèh</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-af mw-list-item"><a href="https://af.wikipedia.org/wiki/Bedryfstelsel_(inligtingstegnologie)" title="Bedryfstelsel (inligtingstegnologie) – afrikanų" lang="af" hreflang="af" data-title="Bedryfstelsel (inligtingstegnologie)" data-language-autonym="Afrikaans" data-language-local-name="afrikanų" class="interlanguage-link-target"><span>Afrikaans</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-als mw-list-item"><a href="https://als.wikipedia.org/wiki/Betriebssystem" title="Betriebssystem – Šveicarijos vokiečių" lang="gsw" hreflang="gsw" data-title="Betriebssystem" data-language-autonym="Alemannisch" data-language-local-name="Šveicarijos vokiečių" class="interlanguage-link-target"><span>Alemannisch</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-am mw-list-item"><a href="https://am.wikipedia.org/wiki/%E1%8B%A8%E1%88%B2%E1%88%B5%E1%89%B0%E1%88%9D_%E1%8A%A0%E1%88%B0%E1%88%AA" title="የሲስተም አሰሪ – amharų" lang="am" hreflang="am" data-title="የሲስተም አሰሪ" data-language-autonym="አማርኛ" data-language-local-name="amharų" class="interlanguage-link-target"><span>አማርኛ</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-an mw-list-item"><a href="https://an.wikipedia.org/wiki/Sistema_operativo" title="Sistema operativo – aragonesų" lang="an" hreflang="an" data-title="Sistema operativo" data-language-autonym="Aragonés" data-language-local-name="aragonesų" class="interlanguage-link-target"><span>Aragonés</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ang mw-list-item"><a href="https://ang.wikipedia.org/wiki/Weorcendebyrdness" title="Weorcendebyrdness – senoji anglų" lang="ang" hreflang="ang" data-title="Weorcendebyrdness" data-language-autonym="Ænglisc" data-language-local-name="senoji anglų" class="interlanguage-link-target"><span>Ænglisc</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ar mw-list-item"><a href="https://ar.wikipedia.org/wiki/%D9%86%D8%B8%D8%A7%D9%85_%D8%AA%D8%B4%D8%BA%D9%8A%D9%84" title="نظام تشغيل – arabų" lang="ar" hreflang="ar" data-title="نظام تشغيل" data-language-autonym="العربية" data-language-local-name="arabų" class="interlanguage-link-target"><span>العربية</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-arz mw-list-item"><a href="https://arz.wikipedia.org/wiki/%D9%86%D8%B8%D8%A7%D9%85_%D8%AA%D8%B4%D8%BA%D9%8A%D9%84" title="نظام تشغيل – Egipto arabų" lang="arz" hreflang="arz" data-title="نظام تشغيل" data-language-autonym="مصرى" data-language-local-name="Egipto arabų" class="interlanguage-link-target"><span>مصرى</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ast mw-list-item"><a href="https://ast.wikipedia.org/wiki/Sistema_operativu" title="Sistema operativu – asturianų" lang="ast" hreflang="ast" data-title="Sistema operativu" data-language-autonym="Asturianu" data-language-local-name="asturianų" class="interlanguage-link-target"><span>Asturianu</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-az mw-list-item"><a href="https://az.wikipedia.org/wiki/%C6%8Fm%C9%99liyyat_sistemi" title="Əməliyyat sistemi – azerbaidžaniečių" lang="az" hreflang="az" data-title="Əməliyyat sistemi" data-language-autonym="Azərbaycanca" data-language-local-name="azerbaidžaniečių" class="interlanguage-link-target"><span>Azərbaycanca</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-azb mw-list-item"><a href="https://azb.wikipedia.org/wiki/%D8%A7%DB%8C%D8%B4%D9%84%D8%AF%DB%8C%D9%85_%D8%B3%DB%8C%D8%B3%D8%AA%D9%85%DB%8C" title="ایشلدیم سیستمی – South Azerbaijani" lang="azb" hreflang="azb" data-title="ایشلدیم سیستمی" data-language-autonym="تۆرکجه" data-language-local-name="South Azerbaijani" class="interlanguage-link-target"><span>تۆرکجه</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ba mw-list-item"><a href="https://ba.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD_%D1%81%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC%D0%B0" title="Операцион система – baškirų" lang="ba" hreflang="ba" data-title="Операцион система" data-language-autonym="Башҡортса" data-language-local-name="baškirų" class="interlanguage-link-target"><span>Башҡортса</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-bat-smg mw-list-item"><a href="https://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Uoperac%C4%97n%C4%97_s%C4%97stema" title="Uoperacėnė sėstema – žemaičių" lang="sgs" hreflang="sgs" data-title="Uoperacėnė sėstema" data-language-autonym="Žemaitėška" data-language-local-name="žemaičių" class="interlanguage-link-target"><span>Žemaitėška</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-be mw-list-item"><a href="https://be.wikipedia.org/wiki/%D0%90%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%86%D1%8B%D0%B9%D0%BD%D0%B0%D1%8F_%D1%81%D1%96%D1%81%D1%82%D1%8D%D0%BC%D0%B0" title="Аперацыйная сістэма – baltarusių" lang="be" hreflang="be" data-title="Аперацыйная сістэма" data-language-autonym="Беларуская" data-language-local-name="baltarusių" class="interlanguage-link-target"><span>Беларуская</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-be-x-old mw-list-item"><a href="https://be-tarask.wikipedia.org/wiki/%D0%90%D0%BF%D1%8D%D1%80%D0%B0%D1%86%D1%8B%D0%B9%D0%BD%D0%B0%D1%8F_%D1%81%D1%8B%D1%81%D1%82%D1%8D%D0%BC%D0%B0" title="Апэрацыйная сыстэма – Belarusian (Taraškievica orthography)" lang="be-tarask" hreflang="be-tarask" data-title="Апэрацыйная сыстэма" data-language-autonym="Беларуская (тарашкевіца)" data-language-local-name="Belarusian (Taraškievica orthography)" class="interlanguage-link-target"><span>Беларуская (тарашкевіца)</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-bg mw-list-item"><a href="https://bg.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%BD%D0%B0_%D1%81%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC%D0%B0" title="Операционна система – bulgarų" lang="bg" hreflang="bg" data-title="Операционна система" data-language-autonym="Български" data-language-local-name="bulgarų" class="interlanguage-link-target"><span>Български</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-bh mw-list-item"><a href="https://bh.wikipedia.org/wiki/%E0%A4%91%E0%A4%AA%E0%A4%B0%E0%A5%87%E0%A4%9F%E0%A4%BF%E0%A4%82%E0%A4%97_%E0%A4%B8%E0%A4%BF%E0%A4%B8%E0%A5%8D%E0%A4%9F%E0%A4%AE" title="ऑपरेटिंग सिस्टम – Bhojpuri" lang="bh" hreflang="bh" data-title="ऑपरेटिंग सिस्टम" data-language-autonym="भोजपुरी" data-language-local-name="Bhojpuri" class="interlanguage-link-target"><span>भोजपुरी</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-bn mw-list-item"><a href="https://bn.wikipedia.org/wiki/%E0%A6%85%E0%A6%AA%E0%A6%BE%E0%A6%B0%E0%A7%87%E0%A6%9F%E0%A6%BF%E0%A6%82_%E0%A6%B8%E0%A6%BF%E0%A6%B8%E0%A7%8D%E0%A6%9F%E0%A7%87%E0%A6%AE" title="অপারেটিং সিস্টেম – bengalų" lang="bn" hreflang="bn" data-title="অপারেটিং সিস্টেম" data-language-autonym="বাংলা" data-language-local-name="bengalų" class="interlanguage-link-target"><span>বাংলা</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-br mw-list-item"><a href="https://br.wikipedia.org/wiki/Reizhiad_korvoi%C3%B1" title="Reizhiad korvoiñ – bretonų" lang="br" hreflang="br" data-title="Reizhiad korvoiñ" data-language-autonym="Brezhoneg" data-language-local-name="bretonų" class="interlanguage-link-target"><span>Brezhoneg</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-bs mw-list-item"><a href="https://bs.wikipedia.org/wiki/Operativni_sistem" title="Operativni sistem – bosnių" lang="bs" hreflang="bs" data-title="Operativni sistem" data-language-autonym="Bosanski" data-language-local-name="bosnių" class="interlanguage-link-target"><span>Bosanski</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-bxr mw-list-item"><a href="https://bxr.wikipedia.org/wiki/%D2%AE%D0%B9%D0%BB%D1%8D%D0%B4%D1%8D%D0%BB%D1%8D%D0%B9_%D1%81%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC%D1%8D" title="Үйлэдэлэй системэ – Russia Buriat" lang="bxr" hreflang="bxr" data-title="Үйлэдэлэй системэ" data-language-autonym="Буряад" data-language-local-name="Russia Buriat" class="interlanguage-link-target"><span>Буряад</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ca mw-list-item"><a href="https://ca.wikipedia.org/wiki/Sistema_operatiu" title="Sistema operatiu – katalonų" lang="ca" hreflang="ca" data-title="Sistema operatiu" data-language-autonym="Català" data-language-local-name="katalonų" class="interlanguage-link-target"><span>Català</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-cdo mw-list-item"><a href="https://cdo.wikipedia.org/wiki/Ch%C5%8F%CC%A4-c%C3%A1uk_hi%C3%AA-t%C5%ABng" title="Chŏ̤-cáuk hiê-tūng – Mindong" lang="cdo" hreflang="cdo" data-title="Chŏ̤-cáuk hiê-tūng" data-language-autonym="閩東語 / Mìng-dĕ̤ng-ngṳ̄" data-language-local-name="Mindong" class="interlanguage-link-target"><span>閩東語 / Mìng-dĕ̤ng-ngṳ̄</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ce mw-list-item"><a href="https://ce.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%BD%D0%B8_%D1%81%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC%D0%B0" title="Операционни система – čečėnų" lang="ce" hreflang="ce" data-title="Операционни система" data-language-autonym="Нохчийн" data-language-local-name="čečėnų" class="interlanguage-link-target"><span>Нохчийн</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ckb mw-list-item"><a href="https://ckb.wikipedia.org/wiki/%D8%B3%DB%8C%D8%B3%D8%AA%D9%85%DB%8C_%D8%A8%DB%95%DA%A9%D8%A7%D8%B1%D8%AE%DB%95%D8%B1%DB%8C" title="سیستمی بەکارخەری – soranių kurdų" lang="ckb" hreflang="ckb" data-title="سیستمی بەکارخەری" data-language-autonym="کوردی" data-language-local-name="soranių kurdų" class="interlanguage-link-target"><span>کوردی</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-cs mw-list-item"><a href="https://cs.wikipedia.org/wiki/Opera%C4%8Dn%C3%AD_syst%C3%A9m" title="Operační systém – čekų" lang="cs" hreflang="cs" data-title="Operační systém" data-language-autonym="Čeština" data-language-local-name="čekų" class="interlanguage-link-target"><span>Čeština</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-csb mw-list-item"><a href="https://csb.wikipedia.org/wiki/%C3%92peracjow%C3%B4_systema" title="Òperacjowô systema – kašubų" lang="csb" hreflang="csb" data-title="Òperacjowô systema" data-language-autonym="Kaszëbsczi" data-language-local-name="kašubų" class="interlanguage-link-target"><span>Kaszëbsczi</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-cv mw-list-item"><a href="https://cv.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%86%D0%B8_%D1%81%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC%D0%B8" title="Операци системи – čiuvašų" lang="cv" hreflang="cv" data-title="Операци системи" data-language-autonym="Чӑвашла" data-language-local-name="čiuvašų" class="interlanguage-link-target"><span>Чӑвашла</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-cy mw-list-item"><a href="https://cy.wikipedia.org/wiki/System_weithredu" title="System weithredu – valų" lang="cy" hreflang="cy" data-title="System weithredu" data-language-autonym="Cymraeg" data-language-local-name="valų" class="interlanguage-link-target"><span>Cymraeg</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-da mw-list-item"><a href="https://da.wikipedia.org/wiki/Styresystem" title="Styresystem – danų" lang="da" hreflang="da" data-title="Styresystem" data-language-autonym="Dansk" data-language-local-name="danų" class="interlanguage-link-target"><span>Dansk</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-de mw-list-item"><a href="https://de.wikipedia.org/wiki/Betriebssystem" title="Betriebssystem – vokiečių" lang="de" hreflang="de" data-title="Betriebssystem" data-language-autonym="Deutsch" data-language-local-name="vokiečių" class="interlanguage-link-target"><span>Deutsch</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-diq mw-list-item"><a href="https://diq.wikipedia.org/wiki/Sistemo_operatif" title="Sistemo operatif – Zazaki" lang="diq" hreflang="diq" data-title="Sistemo operatif" data-language-autonym="Zazaki" data-language-local-name="Zazaki" class="interlanguage-link-target"><span>Zazaki</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-el mw-list-item"><a href="https://el.wikipedia.org/wiki/%CE%9B%CE%B5%CE%B9%CF%84%CE%BF%CF%85%CF%81%CE%B3%CE%B9%CE%BA%CF%8C_%CF%83%CF%8D%CF%83%CF%84%CE%B7%CE%BC%CE%B1" title="Λειτουργικό σύστημα – graikų" lang="el" hreflang="el" data-title="Λειτουργικό σύστημα" data-language-autonym="Ελληνικά" data-language-local-name="graikų" class="interlanguage-link-target"><span>Ελληνικά</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-eml mw-list-item"><a href="https://eml.wikipedia.org/wiki/Sistamma_operat%C3%AEv" title="Sistamma operatîv – Emiliano-Romagnolo" lang="egl" hreflang="egl" data-title="Sistamma operatîv" data-language-autonym="Emiliàn e rumagnòl" data-language-local-name="Emiliano-Romagnolo" class="interlanguage-link-target"><span>Emiliàn e rumagnòl</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-en mw-list-item"><a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Operating_system" title="Operating system – anglų" lang="en" hreflang="en" data-title="Operating system" data-language-autonym="English" data-language-local-name="anglų" class="interlanguage-link-target"><span>English</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-eo mw-list-item"><a href="https://eo.wikipedia.org/wiki/Operaciumo" title="Operaciumo – esperanto" lang="eo" hreflang="eo" data-title="Operaciumo" data-language-autonym="Esperanto" data-language-local-name="esperanto" class="interlanguage-link-target"><span>Esperanto</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-es mw-list-item"><a href="https://es.wikipedia.org/wiki/Sistema_operativo" title="Sistema operativo – ispanų" lang="es" hreflang="es" data-title="Sistema operativo" data-language-autonym="Español" data-language-local-name="ispanų" class="interlanguage-link-target"><span>Español</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-et mw-list-item"><a href="https://et.wikipedia.org/wiki/Operatsioonis%C3%BCsteem" title="Operatsioonisüsteem – estų" lang="et" hreflang="et" data-title="Operatsioonisüsteem" data-language-autonym="Eesti" data-language-local-name="estų" class="interlanguage-link-target"><span>Eesti</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-eu mw-list-item"><a href="https://eu.wikipedia.org/wiki/Sistema_eragile" title="Sistema eragile – baskų" lang="eu" hreflang="eu" data-title="Sistema eragile" data-language-autonym="Euskara" data-language-local-name="baskų" class="interlanguage-link-target"><span>Euskara</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-fa mw-list-item"><a href="https://fa.wikipedia.org/wiki/%D8%B3%DB%8C%D8%B3%D8%AA%D9%85%E2%80%8C%D8%B9%D8%A7%D9%85%D9%84" title="سیستم‌عامل – persų" lang="fa" hreflang="fa" data-title="سیستم‌عامل" data-language-autonym="فارسی" data-language-local-name="persų" class="interlanguage-link-target"><span>فارسی</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-fi mw-list-item"><a href="https://fi.wikipedia.org/wiki/K%C3%A4ytt%C3%B6j%C3%A4rjestelm%C3%A4" title="Käyttöjärjestelmä – suomių" lang="fi" hreflang="fi" data-title="Käyttöjärjestelmä" data-language-autonym="Suomi" data-language-local-name="suomių" class="interlanguage-link-target"><span>Suomi</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-fiu-vro mw-list-item"><a href="https://fiu-vro.wikipedia.org/wiki/Op%C3%B5rats%27oonis%C3%BCstem" title="Opõrats'oonisüstem – veru" lang="vro" hreflang="vro" data-title="Opõrats'oonisüstem" data-language-autonym="Võro" data-language-local-name="veru" class="interlanguage-link-target"><span>Võro</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-fr mw-list-item"><a href="https://fr.wikipedia.org/wiki/Syst%C3%A8me_d%27exploitation" title="Système d'exploitation – prancūzų" lang="fr" hreflang="fr" data-title="Système d'exploitation" data-language-autonym="Français" data-language-local-name="prancūzų" class="interlanguage-link-target"><span>Français</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-frr mw-list-item"><a href="https://frr.wikipedia.org/wiki/Bedriifs%C3%BCsteem" title="Bedriifsüsteem – šiaurinių fryzų" lang="frr" hreflang="frr" data-title="Bedriifsüsteem" data-language-autonym="Nordfriisk" data-language-local-name="šiaurinių fryzų" class="interlanguage-link-target"><span>Nordfriisk</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-fur mw-list-item"><a href="https://fur.wikipedia.org/wiki/Sisteme_operat%C3%AEf" title="Sisteme operatîf – friulių" lang="fur" hreflang="fur" data-title="Sisteme operatîf" data-language-autonym="Furlan" data-language-local-name="friulių" class="interlanguage-link-target"><span>Furlan</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ga mw-list-item"><a href="https://ga.wikipedia.org/wiki/C%C3%B3ras_oibri%C3%BAch%C3%A1in" title="Córas oibriúcháin – airių" lang="ga" hreflang="ga" data-title="Córas oibriúcháin" data-language-autonym="Gaeilge" data-language-local-name="airių" class="interlanguage-link-target"><span>Gaeilge</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-gl mw-list-item"><a href="https://gl.wikipedia.org/wiki/Sistema_operativo" title="Sistema operativo – galisų" lang="gl" hreflang="gl" data-title="Sistema operativo" data-language-autonym="Galego" data-language-local-name="galisų" class="interlanguage-link-target"><span>Galego</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-gn mw-list-item"><a href="https://gn.wikipedia.org/wiki/Apopyvusu_oku%27%C3%A9va" title="Apopyvusu oku'éva – gvaranių" lang="gn" hreflang="gn" data-title="Apopyvusu oku'éva" data-language-autonym="Avañe'ẽ" data-language-local-name="gvaranių" class="interlanguage-link-target"><span>Avañe'ẽ</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hak mw-list-item"><a href="https://hak.wikipedia.org/wiki/Chok-ngia%CC%8Dp_h%C3%AC-th%C3%BAng" title="Chok-ngia̍p hì-thúng – kinų kalbos hakų tarmė" lang="hak" hreflang="hak" data-title="Chok-ngia̍p hì-thúng" data-language-autonym="客家語 / Hak-kâ-ngî" data-language-local-name="kinų kalbos hakų tarmė" class="interlanguage-link-target"><span>客家語 / Hak-kâ-ngî</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-he mw-list-item"><a href="https://he.wikipedia.org/wiki/%D7%9E%D7%A2%D7%A8%D7%9B%D7%AA_%D7%94%D7%A4%D7%A2%D7%9C%D7%94" title="מערכת הפעלה – hebrajų" lang="he" hreflang="he" data-title="מערכת הפעלה" data-language-autonym="עברית" data-language-local-name="hebrajų" class="interlanguage-link-target"><span>עברית</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hi mw-list-item"><a href="https://hi.wikipedia.org/wiki/%E0%A4%AA%E0%A5%8D%E0%A4%B0%E0%A4%9A%E0%A4%BE%E0%A4%B2%E0%A4%A8_%E0%A4%A4%E0%A4%A8%E0%A5%8D%E0%A4%A4%E0%A5%8D%E0%A4%B0" title="प्रचालन तन्त्र – hindi" lang="hi" hreflang="hi" data-title="प्रचालन तन्त्र" data-language-autonym="हिन्दी" data-language-local-name="hindi" class="interlanguage-link-target"><span>हिन्दी</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hif mw-list-item"><a href="https://hif.wikipedia.org/wiki/Operating_system" title="Operating system – Fidžio hindi" lang="hif" hreflang="hif" data-title="Operating system" data-language-autonym="Fiji Hindi" data-language-local-name="Fidžio hindi" class="interlanguage-link-target"><span>Fiji Hindi</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hr mw-list-item"><a href="https://hr.wikipedia.org/wiki/Operacijski_sustav" title="Operacijski sustav – kroatų" lang="hr" hreflang="hr" data-title="Operacijski sustav" data-language-autonym="Hrvatski" data-language-local-name="kroatų" class="interlanguage-link-target"><span>Hrvatski</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hsb mw-list-item"><a href="https://hsb.wikipedia.org/wiki/D%C5%BA%C4%9B%C5%82owy_system" title="Dźěłowy system – aukštutinių sorbų" lang="hsb" hreflang="hsb" data-title="Dźěłowy system" data-language-autonym="Hornjoserbsce" data-language-local-name="aukštutinių sorbų" class="interlanguage-link-target"><span>Hornjoserbsce</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hu mw-list-item"><a href="https://hu.wikipedia.org/wiki/Oper%C3%A1ci%C3%B3s_rendszer" title="Operációs rendszer – vengrų" lang="hu" hreflang="hu" data-title="Operációs rendszer" data-language-autonym="Magyar" data-language-local-name="vengrų" class="interlanguage-link-target"><span>Magyar</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-hy mw-list-item"><a href="https://hy.wikipedia.org/wiki/%D5%95%D5%BA%D5%A5%D6%80%D5%A1%D6%81%D5%AB%D5%B8%D5%B6_%D5%B0%D5%A1%D5%B4%D5%A1%D5%AF%D5%A1%D6%80%D5%A3" title="Օպերացիոն համակարգ – armėnų" lang="hy" hreflang="hy" data-title="Օպերացիոն համակարգ" data-language-autonym="Հայերեն" data-language-local-name="armėnų" class="interlanguage-link-target"><span>Հայերեն</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ia mw-list-item"><a href="https://ia.wikipedia.org/wiki/Systema_de_operation" title="Systema de operation – tarpinė" lang="ia" hreflang="ia" data-title="Systema de operation" data-language-autonym="Interlingua" data-language-local-name="tarpinė" class="interlanguage-link-target"><span>Interlingua</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-id mw-list-item"><a href="https://id.wikipedia.org/wiki/Sistem_operasi" title="Sistem operasi – indoneziečių" lang="id" hreflang="id" data-title="Sistem operasi" data-language-autonym="Bahasa Indonesia" data-language-local-name="indoneziečių" class="interlanguage-link-target"><span>Bahasa Indonesia</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ie mw-list-item"><a href="https://ie.wikipedia.org/wiki/Operativ_systema" title="Operativ systema – interkalba" lang="ie" hreflang="ie" data-title="Operativ systema" data-language-autonym="Interlingue" data-language-local-name="interkalba" class="interlanguage-link-target"><span>Interlingue</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ilo mw-list-item"><a href="https://ilo.wikipedia.org/wiki/Sistema_ti_panangpaandar" title="Sistema ti panangpaandar – ilokų" lang="ilo" hreflang="ilo" data-title="Sistema ti panangpaandar" data-language-autonym="Ilokano" data-language-local-name="ilokų" class="interlanguage-link-target"><span>Ilokano</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-io mw-list-item"><a href="https://io.wikipedia.org/wiki/Funcionanta_sistemo" title="Funcionanta sistemo – ido" lang="io" hreflang="io" data-title="Funcionanta sistemo" data-language-autonym="Ido" data-language-local-name="ido" class="interlanguage-link-target"><span>Ido</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-is mw-list-item"><a href="https://is.wikipedia.org/wiki/St%C3%BDrikerfi" title="Stýrikerfi – islandų" lang="is" hreflang="is" data-title="Stýrikerfi" data-language-autonym="Íslenska" data-language-local-name="islandų" class="interlanguage-link-target"><span>Íslenska</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-it mw-list-item"><a href="https://it.wikipedia.org/wiki/Sistema_operativo" title="Sistema operativo – italų" lang="it" hreflang="it" data-title="Sistema operativo" data-language-autonym="Italiano" data-language-local-name="italų" class="interlanguage-link-target"><span>Italiano</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ja mw-list-item"><a href="https://ja.wikipedia.org/wiki/%E3%82%AA%E3%83%9A%E3%83%AC%E3%83%BC%E3%83%86%E3%82%A3%E3%83%B3%E3%82%B0%E3%82%B7%E3%82%B9%E3%83%86%E3%83%A0" title="オペレーティングシステム – japonų" lang="ja" hreflang="ja" data-title="オペレーティングシステム" data-language-autonym="日本語" data-language-local-name="japonų" class="interlanguage-link-target"><span>日本語</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-jv mw-list-item"><a href="https://jv.wikipedia.org/wiki/Sistem_operasi_komputer" title="Sistem operasi komputer – javiečių" lang="jv" hreflang="jv" data-title="Sistem operasi komputer" data-language-autonym="Jawa" data-language-local-name="javiečių" class="interlanguage-link-target"><span>Jawa</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ka mw-list-item"><a href="https://ka.wikipedia.org/wiki/%E1%83%9D%E1%83%9E%E1%83%94%E1%83%A0%E1%83%90%E1%83%AA%E1%83%98%E1%83%A3%E1%83%9A%E1%83%98_%E1%83%A1%E1%83%98%E1%83%A1%E1%83%A2%E1%83%94%E1%83%9B%E1%83%90" title="ოპერაციული სისტემა – gruzinų" lang="ka" hreflang="ka" data-title="ოპერაციული სისტემა" data-language-autonym="ქართული" data-language-local-name="gruzinų" class="interlanguage-link-target"><span>ქართული</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-kaa mw-list-item"><a href="https://kaa.wikipedia.org/wiki/Operatsion_sistema" title="Operatsion sistema – karakalpakų" lang="kaa" hreflang="kaa" data-title="Operatsion sistema" data-language-autonym="Qaraqalpaqsha" data-language-local-name="karakalpakų" class="interlanguage-link-target"><span>Qaraqalpaqsha</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-kab mw-list-item"><a href="https://kab.wikipedia.org/wiki/Anagraw_n_wammud" title="Anagraw n wammud – kebailų" lang="kab" hreflang="kab" data-title="Anagraw n wammud" data-language-autonym="Taqbaylit" data-language-local-name="kebailų" class="interlanguage-link-target"><span>Taqbaylit</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-kk mw-list-item"><a href="https://kk.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%86%D0%B8%D1%8F%D0%BB%D1%8B%D2%9B_%D0%B6%D2%AF%D0%B9%D0%B5%D0%BB%D0%B5%D1%80" title="Операциялық жүйелер – kazachų" lang="kk" hreflang="kk" data-title="Операциялық жүйелер" data-language-autonym="Қазақша" data-language-local-name="kazachų" class="interlanguage-link-target"><span>Қазақша</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-kn mw-list-item"><a href="https://kn.wikipedia.org/wiki/%E0%B2%95%E0%B2%BE%E0%B2%B0%E0%B3%8D%E0%B2%AF%E0%B2%A8%E0%B2%BF%E0%B2%B0%E0%B3%8D%E0%B2%B5%E0%B2%B9%E0%B2%A3_%E0%B2%B8%E0%B2%BE%E0%B2%A7%E0%B2%A8" title="ಕಾರ್ಯನಿರ್ವಹಣ ಸಾಧನ – kanadų" lang="kn" hreflang="kn" data-title="ಕಾರ್ಯನಿರ್ವಹಣ ಸಾಧನ" data-language-autonym="ಕನ್ನಡ" data-language-local-name="kanadų" class="interlanguage-link-target"><span>ಕನ್ನಡ</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ko mw-list-item"><a href="https://ko.wikipedia.org/wiki/%EC%9A%B4%EC%98%81%EC%B2%B4%EC%A0%9C" title="운영체제 – korėjiečių" lang="ko" hreflang="ko" data-title="운영체제" data-language-autonym="한국어" data-language-local-name="korėjiečių" class="interlanguage-link-target"><span>한국어</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ks mw-list-item"><a href="https://ks.wikipedia.org/wiki/%D8%A2%D9%BE%D8%B1%DB%8C%D9%B9%D9%90%D9%86%DA%AF_%D8%B3%D9%90%D8%B3%D9%B9%D9%8E%D9%85" title="آپریٹِنگ سِسٹَم – kašmyrų" lang="ks" hreflang="ks" data-title="آپریٹِنگ سِسٹَم" data-language-autonym="कॉशुर / کٲشُر" data-language-local-name="kašmyrų" class="interlanguage-link-target"><span>कॉशुर / کٲشُر</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ksh mw-list-item"><a href="https://ksh.wikipedia.org/wiki/Bedriefsystem" title="Bedriefsystem – kolognų" lang="ksh" hreflang="ksh" data-title="Bedriefsystem" data-language-autonym="Ripoarisch" data-language-local-name="kolognų" class="interlanguage-link-target"><span>Ripoarisch</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ku mw-list-item"><a href="https://ku.wikipedia.org/wiki/Pergala_xebitandin%C3%AA" title="Pergala xebitandinê – kurdų" lang="ku" hreflang="ku" data-title="Pergala xebitandinê" data-language-autonym="Kurdî" data-language-local-name="kurdų" class="interlanguage-link-target"><span>Kurdî</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-kv mw-list-item"><a href="https://kv.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%BD%D3%A7%D0%B9_%D1%81%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC%D0%B0" title="Операционнӧй система – komi" lang="kv" hreflang="kv" data-title="Операционнӧй система" data-language-autonym="Коми" data-language-local-name="komi" class="interlanguage-link-target"><span>Коми</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ky mw-list-item"><a href="https://ky.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%86%D0%B8%D1%8F%D0%BB%D1%8B%D0%BA_%D1%82%D1%83%D1%82%D1%83%D0%BC" title="Операциялык тутум – kirgizų" lang="ky" hreflang="ky" data-title="Операциялык тутум" data-language-autonym="Кыргызча" data-language-local-name="kirgizų" class="interlanguage-link-target"><span>Кыргызча</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-la mw-list-item"><a href="https://la.wikipedia.org/wiki/Systema_internum" title="Systema internum – lotynų" lang="la" hreflang="la" data-title="Systema internum" data-language-autonym="Latina" data-language-local-name="lotynų" class="interlanguage-link-target"><span>Latina</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-lb mw-list-item"><a href="https://lb.wikipedia.org/wiki/Betribssystem" title="Betribssystem – liuksemburgiečių" lang="lb" hreflang="lb" data-title="Betribssystem" data-language-autonym="Lëtzebuergesch" data-language-local-name="liuksemburgiečių" class="interlanguage-link-target"><span>Lëtzebuergesch</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-lfn mw-list-item"><a href="https://lfn.wikipedia.org/wiki/Sistem_de_opera" title="Sistem de opera – naujoji frankų kalba" lang="lfn" hreflang="lfn" data-title="Sistem de opera" data-language-autonym="Lingua Franca Nova" data-language-local-name="naujoji frankų kalba" class="interlanguage-link-target"><span>Lingua Franca Nova</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-lij mw-list-item"><a href="https://lij.wikipedia.org/wiki/Scistema_%C3%B2perativo" title="Scistema òperativo – ligūrų" lang="lij" hreflang="lij" data-title="Scistema òperativo" data-language-autonym="Ligure" data-language-local-name="ligūrų" class="interlanguage-link-target"><span>Ligure</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-lmo mw-list-item"><a href="https://lmo.wikipedia.org/wiki/Sistema_operativ" title="Sistema operativ – lombardų" lang="lmo" hreflang="lmo" data-title="Sistema operativ" data-language-autonym="Lombard" data-language-local-name="lombardų" class="interlanguage-link-target"><span>Lombard</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ln mw-list-item"><a href="https://ln.wikipedia.org/wiki/Lit%C3%A1mbwisi-mokonzi" title="Litámbwisi-mokonzi – ngalų" lang="ln" hreflang="ln" data-title="Litámbwisi-mokonzi" data-language-autonym="Lingála" data-language-local-name="ngalų" class="interlanguage-link-target"><span>Lingála</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-lo mw-list-item"><a href="https://lo.wikipedia.org/wiki/%E0%BA%A5%E0%BA%B0%E0%BA%9A%E0%BA%BB%E0%BA%9A%E0%BA%9B%E0%BA%B0%E0%BA%95%E0%BA%B4%E0%BA%9A%E0%BA%B1%E0%BA%94%E0%BA%81%E0%BA%B2%E0%BA%99" title="ລະບົບປະຕິບັດການ – laosiečių" lang="lo" hreflang="lo" data-title="ລະບົບປະຕິບັດການ" data-language-autonym="ລາວ" data-language-local-name="laosiečių" class="interlanguage-link-target"><span>ລາວ</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-lv mw-list-item"><a href="https://lv.wikipedia.org/wiki/Oper%C4%93t%C4%81jsist%C4%93ma" title="Operētājsistēma – latvių" lang="lv" hreflang="lv" data-title="Operētājsistēma" data-language-autonym="Latviešu" data-language-local-name="latvių" class="interlanguage-link-target"><span>Latviešu</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mg mw-list-item"><a href="https://mg.wikipedia.org/wiki/Mpandrindra_milina" title="Mpandrindra milina – malagasų" lang="mg" hreflang="mg" data-title="Mpandrindra milina" data-language-autonym="Malagasy" data-language-local-name="malagasų" class="interlanguage-link-target"><span>Malagasy</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mhr mw-list-item"><a href="https://mhr.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%BB%D0%BE_%D1%81%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC%D0%B5" title="Операционло системе – Eastern Mari" lang="mhr" hreflang="mhr" data-title="Операционло системе" data-language-autonym="Олык марий" data-language-local-name="Eastern Mari" class="interlanguage-link-target"><span>Олык марий</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-min mw-list-item"><a href="https://min.wikipedia.org/wiki/Sistem_operasi" title="Sistem operasi – minangkabau" lang="min" hreflang="min" data-title="Sistem operasi" data-language-autonym="Minangkabau" data-language-local-name="minangkabau" class="interlanguage-link-target"><span>Minangkabau</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mk mw-list-item"><a href="https://mk.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%82%D0%B8%D0%B2%D0%B5%D0%BD_%D1%81%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC" title="Оперативен систем – makedonų" lang="mk" hreflang="mk" data-title="Оперативен систем" data-language-autonym="Македонски" data-language-local-name="makedonų" class="interlanguage-link-target"><span>Македонски</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ml mw-list-item"><a href="https://ml.wikipedia.org/wiki/%E0%B4%93%E0%B4%AA%E0%B5%8D%E0%B4%AA%E0%B4%B1%E0%B5%87%E0%B4%B1%E0%B5%8D%E0%B4%B1%E0%B4%BF%E0%B4%99%E0%B5%8D%E2%80%8C_%E0%B4%B8%E0%B4%BF%E0%B4%B8%E0%B5%8D%E0%B4%B1%E0%B5%8D%E0%B4%B1%E0%B4%82" title="ഓപ്പറേറ്റിങ്‌ സിസ്റ്റം – malajalių" lang="ml" hreflang="ml" data-title="ഓപ്പറേറ്റിങ്‌ സിസ്റ്റം" data-language-autonym="മലയാളം" data-language-local-name="malajalių" class="interlanguage-link-target"><span>മലയാളം</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mn mw-list-item"><a href="https://mn.wikipedia.org/wiki/%D2%AE%D0%B9%D0%BB%D0%B4%D0%BB%D0%B8%D0%B9%D0%BD_%D1%81%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC" title="Үйлдлийн систем – mongolų" lang="mn" hreflang="mn" data-title="Үйлдлийн систем" data-language-autonym="Монгол" data-language-local-name="mongolų" class="interlanguage-link-target"><span>Монгол</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mr mw-list-item"><a href="https://mr.wikipedia.org/wiki/%E0%A4%B8%E0%A4%82%E0%A4%9A%E0%A4%BE%E0%A4%B2%E0%A4%A8_%E0%A4%AA%E0%A5%8D%E0%A4%B0%E0%A4%A3%E0%A4%BE%E0%A4%B2%E0%A5%80" title="संचालन प्रणाली – maratų" lang="mr" hreflang="mr" data-title="संचालन प्रणाली" data-language-autonym="मराठी" data-language-local-name="maratų" class="interlanguage-link-target"><span>मराठी</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ms mw-list-item"><a href="https://ms.wikipedia.org/wiki/Sistem_pengendalian" title="Sistem pengendalian – malajiečių" lang="ms" hreflang="ms" data-title="Sistem pengendalian" data-language-autonym="Bahasa Melayu" data-language-local-name="malajiečių" class="interlanguage-link-target"><span>Bahasa Melayu</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-mwl mw-list-item"><a href="https://mwl.wikipedia.org/wiki/Sistema_ouperatibo" title="Sistema ouperatibo – mirandezų" lang="mwl" hreflang="mwl" data-title="Sistema ouperatibo" data-language-autonym="Mirandés" data-language-local-name="mirandezų" class="interlanguage-link-target"><span>Mirandés</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-my mw-list-item"><a href="https://my.wikipedia.org/wiki/%E1%80%80%E1%80%BD%E1%80%94%E1%80%BA%E1%80%95%E1%80%BB%E1%80%B0%E1%80%90%E1%80%AC_%E1%80%85%E1%80%80%E1%80%BA%E1%80%9C%E1%80%8A%E1%80%BA%E1%80%95%E1%80%90%E1%80%BA%E1%80%9B%E1%80%B1%E1%80%B8_%E1%80%85%E1%80%94%E1%80%85%E1%80%BA" title="ကွန်ပျူတာ စက်လည်ပတ်ရေး စနစ် – birmiečių" lang="my" hreflang="my" data-title="ကွန်ပျူတာ စက်လည်ပတ်ရေး စနစ်" data-language-autonym="မြန်မာဘာသာ" data-language-local-name="birmiečių" class="interlanguage-link-target"><span>မြန်မာဘာသာ</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-nds mw-list-item"><a href="https://nds.wikipedia.org/wiki/Bedriefssystem" title="Bedriefssystem – Žemutinės Vokietijos" lang="nds" hreflang="nds" data-title="Bedriefssystem" data-language-autonym="Plattdüütsch" data-language-local-name="Žemutinės Vokietijos" class="interlanguage-link-target"><span>Plattdüütsch</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-new badge-Q70893996 mw-list-item" title=""><a href="https://new.wikipedia.org/wiki/%E0%A4%85%E0%A4%AA%E0%A4%B0%E0%A5%87%E0%A4%9F%E0%A4%BF%E0%A4%99_%E0%A4%B8%E0%A4%BF%E0%A4%B8%E0%A5%8D%E0%A4%9F%E0%A4%AE" title="अपरेटिङ सिस्टम – nevari" lang="new" hreflang="new" data-title="अपरेटिङ सिस्टम" data-language-autonym="नेपाल भाषा" data-language-local-name="nevari" class="interlanguage-link-target"><span>नेपाल भाषा</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-nl mw-list-item"><a href="https://nl.wikipedia.org/wiki/Besturingssysteem" title="Besturingssysteem – olandų" lang="nl" hreflang="nl" data-title="Besturingssysteem" data-language-autonym="Nederlands" data-language-local-name="olandų" class="interlanguage-link-target"><span>Nederlands</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-nn mw-list-item"><a href="https://nn.wikipedia.org/wiki/Operativsystem" title="Operativsystem – naujoji norvegų" lang="nn" hreflang="nn" data-title="Operativsystem" data-language-autonym="Norsk nynorsk" data-language-local-name="naujoji norvegų" class="interlanguage-link-target"><span>Norsk nynorsk</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-no badge-Q17437798 badge-goodarticle mw-list-item" title="vertingas straipsnis"><a href="https://no.wikipedia.org/wiki/Operativsystem" title="Operativsystem – norvegų bukmolas" lang="nb" hreflang="nb" data-title="Operativsystem" data-language-autonym="Norsk bokmål" data-language-local-name="norvegų bukmolas" class="interlanguage-link-target"><span>Norsk bokmål</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-oc mw-list-item"><a href="https://oc.wikipedia.org/wiki/Sist%C3%A8ma_operatiu" title="Sistèma operatiu – očitarų" lang="oc" hreflang="oc" data-title="Sistèma operatiu" data-language-autonym="Occitan" data-language-local-name="očitarų" class="interlanguage-link-target"><span>Occitan</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-or mw-list-item"><a href="https://or.wikipedia.org/wiki/%E0%AC%85%E0%AC%AA%E0%AC%B0%E0%AD%87%E0%AC%9F%E0%AC%BF%E0%AC%99%E0%AD%8D%E0%AC%97_%E0%AC%B8%E0%AC%BF%E0%AC%B7%E0%AD%8D%E0%AC%9F%E0%AC%AE" title="ଅପରେଟିଙ୍ଗ ସିଷ୍ଟମ – odijų" lang="or" hreflang="or" data-title="ଅପରେଟିଙ୍ଗ ସିଷ୍ଟମ" data-language-autonym="ଓଡ଼ିଆ" data-language-local-name="odijų" class="interlanguage-link-target"><span>ଓଡ଼ିଆ</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pa mw-list-item"><a href="https://pa.wikipedia.org/wiki/%E0%A8%86%E0%A8%AA%E0%A8%B0%E0%A9%87%E0%A8%9F%E0%A8%BF%E0%A9%B0%E0%A8%97_%E0%A8%B8%E0%A8%BF%E0%A8%B8%E0%A8%9F%E0%A8%AE" title="ਆਪਰੇਟਿੰਗ ਸਿਸਟਮ – pendžabų" lang="pa" hreflang="pa" data-title="ਆਪਰੇਟਿੰਗ ਸਿਸਟਮ" data-language-autonym="ਪੰਜਾਬੀ" data-language-local-name="pendžabų" class="interlanguage-link-target"><span>ਪੰਜਾਬੀ</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pfl mw-list-item"><a href="https://pfl.wikipedia.org/wiki/Betriebssystem" title="Betriebssystem – vokiečių kalbos Pfalco tarmė" lang="pfl" hreflang="pfl" data-title="Betriebssystem" data-language-autonym="Pälzisch" data-language-local-name="vokiečių kalbos Pfalco tarmė" class="interlanguage-link-target"><span>Pälzisch</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pl mw-list-item"><a href="https://pl.wikipedia.org/wiki/System_operacyjny" title="System operacyjny – lenkų" lang="pl" hreflang="pl" data-title="System operacyjny" data-language-autonym="Polski" data-language-local-name="lenkų" class="interlanguage-link-target"><span>Polski</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pnb mw-list-item"><a href="https://pnb.wikipedia.org/wiki/%D8%A7%D9%88%D9%BE%D8%B1%DB%8C%D9%B9%D9%86%DA%AF_%D8%B3%D8%B3%D9%B9%D9%85" title="اوپریٹنگ سسٹم – Western Punjabi" lang="pnb" hreflang="pnb" data-title="اوپریٹنگ سسٹم" data-language-autonym="پنجابی" data-language-local-name="Western Punjabi" class="interlanguage-link-target"><span>پنجابی</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-pt mw-list-item"><a href="https://pt.wikipedia.org/wiki/Sistema_operativo" title="Sistema operativo – portugalų" lang="pt" hreflang="pt" data-title="Sistema operativo" data-language-autonym="Português" data-language-local-name="portugalų" class="interlanguage-link-target"><span>Português</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-qu mw-list-item"><a href="https://qu.wikipedia.org/wiki/Llamk%27achiy_llikacha" title="Llamk'achiy llikacha – kečujų" lang="qu" hreflang="qu" data-title="Llamk'achiy llikacha" data-language-autonym="Runa Simi" data-language-local-name="kečujų" class="interlanguage-link-target"><span>Runa Simi</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ro mw-list-item"><a href="https://ro.wikipedia.org/wiki/Sistem_de_operare" title="Sistem de operare – rumunų" lang="ro" hreflang="ro" data-title="Sistem de operare" data-language-autonym="Română" data-language-local-name="rumunų" class="interlanguage-link-target"><span>Română</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ru mw-list-item"><a href="https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD%D0%BD%D0%B0%D1%8F_%D1%81%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC%D0%B0" title="Операционная система – rusų" lang="ru" hreflang="ru" data-title="Операционная система" data-language-autonym="Русский" data-language-local-name="rusų" class="interlanguage-link-target"><span>Русский</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-rue mw-list-item"><a href="https://rue.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%87%D0%BD%D0%B0_%D1%81%D1%96%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC%D0%B0" title="Операчна сістема – rusinų" lang="rue" hreflang="rue" data-title="Операчна сістема" data-language-autonym="Русиньскый" data-language-local-name="rusinų" class="interlanguage-link-target"><span>Русиньскый</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sah mw-list-item"><a href="https://sah.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%86%D0%B8%D1%8F%D0%BB%D1%8B%D1%8B%D1%80_%D1%81%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC%D0%B0" title="Операциялыыр система – jakutų" lang="sah" hreflang="sah" data-title="Операциялыыр система" data-language-autonym="Саха тыла" data-language-local-name="jakutų" class="interlanguage-link-target"><span>Саха тыла</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sc badge-Q17437796 badge-featuredarticle mw-list-item" title="pavyzdinis straipsnis"><a href="https://sc.wikipedia.org/wiki/Sistema_operativu" title="Sistema operativu – sardiniečių" lang="sc" hreflang="sc" data-title="Sistema operativu" data-language-autonym="Sardu" data-language-local-name="sardiniečių" class="interlanguage-link-target"><span>Sardu</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sco mw-list-item"><a href="https://sco.wikipedia.org/wiki/Operatin_seestem" title="Operatin seestem – škotų" lang="sco" hreflang="sco" data-title="Operatin seestem" data-language-autonym="Scots" data-language-local-name="škotų" class="interlanguage-link-target"><span>Scots</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-se mw-list-item"><a href="https://se.wikipedia.org/wiki/Operatiivavuog%C3%A1dat" title="Operatiivavuogádat – šiaurės samių" lang="se" hreflang="se" data-title="Operatiivavuogádat" data-language-autonym="Davvisámegiella" data-language-local-name="šiaurės samių" class="interlanguage-link-target"><span>Davvisámegiella</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sh mw-list-item"><a href="https://sh.wikipedia.org/wiki/Operativni_sistem" title="Operativni sistem – serbų-kroatų" lang="sh" hreflang="sh" data-title="Operativni sistem" data-language-autonym="Srpskohrvatski / српскохрватски" data-language-local-name="serbų-kroatų" class="interlanguage-link-target"><span>Srpskohrvatski / српскохрватски</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-shn mw-list-item"><a href="https://shn.wikipedia.org/wiki/%E1%80%95%E1%80%AD%E1%80%B0%E1%80%84%E1%80%BA%E1%80%9E%E1%81%A2%E1%80%84%E1%80%BA%E1%82%88_%E1%81%B6%E1%80%BD%E1%80%99%E1%80%BA%E1%80%B8%E1%80%95%E1%80%BB%E1%80%B0%E1%80%90%E1%82%83%E1%82%87" title="ပိူင်သၢင်ႈ ၶွမ်းပျူတႃႇ – šan" lang="shn" hreflang="shn" data-title="ပိူင်သၢင်ႈ ၶွမ်းပျူတႃႇ" data-language-autonym="ၽႃႇသႃႇတႆး " data-language-local-name="šan" class="interlanguage-link-target"><span>ၽႃႇသႃႇတႆး </span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-si mw-list-item"><a href="https://si.wikipedia.org/wiki/%E0%B6%B4%E0%B6%BB%E0%B7%92%E0%B6%9C%E0%B6%AB%E0%B6%9A_%E0%B6%B8%E0%B7%99%E0%B7%84%E0%B7%99%E0%B6%BA%E0%B7%94%E0%B6%B8%E0%B7%8A_%E0%B6%B4%E0%B6%AF%E0%B7%8A%E0%B6%B0%E0%B6%AD%E0%B7%92" title="පරිගණක මෙහෙයුම් පද්ධති – sinhalų" lang="si" hreflang="si" data-title="පරිගණක මෙහෙයුම් පද්ධති" data-language-autonym="සිංහල" data-language-local-name="sinhalų" class="interlanguage-link-target"><span>සිංහල</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-simple mw-list-item"><a href="https://simple.wikipedia.org/wiki/Operating_system" title="Operating system – Simple English" lang="en-simple" hreflang="en-simple" data-title="Operating system" data-language-autonym="Simple English" data-language-local-name="Simple English" class="interlanguage-link-target"><span>Simple English</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sk mw-list-item"><a href="https://sk.wikipedia.org/wiki/Opera%C4%8Dn%C3%BD_syst%C3%A9m" title="Operačný systém – slovakų" lang="sk" hreflang="sk" data-title="Operačný systém" data-language-autonym="Slovenčina" data-language-local-name="slovakų" class="interlanguage-link-target"><span>Slovenčina</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-skr mw-list-item"><a href="https://skr.wikipedia.org/wiki/%D8%A2%D9%BE%D8%B1%DB%8C%D9%B9%D9%86%DA%AF_%D8%B3%D8%B3%D9%B9%D9%85" title="آپریٹنگ سسٹم – Saraiki" lang="skr" hreflang="skr" data-title="آپریٹنگ سسٹم" data-language-autonym="سرائیکی" data-language-local-name="Saraiki" class="interlanguage-link-target"><span>سرائیکی</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sl mw-list-item"><a href="https://sl.wikipedia.org/wiki/Operacijski_sistem" title="Operacijski sistem – slovėnų" lang="sl" hreflang="sl" data-title="Operacijski sistem" data-language-autonym="Slovenščina" data-language-local-name="slovėnų" class="interlanguage-link-target"><span>Slovenščina</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-so mw-list-item"><a href="https://so.wikipedia.org/wiki/Operating_system" title="Operating system – somaliečių" lang="so" hreflang="so" data-title="Operating system" data-language-autonym="Soomaaliga" data-language-local-name="somaliečių" class="interlanguage-link-target"><span>Soomaaliga</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sq mw-list-item"><a href="https://sq.wikipedia.org/wiki/Sistemi_operativ" title="Sistemi operativ – albanų" lang="sq" hreflang="sq" data-title="Sistemi operativ" data-language-autonym="Shqip" data-language-local-name="albanų" class="interlanguage-link-target"><span>Shqip</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sr mw-list-item"><a href="https://sr.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%82%D0%B8%D0%B2%D0%BD%D0%B8_%D1%81%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC" title="Оперативни систем – serbų" lang="sr" hreflang="sr" data-title="Оперативни систем" data-language-autonym="Српски / srpski" data-language-local-name="serbų" class="interlanguage-link-target"><span>Српски / srpski</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-su mw-list-item"><a href="https://su.wikipedia.org/wiki/Sistim_Operasi" title="Sistim Operasi – sundų" lang="su" hreflang="su" data-title="Sistim Operasi" data-language-autonym="Sunda" data-language-local-name="sundų" class="interlanguage-link-target"><span>Sunda</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sv mw-list-item"><a href="https://sv.wikipedia.org/wiki/Operativsystem" title="Operativsystem – švedų" lang="sv" hreflang="sv" data-title="Operativsystem" data-language-autonym="Svenska" data-language-local-name="švedų" class="interlanguage-link-target"><span>Svenska</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-sw mw-list-item"><a href="https://sw.wikipedia.org/wiki/Mfumo_wa_uendeshaji" title="Mfumo wa uendeshaji – suahilių" lang="sw" hreflang="sw" data-title="Mfumo wa uendeshaji" data-language-autonym="Kiswahili" data-language-local-name="suahilių" class="interlanguage-link-target"><span>Kiswahili</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-szl mw-list-item"><a href="https://szl.wikipedia.org/wiki/Uoperacyjno_systyma" title="Uoperacyjno systyma – sileziečių" lang="szl" hreflang="szl" data-title="Uoperacyjno systyma" data-language-autonym="Ślůnski" data-language-local-name="sileziečių" class="interlanguage-link-target"><span>Ślůnski</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ta mw-list-item"><a href="https://ta.wikipedia.org/wiki/%E0%AE%87%E0%AE%AF%E0%AE%95%E0%AF%8D%E0%AE%95%E0%AF%81_%E0%AE%A4%E0%AE%B3%E0%AE%AE%E0%AF%8D" title="இயக்கு தளம் – tamilų" lang="ta" hreflang="ta" data-title="இயக்கு தளம்" data-language-autonym="தமிழ்" data-language-local-name="tamilų" class="interlanguage-link-target"><span>தமிழ்</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-te mw-list-item"><a href="https://te.wikipedia.org/wiki/%E0%B0%86%E0%B0%AA%E0%B0%B0%E0%B1%87%E0%B0%9F%E0%B0%BF%E0%B0%82%E0%B0%97%E0%B1%8D_%E0%B0%B8%E0%B0%BF%E0%B0%B8%E0%B1%8D%E0%B0%9F%E0%B0%AE%E0%B1%8D" title="ఆపరేటింగ్ సిస్టమ్ – telugų" lang="te" hreflang="te" data-title="ఆపరేటింగ్ సిస్టమ్" data-language-autonym="తెలుగు" data-language-local-name="telugų" class="interlanguage-link-target"><span>తెలుగు</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-tg mw-list-item"><a href="https://tg.wikipedia.org/wiki/%D0%A1%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC%D0%BE%D0%BC%D0%B8%D0%BB" title="Системомил – tadžikų" lang="tg" hreflang="tg" data-title="Системомил" data-language-autonym="Тоҷикӣ" data-language-local-name="tadžikų" class="interlanguage-link-target"><span>Тоҷикӣ</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-th mw-list-item"><a href="https://th.wikipedia.org/wiki/%E0%B8%A3%E0%B8%B0%E0%B8%9A%E0%B8%9A%E0%B8%9B%E0%B8%8F%E0%B8%B4%E0%B8%9A%E0%B8%B1%E0%B8%95%E0%B8%B4%E0%B8%81%E0%B8%B2%E0%B8%A3" title="ระบบปฏิบัติการ – tajų" lang="th" hreflang="th" data-title="ระบบปฏิบัติการ" data-language-autonym="ไทย" data-language-local-name="tajų" class="interlanguage-link-target"><span>ไทย</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-tl mw-list-item"><a href="https://tl.wikipedia.org/wiki/Operating_system" title="Operating system – tagalogų" lang="tl" hreflang="tl" data-title="Operating system" data-language-autonym="Tagalog" data-language-local-name="tagalogų" class="interlanguage-link-target"><span>Tagalog</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-tr mw-list-item"><a href="https://tr.wikipedia.org/wiki/%C4%B0%C5%9Fletim_sistemi" title="İşletim sistemi – turkų" lang="tr" hreflang="tr" data-title="İşletim sistemi" data-language-autonym="Türkçe" data-language-local-name="turkų" class="interlanguage-link-target"><span>Türkçe</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-tt mw-list-item"><a href="https://tt.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%86%D0%B8%D0%BE%D0%BD_%D1%81%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC%D0%B0" title="Операцион система – totorių" lang="tt" hreflang="tt" data-title="Операцион система" data-language-autonym="Татарча / tatarça" data-language-local-name="totorių" class="interlanguage-link-target"><span>Татарча / tatarça</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ug mw-list-item"><a href="https://ug.wikipedia.org/wiki/%D9%85%DB%95%D8%B4%D8%BA%DB%87%D9%84%D8%A7%D8%AA_%D8%B3%D9%89%D8%B3%D8%AA%DB%90%D9%85%D9%89%D8%B3%D9%89" title="مەشغۇلات سىستېمىسى – uigūrų" lang="ug" hreflang="ug" data-title="مەشغۇلات سىستېمىسى" data-language-autonym="ئۇيغۇرچە / Uyghurche" data-language-local-name="uigūrų" class="interlanguage-link-target"><span>ئۇيغۇرچە / Uyghurche</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-uk mw-list-item"><a href="https://uk.wikipedia.org/wiki/%D0%9E%D0%BF%D0%B5%D1%80%D0%B0%D1%86%D1%96%D0%B9%D0%BD%D0%B0_%D1%81%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B5%D0%BC%D0%B0" title="Операційна система – ukrainiečių" lang="uk" hreflang="uk" data-title="Операційна система" data-language-autonym="Українська" data-language-local-name="ukrainiečių" class="interlanguage-link-target"><span>Українська</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-ur mw-list-item"><a href="https://ur.wikipedia.org/wiki/%D8%A2%D9%BE%D8%B1%DB%8C%D9%B9%D9%86%DA%AF_%D8%B3%D8%B3%D9%B9%D9%85" title="آپریٹنگ سسٹم – urdų" lang="ur" hreflang="ur" data-title="آپریٹنگ سسٹم" data-language-autonym="اردو" data-language-local-name="urdų" class="interlanguage-link-target"><span>اردو</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-uz mw-list-item"><a href="https://uz.wikipedia.org/wiki/Ishlatuv_tizimi" title="Ishlatuv tizimi – uzbekų" lang="uz" hreflang="uz" data-title="Ishlatuv tizimi" data-language-autonym="Oʻzbekcha / ўзбекча" data-language-local-name="uzbekų" class="interlanguage-link-target"><span>Oʻzbekcha / ўзбекча</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-vec mw-list-item"><a href="https://vec.wikipedia.org/wiki/Sistema_oparadivo" title="Sistema oparadivo – venetų" lang="vec" hreflang="vec" data-title="Sistema oparadivo" data-language-autonym="Vèneto" data-language-local-name="venetų" class="interlanguage-link-target"><span>Vèneto</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-vi mw-list-item"><a href="https://vi.wikipedia.org/wiki/H%E1%BB%87_%C4%91i%E1%BB%81u_h%C3%A0nh" title="Hệ điều hành – vietnamiečių" lang="vi" hreflang="vi" data-title="Hệ điều hành" data-language-autonym="Tiếng Việt" data-language-local-name="vietnamiečių" class="interlanguage-link-target"><span>Tiếng Việt</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-wa mw-list-item"><a href="https://wa.wikipedia.org/wiki/Sistinme_d%27_operance" title="Sistinme d' operance – valonų" lang="wa" hreflang="wa" data-title="Sistinme d' operance" data-language-autonym="Walon" data-language-local-name="valonų" class="interlanguage-link-target"><span>Walon</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-war mw-list-item"><a href="https://war.wikipedia.org/wiki/Sistema_operatiba" title="Sistema operatiba – varai" lang="war" hreflang="war" data-title="Sistema operatiba" data-language-autonym="Winaray" data-language-local-name="varai" class="interlanguage-link-target"><span>Winaray</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-wo mw-list-item"><a href="https://wo.wikipedia.org/wiki/Nosteg_doxiin" title="Nosteg doxiin – volofų" lang="wo" hreflang="wo" data-title="Nosteg doxiin" data-language-autonym="Wolof" data-language-local-name="volofų" class="interlanguage-link-target"><span>Wolof</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-wuu mw-list-item"><a href="https://wuu.wikipedia.org/wiki/%E6%93%8D%E4%BD%9C%E7%B3%BB%E7%BB%9F" title="操作系统 – kinų kalbos vu tarmė" lang="wuu" hreflang="wuu" data-title="操作系统" data-language-autonym="吴语" data-language-local-name="kinų kalbos vu tarmė" class="interlanguage-link-target"><span>吴语</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-xmf mw-list-item"><a href="https://xmf.wikipedia.org/wiki/%E1%83%9D%E1%83%9E%E1%83%94%E1%83%A0%E1%83%90%E1%83%AA%E1%83%98%E1%83%A3%E1%83%9A%E1%83%98_%E1%83%A1%E1%83%98%E1%83%A1%E1%83%A2%E1%83%94%E1%83%9B%E1%83%90" title="ოპერაციული სისტემა – megrelų" lang="xmf" hreflang="xmf" data-title="ოპერაციული სისტემა" data-language-autonym="მარგალური" data-language-local-name="megrelų" class="interlanguage-link-target"><span>მარგალური</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-yi mw-list-item"><a href="https://yi.wikipedia.org/wiki/%D7%90%D7%A4%D7%A2%D7%A8%D7%99%D7%A8%D7%9F_%D7%A1%D7%99%D7%A1%D7%98%D7%A2%D7%9D" title="אפערירן סיסטעם – jidiš" lang="yi" hreflang="yi" data-title="אפערירן סיסטעם" data-language-autonym="ייִדיש" data-language-local-name="jidiš" class="interlanguage-link-target"><span>ייִדיש</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-yo mw-list-item"><a href="https://yo.wikipedia.org/wiki/Operating_System" title="Operating System – jorubų" lang="yo" hreflang="yo" data-title="Operating System" data-language-autonym="Yorùbá" data-language-local-name="jorubų" class="interlanguage-link-target"><span>Yorùbá</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-zh mw-list-item"><a href="https://zh.wikipedia.org/wiki/%E6%93%8D%E4%BD%9C%E7%B3%BB%E7%BB%9F" title="操作系统 – kinų" lang="zh" hreflang="zh" data-title="操作系统" data-language-autonym="中文" data-language-local-name="kinų" class="interlanguage-link-target"><span>中文</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-zh-min-nan mw-list-item"><a href="https://zh-min-nan.wikipedia.org/wiki/Chok-gia%CC%8Dp_h%C4%93-th%C3%B3ng" title="Chok-gia̍p hē-thóng – kinų kalbos pietų minų tarmė" lang="nan" hreflang="nan" data-title="Chok-gia̍p hē-thóng" data-language-autonym="閩南語 / Bân-lâm-gú" data-language-local-name="kinų kalbos pietų minų tarmė" class="interlanguage-link-target"><span>閩南語 / Bân-lâm-gú</span></a></li><li class="interlanguage-link interwiki-zh-yue mw-list-item"><a href="https://zh-yue.wikipedia.org/wiki/%E4%BD%9C%E6%A5%AD%E7%B3%BB%E7%B5%B1" title="作業系統 – kinų kalbos Kantono tarmė" lang="yue" hreflang="yue" data-title="作業系統" data-language-autonym="粵語" data-language-local-name="kinų kalbos Kantono tarmė" class="interlanguage-link-target"><span>粵語</span></a></li> </ul> <div class="after-portlet after-portlet-lang"><span class="wb-langlinks-edit wb-langlinks-link"><a href="https://www.wikidata.org/wiki/Special:EntityPage/Q9135#sitelinks-wikipedia" title="Keisti tarpkalbines nuorodas" class="wbc-editpage">Keisti nuorodas</a></span></div> </div> </div> </div> </header> <div class="vector-page-toolbar"> <div class="vector-page-toolbar-container"> <div id="left-navigation"> <nav aria-label="Vardų sritys"> <div id="p-associated-pages" class="vector-menu vector-menu-tabs mw-portlet mw-portlet-associated-pages" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="ca-nstab-main" class="selected vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/wiki/Operacin%C4%97_sistema" title="Rodyti puslapio turinį [c]" accesskey="c"><span>Straipsnis</span></a></li><li id="ca-talk" class="vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/wiki/Aptarimas:Operacin%C4%97_sistema" rel="discussion" title="Puslapio turinio aptarimas [t]" accesskey="t"><span>Aptarimas</span></a></li> </ul> </div> </div> <div id="vector-variants-dropdown" class="vector-dropdown emptyPortlet" > <input type="checkbox" id="vector-variants-dropdown-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-variants-dropdown" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Change language variant" > <label id="vector-variants-dropdown-label" for="vector-variants-dropdown-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet" aria-hidden="true" ><span class="vector-dropdown-label-text">lietuvių</span> </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="p-variants" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-variants emptyPortlet" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> </ul> </div> </div> </div> </div> </nav> </div> <div id="right-navigation" class="vector-collapsible"> <nav aria-label="Žiūrėti"> <div id="p-views" class="vector-menu vector-menu-tabs mw-portlet mw-portlet-views" > <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="ca-view" class="selected vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/wiki/Operacin%C4%97_sistema"><span>Skaityti</span></a></li><li id="ca-ve-edit" class="vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit" title="Redaguoti šį puslapį [v]" accesskey="v"><span>Keisti</span></a></li><li id="ca-edit" class="collapsible vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit" title="Redaguoti šio puslapio išeities kodą [e]" accesskey="e"><span>Keisti vikitekstą</span></a></li><li id="ca-history" class="vector-tab-noicon mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=history" title="Ankstesnės puslapio versijos [h]" accesskey="h"><span>Istorija</span></a></li> </ul> </div> </div> </nav> <nav class="vector-page-tools-landmark" aria-label="Page tools"> <div id="vector-page-tools-dropdown" class="vector-dropdown vector-page-tools-dropdown" > <input type="checkbox" id="vector-page-tools-dropdown-checkbox" role="button" aria-haspopup="true" data-event-name="ui.dropdown-vector-page-tools-dropdown" class="vector-dropdown-checkbox " aria-label="Įrankiai" > <label id="vector-page-tools-dropdown-label" for="vector-page-tools-dropdown-checkbox" class="vector-dropdown-label cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--fake-button--enabled cdx-button--weight-quiet" aria-hidden="true" ><span class="vector-dropdown-label-text">Įrankiai</span> </label> <div class="vector-dropdown-content"> <div id="vector-page-tools-unpinned-container" class="vector-unpinned-container"> <div id="vector-page-tools" class="vector-page-tools vector-pinnable-element"> <div class="vector-pinnable-header vector-page-tools-pinnable-header vector-pinnable-header-unpinned" data-feature-name="page-tools-pinned" data-pinnable-element-id="vector-page-tools" data-pinned-container-id="vector-page-tools-pinned-container" data-unpinned-container-id="vector-page-tools-unpinned-container" > <div class="vector-pinnable-header-label">Įrankiai</div> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-pin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-page-tools.pin">move to sidebar</button> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-unpin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-page-tools.unpin">paslėpti</button> </div> <div id="p-cactions" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-cactions emptyPortlet vector-has-collapsible-items" title="Daugiau nustatymų" > <div class="vector-menu-heading"> Veiksmai </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="ca-more-view" class="selected vector-more-collapsible-item mw-list-item"><a href="/wiki/Operacin%C4%97_sistema"><span>Skaityti</span></a></li><li id="ca-more-ve-edit" class="vector-more-collapsible-item mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit" title="Redaguoti šį puslapį [v]" accesskey="v"><span>Keisti</span></a></li><li id="ca-more-edit" class="collapsible vector-more-collapsible-item mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit" title="Redaguoti šio puslapio išeities kodą [e]" accesskey="e"><span>Keisti vikitekstą</span></a></li><li id="ca-more-history" class="vector-more-collapsible-item mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=history"><span>Istorija</span></a></li> </ul> </div> </div> <div id="p-tb" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-tb" > <div class="vector-menu-heading"> Bendra </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="t-whatlinkshere" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Kas_%C4%AF_%C4%8Dia_rodo/Operacin%C4%97_sistema" title="Viki puslapių sąrašas, kuris nurodo čia [j]" accesskey="j"><span>Susiję straipsniai</span></a></li><li id="t-recentchangeslinked" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Pakeitimai_susijusiuose_puslapiuose/Operacin%C4%97_sistema" rel="nofollow" title="Paskutiniai keitimai puslapiuose, pasiekiamuose iš šio puslapio [k]" accesskey="k"><span>Susiję keitimai</span></a></li><li id="t-specialpages" class="mw-list-item"><a href="/wiki/Specialus:Specialieji_puslapiai" title="Specialiųjų puslapių sąrašas [q]" accesskey="q"><span>Specialieji puslapiai</span></a></li><li id="t-permalink" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&oldid=7377480" title="Nuolatinė nuoroda į šią puslapio versiją"><span>Nuolatinė nuoroda</span></a></li><li id="t-info" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=info" title="Daugiau žinių apie šį puslapį"><span>Puslapio informacija</span></a></li><li id="t-cite" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:CiteThisPage&page=Operacin%C4%97_sistema&id=7377480&wpFormIdentifier=titleform" title="Informacija kaip cituoti šį puslapį"><span>Cituoti straipsnį</span></a></li><li id="t-urlshortener" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:UrlShortener&url=https%3A%2F%2Flt.wikipedia.org%2Fwiki%2FOperacin%25C4%2597_sistema"><span>Gauti sutrumpintą URL nuorodą</span></a></li><li id="t-urlshortener-qrcode" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:QrCode&url=https%3A%2F%2Flt.wikipedia.org%2Fwiki%2FOperacin%25C4%2597_sistema"><span>Atsisiųsti QR kodą</span></a></li> </ul> </div> </div> <div id="p-coll-print_export" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-coll-print_export" > <div class="vector-menu-heading"> Spausdinti/eksportuoti </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li id="coll-create_a_book" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:Book&bookcmd=book_creator&referer=Operacin%C4%97+sistema"><span>Kurti knygą</span></a></li><li id="coll-download-as-rl" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Specialus:DownloadAsPdf&page=Operacin%C4%97_sistema&action=show-download-screen"><span>Parsisiųsti kaip PDF</span></a></li><li id="t-print" class="mw-list-item"><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&printable=yes" title="Šio puslapio versija spausdinimui [p]" accesskey="p"><span>Versija spausdinimui</span></a></li> </ul> </div> </div> <div id="p-wikibase-otherprojects" class="vector-menu mw-portlet mw-portlet-wikibase-otherprojects" > <div class="vector-menu-heading"> Kituose projektuose </div> <div class="vector-menu-content"> <ul class="vector-menu-content-list"> <li class="wb-otherproject-link wb-otherproject-commons mw-list-item"><a href="https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Operating_systems" hreflang="en"><span>Vikiteka</span></a></li><li id="t-wikibase" class="wb-otherproject-link wb-otherproject-wikibase-dataitem mw-list-item"><a href="https://www.wikidata.org/wiki/Special:EntityPage/Q9135" title="Nuoroda į susietą duomenų saugyklos įrašą [g]" accesskey="g"><span>Vikiduomenys įrašas</span></a></li> </ul> </div> </div> </div> </div> </div> </div> </nav> </div> </div> </div> <div class="vector-column-end"> <div class="vector-sticky-pinned-container"> <nav class="vector-page-tools-landmark" aria-label="Page tools"> <div id="vector-page-tools-pinned-container" class="vector-pinned-container"> </div> </nav> <nav class="vector-appearance-landmark" aria-label="Išvaizda"> <div id="vector-appearance-pinned-container" class="vector-pinned-container"> <div id="vector-appearance" class="vector-appearance vector-pinnable-element"> <div class="vector-pinnable-header vector-appearance-pinnable-header vector-pinnable-header-pinned" data-feature-name="appearance-pinned" data-pinnable-element-id="vector-appearance" data-pinned-container-id="vector-appearance-pinned-container" data-unpinned-container-id="vector-appearance-unpinned-container" > <div class="vector-pinnable-header-label">Išvaizda</div> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-pin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-appearance.pin">move to sidebar</button> <button class="vector-pinnable-header-toggle-button vector-pinnable-header-unpin-button" data-event-name="pinnable-header.vector-appearance.unpin">paslėpti</button> </div> </div> </div> </nav> </div> </div> <div id="bodyContent" class="vector-body" aria-labelledby="firstHeading" data-mw-ve-target-container> <div class="vector-body-before-content"> <div class="mw-indicators"> </div> <div id="siteSub" class="noprint">Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.</div> </div> <div id="contentSub"><div id="mw-content-subtitle"></div></div> <div id="mw-content-text" class="mw-body-content"><div class="mw-content-ltr mw-parser-output" lang="lt" dir="ltr"><dl><dd><div class="dablink" style="font-size: 90%;"><span typeof="mw:File"><a href="/wiki/Vaizdas:Disambig.svg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/7/72/Disambig.svg/20px-Disambig.svg.png" decoding="async" width="20" height="16" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/7/72/Disambig.svg/30px-Disambig.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/7/72/Disambig.svg/40px-Disambig.svg.png 2x" data-file-width="230" data-file-height="183" /></a></span> <i>Kitos reikšmės – <a href="/wiki/Os" class="mw-disambig" title="Os">Os</a>.</i></div></dd></dl> <p><b>Operacinė sistema</b> (OS) – speciali <a href="/wiki/Programin%C4%97_%C4%AFranga" title="Programinė įranga">programinė įranga</a>, užtikrinanti vartotojo sąsają ir kompiuterio <a href="/wiki/Technin%C4%97_%C4%AFranga" title="Techninė įranga">techninės įrangos</a>, <a href="/wiki/Taikomoji_programin%C4%97_%C4%AFranga" title="Taikomoji programinė įranga">taikomųjų programų</a> bei <a href="/wiki/Duomenys" title="Duomenys">duomenų valdymą</a>. Moderniausios operacinės sistemos sudaro galimybę dirbti daugeliui vartotojų vienu metu daugialypėje aplinkoje, užtikrina bylų (failų) apsaugą, turi daug kitų naudingų savybių. Dauguma operacinių sistemų yra pirma programinė įranga, kurią pradeda vykdyti įjungtas kompiuteris. </p> <meta property="mw:PageProp/toc" /> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Paskirtis">Paskirtis</h2><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=1" title="Redaguoti skyrelį: Paskirtis" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=1" title="Edit section's source code: Paskirtis"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Naudotojo_aplinka">Naudotojo aplinka</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=2" title="Redaguoti skyrelį: Naudotojo aplinka" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=2" title="Edit section's source code: Naudotojo aplinka"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p>Kompiuterio naudotojo požiūriu, <i>operacinė sistema</i> veikia kaip aplinka, daugiau ar mažiau supaprastinanti darbą su: </p> <ul><li>Taikomosiomis programomis ar kita programine įranga – interneto naršyklėmis, teksto redagavimo ar internetinių pokalbių programomis.</li> <li>Bylomis (failais) ir aplankais (katalogais)</li> <li>Įvairiais vidiniais bei išoriniais <a href="/wiki/Technin%C4%97_%C4%AFranga" title="Techninė įranga">įrenginiais</a> – spausdintuvu, monitoriumi, pele, klaviatūra, skaitmeniniu fotoaparatu ir kitais.</li></ul> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Skirstymas_naudotojo_požiūriu"><span id="Skirstymas_naudotojo_po.C5.BEi.C5.ABriu"></span>Skirstymas naudotojo požiūriu</h4><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=3" title="Redaguoti skyrelį: Skirstymas naudotojo požiūriu" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=3" title="Edit section's source code: Skirstymas naudotojo požiūriu"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p>Operacinės sistemos neretai skirstomos pagal paskirtį: </p> <dl><dt><a href="/wiki/Asmeninis_kompiuteris" title="Asmeninis kompiuteris">Asmeniniams kompiuteriams</a> skirtos OS</dt> <dd>labai supaprastina vartotojo darbą su kompiuteriu, turi <a href="/wiki/Grafin%C4%97_aplinka" class="mw-redirect" title="Grafinė aplinka">grafinę aplinką</a>, leidžia klausytis muzikos, žaisti žaidimus ir pan.</dd> <dt><a href="/wiki/Darbo_stotis" title="Darbo stotis">Darbo stotims</a> skirtos OS</dt> <dd>leidžia efektyviai panaudoti daugelį procesorių, itin didelius atminties kiekius ir pan.</dd> <dt><a href="/wiki/Serveris" title="Serveris">Serveriams</a> skirtos OS</dt> <dd>leidžia efektyviai dirbti šimtams ar tūkstančiams programų vienu metu, turi geras darbo tinkle galimybes, vartotojų teisių valdymo priemones, efektyviai dirba su daugeliu vieno kompiuterio procesorių ir pan.</dd> <dt><a href="/wiki/Realaus_laiko_OS" class="mw-redirect" title="Realaus laiko OS">Realaus laiko OS</a></dt> <dd>suteikia programoms vykdymo uždelsimo bei kompiuterių resursų garantijas, kurių dėka šios OS yra tinkamos automatinių įrenginių (palydovų, laivų, lėktuvų ir t. t.) valdymui.</dd> <dt><a href="/wiki/Prietais%C5%B3_OS" class="mw-redirect" title="Prietaisų OS">Prietaisams skirtos</a> (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>embedded</i>) OS</dt> <dd>gali dirbti labai ribotas galimybes turinčiuose kompiuteriuose (mikrovaldikliuose), yra greitos, tačiau dažniausiai neturi išvystytų programų valdymo ir kitų galimybių.</dd> <dt><a href="/wiki/Delninis_kompiuteris" title="Delninis kompiuteris">Delniniams kompiuteriams</a> bei mobiliems telefonams skirtos OS</dt> <dd>yra panašios į prietaisams skirtas, tačiau turi grafinę aplinką, pritaikytos eiliniam naudotojui.</dd></dl> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="UNIX_failų_sistemos"><span id="UNIX_fail.C5.B3_sistemos"></span>UNIX failų sistemos</h2><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=4" title="Redaguoti skyrelį: UNIX failų sistemos" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=4" title="Edit section's source code: UNIX failų sistemos"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p>UNIX failų sistema yra kertinis visos operacinės sistemos komponentas – „viskas yra failas“.<sup id="cite_ref-Ritchie_1-0" class="reference"><a href="#cite_note-Ritchie-1"><span class="cite-bracket">[</span>1<span class="cite-bracket">]</span></a></sup> Ji nėra vien būdas duomenims saugoti: čia pasiekiami išoriniai įrenginiai (/dev direktorijuje yra failai klaviatūrai, pelei, video kamerai), jos pagalba (iš tiesų nieko į diską nerašydami) informacija keičiasi kartu vykdomi procesai, pateikiama įvairi papildoma informacija (pavyzdžiui, iš <i>/proc/uptime</i> galima perskaityti kiek laiko, sekundėmis, praėjo nuo sistemos starto<sup id="cite_ref-2" class="reference"><a href="#cite_note-2"><span class="cite-bracket">[</span>2<span class="cite-bracket">]</span></a></sup>). Visa UNIX failų sistema yra viename direktorijuje – <b>/</b> – kurio subdirektorijuose pasiekiami visi prijungti diskai, kiti įrenginiai bei pačios sistemos komponentai. Windows tokių direktorijų dažniausiai būna daugiau – <b>C:\, D:\</b> ir panašiai). </p> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Operacijų_aplinka"><span id="Operacij.C5.B3_aplinka"></span>Operacijų aplinka</h2><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=5" title="Redaguoti skyrelį: Operacijų aplinka" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=5" title="Edit section's source code: Operacijų aplinka"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p>Programuotojo ar administratoriaus požiūriu, <i>operacinė sistema</i> yra tam tikra programinė aplinka, abstrahuojanti kompiuterio aparatūrą ir vykdanti sistemines procesų/programų aptarnavimo funkcijas: </p> <ul><li>Programų/procesų paleidimo posistemė (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>loader</i>, <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba" title="Lietuvių kalba">liet.</a> <i>įkėlyklė, paleidyklė</i>), užtikrinanti programų ar bibliotekų kodo perkėlimą į operacinę atmintį bei su tuo susijusius pagalbinius veiksmus (pvz., kodo išpakavimą).</li> <li>Operacinės atminties adresų transliavimo posistemė (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>linker</i>, <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba" title="Lietuvių kalba">liet.</a> <i>saistyklė</i>, liet. neįsitvirtinę pakaitalai: <i>siejyklė, rišyklė</i>), užtikrinanti simbolinių objektinio kodo adresų transliaciją į fizinius.</li> <li>Procesų valdymo posistemė (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>process manager</i>), užtikrinanti procesoriaus, atminties ir pan. resursų paskirstymą, procesų valdymą ir pan.</li> <li>Pagalbinės bibliotekos (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>library</i>, <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba" title="Lietuvių kalba">liet.</a> <i>biblioteka</i>), suteikiančios programoms standartinę aplinką darbui su OS funkcijomis.</li> <li>Tvarkyklės (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>driver</i>, <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba" title="Lietuvių kalba">liet.</a> <i>tvarkyklė, valdyklė</i>), suteikiantys programoms standartizuotą interfeisą darbui su aparatine įranga.</li> <li>Pagalbinės posistemės, pvz., virtuali atmintis, failų sistema ir pan.</li></ul> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Skirstymas_architektūros_požiūriu"><span id="Skirstymas_architekt.C5.ABros_po.C5.BEi.C5.ABriu"></span>Skirstymas architektūros požiūriu</h4><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=6" title="Redaguoti skyrelį: Skirstymas architektūros požiūriu" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=6" title="Edit section's source code: Skirstymas architektūros požiūriu"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p>Tradiciškai OS skirstomos pagal branduolio struktūrą: </p> <ul><li>Monolitinės turi vientisą, visas funkcijas atliekantį branduolį, kurį, keičiant aparatūrą, reikia perkompiliuoti.</li> <li>Generatyvinės turi branduolį, veikiantį, kaip monolitinis, tačiau branduolys generuojamas jo pakrovimo metu.</li> <li>Modulinės artimos generatyvinėms, tačiau turi branduolius, susidedančius iš modulių, kuriuos galima keisti OS darbo metu.</li> <li><a href="/w/index.php?title=Mikrobranduolys&action=edit&redlink=1" class="new" title="Mikrobranduolys (puslapis neegzistuoja)">Mikrobranduolius</a> turinčios veikia, kaip minimalūs branduoliai, atiduodantys OS funkcijas įprastiems procesams.</li></ul> <p>Taip pat, OS neretai skirstomos pagal daugelį kitų parametrų, pvz., procesų valdymo metodus (pranešimų eilę ar procesų perjungimu pagrįstos), aparatūros abstrakciją (<a href="/w/index.php?title=Virtuali_ma%C5%A1ina&action=edit&redlink=1" class="new" title="Virtuali mašina (puslapis neegzistuoja)">virtualizuojančios</a> ir nevirtualizuojančios), sistemines funkcijas (pvz., <a href="/wiki/Monitorius_(OS)" title="Monitorius (OS)">Monitorius (OS)</a>), galimybes dirbti tinkle, istoriškai susiklosčiusias savybes (pvz., <a href="/wiki/UNIX" title="UNIX">UNIX</a>, <a href="/wiki/Windows" class="mw-redirect" title="Windows">Windows</a>) ir pan. </p> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Žinomesnės_operacinės_sistemos"><span id=".C5.BDinomesn.C4.97s_operacin.C4.97s_sistemos"></span>Žinomesnės operacinės sistemos</h2><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=7" title="Redaguoti skyrelį: Žinomesnės operacinės sistemos" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=7" title="Edit section's source code: Žinomesnės operacinės sistemos"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Asmeniniams_kompiuteriams_skirtos_sistemos">Asmeniniams kompiuteriams skirtos sistemos</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=8" title="Redaguoti skyrelį: Asmeniniams kompiuteriams skirtos sistemos" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=8" title="Edit section's source code: Asmeniniams kompiuteriams skirtos sistemos"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <ul><li><a href="/wiki/Amiga_OS" class="mw-redirect" title="Amiga OS">Amiga OS</a></li> <li><a href="/wiki/Haiku_(operacin%C4%97_sistema)" title="Haiku (operacinė sistema)">Haiku</a></li> <li><a href="/wiki/KolibriOS" title="KolibriOS">KolibriOS</a></li> <li><a href="/wiki/MacOS" title="MacOS">macOS</a></li> <li><a href="/wiki/Windows" class="mw-redirect" title="Windows">Windows</a></li> <li><a href="/wiki/Linux" title="Linux">Linux</a> <ul><li><a href="/wiki/Debian" title="Debian">Debian</a></li> <li><a href="/wiki/Baltix" title="Baltix">Baltix</a></li> <li><a href="/wiki/Ubuntu" title="Ubuntu">Ubuntu</a></li> <li><a href="/wiki/Fedora" title="Fedora">Fedora Workstation</a></li> <li><a href="/wiki/Gentoo_Linux" title="Gentoo Linux">Gentoo Linux</a></li> <li><a href="/wiki/OpenSUSE" title="OpenSUSE">openSUSE</a></li></ul></li> <li><a href="/wiki/Minix" title="Minix">Minix</a></li> <li><a href="/wiki/BSD" title="BSD">BSD</a></li></ul> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Delniniams_kompiuteriams_skirtos_sistemos"><a href="/wiki/Delninis_kompiuteris" title="Delninis kompiuteris">Delniniams kompiuteriams</a> skirtos sistemos</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=9" title="Redaguoti skyrelį: Delniniams kompiuteriams skirtos sistemos" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=9" title="Edit section's source code: Delniniams kompiuteriams skirtos sistemos"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <ul><li><a href="/wiki/Linux" title="Linux">Linux</a></li> <li><a href="/wiki/IOS" title="IOS">iOS</a></li> <li><a href="/wiki/Android" title="Android">Android</a></li></ul> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Serveriams_bei_darbo_stotims_skirtos_sistemos"><a href="/wiki/Serveris" title="Serveris">Serveriams</a> bei <a href="/wiki/Darbo_stotis" title="Darbo stotis">darbo stotims</a> skirtos sistemos</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=10" title="Redaguoti skyrelį: Serveriams bei darbo stotims skirtos sistemos" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=10" title="Edit section's source code: Serveriams bei darbo stotims skirtos sistemos"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <ul><li><a href="/wiki/Linux" title="Linux">Linux</a> <ul><li><a href="/wiki/Archlinux" class="mw-redirect" title="Archlinux">Archlinux</a></li> <li><a href="/wiki/Debian" title="Debian">Debian</a> <ul><li><a href="/wiki/Ubuntu" title="Ubuntu">Ubuntu</a></li></ul></li> <li><a href="/wiki/Fedora" title="Fedora">Fedora Server</a></li> <li><a href="/wiki/Gentoo_Linux" title="Gentoo Linux">Gentoo Linux</a></li> <li><a href="/wiki/Red_Hat" title="Red Hat">Red Hat Enterprise Linux</a></li> <li><a href="/wiki/SUSE_Linux" title="SUSE Linux">SUSE Linux Enterprise</a></li></ul></li> <li><a href="/wiki/Unix" class="mw-redirect" title="Unix">Unix</a> <ul><li><a href="/wiki/BSD" title="BSD">BSD</a> <ul><li><a href="/wiki/FreeBSD" title="FreeBSD">FreeBSD</a></li> <li><a href="/wiki/MacOS" title="MacOS">macOS</a></li> <li><a href="/wiki/NetBSD" title="NetBSD">NetBSD</a></li> <li><a href="/wiki/OpenBSD" title="OpenBSD">OpenBSD</a></li></ul></li> <li><a href="/w/index.php?title=System_V&action=edit&redlink=1" class="new" title="System V (puslapis neegzistuoja)">System V</a> <ul><li><a href="/w/index.php?title=AIX&action=edit&redlink=1" class="new" title="AIX (puslapis neegzistuoja)">AIX</a></li> <li><a href="/w/index.php?title=HP-UX&action=edit&redlink=1" class="new" title="HP-UX (puslapis neegzistuoja)">HP-UX</a></li> <li><a href="/wiki/Solaris_(operacin%C4%97_sistema)" title="Solaris (operacinė sistema)">Solaris</a></li></ul></li></ul></li> <li><a href="/wiki/GNU_Hurd" title="GNU Hurd">GNU Hurd</a></li> <li><a href="/wiki/Microsoft_Windows" title="Microsoft Windows">Microsoft Windows</a></li> <li><a href="/w/index.php?title=OpenVMS&action=edit&redlink=1" class="new" title="OpenVMS (puslapis neegzistuoja)">OpenVMS</a></li> <li><a href="/wiki/Plan_9" title="Plan 9">Plan 9</a></li> <li><a href="/w/index.php?title=Z/OS&action=edit&redlink=1" class="new" title="Z/OS (puslapis neegzistuoja)">z/OS (OS/390)</a></li></ul> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Realaus_laiko_sistemos">Realaus laiko sistemos</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=11" title="Redaguoti skyrelį: Realaus laiko sistemos" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=11" title="Edit section's source code: Realaus laiko sistemos"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <ul><li><a href="/wiki/Lynx_OS" class="mw-redirect" title="Lynx OS">Lynx OS</a></li> <li><a href="/wiki/QNX" title="QNX">QNX</a></li> <li><a href="/wiki/VxWorks" title="VxWorks">VxWorks</a></li></ul> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Kitos_sistemos">Kitos sistemos</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=12" title="Redaguoti skyrelį: Kitos sistemos" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=12" title="Edit section's source code: Kitos sistemos"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <ul><li><a href="/wiki/DOS" title="DOS">DOS</a> <ul><li><a href="/w/index.php?title=DR-DOS&action=edit&redlink=1" class="new" title="DR-DOS (puslapis neegzistuoja)">DR-DOS (Open DOS)</a></li> <li>FreeDOS</li> <li><a href="/wiki/MS-DOS" title="MS-DOS">MS-DOS</a></li> <li><a href="/w/index.php?title=PC-DOS&action=edit&redlink=1" class="new" title="PC-DOS (puslapis neegzistuoja)">PC-DOS</a></li> <li><a href="/wiki/PTS-DOS" title="PTS-DOS">PTS-DOS</a></li></ul></li></ul> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Savybės"><span id="Savyb.C4.97s"></span>Savybės</h2><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=13" title="Redaguoti skyrelį: Savybės" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=13" title="Edit section's source code: Savybės"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Pertraukimai">Pertraukimai</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=14" title="Redaguoti skyrelį: Pertraukimai" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=14" title="Edit section's source code: Pertraukimai"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p><a href="/wiki/Pertraukimas" title="Pertraukimas">Pertraukimai</a> yra svarbus aspektas operacinėje sistemoje, tai yra veiksmingas būdas operacinei sistemai bendrauti su aplinka. Alternatyva - leisti operacinei sistemai „stebėti“ (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>watch</i>), tai galima rasti senesnėse sistemose su labai maža laikinosios informacijos saugykla (50-60 baitų), tačiau tai gana neįprasta modernioms sistemoms su didelėmis laikinosiomis informacijos saugyklomis. Pertraukimą tiesiogiai palaiko dauguma šiuolaikinių <a href="/wiki/Procesorius" class="mw-redirect" title="Procesorius">procesorių</a>. Pertraukimai teikiami kompiuteriams su automatiniu vietos taupymu kontekstų registre, reaguojant į įvykius vykdomas specialus kodas. Net ir paprasčiausių <a href="/wiki/Technin%C4%97_%C4%AFranga" title="Techninė įranga">kompiuterių techninė įranga</a> dirba su pertraukimais. Kai nutraukiamas vykdomos programos veiksmas, kompiuterio techninė įranga automatiškai sustabdo veikiančią programą, išsaugo joje esančią informaciją ir vykdomas pertraukimo apdorojimo kodas. Moderniose operacinėse sistemose pertraukimą apdoroja operacinės sistemos <a href="/wiki/Branduolys_(OS)" title="Branduolys (OS)">branduolys</a>. Pertraukimai gali ateiti iš bet kokios kompiuterio techninės įrangos ar paleistos programos. Kai techninė įranga įjungia pertraukimą, operacinės sistemos branduolys nusprendžia, kaip elgtis tokiu atveju, paprastai yra vykdomas duomenų apdorojimo kodas. Kodas priklauso nuo nutraukimo. Techninės įrangos procesorius paleidžia iš naujo užduotį, kuri gali būti viena iš operacinės sistemos branduolio dalių, kita programa arba abiejų. Tada įvairiais būdais <a href="/wiki/Tvarkykl%C4%97" title="Tvarkyklė">įrenginių tvarkyklė</a> (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>driver</i>) perduoda informaciją programai. Programa taip pat gali sukelti operacinės sistemos perkrovimą. Jei programa nori naudotis technine įranga, pavyzdžiui, ji gali perkrauti operacinės sistemos branduolį. Po pertraukimo kontrolė turi būti grąžinta branduoliui. Branduolys gali pakartoti procesą. Jei programa turi papildomų resursų, pavyzdžiui, atminties, ji bus atiduota branduolio resursams. </p> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Apsaugos_aplinka_ir_prižiūrėtojo_aplinka"><span id="Apsaugos_aplinka_ir_pri.C5.BEi.C5.ABr.C4.97tojo_aplinka"></span>Apsaugos aplinka ir prižiūrėtojo aplinka</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=15" title="Redaguoti skyrelį: Apsaugos aplinka ir prižiūrėtojo aplinka" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=15" title="Edit section's source code: Apsaugos aplinka ir prižiūrėtojo aplinka"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p>Šiuolaikiniai <a href="/wiki/CPU" class="mw-redirect" title="CPU">procesoriai</a> palaiko du darbo režimus. Dėl to <a href="/wiki/CPU" class="mw-redirect" title="CPU">procesoriai</a> naudoja dvi aplinkas: <a href="/wiki/Apsaugotas_re%C5%BEimas" title="Apsaugotas režimas">apsaugotą režimą</a> ir <a href="/w/index.php?title=Pri%C5%BEi%C5%ABr%C4%97tojo_aplink%C4%85&action=edit&redlink=1" class="new" title="Prižiūrėtojo aplinką (puslapis neegzistuoja)">prižiūrėtojo aplinką</a>, kurios leidžia tam tikroms centrinio procesoriaus funkcijoms būti kontroliuojamoms ir paveiktoms tiktai operacinės sistemos branduolio. Čia apsaugos aplinka (apsaugotas režimas) nesiunčia specialiai į <a href="/w/index.php?title=80286&action=edit&redlink=1" class="new" title="80286 (puslapis neegzistuoja)">80286</a> (Intel x86 16 bitų mikroprocesorius) centrinio procesoriaus ypatybę, nors apsaugos aplinka yra labai panaši į tai. <a href="/wiki/CPU" class="mw-redirect" title="CPU">CPU</a> galėtų turėti kitas aplinkas, panašias į 80286 apsaugos aplinkas, tokias kaip <a href="/w/index.php?title=Virtuali_8086_aplinka&action=edit&redlink=1" class="new" title="Virtuali 8086 aplinka (puslapis neegzistuoja)">virtuali 8086 aplinka</a> iš <a href="/wiki/80386" class="mw-redirect" title="80386">80386</a> (Intel x86 <a href="/wiki/32_bit%C5%B3" class="mw-redirect" title="32 bitų">32 bitų</a> mikroprocesorius ar i386). </p><p>Tačiau, sąlygos plačiau naudojamos operacinės sistemos teorijoje sietinoje su visomis aplinkomis, kurios riboja programų, veikiančių toje aplinkoje, gebėjimą, aprūpinanti sistemų, kaip <a href="/wiki/Virtualioji_atmintis" title="Virtualioji atmintis">virtualioji atmintis</a>, adresavimą ir prieigas, ribojant prieigą pagrindinės įrangos aplinkoje, veikiančios prižiūrėtojo aplinkoje. Panašios aplinkos egzistavo superkompiuteriuose, mini kompiuteriuose ir centriniuose kompiuteriuose, kadangi jos yra tikrai būtinos, pavyzdžiui, UNIX daugelio vartotojų operacinės sistemos palaikymui. </p><p>Kai kompiuteris pirmą kartą įjungiamas, tai automatiškai pasileidžia <a href="/w/index.php?title=Pri%C5%BEi%C5%ABr%C4%97tojo_aplinkoje&action=edit&redlink=1" class="new" title="Prižiūrėtojo aplinkoje (puslapis neegzistuoja)">prižiūrėtojo aplinkoje</a>. Pirmos kelios programos, paleidžiamos kompiuterio, yra BIOS, paleidyklė (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>boot loader</i>) ir operacinė sistema, jos turi neribotą prieigą prie operacinės įrangos - ir tai reikalinga todėl, kad, iš esmės, inicijuojama apsaugota aplinka gali būti įjungta tiktai už jų ribų. Tačiau, kai operacinė sistema perduoda kontrolę į kitą programą, tai gali perjungti centrinį procesorių į <a href="/wiki/Apsaugotas_re%C5%BEimas" title="Apsaugotas režimas">apsaugotą režimą</a>. </p><p><a href="/wiki/Apsaugotas_re%C5%BEimas" title="Apsaugotas režimas">Apsaugotame režime</a> programos gali turėti prieigą prie labiau apriboto centrinio procesoriaus instrukcijų komplekto. Vartotojų programa gali palikti <a href="/wiki/Apsaugotas_re%C5%BEimas" title="Apsaugotas režimas">apsaugotą režimą</a> tiktai sukeldama pertrauktį, priversdama perduoti kontrolę atgal į branduolį. Tokiu būdu operacinė sistema gali palaikyti išskirtinę kontrolę kaip prieigą prie pagrindinės įrangos ir atminties. </p><p>Terminas „apsaugos aplinkos ištekliai“ apskritai siejasi su vienu ar daugiau centrinio procesoriaus registrų, kuris turi savyje informaciją, kuri veikiančiai programai neleidžia nieko pakeisti. Pastangos pakeisti šituos išteklius apskritai sukelia persijungimą į prižiūrėtojo aplinką, kur operacinė sistema gali susitvarkyti su neteisėta operacija, kurią programa stengėsi įvykdyti (pavyzdžiui, ištrindama programą). </p> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Atminties_valdymas">Atminties valdymas</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=16" title="Redaguoti skyrelį: Atminties valdymas" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=16" title="Edit section's source code: Atminties valdymas"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p>Operacinių sistemų <a href="/wiki/Branduolys" class="mw-disambig" title="Branduolys">branduolys</a> atsakingas už visos sistemos atminties, naudojamos procesų, valdymą. Tai apsaugo procesus nuo svetimos atminties naudojimo ir leidžia efektyviau išnaudoti esamą atmintį. Procese, darbo metu, kiekvienas procesas privalo turėti nepriklausomą priėjimą prie atminties. </p><p>Bendras atminties valdymas, naudojamas daugelyje ankstesnių <a href="/wiki/OS" class="mw-redirect" title="OS">operacinių sistemų</a>, veikė su prielaida, kad visi procesai savanoriškai naudojasi branduoliu atminties valdymui ir neviršija jiems skirtos atminties kvotų. Tačiau tai nepasiteisino, nes procesai dažnai dėl klaidų viršydavo jiems skirtos atminties kvotas, taip paveikdamos ir kitus procesus, kurių atmintį užimdavo. Kenkėjiški procesai ar <a href="/wiki/Virusas" title="Virusas">virusai</a> galėjo kryptingai keisti kito proceso atmintį ar net pačią operacinę sistemą. Kooperacinės atminties valdymui pakaktų tik vienos blogos programos, kad nulaužtų sistemą. </p><p>Atminties apsauga leidžia branduoliui apriboti <a href="/w/index.php?title=Procesas_(informatika)&action=edit&redlink=1" class="new" title="Procesas (informatika) (puslapis neegzistuoja)">proceso</a> priėjimą prie kompiuterio atminties. Egzistuoja įvairūs atminties apsaugos metodai, įskaitant atminties <a href="/wiki/Segmentavimas" title="Segmentavimas">segmentaciją</a> ir <a href="/wiki/Puslapiavimas" title="Puslapiavimas">puslapiavimą</a>. Visi metodai reikalauja tam tikros <a href="/wiki/Technin%C4%97_%C4%AFranga" title="Techninė įranga">techninės įrangos</a> palaikymo lygio (pavyzdžiui, 80.286 MMU), kuris egzistuoja ne visuose kompiuteriuose. </p><p>Ir segmentacijoje, ir puslapiavime, kai apsaugoto režimo registrai apibrėžti procesoriuje, atminties adresas turi sutikti duoti priėjimą veikiančioms programoms. Bandymas prieiti prie kitų adresų, iššauks <a href="/wiki/Pertraukimas" title="Pertraukimas">pertraukimą</a>, kuris perves sistemą į <a href="/wiki/Apsaugotas_re%C5%BEimas" title="Apsaugotas režimas">apsaugotą režimą</a>, perduodamas valdymą branduoliui. Tai vadinama segmentavimo pažeidimu arba trumpiau - SEG-V. Dažniausiai tai yra klaidos ženklas, ir branduolys paprastai pašalins tai padariusį procesą ir praneš apie klaidą. </p><p><a href="/wiki/Windows" class="mw-redirect" title="Windows">Windows</a> 3.1-Me turi keletą atminties apsaugos lygių, bet programos gali lengvai juos apeiti. Pagal Windows 9x visų <a href="/wiki/MS-DOS" title="MS-DOS">MS-DOS</a> programų, kurios veikia apsauginiu režimu, suteikiant joms beveik neribotą kompiuterio valdymą. Pagrindinės atminties gedimas parodys, kokie įvyko segmentavimo pažeidimai, vis dėlto, bet kokiu atveju sistema dažnai bus nulaužiama. </p><p>Daugumoje <a href="/wiki/Linux" title="Linux">Linux</a> sistemų, dalis kietajame diske yra skirta virtualiai atminčiai, kai operacinė sistema bus įdiegiama. Ši dalis yra žinoma kaip „swap“ erdvė. <a href="/wiki/Microsoft_Windows" title="Microsoft Windows">Windows</a> sistema naudoja „swap“ bylą vietoj padalijimo. </p> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Virtualioji_atmintis">Virtualioji atmintis</h4><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=17" title="Redaguoti skyrelį: Virtualioji atmintis" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=17" title="Edit section's source code: Virtualioji atmintis"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <dl><dd><div class="noprint relarticle mainarticle"><i>Pagrindinis straipsnis – <a href="/wiki/Virtualioji_atmintis" title="Virtualioji atmintis">Virtualioji atmintis</a></i>.</div></dd></dl> <p>Virtualiosios atminties adresavimų (tokie kaip puslapiavimas, ar segmentavimas) naudojimas leidžia operacinės sistemos branduoliui pasirinkti kokią atminties sritį kiekviena programa gali naudoti bet kuriuo metu, kas operacinei sistemai sudaro galimybę naudoti tas pačias atminties sritis kelioms užduotims. </p><p>Jei programa bando naudoti atmintį, kuri nėra jai prieinamos atminties srityje, bet vis tiek buvo skirta jai, operacinės sistemos branduolys bus pertrauktas taip pat, lyg programa bandytų naudoti daugiau atminties nei jai yra skirta. Unix operacinėje sistemoje šis pertraukimas yra vadinamas „puslapio klaida“ (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Page fault</i>). </p><p>Jei operacinės sistemos branduolys aptinka „puslapio klaidą“, jis pakeis virtualiosios atminties sritį programai, kuri šią klaidą sukėlė, skirdamas jai prašomą atminties sritį. Tai suteikia operacinės sistemos branduoliui galimybę skirti kiekvienai programai atminties sritį, bei nustatyti jos vietą. </p><p>Moderniose operacinėse sistemose atmintis, kuri naudojama rečiau, gali laikinai būti saugoma diske, ar kitoje atminties laikmenoje, atlaisvinant tą atminties vietą kitoms programoms. Tai yra vadinama „keitimu“ (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Paging swapping</i>), nes daugiau nei viena programa gali naudoti tą pačią atminties sritį, keičiant tos atminties srities turinį pagal pareikalavimą. </p> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Programos_vykdymas">Programos vykdymas</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=18" title="Redaguoti skyrelį: Programos vykdymas" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=18" title="Edit section's source code: Programos vykdymas"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <dl><dd><div class="noprint relarticle mainarticle"><i>Pagrindinis straipsnis – <a href="/w/index.php?title=Procesas_(informatika)&action=edit&redlink=1" class="new" title="Procesas (informatika) (puslapis neegzistuoja)">Procesas (informatika)</a></i>.</div></dd></dl> <p>Operacinė sistema veikia kaip sąsaja tarp vartotojo ir techninės įrangos. Vartotojas bendrauja su technine įranga iš „kitos barikadų pusės“. Operacinė sistema servisų techninei įrangai rinkinys, suteikiantis PĮ galimybę kreiptis į procesus, sudarytus iš mažesnių procesų (servisus). Iš esmės, patį programos vykdymą galima susieti su operacinės sistemos kuriamu procesu, t. y. <a href="/wiki/Branduolys_(OS)" title="Branduolys (OS)">branduolys</a> kuria procesus padalindamas atmintį bei kitus resursus, nustato procesų eiliškumą (sistemose, kuriose vienu metu yra vykdoma keletą užduočių), perduoda programos kodą į atmintį, bet vykdo pačią programą. Tuomet programa yra tarpininkas tarp vartotojo ir įrenginių bei vykdo jai numatytas funkcijas. </p> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Kompiuterinis_tinklas">Kompiuterinis tinklas</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=19" title="Redaguoti skyrelį: Kompiuterinis tinklas" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=19" title="Edit section's source code: Kompiuterinis tinklas"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p>Šiuo metu operacinės sistemos palaiko daug įvairių tinklo protokolų, techninės įrangos ir susijusios programinės įrangos. Tai reiškia, kad kompiuteriai, valdantys skirtingas operacines sistemas, gali dalyvauti bendrame <a href="/wiki/Kompiuteri%C5%B3_tinklas" title="Kompiuterių tinklas">tinkle</a> (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>network</i>) tam, kad galėtų pasidalytų ištekliais: skaičiavimų pajėgumais (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Computing</i>), rinkmenomis, spausdintuvais ir skaitytuvais, naudodami laidinį ar belaidį ryšį. Potencialiai, tinklai leidžia operacinei sistemai gauti prieigą prie nutolusio kompiuterio išteklių, suteikiančių tą pat funkcionalumą, kurį suteiktų tie ištekliai prijungti tiesiogiai prie kompiuterio. Tai gali būti paprasta komunikacija, tinklinės failų (rinkmenų) sistemos ar net naudojimasis kito kompiuterio grafine ar garsine technine įranga. Kai kurios tinklo paslaugos suteikia galimybę išteklius tinkle pasiekti kaip esančius toje pačioje sistemoje, pvz., SSH (<a href="/wiki/SSH" title="SSH">SSH</a>), kuris suteikia tinklo vartotojams tiesioginę prieigą prie kompiuterio tekstinės komandinės aplinkos (CLI). </p><p>Klientas/serveris atveju kliento programa per tinklą jungiasi prie kito kompiuterio - <a href="/wiki/Serveris" title="Serveris">serverio</a>. Serveris teikia įvairias paslaugas kitiems tinkle esantiems kompiuteriams ir vartotojams. Šios paslaugos suteikiamos per tam skirtas <a href="/wiki/Jungtis" class="mw-disambig" title="Jungtis">jungtis</a> ar numeruotus prieigos punktus serveryje esančiame kažkokiu tai <a href="/w/index.php?title=Tinklo_adresas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Tinklo adresas (puslapis neegzistuoja)">tinklo adresu</a> (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Network address</i>). Dažniausiai jungtis susiejama tik su vienu procesu, dažnai vadinamu <a href="/w/index.php?title=Deamon&action=edit&redlink=1" class="new" title="Deamon (puslapis neegzistuoja)">demonu</a>, atsakingu už duomenų, patenkančių ta jungtimi, apdorojimą, pvz., tinklalapių serveris dažniausiai atsakingas už 80-ąją jungtį. Demonas, savo ruožtu turi prieigą prie tam tikrų vietinių techninės ir programinės įrangos išteklių, ir gali atlikti kažkokius veiksmus per operacinės sistemos branduolį. </p><p>Daugelis operacinių sistemų palaiko vieną ar daugiau atvirų tinklo protokolų, pavyzdžiui, SNA (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Systems Network Architecture</i>), <a href="/wiki/IBM" title="IBM">IBM</a> operacinėse sistemose, <a href="/w/index.php?title=DECnet&action=edit&redlink=1" class="new" title="DECnet (puslapis neegzistuoja)">DECnet</a> (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Digital Equipment Corporation</i>) sistemose, ir specifiniai <a href="/wiki/Microsoft" title="Microsoft">Microsoft</a> protokolai (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>SMB – Server message block</i>). <a href="/wiki/Windows" class="mw-redirect" title="Windows">Windows</a> operacinėse sistemose. Taip pat gali būti palaikomi specifiniai protokolai specifinėms užduotims, pvz., NFS (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Network file system</i>) prieigai prie tinkle esančių rinkmenų. Protokolai kaip ESound, ar esd gali būti lengvai išplėsti per tinklą, kad lokali programinė įranga galėtų atkurti garsą naudodama nutolusią techninę įrangą. </p> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Saugumas">Saugumas</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=20" title="Redaguoti skyrelį: Saugumas" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=20" title="Edit section's source code: Saugumas"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p>Kompiuterio saugumas priklauso nuo teisingo technologijų veikimo bei taikymo. Šiuolaikinė operacinė sistema aprūpina prieigą prie daugybės išteklių, kurie yra pasiekiami <a href="/wiki/Programin%C4%97_%C4%AFranga" title="Programinė įranga">programinei įrangai</a>, esančiai sistemoje, ir į išorinius įrenginius tinklais per <a href="/wiki/Branduolys_(OS)" title="Branduolys (OS)">branduolį</a>. </p><p>Operacinė sistema turi gebėti atskirti užklausas, kurias galima apdoroti, ir kitas, kurių negalima apdoroti. Tuo metu, kuomet kai kurios sistemos gali tiesiog skirti privilegijuotą nuo neprivilegijuoto vartotojo, sistemos paprastai turi metodus identifikuoti vartotoją, pvz., vartotojo vardą. Kad nustatytume tapatumą, atliekamas autentifikavimas. Dažnai vartotojo vardas turi būti patikrintas, ir kiekvienas vartotojo vardas gali turėti slaptažodį. Taip pat, naudojami kiti autentifikavimo metodai: magnetinės kortelės ar biometriniai duomenys vietoje įprasto slaptažodžio. Kai kuriais atvejais, ypač ryšiams tarp tinklų, prie išteklių galima gauti prieigą be autentifikavimo (tokio, kaip bendrų rinkmenų skaitymas per tinklą). Taip pat, apimta registruoto tapatumo sąvoka - yra leidimas; tam tikros paslaugos ir ištekliai, prieinami per užklausimą, vieną kartą registruotą į sistemą, yra surišti ar registruojami vartotojų pranešimu ar įvairiai formuotoms grupėms vartotojų, kuriems užklausimas priklauso. </p><p>Be to, į leisti/atmesti saugumo modelį, sistema su saugumo aukštu lygiu taip pat pasiūlys tikrinimo pasirinkimą. Jie leistų sekti prieigos prašymą prie išteklių (toks kaip, „kas skaitė šią rinkmeną?“). Vidaus saugumas, ar saugumas nuo jau veikiančios programos yra tiktai galimas, jei visi galbūt žalingi prašymai turi būti atlikti per įtraukimą į operacinės sistemos <a href="/wiki/Branduolys_(OS)" title="Branduolys (OS)">branduolį</a> . Jei programos gali tiesiogiai gauti prieigą prie <a href="/wiki/Aparatin%C4%97_%C4%AFranga" class="mw-redirect" title="Aparatinė įranga">aparatinės įrangos</a> ir išteklių, jie negaunami. </p><p>Išorinis saugumas apima prašymą iš išorės kompiuterio, tokio kaip registracijos vardas susijusiame pulte ar tam tikrame tinklo ryšyje. Išorinius prašymus dažnai perduoda per prietaiso vairuotojus į operacinės sistemos <a href="/wiki/Branduolys_(OS)" title="Branduolys (OS)">branduolį</a>, kur juos gali perduoti paraiškomis, ar atlikti tiesiogiai. Operacinių sistemų saugumas ilgai buvo reikalingas, dėl labai jautrių duomenų, naudotas kompiuteriams, komercinėms ir saugumo programoms. Jungtinių Valstijų Vyriausybės Gynybos departamentas (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Department of Defense, DoD</i>) sukūrė Patikėtus Kompiuterinės Sistemos Įvertinimo Kriterijus (TCSEC), kurie yra standartas, nustatantis pagrindinius reikalavimus tam, kad įvertintų saugumo efektyvumą. Tai nutiko didelei svarbai operacinės sistemos gamintojams, todėl, kad TCSEC buvo panaudotas, kad įvertintų, klasifikuotų ir išrinktų kompiuterines sistemas, svarstytas apdirbimui, laikymui ir jautrios ar slaptos informacijos paieškai (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Classified information</i>). </p><p>Tinklo paslaugos yra tokios, kaip bendras rinkmenų naudojimas, spausdinimo paslaugos, <a href="/wiki/Elektroninis_pa%C5%A1tas" title="Elektroninis paštas">elektroninis paštas</a>, <a href="/wiki/%C5%BDiniatinklis" class="mw-redirect" title="Žiniatinklis">žiniatinklio</a> svetainės ir rinkmenos perdavimo protokolai (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>File transfer protocol</i>) (<a href="/wiki/FTP" title="FTP">FTP</a>), iš kurių dauguma galėjo saugumą nukreipti į pavojų. Saugume yra <a href="/wiki/Aparatin%C4%97_%C4%AFranga" class="mw-redirect" title="Aparatinė įranga">aparatinės įrangos</a> prietaisai, žinomi kaip gaisrasienės ar įsibrovimo susekimo/prevencijos sistemos (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Firewalls</i>). Operaciniame sistemos lygmenyje yra daug pasiekiamų programinės įrangos gaisrasienių, taip pat kaip įsibrovimo susekimo/prevencijos sistemos. Dauguma šiuolaikinių operacinių sistemų apima programinės įrangos gaisrasienę, kuri yra įgalinta netiesiogiai. Programinės įrangos gaisrasienė gali būti formuota, kad leistų ar paneigtų tinklo eismą į ar nuo paslaugos ar paraiškos, esančios operacinėje sistemoje. Todėl, kiekvienas gali įdiegti ir valdyti nesaugią paslaugą, tokią kaip Telnet ar <a href="/wiki/FTP" title="FTP">FTP</a> ir, kad būtų įmanomas saugumo pažeidimas. Todėl, kad gaisrasienė uždraudžia visą eismą, jungiantis prie to porto paslaugos. </p><p>Alternatyvi strategija ir vienintelė <i>smėliadėžės</i> (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>sandbox</i>) strategija, pasiekiama sistemose, kurios nesutinka su <i>Popek</i> ir <i>Goldberg</i> virtualizacijų reikalavimais (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Popek and Goldberg virtualization requirements</i>), yra operacinė sistema, kuri nevaldo vartotojų programų kaip artimas kodas, bet tam, kad mėgdžiotų procesorių ir aprūpintų, šeimininkas p-kodui (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>p-code</i>) įkūrė Java sistemą. </p><p>Vidaus saugumas yra ypač tinkamas <i>multivartotojų</i> sistemoms; tai leidžia kiekvienam sistemos vartotojui turėti privačias <a href="/wiki/Rinkmena" title="Rinkmena">rinkmenas</a>, kurių kiti vartotojai negali perskaityti ar keisti. Vidaus saugumas yra taip pat svarbus, jei tikrinimas turi duoti grąžinti kažkokią reikšmę, kadangi programa gali potencialiai apeiti operacinę sistemą, imtinai apeiti tikrinimą. </p> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Daugiaprogramis_apdorojimas">Daugiaprogramis apdorojimas</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=21" title="Redaguoti skyrelį: Daugiaprogramis apdorojimas" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=21" title="Edit section's source code: Daugiaprogramis apdorojimas"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p>Daugiaprogramis apdorojimas (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Computer multitasking</i>) nurodo kelių nepriklausomų programų veikimą tame pačiame kompiuteryje; suteikia vaizdą, kad vykdomos programos tuo pačiu metu. Daugelis kompiuterių gali padaryti daugiausiai vieną ar du dalykus tuo pačiu metu, tai paprastai daroma per laiko skirstymą (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Time-sharing</i>), tai reiškia, kad kompiuteris paskirsto laiką programų įvykdymui. </p><p>Operacinės sistemos <a href="/wiki/Branduolys" class="mw-disambig" title="Branduolys">branduolys</a> yra dalis programinės įrangos, vadinamos planuokle (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Scheduler</i>), kuri nustato, kiek laiko kiekviena programa naudos vykdymui ir kokia tvarka vykdymo kontrolė turi būti perduota į programas. Procesui valdymas perduodamas branduoliu, kuris leidžia programai patekti į <a href="/wiki/Procesorius" class="mw-redirect" title="Procesorius">procesorių</a> ir <a href="/wiki/Atmintis" title="Atmintis">atmintį</a> (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Memory</i>). Vėliau, kontrolė grįžta į branduolį per tam tikrą mechanizmą, taigi taip kita programa gali naudotis procesoriumi. Šis kontrolės perėjimas iš branduolio ir taikymai vadinami konteksto keitimu (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Context switch</i>). </p><p>Ankstesnis modelis, kuris valdė laiko pasiskirstymą programose buvo vadinamas kooperuotu daugiaprogramiu apdorojimu (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Cooperative multitasking</i>). Pagal šį modelį, kai kontrolė perduodama programai per branduolį, ji gali būti vykdoma tiek ilgai, kol bus grąžinama į branduolį. Tai reiškia, kad neužbaigta arba blogai funkcionuojanti programa gali ne tik užkirsti kelią kitai programai pasinaudoti procesoriumi, bet ir pakabinti visą sistemą, jei ji patenka į <a href="/w/index.php?title=Aldersono_ciklas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Aldersono ciklas (puslapis neegzistuoja)">begalinį ciklą</a> (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Infinite loop</i>). </p><p>Požiūris vadovaujamas prioritetiniu daugiaprogramiu apdorojimu (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Preemptive multitasking</i>) yra toks, kad svarbu užtikrinti, kad visoms programoms būtų teikiamas reguliarus laikas procesoriuje. Tai reiškia, kad visos programos turi būti ribojamos laiko atžvilgiu, kurį praleidžia procesoriuje be nutraukimo. Norint tai užbaigti, modernios operacinės sistemos branduolys pasinaudoja laiko nutraukimu. Saugaus režimo (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Protected mode</i>) laikmatis nustatomas pagal branduolį, kuris sukelia grįžimą į peržiūros režimą (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>supervisor mode</i>) po nurodyto laiko praėjimo. </p><p>Daugeliui vartotojų operacinės sistemos kooperuotas daugiaprogramis apdorojimas yra visiškai pakankamas, kai namų kompiuteriuose paprastai valdo keletas gerai išbandytų programų. Windows NT buvo pirmoji versija <a href="/wiki/Microsoft_Windows" title="Microsoft Windows">Microsoft Windows</a>, kuris vykdomas prioritetiniu daugiaprogramiu apdorojimu, tačiau jis nepasiekė namų vartotojų rinkos iki <a href="/wiki/Windows_XP" title="Windows XP">Windows XP</a>, (nuo to laiko <a href="/wiki/Windows_NT" title="Windows NT">Windows NT</a> buvo skirta specialistams.) </p> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Branduolio_pertraukimo_palaikymas">Branduolio pertraukimo palaikymas</h4><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=22" title="Redaguoti skyrelį: Branduolio pertraukimo palaikymas" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=22" title="Edit section's source code: Branduolio pertraukimo palaikymas"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p>Pastaraisiais metais yra kilęs didelis susirūpinimas dėl uždelsimo, siejamo su operacinės sistemos branduolio (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>kernel</i>) vykdymu, pavyzdžiui, kartais sistemose su vientisais branduoliais (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>momonolithic kernel</i>) neveiklus laikas trunka 100 milisekundžių ir daugiau. Ši delsa dažnai sukuria pastebimą sulėtėjimą stalinėse sistemose ir gali trukdyti operacinei sistemai atlikti laikui jautrius procesus, kaip tarkim garso įrašymas ar komunikacija. </p><p>Modernios operacinės sistemos pratęsia laikino proceso pertraukiamumo koncepciją įrangos tvarkyklėmis (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>drivers</i>) ir operacinės sistemos branduolio kodui (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>kernel code</i>), taigi suprantama, kad operacinės sistemos turi paskirstymo kontrolę vidiniams procesams. Operacinė sistema <a href="/wiki/Windows_Vista" title="Windows Vista">Windows Vista</a> - įžanga į <i>Windows</i> vaizdo tvarkyklės modelį (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Windows Display Driver Model</i>), įdiegia šią galimybę vaizdo tvarkyklėms (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>display drivers</i>). <a href="/wiki/Linux_branduolys" class="mw-redirect" title="Linux branduolys">Linux</a> operacinėje sistemoje laikinai pertraukiamas branduolio modelis pradėtas naudoti nuo <a href="/w/index.php?title=Linux_kernel&action=edit&redlink=1" class="new" title="Linux kernel (puslapis neegzistuoja)">2.6</a> - osios versijos leidžia visoms įrangos tvarkyklėms ir keletui branduolio kodo dalių naudotis pranašumais, gaunamais iš paskirstomo daugiaprogramio apdorojimo (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>multi-tasking</i>). Operacinėse sistemose <i>Windows</i>, prieš atsirandant operacinėms sistemoms <a href="/wiki/Windows_Vista" title="Windows Vista">Windows Vista</a> ir <a href="/w/index.php?title=Linux_kernel&action=edit&redlink=1" class="new" title="Linux kernel (puslapis neegzistuoja)">Linux</a> <a href="/w/index.php?title=Linux_kernel&action=edit&redlink=1" class="new" title="Linux kernel (puslapis neegzistuoja)">2.6</a> versijai, visos tvarkyklės vykdymas buvo glaudus, kas reiškė sistemos sustingimą vykdant įrangos tvarkyklių įvedimą begaliniu ciklu. </p> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Planavimas[3]"><span id="Planavimas.5B3.5D"></span>Planavimas<sup id="cite_ref-3" class="reference"><a href="#cite_note-3"><span class="cite-bracket">[</span>3<span class="cite-bracket">]</span></a></sup></h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=23" title="Redaguoti skyrelį: Planavimas[3]" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=23" title="Edit section's source code: Planavimas[3]"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <dl><dd><div class="noprint relarticle mainarticle"><i>Pagrindinis straipsnis – <a href="/wiki/Planavimas" title="Planavimas">Planavimas</a></i>.</div></dd></dl> <p>Sistemose, vykdančiose daugelį procesų, vienu metu atmintyje saugoma informacija apie keletą procesų. Kiekvienas procesas turi funkcijas, atliekamas laukiant kol bus įvykdytas įvedimas/išvedimas ar kiti veiksmai susiję su išoriniais įvykiais. Procesorius vykdo vieną procesą, kai kiti procesai yra laukimo režime. Daugprocesinės sistemos veikimas pagrįstas planavimu. Sistemų su keliais procesoriais planavimas yra sudėtingesnis, apimantis planavimą kuris vykdomas sistemose su vienu procesoriumi. </p> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Planavimas_kompiuteriuose_su_vienu_procesoriumi">Planavimas kompiuteriuose su vienu procesoriumi</h4><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=24" title="Redaguoti skyrelį: Planavimas kompiuteriuose su vienu procesoriumi" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=24" title="Edit section's source code: Planavimas kompiuteriuose su vienu procesoriumi"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <dl><dd><div class="noprint relarticle mainarticle"><i>Pagrindinis straipsnis – <a href="/w/index.php?title=Planavimas_kompiuteriuose_su_vienu_procesoriumi&action=edit&redlink=1" class="new" title="Planavimas kompiuteriuose su vienu procesoriumi (puslapis neegzistuoja)">Planavimas kompiuteriuose su vienu procesoriumi</a></i>.</div></dd></dl> <p>Procesoriaus planavimas skirstomas pagal procesų tipą. Procesai turi nustatytą laiką, per kurį turi būti įvykdyti. Skirstomi į ilgus, vidutinio ilgumo, trumpus procesus. Ilgos trukmės procesai planuojami, juos skaidant į trumpesnio vykdymo procesus. Vienose sistemose jie statomi į steką, skirtą vidutinio ilgio procesams, kitose - trumpiems procesams. Pirmu atveju procesams, jų statusas ir stadija yra saugomi diske. Pirmenybė skiriama tiems procesams, kuriuos vykdyti naudotojas parinko pirmus. Vidutinio ilgumo procesai planuojami naudojant <i>keitimo</i> procesą (angl. swapping). Procesų užkrovimas į atmintį priklauso nuo sistemos galimybių vykdyti procesus vienu metu, nuo virtualios atminties egzistavimo, atminties valdymo, kiek atminties procesui reikalinga. Trumpi procesai yra vykdomi jų neskaidant. Pertraukiami tik įvykus įvedimui/išvedimui, laiko pertraukimui, operacinės sistemos įvykiams, signalams. Planavimo algoritmas dažniausiai yra pagrįstas procesų planavimu, ne naudotojo veiksmų aptarnavimui (žemesnis abstrakcijos lygmuo). Procesų parinkimas vykdymui yra atliekant jų vertinimą parenkant jiems skaitines reikšmes. Dažniausiai vertinami proceso vykdymo laikas, pertraukto proceso laukimo laikas, bei proceso savybės. Tai įvertinus, procesui nustatomas prioritetas. Procesas iš eilės vykdymui imamas tas, kurio prioritetas yra didžiausias. </p><p>Planavimo strategijos skiriasi būdu, kuriuo parenkamas vykdymui procesas iš laukiančiųjų eilės. Tai vienas iš planavimo strategijų rūšiavimų. Trumpi procesai parenkami vykdymui pagal principą - pirmas pradėtas vykdyti, pirmas baigtas vykdyti, vykdymui parenkamas tas, kuris yra eilėje ilgiausiai. Ciklinis planavimas - naudojant sistemos laikrodį. Praėjus nustatytam laiko tarpui, yra generuojamas pertraukimas, tada vykdymui yra parenkamas kitas procesas iš laukiančiųjų eilės, o vykdytas procesas padedamas į eilę. Pačio trumpiausio proceso vykdymas - tai planavimo strategija, kai parenkamas procesas pagal tai kiek liko laiko iki jo įvykdymo. Jei užtenka laiko iki kito pertraukimo, tai procesas yra įvykdomas, kitu atveju - padedamas į eilę. Šitam algoritmui yra svarbus teisingas reikalingo procesui įvykdyti laiko įvertinimas, kurį atlieka OS. Dėl klaidos sistema ne laiku gali nustoti vykdyti procesą. Trumpiausio laiko algoritmas - tai planavimo algoritmas, kai vykdymui parenkamas procesas su trumpiausiu laiku iki jo įvykdymo. Čia procesas vykdomas iki pabaigos. Planavimas, pagrįstas atsiliepimo į įvykį (reagavimo) greičiu. Paskaičiuojamas statistiškai. Procesas parenkamas iš eilės pagal tai, kaip greitai yra reaguojama į jo įvykius. Prioriteto mažinimas - planavimo strategija, kai proceso prioritetas yra sumažinamas, jei procesas ilgai vykdomas. Trūkumas - ilgų procesų vykdymo laikas dar labiau padidėja. </p><p>Vartotojui yra svarbu, kaip bus vykdomas ne vienas procesas, bet jų grupės. Jei jie yra įvertinami, tai naudojamas <i>teisingas</i> planavimo algoritmas. Čia kiekvienas vartotojas taip pat laikomas procesu. Tai reikalinga, kad įvertinti visus procesus ir jų naudojamus resursus. Šis planavimas naudojamas UNIX sistemose. </p> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Planavimas_kompiuteriuose_su_keliais_procesoriais">Planavimas kompiuteriuose su keliais procesoriais</h4><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=25" title="Redaguoti skyrelį: Planavimas kompiuteriuose su keliais procesoriais" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=25" title="Edit section's source code: Planavimas kompiuteriuose su keliais procesoriais"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <dl><dd><div class="noprint relarticle mainarticle"><i>Pagrindinis straipsnis – <a href="/w/index.php?title=Planavimas_kompiuteriuose_su_keliais_procesoriais&action=edit&redlink=1" class="new" title="Planavimas kompiuteriuose su keliais procesoriais (puslapis neegzistuoja)">Planavimas kompiuteriuose su keliais procesoriais</a></i>.</div></dd></dl> <p>Jei atsiranda procesas, kurį reikia vykdyti, parenkamas tuo metu laisvas procesorius. Tariama, kad visi serveriai yra vienodi. Jei visi serveriai yra užimti, tai procesas atsiduria laukiančiųjų eilėje. Galimas variantas, kad kiekvienas procesorius turi savo eilę. Planavimo algoritmas daugiaprocesinėje sistemoje vykdo </p> <ul><li>proceso paskyrimą procesoriui</li> <li>procesų dėjimą į laukiančiųjų eilę</li> <li>proceso parinkimą vykdymui iš eilės.</li></ul> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Realaus_laiko_sistemų_planavimas"><span id="Realaus_laiko_sistem.C5.B3_planavimas"></span>Realaus laiko sistemų planavimas</h4><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=26" title="Redaguoti skyrelį: Realaus laiko sistemų planavimas" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=26" title="Edit section's source code: Realaus laiko sistemų planavimas"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <dl><dd><div class="noprint relarticle mainarticle"><i>Pagrindinis straipsnis – <a href="/w/index.php?title=Realaus_laiko_sistem%C5%B3_planavimas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Realaus laiko sistemų planavimas (puslapis neegzistuoja)">Realaus laiko sistemų planavimas</a></i>.</div></dd></dl> <p>Įvertinami ne tik procesoriai, bet ir laikas skirtas vertinimui. Procesai ir procesoriai čia turi savo prioritetus. Procesai valdo arba reaguoja į įvykius, kurie vyksta realiu laiku. Įvykiams apdoroti yra paskirtas laikas. Ar šis požymis yra griežtas, ar orientacinio pobūdžio, tai realaus laiko proceso charakteristika. Realaus laiko procesai skirstomi taip pat pagal tai, ar jie yra periodiniai. </p><p>Realaus laiko sistemos turi tenkinti reikalavimus: </p> <ul><li>determinuotos</li> <li>jautrios įvykiams</li> <li>jautrios vartotojo veiksmams</li> <li>patikimumas</li> <li>atsistatymas po klaidos</li></ul> <p>Realaus laiko sistemų planavimo algoritmai skirstomi pagal </p> <ul><li>vykdoma planavimo analizė <ul><li>planavimo analizė statistinė ar dinaminė</li> <li>vykdomas laiko vertinimas procesų parinkimui ar naudojamas keitimas pagal kitus procesų parametrus</li></ul></li></ul> <p>Realaus laiko sistemų planavimo klasifikacija </p> <ul><li>statistinis planavimas, naudojant skaičiavimo lenteles</li> <li>statistinis planavimas, naudojant prioritetus (čia kintamas procesų vykdymo laikas)</li> <li>dinaminis planavimas pagal eilę</li> <li>dinaminis planavimas, atliekamas įvertinimas pasiekti geriausią rezultatą (svarbiausias kriterijus - procesui skirtas laikas)</li></ul> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Disko_prieiga_ir_failų_sistema"><span id="Disko_prieiga_ir_fail.C5.B3_sistema"></span>Disko prieiga ir failų sistema</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=27" title="Redaguoti skyrelį: Disko prieiga ir failų sistema" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=27" title="Edit section's source code: Disko prieiga ir failų sistema"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <dl><dd><div class="noprint relarticle mainarticle"><i>Pagrindinis straipsnis – <a href="/w/index.php?title=Virtuali_fail%C5%B3_sistema&action=edit&redlink=1" class="new" title="Virtuali failų sistema (puslapis neegzistuoja)">Virtuali failų sistema</a></i>.</div></dd></dl> <p>Prieiga prie saugomų duomenų diske yra pagrindinis visų operacinių sistemų bruožas. Kompiuteriai kaupia duomenis diskuose (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Disk</i>) naudodami failus (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>File</i>) sudarytus tam tikrų metodų pagalba, leidžiančius greičiau gauti prieigą didesniu patikimumu, ir geriau panaudoti disko laisvą vietą. Metodas, kuriuo failai yra saugomi diske, vadinamas failų sistema (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>File system</i>). Ji leidžia failams turėti vardus ir atributus, taip pat juos laikyti katalogų hierarchijoje arba aplankus išdėstyti katalogų medyje (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Directory tree</i>). </p><p>Pirmosios operacinės sistemos paprastai palaikė vienos rūšies diską ir failų sistemą. Jų pajėgumas, greitis, rinkmenų pavadinimai ir katalogų struktūros buvo ribojami. Šie apribojimai atsispindėjo operacinėse sistemose, kuriose jie buvo suprojektuoti, todėl sunkiai palaikė daugiau nei vieną failų sistemą. </p><p>Nors daug paprasčiau operacinės sistemos palaiko ribotas galimybes patekti į atmintį, operacinės sistemos, kaip <a href="/wiki/UNIX" title="UNIX">UNIX</a> ir <a href="/wiki/Linux" title="Linux">Linux</a> palaiko technologiją, žinomą kaip virtuali failų sistema (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Virtual file system</i>) arba VFS. Operacinės sistemos, tokios kaip UNIX palaiko daugelį duomenų saugojimo įtaisų, nepriklausomai nuo jų konstrukcijos, o failų sistemos turi būti prieinamos per bendrąją taikomųjų programų sąsają (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Application programming interface</i>) (API). Dėl to nebūtina programoms gauti daugiau informacijos apie prietaisą, nes ji yra prieinama. VFS leidžia operacinei sistemai suteikti prieigą neribotam prietaisų skaičiui ir daugybei įvairių failų sistemų, įdiegtų iš specifinio tvarkyklės įrenginio ir failų sistemos tvarkyklės. </p><p>Prijungti saugojimo įrenginiai (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Storage device</i>) tokie kaip kietasis diskas (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Hard drive</i>) yra prieinami per tvarkyklės įrenginį. Tvarkyklė supranta konkrečią įrenginio kalbą ir gali ją išversti į standartinę, naudodama operacinės sistemos prieigą prie visų įrenginio diskų. UNIX – tai grupinių įrenginių kalba (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Block devices</i>). </p><p>Kai branduolys yra tinkamai įdiegtas tvarkyklėje, jis gali patekti į diską iš neapdoroto tvarkinio, kuris gali apimti vieną ar daugiau failų sistemų Failų sistemos tvarkyklė naudojama versti komandoms, naudojant prieigą prie kiekvienos konkrečios failų sistemos į standartinį komandų rinkinį, kuriame operacinės sistemos gali naudotis visomis failų sistemomis. Programos gali spręsti šias failų sistemas remiantis vardais, katalogais/aplankais esančiais hierarchinėje struktūroje. Jos gali kurti, naikinti, atidaryti ir uždaryti failus, taip pat surinkti įvairios informacijos apie juos, įskaitant prieigos teises, dydį, laisvą vietą, kūrimo ir modifikavimo datas. </p><p>Įvairūs failų sistemų skirtumai apsunkina failų sistemų palaikymą. Deklaruoti failų vardų simboliai, didžiosios ir mažosios raidės (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>Case sensitivity</i>) ir failų atributai (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>File attributes</i>) taip pat apsunkina failų sistemų sąveikų įgyvendinimą. Operacinės sistemos rekomenduoja specialiai failų sistemoms sukurtą jų naudojimą (ir atitinkamai palaikymą); pavyzdžiui, <a href="/wiki/NTFS" title="NTFS">NTFS</a> Windows operacinėje sistemoje ir <a href="/w/index.php?title=Ext3&action=edit&redlink=1" class="new" title="Ext3 (puslapis neegzistuoja)">ext3</a> bei <a href="/wiki/ReiserFS" title="ReiserFS">ReiserFS</a> Linux operacinėje sistemoje. Tačiau, praktikoje, trečios grupės diskasukiai dažniausiai palaiko plačiausiai naudojamas failų sistemas bendros paskirties operacinėse sistemose (pavyzdžiui, NTFS prieinamas Linux operacinėje sistemoje per <a href="/w/index.php?title=NTFS-3g&action=edit&redlink=1" class="new" title="NTFS-3g (puslapis neegzistuoja)">NTFS-3g</a>, Ext2/3 ir ReiserFS prieinami Windows operacinėje sistemoje per FS tvarkyklę (<a href="/w/index.php?title=FS-driver&action=edit&redlink=1" class="new" title="FS-driver (puslapis neegzistuoja)">FS-driver</a>) bei <a href="/w/index.php?title=Rfstool&action=edit&redlink=1" class="new" title="Rfstool (puslapis neegzistuoja)">Rfstool</a>. </p> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Įrenginių_tvarkyklės"><span id=".C4.AErengini.C5.B3_tvarkykl.C4.97s"></span>Įrenginių tvarkyklės</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=28" title="Redaguoti skyrelį: Įrenginių tvarkyklės" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=28" title="Edit section's source code: Įrenginių tvarkyklės"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <dl><dd><div class="noprint relarticle mainarticle"><i>Pagrindinis straipsnis – <a href="/wiki/Tvarkykl%C4%97" title="Tvarkyklė">Tvarkyklė</a></i>.</div></dd></dl> <p><a href="/wiki/Tvarkykl%C4%97" title="Tvarkyklė">Įrenginių tvarkyklė</a> - tai specialaus tipo kompiuterinė programinė įranga sukurta kad būtų galima naudoti techninę įrangą. Paprastai tai yra bendravimo su prietaisu sąsaja, naudojanti specialią kompiuterinę ryšių posistemio įrangą, kuri skirta prijungti, teikti komandas arba priimti duomenis iš prietaiso, jos yra būtinos norint susieti techninę įrangą su operacine sistema ir programine įranga. Tai yra specializuota kompiuterinė programa priklausanti nuo techninės įrangos bei operacinės sistemos, kuri aktyvuoja kitą programą, paprastai operacinę sistemą, taikomosios programinės įrangos paketą ar kompiuterinę programą, kad užtikrintų bendravimą su techniniu įtaisu ir paprastai dalyvauja valdant būtinus asinchroninius, priklausomus nuo laiko, techninės įrangos sąsajos poreikius. </p><p>Esminė įrenginių tvarkyklių paskirtis yra techninės įrangos abstrakcija. Kiekvienas techninio įrenginio modelis (net tos pačios klasės prietaiso) yra skirtingas. Naujesni modeliai išleidžiami gamintojų, kurie suteikia daugiau patikimumo ar geresnių rezultatų ir šie naujesni modeliai dažnai yra kontroliuojami kitaip. Negalima tikėtis, kad kompiuteriai ir jų operacinės sistemos tiek dabar, tiek ateityje žinos, kaip kontroliuoti kiekvieną prietaisą. Kad išspręstų šią problemą, operacinės sistemos iš esmės nusako kaip turėtų būti kontroliuojamas kiekvieno prietaiso tipas. Tada įrenginio tvarkyklės funkcija yra versti operacinės sistemos numatytos funkcijos signalus į prietaiso specifinius signalus. Teoriškai naujas prietaisas, kuris yra kontroliuojamas nauju būdu, turėtų veikti tinkamai, jei tvarkyklė yra tinkama. Nauja tvarkyklė užtikrina, kad įrenginys atrodytų ir veiktų kaip įprasta, operacinės sistemos požiūriu. </p> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Mobilumas_ir_pritaikomumas_skirtingoms_operacinėms_sistemoms"><span id="Mobilumas_ir_pritaikomumas_skirtingoms_operacin.C4.97ms_sistemoms"></span>Mobilumas ir pritaikomumas skirtingoms operacinėms sistemoms</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=29" title="Redaguoti skyrelį: Mobilumas ir pritaikomumas skirtingoms operacinėms sistemoms" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=29" title="Edit section's source code: Mobilumas ir pritaikomumas skirtingoms operacinėms sistemoms"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p>Taikomoji programinė įranga paprastai kuriama specialioms operacinėms sistemoms, o kartais tik pasirinktai techninei įrangai. Tačiau skirtingi vartotojai gali turėti skirtingų poreikių, todėl kiekvienos operacinės sistemos kūrėjai, kartu su programinės bei techninės įrangos gamintojais siekia apjungti kuo daugiau skirtingų vartotojų ir kurti programas, kurios galėtų būti naudojamos keliose skirtingose OS. Toks funkcionalumas reikalauja, kad programinė įranga būtų suderinta ir mobili (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>portability</i>, <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba" title="Lietuvių kalba">liet.</a> <i>mobilumas</i>). </p><p>Kadangi <a href="/wiki/Operacin%C4%97s_sistemos" class="mw-redirect" title="Operacinės sistemos">operacinės sistemos</a> kuriamos tokios, kad veiktų su tam tikra aparatine įranga, tai operacinė sistema gali būti laikoma platforma (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>software platforms</i>, <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba" title="Lietuvių kalba">liet.</a> <i>platforma</i>) kitoms programoms, kurios rašomos naudojantis operacinės sistemos teikiamomis priemonėmis. Yra programų, rašomų tam tikrai terpei – virtualiajai mašinai (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>OS Virtual machine</i>, <a href="/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalba" title="Lietuvių kalba">liet.</a> <i>virtualioji mašina</i>) (pvz., Javos virtualiajai mašinai). Tokių programų platforma gali būti nurodoma virtualiąja mašina (kadangi ji skirta tam tikrai operacinei sistemai, o tai reiškia ir aparatinei įrangai). Pavyzdžiai: „<a href="/wiki/Microsoft_Windows" title="Microsoft Windows">Microsoft Windows</a>“ platforma, „<a href="/wiki/Mac_OS" class="mw-redirect" title="Mac OS">Mac OS</a>“ platforma, „<a href="/wiki/Unix" class="mw-redirect" title="Unix">Unix</a>“ platforma, „<a href="/wiki/Java" class="mw-disambig" title="Java">Java</a>“ platforma. Norint pasiekti geresnių rezultatų ir mažinant programinės įrangos savikainą, operacinės sistemos turi plačiai pritaikomas sistemines bibliotekas. </p><p>Dar vienas būdas didinti operacinių sistemų pritaikomumą - priimti standartus. Pavyzdžiui, <a href="/wiki/POSIX" title="POSIX">POSIX</a> ir OS abstrakcijos lygmenų (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>OS abstraction layers</i>) bendrumai, kad sumažinti perkėlimo išlaidas ir aptarnauti maksimalų vartotojų skaičių. </p> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Rinkmenos_išdėstymo_sistemos_palaikymas_šiuolaikinėse_operacinėse_sistemose"><span id="Rinkmenos_i.C5.A1d.C4.97stymo_sistemos_palaikymas_.C5.A1iuolaikin.C4.97se_operacin.C4.97se_sistemose"></span>Rinkmenos išdėstymo sistemos palaikymas šiuolaikinėse operacinėse sistemose</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=30" title="Redaguoti skyrelį: Rinkmenos išdėstymo sistemos palaikymas šiuolaikinėse operacinėse sistemose" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=30" title="Edit section's source code: Rinkmenos išdėstymo sistemos palaikymas šiuolaikinėse operacinėse sistemose"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p>Skirtingos operacinės sistemos dirba su skirtingomis <a href="/wiki/Rinkmena" title="Rinkmena">rinkmenų</a> išdėstymo sistemomis (nevartotinas: failų sistema), tačiau yra kelios bendros rinkmenų išdėstymo sistemos, su kuriomis gali dirbti dauguma operacinių sistemų ir <a href="/wiki/Tvarkykl%C4%97" title="Tvarkyklė">tvarkyklių</a>. Skirtingos operacinės sistemos gali būti įdiegtos tik tam tikruose diskų ir rinkmenų išdėstymo sistemose. </p> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Linux">Linux</h4><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=31" title="Redaguoti skyrelį: Linux" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=31" title="Edit section's source code: Linux"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p>Dauguma <a href="/wiki/Linux" title="Linux">Linux</a> palaiko šias failų sistemas arba dalį iš jų: <a href="/w/index.php?title=Ext2&action=edit&redlink=1" class="new" title="Ext2 (puslapis neegzistuoja)">ext2</a>, <a href="/w/index.php?title=Ext3&action=edit&redlink=1" class="new" title="Ext3 (puslapis neegzistuoja)">ext3</a>, <a href="/w/index.php?title=Ext4&action=edit&redlink=1" class="new" title="Ext4 (puslapis neegzistuoja)">ext4</a>, <a href="/wiki/ReiserFS" title="ReiserFS">ReiserFS</a>, <a href="/w/index.php?title=Reiser4&action=edit&redlink=1" class="new" title="Reiser4 (puslapis neegzistuoja)">Reiser4</a>, <a href="/w/index.php?title=JFS&action=edit&redlink=1" class="new" title="JFS (puslapis neegzistuoja)">JFS</a>, <a href="/wiki/XFS" title="XFS">XFS</a>, <a href="/w/index.php?title=GFS&action=edit&redlink=1" class="new" title="GFS (puslapis neegzistuoja)">GFS</a>, <a href="/w/index.php?title=GFS2&action=edit&redlink=1" class="new" title="GFS2 (puslapis neegzistuoja)">GFS2</a>, <a href="/w/index.php?title=OCFS&action=edit&redlink=1" class="new" title="OCFS (puslapis neegzistuoja)">OCFS</a>, <a href="/w/index.php?title=OCFS2&action=edit&redlink=1" class="new" title="OCFS2 (puslapis neegzistuoja)">OCFS2</a> ir <a href="/w/index.php?title=NILFS&action=edit&redlink=1" class="new" title="NILFS (puslapis neegzistuoja)">NILFS</a>. Ext failų sistema - <a href="/w/index.php?title=Ext2&action=edit&redlink=1" class="new" title="Ext2 (puslapis neegzistuoja)">ext2</a>, <a href="/w/index.php?title=Ext3&action=edit&redlink=1" class="new" title="Ext3 (puslapis neegzistuoja)">ext3</a> ir <a href="/w/index.php?title=Ext4&action=edit&redlink=1" class="new" title="Ext4 (puslapis neegzistuoja)">ext4</a> yra pagrindiniai originaliose <a href="/wiki/Linux" title="Linux">Linux</a> failų sistemose. Kitos kompanijos buvo išvystytos jų specialiųjų norų ir pomėgių patenkinimui arba pritaikyti <a href="/wiki/UNIX" title="UNIX">UNIX</a>, <a href="/wiki/Microsoft_Windows" title="Microsoft Windows">Microsoft Windows</a> ir kitoms operacinėms sistemoms. <a href="/wiki/Linux" title="Linux">Linux</a> visiškai palaiko <a href="/wiki/XFS" title="XFS">XFS</a> ir <a href="/w/index.php?title=JFS&action=edit&redlink=1" class="new" title="JFS (puslapis neegzistuoja)">JFS</a> su <a href="/wiki/FAT" title="FAT">FAT</a> (<a href="/wiki/MS-DOS" title="MS-DOS">MS-DOS</a> failų sistema) ir <a href="/wiki/HFS" title="HFS">HFS</a>, kuri yra pirminė <a href="/wiki/Macintosh" title="Macintosh">Macintosh</a> failų sistema. </p><p>Per paskutinius metus, Microsoft <a href="/wiki/Windows_NT" title="Windows NT">Windows NT</a> palaikanti <a href="/wiki/NTFS" title="NTFS">NTFS</a> failų sistemą, pasirodė ir <a href="/wiki/Linux" title="Linux">Linux</a>‘e ir dabar palaikomos su kitoms giminingomis <a href="/wiki/UNIX" title="UNIX">UNIX</a> failų sistemomis. ISO 9660 ir <a href="/w/index.php?title=Universal_Disk_Format&action=edit&redlink=1" class="new" title="Universal Disk Format (puslapis neegzistuoja)">Universal Disk Format</a> (UDN) yra palaikomos su standartinėmis failų sistemomis, naudojamos CD, DVD ir Blu-ray diskuose. Galima įdiegti Linux daugumoj šitų failų sistemų. Skirtingai nuo kitų operacinių sistemų, <a href="/wiki/Linux" title="Linux">Linux</a> ir <a href="/wiki/Unix" class="mw-redirect" title="Unix">Unix</a> leidžia naudoti bet kokią failų sistemą, nepriklausomai nuo to, kokia masinė informacijos priemonė joje kaupiama. Kita vertus, yra standusis diskas, diskai (CD, DVD...), USB raktas arba net talpina failą, kuris yra kitoje failų sistemoje. </p> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Solaris">Solaris</h4><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=32" title="Redaguoti skyrelį: Solaris" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=32" title="Edit section's source code: Solaris"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p><a href="/wiki/Solaris_(operacin%C4%97_sistema)" title="Solaris (operacinė sistema)">Solaris</a> <a class="mw-selflink selflink">operacinė sistema</a> naudoja <a href="/wiki/UNIX#Failų_sistema" title="UNIX">UFS</a> kaip savo pagrindinę failų sistemą. Iki 1998, Solario Unix failų sistema neturėjo registravimo ir katalogavimo pajėgumų, bet laikui bėgant OS įgavo juos ir kitus naujus failų tvarkymo pajėgumus. </p><p>Papildomos funkcijos yra <a href="/w/index.php?title=Veritas_Software&action=edit&redlink=1" class="new" title="Veritas Software (puslapis neegzistuoja)">Veritas</a> (katalogavimas) <a href="/w/index.php?title=Fail%C5%B3_sistema&action=edit&redlink=1" class="new" title="Failų sistema (puslapis neegzistuoja)">VxFS</a>, <a href="/w/index.php?title=QFS&action=edit&redlink=1" class="new" title="QFS (puslapis neegzistuoja)">QFS</a> iš <a href="/wiki/Sun_Microsystems" title="Sun Microsystems">Sun Microsystems</a>, priedai prie UFS įskaitant daugiaterabaitinį palaikymą ir UFS duomenų valdymas buvo įtraukta kaip operacinės sistemos dalis ir <a href="/w/index.php?title=Fail%C5%B3_sistema&action=edit&redlink=1" class="new" title="Failų sistema (puslapis neegzistuoja)">ZFS</a> (atvirosios, poolable, 128-bit, suspaudžiamosios ir klaidas taisančios). </p><p>Branduolio plėtiniai buvo pridėti prie Solaris, kad leistu užkraunamoms Veritas VxFS operacijoms. Registravimas arba <a href="/w/index.php?title=Journaling_file_system&action=edit&redlink=1" class="new" title="Journaling file system (puslapis neegzistuoja)">katalogavimas</a> buvo pridėtas prie UFS <a href="/wiki/Solaris_(operacin%C4%97_sistema)" title="Solaris (operacinė sistema)">Solaris 7</a>. <a href="/wiki/Solaris_(operacin%C4%97_sistema)" title="Solaris (operacinė sistema)">Solaris 10</a>, Solaris Express, <a href="/w/index.php?title=OpenSolaris&action=edit&redlink=1" class="new" title="OpenSolaris (puslapis neegzistuoja)">OpenSolaris</a> versijos ir kitos atvirosios Soliario versijos vėliau palaikė užkraunamus ZFS. </p><p><a href="/w/index.php?title=Logical_Volume_Management&action=edit&redlink=1" class="new" title="Logical Volume Management (puslapis neegzistuoja)">Loginis duomenų valdymas</a> leidžia paskleisti failų sistemą daugelyje prietaisų, kad galima būtų padidinti perteklių, talpą, pralaidumą. Į Solarį įeina <a href="/wiki/Solaris_(operacin%C4%97_sistema)" title="Solaris (operacinė sistema)">Solaris Volume Manager</a> (anksčiau Solstice DiskSuite) Solaris yra viena iš daugelio operatyviųjų sistemų, kurios palaikomos <a href="/w/index.php?title=Veritas_Volume_Manager&action=edit&redlink=1" class="new" title="Veritas Volume Manager (puslapis neegzistuoja)">Veritas Volume Manager</a>. Moderni Solario operatyvioji sistema užtemdo duomenų valdymo naudą per skaičiavimus virtualių saugyklų iš ZFS. </p> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Specialiosios_paskirties_failų_sistema"><span id="Specialiosios_paskirties_fail.C5.B3_sistema"></span>Specialiosios paskirties failų sistema</h4><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=33" title="Redaguoti skyrelį: Specialiosios paskirties failų sistema" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=33" title="Edit section's source code: Specialiosios paskirties failų sistema"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p><a href="/wiki/FAT" title="FAT">FAT</a> failų sistema dažniausiai naudojama <a href="/wiki/FD" class="mw-disambig" title="FD">lanksčiuosiuose diskeliuose</a>, <a href="/wiki/Flash_atmintis" class="mw-redirect" title="Flash atmintis">flash atminties</a> kortelėse, <a href="/wiki/Skaitmenin%C4%97_fotografija" title="Skaitmeninė fotografija">skaitmeniniuose fotoaparatuose</a>, ir daugelyje kitų kompiuterio prietaisų. Kadangi ji yra gana paprasta, FAT failų sistemos vykdomos užduotys, lyginant su kitomis failų sistemomis, yra gana negausios. Ji naudoja labai paprastas duomenų struktūras, atlieka failų operacijas bei palieka daugiau laisvos vietos diske, kai yra pateikiami nedideli failai. <a href="/w/index.php?title=ISO_9660&action=edit&redlink=1" class="new" title="ISO 9660 (puslapis neegzistuoja)">ISO 9660</a> ir <a href="/w/index.php?title=Universal_Disk_Format&action=edit&redlink=1" class="new" title="Universal Disk Format (puslapis neegzistuoja)">Universal Disk Format</a> yra du dažniausiai naudojami formatai, kurie taikomi <a href="/wiki/Kompaktin%C4%97_plok%C5%A1tel%C4%97" title="Kompaktinė plokštelė">CD</a> ir <a href="/wiki/DVD" title="DVD">DVD</a>. <a href="/w/index.php?title=Mount_Rainier&action=edit&redlink=1" class="new" title="Mount Rainier (puslapis neegzistuoja)">Mount Rainier</a> yra naujesnis išplėtimas UDF palaikomas <a href="/wiki/Linux" title="Linux">Linux</a> 2.6 versija ir <a href="/wiki/Windows_Vista" title="Windows Vista">Windows Vista</a>, kuris palengvina perrašymą į <a href="/wiki/DVD" title="DVD">DVD</a>, naudodamas tokį būdą kaip su <a href="/wiki/FD" class="mw-disambig" title="FD">diskeliais</a>. </p> <div class="mw-heading mw-heading4"><h4 id="Žurnalinės_failų_sistemos"><span id=".C5.BDurnalin.C4.97s_fail.C5.B3_sistemos"></span>Žurnalinės failų sistemos</h4><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=34" title="Redaguoti skyrelį: Žurnalinės failų sistemos" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=34" title="Edit section's source code: Žurnalinės failų sistemos"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p><a href="/w/index.php?title=Journaling&action=edit&redlink=1" class="new" title="Journaling (puslapis neegzistuoja)">Žurnalų</a> failų sistema, sistemos nelaimės atveju numato saugų atkūrimą. Rašo tam tikrą informaciją du kartus: iš pradžių į žurnalą, kuri yra rasta operacinių sistemų, tada į jos reikiamą vietą įprastoje failų sistemoje. Žurnalinė valdoma greta tvarkyklės ir laikosi atokiau, neprisileidžianti kiekvienos operacinės, kad pasikeistų turiniu diske. Susidūrimo atveju sistema gali susigrąžinti pastovią būseną atrandant žurnalo dalis. Daugelis <a href="/wiki/UNIX" title="UNIX">UNIX</a> failų sistemų įskaitant ir <a href="/wiki/ReiserFS" title="ReiserFS">ReiserFS</a>, <a href="/w/index.php?title=JFS&action=edit&redlink=1" class="new" title="JFS (puslapis neegzistuoja)">JFS</a>,ir <a href="/w/index.php?title=Ext3&action=edit&redlink=1" class="new" title="Ext3 (puslapis neegzistuoja)">Ext3</a> aprūpina žurnalinę. </p><p>Priešingai, nežurnalinės failų sistemos kaip paprastai visumoje turi būti apžiūrėtos praktiškai, toks kaip fsck ar chkdk bet kokiems nesuderinamumams po netvarkingo uždarymo. <a href="/w/index.php?title=Soft&action=edit&redlink=1" class="new" title="Soft (puslapis neegzistuoja)">Soft</a> atnaujinimai yra alternatyva žurnalui išvengti nereikalingų žodžių, kruopščiai vykdanti atnaujinimų operacijas. Prisijungti struktūrizuotuose failų sistemose ir <a href="/w/index.php?title=ZFS&action=edit&redlink=1" class="new" title="ZFS (puslapis neegzistuoja)">ZFStaip</a> pat skiriasi nuo tradicinių žurnalinių failų sistemų, tuo kad jos išvengtų nesuderinamumų, vengiant in place atnaujinimų, visada rašomos naujos duomenų kopijos. </p> <div class="mw-heading mw-heading3"><h3 id="Grafinė_naudotojo_sąsaja"><span id="Grafin.C4.97_naudotojo_s.C4.85saja"></span>Grafinė naudotojo sąsaja</h3><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=35" title="Redaguoti skyrelį: Grafinė naudotojo sąsaja" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=35" title="Edit section's source code: Grafinė naudotojo sąsaja"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <dl><dd><div class="noprint relarticle mainarticle"><i>Pagrindinis straipsnis – <a href="/wiki/Grafin%C4%97_naudotojo_s%C4%85saja" class="mw-redirect" title="Grafinė naudotojo sąsaja">Grafinė naudotojo sąsaja</a></i>.</div></dd></dl> <p>Dauguma šiuolaikinių kompiuterinių sistemų turi grafinę vartotojo sąsają (<a href="/wiki/Angl%C5%B3_kalba" title="Anglų kalba">angl.</a> <i>GUI</i>). Kai kuriose kompiuterinėse sistemose, pvz., <a href="/wiki/Microsoft_Windows" title="Microsoft Windows">Microsoft Windows</a> ir <a href="/wiki/Mac_OS" class="mw-redirect" title="Mac OS">Mac OS</a> grafinė vartotojo sąsaja yra integruota į <a href="/wiki/Branduolys_(OS)" title="Branduolys (OS)">branduolį</a>. </p><p>Nors techniškai grafinė vartotojo sąsaja nėra operacinės sistemos dalis, tačiau jos palaikymas branduolyje padaro ją greitesnę, nes sumažina konteksto perjungimui reikalingą laiką, reikalingą grafinei sąsajai atliekant išvedimo operacijas. Modulinėse operacinėse sistemose grafikos posistemės, iškeltos iš branduolio ir operacinės sistemos. 1980 <a href="/wiki/Unix" class="mw-redirect" title="Unix">Unix</a>, VMS ir daugelis kitų sistemų veikė būtent taip. <a href="/wiki/Linux" title="Linux">Linux</a> ir <a href="/wiki/Mac_OS_X" class="mw-redirect" title="Mac OS X">Mac OS X</a> taip pat laikosi modulinės ideologijos. Šiuolaikinėse <a href="/wiki/Microsoft_Windows" title="Microsoft Windows">Microsoft Windows</a> versijose, pavyzdžiui, <a href="/wiki/Windows_Vista" title="Windows Vista">Windows Vista</a> įdiegta grafikos posistemė, kurios didžioji dalis yra vartotojo erdvėje, tačiau tarp versijų <a href="/wiki/Windows_NT" title="Windows NT">Windows NT 4.0</a> ir <a href="/wiki/Windows_Server_2003" title="Windows Server 2003">Windows Server 2003</a> grafikos paprogramės didžioji dalis buvo branduolyje. <a href="/wiki/Windows" class="mw-redirect" title="Windows">Windows 9x</a> grafinė sąsaja ir branduolys beveik vientisi. </p><p>Daugelis kompiuterio operacinių sistemų leidžia vartotojui įdiegti arba sukurti jo pasirinktą vartotojo sąsają. <a href="/wiki/X_Window_System" title="X Window System">X Window System</a> kartu su <a href="/wiki/GNOME" title="GNOME">GNOME</a> ar <a href="/wiki/KDE" title="KDE">KDE</a> dažniausiai pasitaiko <a href="/wiki/Unix" class="mw-redirect" title="Unix">Unix</a> ir Unix-pagrįstų (<a href="/wiki/BSD" title="BSD">BSD</a>, <a href="/wiki/Linux" title="Linux">Linux</a>, <a href="/wiki/Solaris" class="mw-disambig" title="Solaris">Solaris</a>) sistemų. Taip pat buvo siūloma nemaža grafinės aplinkos pakaitalų standartinei <a href="/wiki/Windows" class="mw-redirect" title="Windows">Windows</a> sąsajai, tačiau pati bazinė aplinka negali būti atskirta nuo <a href="/wiki/Windows" class="mw-redirect" title="Windows">Windows</a>. </p><p>Yra ir buvo <a href="/wiki/Unix" class="mw-redirect" title="Unix">Unix</a> grafinių vartotojų sąsajų, dauguma iš jų kilę iš <a href="/w/index.php?title=X11&action=edit&redlink=1" class="new" title="X11 (puslapis neegzistuoja)">X11</a>. Konkurencija tarp <a href="/wiki/Unix" class="mw-redirect" title="Unix">Unix</a> gamintojų (<a href="/wiki/HP" class="mw-disambig" title="HP">HP</a>, <a href="/wiki/IBM" title="IBM">IBM</a>, <a href="/wiki/Sun" class="mw-redirect" title="Sun">Sun</a>) sukėlė didelę fragmentaciją, ir, nors 1990 m. bandymas standartizuoti COSE ir <a href="/w/index.php?title=CDE&action=edit&redlink=1" class="new" title="CDE (puslapis neegzistuoja)">CDE</a> nepavyko dėl įvairių priežasčių, ilgainiui visas kitas sąsajas nustelbė <a href="/wiki/GNOME" title="GNOME">GNOME</a> ir <a href="/wiki/KDE" title="KDE">KDE</a>. Iki to laiko, prieš atsirandant atviro kodo darbalaukio aplinkoms ir įrankiams, <a href="/w/index.php?title=Motif&action=edit&redlink=1" class="new" title="Motif (puslapis neegzistuoja)">Motif</a> buvo labiausiai paplitęs įrankių / darbalaukio derinys (jo pagrindu buvo sukurta <a href="/w/index.php?title=CDE&action=edit&redlink=1" class="new" title="CDE (puslapis neegzistuoja)">CDE</a>). UNIX serveriuose įprasta saugumo sumetimais grafinių sąsajų apskritai neturėti. </p><p>Grafinė vartotojo sąsaja vystosi einant laikui. Pavyzdžiui, <a href="/wiki/Windows" class="mw-redirect" title="Windows">Windows</a> pakeičia savo vartotojo sąsają beveik kiekvieną kartą išleisdama naują <a href="/wiki/Windows" class="mw-redirect" title="Windows">Windows</a> versiją, <a href="/wiki/Mac_OS" class="mw-redirect" title="Mac OS">Mac OS</a> grafinė vartotojo sąsaja dramatiškai pasikeitė išleidus <a href="/wiki/Mac_OS_X" class="mw-redirect" title="Mac OS X">Mac OS X</a> 1999 metais. </p> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Nuorodos">Nuorodos</h2><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=36" title="Redaguoti skyrelį: Nuorodos" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=36" title="Edit section's source code: Nuorodos"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <p><a rel="nofollow" class="external text" href="http://kolibrios.org/">KolibriOS</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="http://www.fs-driver.org/">FS-driver</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="http://p-nand-q.com/download/rfstool.html">Rfstool</a> </p> <div class="mw-heading mw-heading2"><h2 id="Šaltiniai"><span id=".C5.A0altiniai"></span>Šaltiniai</h2><span class="mw-editsection"><span class="mw-editsection-bracket">[</span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&veaction=edit&section=37" title="Redaguoti skyrelį: Šaltiniai" class="mw-editsection-visualeditor"><span>redaguoti</span></a><span class="mw-editsection-divider"> | </span><a href="/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit&section=37" title="Edit section's source code: Šaltiniai"><span>redaguoti vikitekstą</span></a><span class="mw-editsection-bracket">]</span></span></div> <div class="references-small" style="list-style-type: decimal;"> <ol class="references"> <li id="cite_note-Ritchie-1"><span class="mw-cite-backlink"><a href="#cite_ref-Ritchie_1-0">↑</a></span> <span class="reference-text"><style data-mw-deduplicate="TemplateStyles:r7182515">.mw-parser-output cite.citation{font-style:inherit;word-wrap:break-word}.mw-parser-output .citation q{quotes:"\"""\"""'""'"}.mw-parser-output .citation:target{background-color:rgba(0,127,255,0.133)}.mw-parser-output .id-lock-free a,.mw-parser-output .citation .cs1-lock-free a{background:url("//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/65/Lock-green.svg")right 0.1em center/9px no-repeat}.mw-parser-output .id-lock-limited a,.mw-parser-output .id-lock-registration a,.mw-parser-output .citation .cs1-lock-limited a,.mw-parser-output .citation .cs1-lock-registration a{background:url("//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/d/d6/Lock-gray-alt-2.svg")right 0.1em center/9px no-repeat}.mw-parser-output .id-lock-subscription a,.mw-parser-output .citation .cs1-lock-subscription a{background:url("//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/aa/Lock-red-alt-2.svg")right 0.1em center/9px no-repeat}.mw-parser-output .cs1-ws-icon a{background:url("//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/4/4c/Wikisource-logo.svg")right 0.1em center/12px no-repeat}.mw-parser-output .cs1-code{color:inherit;background:inherit;border:none;padding:inherit}.mw-parser-output .cs1-hidden-error{display:none;color:#d33}.mw-parser-output .cs1-visible-error{color:#d33}.mw-parser-output .cs1-maint{display:none;color:#3a3;margin-left:0.3em}.mw-parser-output .cs1-format{font-size:95%}.mw-parser-output .cs1-kern-left{padding-left:0.2em}.mw-parser-output .cs1-kern-right{padding-right:0.2em}.mw-parser-output .citation .mw-selflink{font-weight:inherit}</style><cite id="CITEREFRitchieThompson1978" class="citation journal cs1"><a href="/wiki/Dennis_Ritchie" title="Dennis Ritchie">Ritchie, D.M.</a>; <a href="/w/index.php?title=Ken_Thompson&action=edit&redlink=1" class="new" title="Ken Thompson (puslapis neegzistuoja)">Thompson, K.</a> (July 1978). „The UNIX Time-Sharing System“. <i>Bell System Tech. J</i>. <b>57</b> (6): 1905–1929. <a href="/w/index.php?title=CiteSeerX_(identifier)&action=edit&redlink=1" class="new" title="CiteSeerX (identifier) (puslapis neegzistuoja)">CiteSeerX</a> <span class="cs1-lock-free" title="Laisva prieiga"><a rel="nofollow" class="external text" href="https://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/summary?doi=10.1.1.112.595">10.1.1.112.595</a></span>. <a href="/wiki/DOI" class="mw-redirect" title="DOI">doi</a>:<a rel="nofollow" class="external text" href="https://doi.org/10.1002%2Fj.1538-7305.1978.tb02136.x">10.1002/j.1538-7305.1978.tb02136.x</a>. <a href="/wiki/ISSN_(identifier)" class="mw-redirect" title="ISSN (identifier)">ISSN</a> <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.worldcat.org/issn/0005-8580">0005-8580</a>.</cite><span title="ctx_ver=Z39.88-2004&rft_val_fmt=info%3Aofi%2Ffmt%3Akev%3Amtx%3Ajournal&rft.genre=article&rft.jtitle=Bell+System+Tech.+J.&rft.atitle=The+UNIX+Time-Sharing+System&rft.volume=57&rft.issue=6&rft.pages=1905-1929&rft.date=1978-07&rft_id=https%3A%2F%2Fciteseerx.ist.psu.edu%2Fviewdoc%2Fsummary%3Fdoi%3D10.1.1.112.595%23id-name%3DCiteSeerX&rft.issn=0005-8580&rft_id=info%3Adoi%2F10.1002%2Fj.1538-7305.1978.tb02136.x&rft.aulast=Ritchie&rft.aufirst=D.M.&rft.au=Thompson%2C+K.&rfr_id=info%3Asid%2Flt.wikipedia.org%3AOperacin%C4%97+sistema" class="Z3988"></span></span> </li> <li id="cite_note-2"><span class="mw-cite-backlink"><a href="#cite_ref-2">↑</a></span> <span class="reference-text">Discover the possibilities of the /proc directory. <a rel="nofollow" class="external text" href="https://www.linux.com/news/discover-possibilities-proc-directory/#:~:text=The%20%2Fproc%20directory%20is%20a,%2C%20processes%2C%20and%20configuration%20parameters.">Linux.com</a></span> </li> <li id="cite_note-3"><span class="mw-cite-backlink"><a href="#cite_ref-3">↑</a></span> <span class="reference-text"><a rel="nofollow" class="external free" href="https://www.amazon.com/Operating-Systems-Internals-Design-Principles/dp/0130319996">https://www.amazon.com/Operating-Systems-Internals-Design-Principles/dp/0130319996</a></span> </li> </ol> </div> <table class="navbox" cellspacing="0" style=";"><tbody><tr><td style="padding:2px;"><table cellspacing="0" class="nowraplinks collapsible autocollapse" style="width:100%;background:transparent;color:inherit;;"><tbody><tr><th style=";" colspan="2" class="navbox-title"><div style="float:left;width:6em;text-align:left;"><div class="noprint plainlinks navbar" style="background:none; padding:0; font-weight:normal;;;background:none transparent;border:none;font-size:100%;; font-size:xx-small;"><a href="/wiki/%C5%A0ablonas:Informatika" title="Šablonas:Informatika"><span title="Žiūrėti šį šabloną" style=";;background:none transparent;border:none;font-size:100%;">Ž</span></a> <span style="font-size:80%;">•</span> <a href="/w/index.php?title=%C5%A0ablono_aptarimas:Informatika&action=edit&redlink=1" class="new" title="Šablono aptarimas:Informatika (puslapis neegzistuoja)"><span title="Aptarti šį šabloną" style=";;background:none transparent;border:none;font-size:100%;">A</span></a> <span style="font-size:80%;">•</span> <a class="external text" href="https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=%C5%A0ablonas:Informatika&action=edit"><span title="Redaguoti šį šabloną" style=";;background:none transparent;border:none;font-size:100%;;">R</span></a></div></div><span class="" style="font-size:110%;"><a href="/wiki/Informatika" title="Informatika">Informatikos</a> sritys</span></th></tr><tr style="height:2px;"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";;">Matematinė bazė</td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;line-height:1.5em;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/B%C5%ABlio_algebra" title="Būlio algebra">Būlio (logikos) algebra</a> • <a href="/wiki/Diskre%C4%8Dioji_matematika" title="Diskrečioji matematika">Diskrečioji matematika</a> • <a href="/wiki/Graf%C5%B3_teorija" title="Grafų teorija">Grafų teorija</a> • <a href="/wiki/Informacijos_teorija" title="Informacijos teorija">Informacijos teorija</a> • <a href="/wiki/Tikimybi%C5%B3_teorija" title="Tikimybių teorija">Tikimybių teorija</a> • <a href="/wiki/Statistika_(mokslas)" title="Statistika (mokslas)">Statistika</a></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";;"><a href="/w/index.php?title=Teorin%C4%97_informatika&action=edit&redlink=1" class="new" title="Teorinė informatika (puslapis neegzistuoja)">Teorinė informatika</a></td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;line-height:1.5em;;;" class="navbox-list navbox-even"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/w/index.php?title=Algoritmin%C4%97_informacijos_teorija&action=edit&redlink=1" class="new" title="Algoritminė informacijos teorija (puslapis neegzistuoja)">Algoritminė informacijos teorija</a> • <a href="/wiki/Tiuringo_ma%C5%A1ina" title="Tiuringo mašina">Tiuringo mašina</a> • <a href="/wiki/Kriptografija" title="Kriptografija">Kriptografija</a> • <a href="/wiki/Algoritmas" title="Algoritmas">Algoritmų</a> bei jų <a href="/wiki/Algoritm%C5%B3_sud%C4%97tingumas" title="Algoritmų sudėtingumas">sudėtingumo</a> tyrimai • <a href="/wiki/Matematin%C4%97_logika" class="mw-redirect" title="Matematinė logika">Matematinė logika</a> • <a href="/w/index.php?title=Formalios_kalbos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Formalios kalbos (puslapis neegzistuoja)">Formalios kalbos</a> • <a href="/w/index.php?title=Tip%C5%B3_teorija&action=edit&redlink=1" class="new" title="Tipų teorija (puslapis neegzistuoja)">Tipų teorija</a> • <a href="/wiki/Rikiavimo_algoritm%C5%B3_sud%C4%97tingumas" title="Rikiavimo algoritmų sudėtingumas">Rikiavimo algoritmų sudėtingumas</a></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";;"><a href="/w/index.php?title=Taikomoji_informatika&action=edit&redlink=1" class="new" title="Taikomoji informatika (puslapis neegzistuoja)">Taikomoji informatika</a></td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;line-height:1.5em;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/w/index.php?title=Bioinformatika&action=edit&redlink=1" class="new" title="Bioinformatika (puslapis neegzistuoja)">Bioinformatika</a> • <a href="/wiki/Geoinformatika" title="Geoinformatika">Geoinformatika</a> • <a href="/wiki/Ekonomin%C4%97_informatika" title="Ekonominė informatika">Ekonominė informatika</a> • <a href="/wiki/Neuroinformatika" title="Neuroinformatika">Neuroinformatika</a></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";;"><a href="/wiki/Programin%C4%97_%C4%AFranga" title="Programinė įranga">Programinė įranga</a></td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;line-height:1.5em;;;" class="navbox-list navbox-even"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Lygiagretusis_programavimas" title="Lygiagretusis programavimas">Lygiagretusis programavimas</a> • <a href="/w/index.php?title=Program%C5%B3_specifikavimas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Programų specifikavimas (puslapis neegzistuoja)">Programų specifikavimas</a> • <a href="/w/index.php?title=Program%C5%B3_patikrinimas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Programų patikrinimas (puslapis neegzistuoja)">Programų patikrinimas</a> • <a href="/w/index.php?title=Programavimo_technika&action=edit&redlink=1" class="new" title="Programavimo technika (puslapis neegzistuoja)">Programavimo technika</a> • <a href="/wiki/Programavimo_kalba" title="Programavimo kalba">Programavimo kalbos</a> • <a class="mw-selflink selflink">Operacinės sistemos</a> • <a href="/wiki/Kompiliatorius" title="Kompiliatorius">Kompiliatoriai</a> (<a href="/w/index.php?title=Leksin%C4%97_analiz%C4%97&action=edit&redlink=1" class="new" title="Leksinė analizė (puslapis neegzistuoja)">leksinė analizė</a>)</div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";;"><a href="/wiki/Program%C5%B3_in%C5%BEinerija" title="Programų inžinerija">Programų inžinerija</a></td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;line-height:1.5em;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/w/index.php?title=Optimizavimas_(informatika)&action=edit&redlink=1" class="new" title="Optimizavimas (informatika) (puslapis neegzistuoja)">Optimizavimas</a> • <a href="/w/index.php?title=Program%C5%B3_metrikos&action=edit&redlink=1" class="new" title="Programų metrikos (puslapis neegzistuoja)">Programų metrikos</a> • <a href="/w/index.php?title=Konfig%C5%ABracij%C5%B3_valdymas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Konfigūracijų valdymas (puslapis neegzistuoja)">Konfigūracijų valdymas</a> • <a href="/wiki/Funkcinis_programavimas" title="Funkcinis programavimas">Funkcinis programavimas</a> • <a href="/wiki/Strukt%C5%ABrinis_programavimas" title="Struktūrinis programavimas">Struktūrinis programavimas</a> • <a href="/w/index.php?title=Objektinis_program%C5%B3_k%C5%ABrimas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Objektinis programų kūrimas (puslapis neegzistuoja)">Objektinis programų kūrimas</a> • <a href="/w/index.php?title=Komponentinis_programavimas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Komponentinis programavimas (puslapis neegzistuoja)">Komponentinis programavimas</a> • <a href="/w/index.php?title=%C5%A0ablonai_(programavimas)&action=edit&redlink=1" class="new" title="Šablonai (programavimas) (puslapis neegzistuoja)">Šablonai</a> • <a href="/wiki/Atviras_kodas" class="mw-redirect" title="Atviras kodas">Atviras kodas</a></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";;">Duomenų ir informacijos sistemos</td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;line-height:1.5em;;;" class="navbox-list navbox-even"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/w/index.php?title=Duomen%C5%B3_strukt%C5%ABros&action=edit&redlink=1" class="new" title="Duomenų struktūros (puslapis neegzistuoja)">Duomenų struktūros</a> • <a href="/w/index.php?title=Duomen%C5%B3_vaizdavimas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Duomenų vaizdavimas (puslapis neegzistuoja)">Duomenų vaizdavimas</a> • <a href="/w/index.php?title=Duomen%C5%B3_suspaudimas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Duomenų suspaudimas (puslapis neegzistuoja)">Duomenų suspaudimas</a> • <a href="/wiki/Rinkmena" title="Rinkmena">Bylos</a> • <a href="/w/index.php?title=Byl%C5%B3_formatai&action=edit&redlink=1" class="new" title="Bylų formatai (puslapis neegzistuoja)">Bylų formatai</a> • <a href="/wiki/Informacin%C4%97_sistema" title="Informacinė sistema">Informacinės sistemos</a> • <a href="/wiki/Duomen%C5%B3_baz%C4%97" title="Duomenų bazė">Duomenų bazės</a> • <a href="/w/index.php?title=Informacijos_saugojimas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Informacijos saugojimas (puslapis neegzistuoja)">Informacijos saugojimas</a></div></td></tr><tr style="height:2px"><td></td></tr><tr><td class="navbox-group" style=";;">Skaičiavimo metodologijos</td><td style="text-align:left;border-left-width:2px;border-left-style:solid;width:100%;padding:0px;line-height:1.5em;;;" class="navbox-list navbox-odd"><div style="padding:0em 0.25em"> <a href="/wiki/Dirbtinis_intelektas" title="Dirbtinis intelektas">Dirbtinis intelektas</a> • <a href="/wiki/Kompiuterin%C4%97_grafika" title="Kompiuterinė grafika">Kompiuterinė grafika</a> • <a href="/w/index.php?title=Vaizd%C5%B3_apdorojimas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Vaizdų apdorojimas (puslapis neegzistuoja)">Vaizdų apdorojimas</a> • <a href="/w/index.php?title=Balso_atpa%C5%BEinimas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Balso atpažinimas (puslapis neegzistuoja)">Balso atpažinimas</a> • <a href="/w/index.php?title=Modeliavimas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Modeliavimas (puslapis neegzistuoja)">Modeliavimas</a> • <a href="/w/index.php?title=Dokument%C5%B3_apdorojimas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Dokumentų apdorojimas (puslapis neegzistuoja)">Dokumentų</a> ir <a href="/w/index.php?title=Teksto_apdorojimas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Teksto apdorojimas (puslapis neegzistuoja)">teksto</a> apdorojimas • <a href="/w/index.php?title=Skaitmenini%C5%B3_signal%C5%B3_apdorojimas&action=edit&redlink=1" class="new" title="Skaitmeninių signalų apdorojimas (puslapis neegzistuoja)">Skaitmeninių signalų apdorojimas</a></div></td></tr></tbody></table></td></tr></tbody></table> <table align="center" class="current" style="background: #f7f7f7; border: 1px solid #aaa; padding: 0.2em; margin-bottom: 0.5em; font-size: 100%; width: auto; {{{style}}}"> <tbody><tr> <td> <span typeof="mw:File"><a href="/wiki/Vaizdas:Circle-icons-computer.svg" class="mw-file-description"><img src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/02/Circle-icons-computer.svg/46px-Circle-icons-computer.svg.png" decoding="async" width="46" height="46" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/02/Circle-icons-computer.svg/69px-Circle-icons-computer.svg.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/02/Circle-icons-computer.svg/92px-Circle-icons-computer.svg.png 2x" data-file-width="512" data-file-height="512" /></a></span>  </td> <td><b>Šiame straipsnyje naudojami diskutuotini terminai.</b><br /><small>Daugiau apie kompiuterinius terminus skaitykite <a href="/wiki/Kompiuterijos_terminai" class="mw-redirect" title="Kompiuterijos terminai">žodynėlyje</a>.</small> </td></tr></tbody></table> <div class="boilerplate metadata plainlinks" id="stub" style="border-collapse:collapse;font-size:95%"> <table cellpadding="2" cellspacing="0" style="background-color: transparent; color:inherit"> <tbody><tr> <td class="noresize"><span typeof="mw:File"><a href="/wiki/Vaizdas:Crystal_Clear_app_kpackage.png" class="mw-file-description" title="Nebaigta"><img alt="Nebaigta" src="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/03/Crystal_Clear_app_kpackage.png/35px-Crystal_Clear_app_kpackage.png" decoding="async" width="35" height="35" class="mw-file-element" srcset="//upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/03/Crystal_Clear_app_kpackage.png/53px-Crystal_Clear_app_kpackage.png 1.5x, //upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/0/03/Crystal_Clear_app_kpackage.png/70px-Crystal_Clear_app_kpackage.png 2x" data-file-width="128" data-file-height="128" /></a></span>   </td> <td><i>Šis straipsnis apie <b>programinę įrangą</b> yra <b><a href="/wiki/Vikipedija:Nebaigtas_straipsnis" title="Vikipedija:Nebaigtas straipsnis">nebaigtas</a></b>. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos <a class="external text" href="https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&action=edit">papildydami</a> šį straipsnį.</i> </td></tr></tbody></table></div> <p><br /> </p> <div class="sister-wikipedia"><div class="sister-project"><span class="interProject"><a href="https://lt.wiktionary.org/wiki/operacin%C4%97_sistema" class="extiw" title="wikt:operacinė sistema">Vikižodynas </a></span></div></div>    </div><noscript><img src="https://login.wikimedia.org/wiki/Special:CentralAutoLogin/start?type=1x1" alt="" width="1" height="1" style="border: none; position: absolute;"></noscript> <div class="printfooter" data-nosnippet="">Rodomas puslapis "<a dir="ltr" href="https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Operacinė_sistema&oldid=7377480">https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Operacinė_sistema&oldid=7377480</a>"</div></div> <div id="catlinks" class="catlinks" data-mw="interface"><div id="mw-normal-catlinks" class="mw-normal-catlinks"><a href="/wiki/Specialus:Kategorijos" title="Specialus:Kategorijos">Kategorijos</a>: <ul><li><a href="/wiki/Kategorija:Nepilni_Programin%C4%97_%C4%AFranga" title="Kategorija:Nepilni Programinė įranga">Nepilni Programinė įranga</a></li><li><a href="/wiki/Kategorija:Operacin%C4%97s_sistemos" title="Kategorija:Operacinės sistemos">Operacinės sistemos</a></li></ul></div></div> </div> </main> </div> <div class="mw-footer-container"> <footer id="footer" class="mw-footer" > <ul id="footer-info"> <li id="footer-info-lastmod"> Šis puslapis paskutinį kartą keistas 10 rugsėjo 2024 12:30.</li> <li id="footer-info-copyright">Tekstas pateikiamas pagal <a rel="nofollow" class="external text" href="//creativecommons.org/licenses/by-sa/4.0/">Creative Commons Attribution/Share-Alike Licenciją</a>; gali būti taikomos papildomos sąlygos. Detaliau – <a class="external text" href="https://foundation.wikimedia.org/wiki/Special:MyLanguage/Policy:Terms_of_Use">Terms of Use</a> .</li> </ul> <ul id="footer-places"> <li id="footer-places-privacy"><a href="https://foundation.wikimedia.org/wiki/Special:MyLanguage/Policy:Privacy_policy">Privatumo politika</a></li> <li id="footer-places-about"><a href="/wiki/Vikipedija:Apie">Apie Vikipediją</a></li> <li id="footer-places-disclaimers"><a href="/wiki/Vikipedija:General_disclaimer">Jokių garantijų</a></li> <li id="footer-places-wm-codeofconduct"><a href="https://foundation.wikimedia.org/wiki/Special:MyLanguage/Policy:Universal_Code_of_Conduct">Code of Conduct</a></li> <li id="footer-places-developers"><a href="https://developer.wikimedia.org">Kūrėjai</a></li> <li id="footer-places-statslink"><a href="https://stats.wikimedia.org/#/lt.wikipedia.org">Statistika</a></li> <li id="footer-places-cookiestatement"><a href="https://foundation.wikimedia.org/wiki/Special:MyLanguage/Policy:Cookie_statement">Slapukų politika</a></li> <li id="footer-places-mobileview"><a href="//lt.m.wikipedia.org/w/index.php?title=Operacin%C4%97_sistema&mobileaction=toggle_view_mobile" class="noprint stopMobileRedirectToggle">Mobili peržiūra</a></li> </ul> <ul id="footer-icons" class="noprint"> <li id="footer-copyrightico"><a href="https://wikimediafoundation.org/" class="cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--size-large cdx-button--fake-button--enabled"><img src="/static/images/footer/wikimedia-button.svg" width="84" height="29" alt="Wikimedia Foundation" loading="lazy"></a></li> <li id="footer-poweredbyico"><a href="https://www.mediawiki.org/" class="cdx-button cdx-button--fake-button cdx-button--size-large cdx-button--fake-button--enabled"><img src="/w/resources/assets/poweredby_mediawiki.svg" alt="Powered by MediaWiki" width="88" height="31" loading="lazy"></a></li> </ul> </footer> </div> </div> </div> <div class="vector-settings" id="p-dock-bottom"> <ul></ul> </div><script>(RLQ=window.RLQ||[]).push(function(){mw.config.set({"wgHostname":"mw-web.codfw.main-f69cdc8f6-gr6xb","wgBackendResponseTime":188,"wgPageParseReport":{"limitreport":{"cputime":"0.225","walltime":"0.315","ppvisitednodes":{"value":1780,"limit":1000000},"postexpandincludesize":{"value":28494,"limit":2097152},"templateargumentsize":{"value":6993,"limit":2097152},"expansiondepth":{"value":14,"limit":100},"expensivefunctioncount":{"value":0,"limit":500},"unstrip-depth":{"value":1,"limit":20},"unstrip-size":{"value":4558,"limit":5000000},"entityaccesscount":{"value":0,"limit":400},"timingprofile":["100.00% 214.911 1 -total"," 50.38% 108.279 1 Šablonas:Išn"," 47.00% 101.002 1 Šablonas:Cite_journal"," 14.06% 30.226 1 Šablonas:Kompiuteriniai_terminai"," 9.40% 20.212 1 Šablonas:Informatika"," 8.48% 18.219 1 Šablonas:Program-stub"," 7.16% 15.391 1 Šablonas:Navbox"," 4.02% 8.632 1 Šablonas:Kiti"," 3.94% 8.478 9 Šablonas:Main"," 3.10% 6.654 1 Šablonas:Message_box"]},"scribunto":{"limitreport-timeusage":{"value":"0.067","limit":"10.000"},"limitreport-memusage":{"value":2548142,"limit":52428800}},"cachereport":{"origin":"mw-web.eqiad.main-7c479b968-mmphs","timestamp":"20241117160401","ttl":2592000,"transientcontent":false}}});});</script> <script type="application/ld+json">{"@context":"https:\/\/schema.org","@type":"Article","name":"Operacin\u0117 sistema","url":"https:\/\/lt.wikipedia.org\/wiki\/Operacin%C4%97_sistema","sameAs":"http:\/\/www.wikidata.org\/entity\/Q9135","mainEntity":"http:\/\/www.wikidata.org\/entity\/Q9135","author":{"@type":"Organization","name":"Contributors to Wikimedia projects"},"publisher":{"@type":"Organization","name":"Wikimedia Foundation, Inc.","logo":{"@type":"ImageObject","url":"https:\/\/www.wikimedia.org\/static\/images\/wmf-hor-googpub.png"}},"datePublished":"2004-06-08T09:29:28Z","dateModified":"2024-09-10T10:30:18Z"}</script> </body> </html>